Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. R. atstovės, advokatės D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo A. R. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 2500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nubaustas už tai, kad 2012 m. vasario 24 d. 1.21 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)-uoju namu, vairavo automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, esant nustatytam vidutiniam 2,45 promilių neblaivumo (girtumo) laipsniui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui.

II. Pareigūnai V. J. ir A. P. skirtingai nurodo tariamo A. R. sustabdymo aplinkybes – teisme apklausiami liudytojais A. P. ir V. J. nurodė, kad jo automobilis lėtai riedėjo, A. P. pribėgo prie automobilio ir ištraukė raktelius, o tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nurodė automobilį sustabdę, ir apie pribėgimą ir raktelių ištraukimą net neužsimenama. Pareigūnai V. J. ir A. P. teisme tvirtinę, kad A. P. ištraukė automobilio raktelius, negalėjo paaiškinti, kur dėjo raktelius po A. R. sulaikymo, kada raktelius grąžino ir pan., nes iš tikrųjų jie raktelių nebuvo paėmę, raktelius turėjo K. J..

III. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad nuo pranešimo apie įvykį ir atvykimo į vietą praėjo 3–5 min., alkotesterio parodymai laiko atžvilgiu yra teisingi; liudytojas V. J. teisme parodė, kad blaivumą A. R. tikrino vietoje, su juo pabendravus 20 min. Tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. P. ir V. J. ekipažui pranešimas apie tai, kad automobilis trenkėsi į medžius, perduotas ir jis išsiųstas 2012-02-24 1:14:25 val., girtumas A. R. buvo nustatytas 2012-02-24 1.21.50 val., todėl pareigūno V. J. parodymai apie bendravimą su A. R. 20 min., ir tik po to nustatytą girtumą, akivaizdžiai neteisingi. Pasak apeliantės, pareigūnai, privažiavę prie stovinčio A. R. automobilio, tiesiog išplėšė jį lauk, nepaisant to, kad sėdėjo keleivio sėdynėje, ir iš karto liepė pūsti alkotesterį. Į jo paaiškinimus, kad nevairavo automobilio, buvo atsakyta, kad yra vienas, vadinasi, jis ir vairavo.

IV. Pareigūnai teigia A. R. sustabdę, kai atvyko į (duomenys neskelbtini) g. pagal pranešimą apie neblaivaus vairuotojo sukeltą eismo įvykį, nustatė, kad jo automobiliui apgadinta priekinė dalis, priekinis stiklas, galinė dalis (tokie sugadinimai nurodyti transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte), tačiau teisme patvirtino, jog eismo įvykio nebuvo. Taigi, nesant eismo įvykio, jo visas automobilis buvo apgadintas, ir nei policijos pareigūnai, nei teismas nenustatė, kokiomis aplinkybėmis automobilis buvo sugadintas. Automobilis buvo sugadintas užpuolus A. R. nežinomiems asmenims, tačiau užuot aiškinęsi įvykio aplinkybes, jį apkaltino vairavus automobilį, nors jis sėdėjo keleivio vietoje. Pareigūnai nekreipė dėmesio į tai, kad jo automobilio sugadinimai nė iš tolo nepanašūs į padarytus atsitrenkiant į medžius, be to, patys pripažino, kad jokio eismo įvykio nebuvo. Apeliantės teigimu, yra pagrindo manyti, kad pranešėjas, policijai paskambinęs, neva A. R. automobilis trankosi į medžius, galėjo būti iš juos užpuolusių ir jo automobilį apdaužiusių asmenų.

V. Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad teismas atmeta A. R. parodymus apie tai, jog automobilį vairavo ne jis, nes jie prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, versija apie tai, kad automobilį vairavo ne jis, o K. J., atsirado tik nagrinėjant bylą teisme, įvykio vietoje to nenurodė policijos pareigūnams. Tačiau, pasak apeliantės, iš visos bylos medžiagos matyti, kad teismo neva nustatytos bylos aplinkybės yra tik pareigūnų parodymai, kurie, kaip jau minėta anksčiau, buvo prieštaringi, neteisingi ir neatitiko tikrųjų įvykio aplinkybių. Teigia, kad A. R. pareigūnams iš karto aiškino, kad nevairavo automobilio, tačiau niekas jo paaiškinimų neužrašė ir į juos nereagavo – jis tiesiog buvo lengvai registruojamas pažeidėjas, sėdintis girtas automobilyje naktį viduryje miesto, nesant jokių liudininkų. Atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nenurodė jokio A. R. paaiškinimo, ir tik teisme pasakė, kad jis sakė, jog skuba į ligoninę pas merginą. Todėl, apeliantės manymu, teismas neturėjo pagrindo teigti, jog A. R. paaiškinimas apie tai, jog vairavo ne jis, atsirado tik teisme. Kodėl administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą, kad važiavo į ligoninę pas merginą, A. R. net negali paaiškinti, nes buvo dar girtas, ir akivaizdu, kad šis jo paaiškinimas visiškai nelogiškas - kaip galėjo važiuoti į ligoninę vidurnaktį? 2012-02-24 1.21.50 val. jam buvo nustatytas 2,45 prom. girtumas, pareigūnai nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą jam surašė išleidžiant iš sulaikymo laiko, o tai pagal sulaikymo protokolą – 6.50 val., išleidžiant A. R. girtumas jam nebuvo nustatytas. Bet koks medicinos specialistas galėtų patvirtinti, kad nuo 2,45 prom. girtumo žmogus per penkias valandas negali išblaivėti. Patys pareigūnai išleisdami pasakė, kad jis „nesivaidentų“, nes vėl uždarys, ir tai patvirtina, kad A. R. buvo dar girtas. Todėl ne jo paaiškinimai buvo nenuoseklūs, kaip teigia skundžiamame nutarime teismas, o policijos pareigūnai neužrašė jo paaiškinimų ir jam girtam liepė rašyti paaiškinimą.

Remdamasi šiomis išdėstytomis aplinkybėmis apeliantė mano, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas šioje byloje išsamiai neištyrė visų įvykio aplinkybių, buvo neobjektyvus ir šališkas, todėl teismo nutarimas turi būti panaikintas ir byla A. R. atžvilgiu nutraukta nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas buvo šališkas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, A. R. parodymus, jog automobilį vairavo ne jis, ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. R. padarė jam inkriminuotą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1A–2 b. l.); asmens blaivumo testas (4 b. l.); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (5 b. l.); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (6 b. l.); administracinio sulaikymo protokolas (7 b. l.); daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (8 b. l.); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (9; 11 b. l.); apylinkės teismo posėdžių metu liudytojų A. P., V. J. duoti parodymai (41–42; 42–43 b. l.).

Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas A. P. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja apgadintas automobilis. Kai nuvyko į vietą, pastebėjo automobilį, kuris iš lėto riedėjo. Automobilio variklis buvo įjungtas. Jis pribėgo prie automobilio ir ištraukė raktelius. Kiek pamena, už vairo buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jis sakė, kad važiuoja į ligoninę pas draugę. Vairuotojo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Surašė protokolą dėl vairavimo išgėrus. Viskas buvo taip, kaip nurodyta jo tarnybiniame pranešime. Nuo pranešimo apie įvykį ir atvykimo į vietą praėjo 3–5 minutės. Alkotesterio parodymai laiko atžvilgiu yra teisingi. Ką šis asmuo aiškino surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepamena. Paaiškinimą protokole užrašė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Vairuotojas buvo pristatytas į policijos komisariatą išblaivinti. Protokolas buvo surašytas, kai jis išblaivėjo.

Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas V. J. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja automobilis, sukėlęs eismo įvykį, ir vairuotojas gali būti neblaivus. Pasivijo automobilį ties (duomenys neskelbtini) gatve. Automobilis važiavo labai lėtai. Kolega A. P. iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktelius. Kadangi eismo įvykio nebuvo, todėl surašė protokolą dėl vairavimo išgėrus. Vairuotojas buvo vienas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Sakė, jog skuba į ligoninę pas merginą. Blaivumą tikrino vietoje, praėjus 20 minučių po bendravimo su vairuotoju. Protokolas buvo surašytas policijos komisariate, kai vairuotojas išblaivėjo.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų, apylinkės teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojais apklaustų A. P. ir V. J. duotais parodymais, kuriais jie patvirtino 2012-02-24 tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Apeliantės nurodyti liudytojų A. P. ir V. J. parodymų prieštaravimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo minėtų liudytojų parodymų laikyti nepagrįstais, kadangi šiuos parodymus iš dalies patvirtina paties A. R. ranka rašytas ir pasirašytas paaiškinimas (1A–2 b. l.). Teismas taip pat daro išvadą, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotus parodymus įvertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai A. P. ir V. J. būtų suinteresuoti siekti nepagrįstai apkalbėti ir nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. A. R. versija, kad jis tik sėdėjo automobilio keleivio vietoje, yra paneigta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma ir atmestina kaip nepagrįsta. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų vykimo tikslas ir tai kokiomis aplinkybėmis automobilis buvo apgadintas, nėra reikšmingi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. R. būtų kreipęsis į policijos pareigūnus dėl jo automobiliui padarytų apgadinimų.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. birželio 22 d. nutarimą A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. R. atstovės advokatės D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.