- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-652-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16852-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- L. S. Z.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21835-713/2016 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei L. S. Z. dėl fizinio asmens garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. J. prašė teismo priteisti iš atsakovės L. S. Z. 130,00 Eur turtinės ir 570,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; teismo sprendimu pripažinti atsakovės 2011 m. sausio 19 d. paaiškinime Garliavos policijos nuovadai apie ieškovą paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą: „Pil. V. J. yra neprognozuojamas asmuo, su juo susikalbėti neįmanoma, tai patvirtina ir jo namiškiai, jis pastoviai kaltina nebūtais dalykais, kaip automobilio apgadinimas ir pan. Su juo pavojinga kalbėtis, kadangi gali imtis veiksmų prieš mus ar kitus namo gyventojus. Jis norėjo įgyti ginklą, kokiu tikslu nežinau, todėl bijome dėl savo šeimos narių ir prašome imtis priemonių, kad jis su mumis nesusidorotų.“Nurodė, kad atsakovės paaiškinime apie ieškovą paskleistos tikrovės neatitinkančios, jo orumą ir garbę žeminančios žinios (faktai ir duomenys) pakirto Garliavos policijos pareigūnų S.N. L. ir V. B. pasitikėjimą ieškovu, sudarė sąlygas tokias žinias paskleisti ne tik Garliavos policijos nuovadai, bet, ir Kauno rajono prokuratūrai, Kauno apylinkės teismui, Kauno apygardos teismui, psichikos priežiūros įstaigoms, teisėsaugos institucijoms ir ieškovo namo laiptinės kaimynams.Atsakovė L. S. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad policijai pateikė teisingą informaciją, informacija nebuvo išgalvota. Atsakovė nuomonę apie ieškovą susidarė iš pokalbių su ieškovo sūnumi, kuris sakė, jog ieškovas nesukalbamas, ir iš savo asmeninės patirties bendraujant su ieškovu. Apie ieškovo ketinimus įsigyti ginklą ieškovė sužinojo policijoje ir pasijuto nesaugiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad CK 2.24 straipsnio saugomų vertybių pažeidimas civilinėje teisėje padaromas duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paskleidimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Garbės ir orumo gynimo bylose įrodinėjimo dalyką sudaro faktų visetas. Kasacinis teismas, aiškindamas duomenų žeminantį pobūdį konstatavo, kad tai yra tokie duomenys, kurie įstatymo, moralės arba paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą ir (arba) gerą vardą visuomenėje.Nagrinėjamu atveju ieškovas remiasi vienu paaiškinimu (duomenimis) renkant medžiagą dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Surinkta medžiaga iki nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą, o ir pati ikiteisminio tyrimo medžiaga yra nevieša (LR Generalinis prokuroro 2011-02-10 įsakymu Nr. 1-48 patvirtintos „Ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo rekomendacijos“). Apie tokios medžiagos rinkimą, nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir apie tai, kad ieškovas Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, šią bylą nagrinėjančiam teismui taip pat nebūtų žinoma, jeigu ieškovas nebūtų pareiškęs ieškinio.Pagal byloje pateiktus ieškovo įrodymus, Garliavos PN gavus D. G. skundą, buvo imtasi veiksmų, siekiant atlikti tyrimą. Tuo pagrindu buvo pradėta rinkti medžiaga, tyrėjas V. B. atlikdamas savo pareigas, priėmė iš atsakovės paaiškinimą (t. 1, b. l. 12). Kiekvieno piliečio pareiga padėti teisėtvarkos pareigūnams surinkti įrodymus, jei to yra prašoma. Atsakovės veiksmai (paaiškinimai) buvo nukreipti į pareigūno reikalavimą – suteikti informaciją apie skunde nurodytus faktus. Surinkęs medžiagą, tyrėjas nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal BPK 3 straipsnio nuostatas – baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas nutrauktas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Surinkta medžiaga pagal gautą skundą, ikiteisminio tyrimo medžiaga ir baudžiamosios bylos medžiaga yra riboto naudojimo, nėra vieša. Su atsakovės paaiškinimu susipažino tik siauras ratas asmenų, kurie privalėjo tą padaryti pagal savo užimamas pareigas (tyrėjas, prokuroras) ar būdami baudžiamojo proceso dalyviais (kaltinamasis, nukentėjusieji).Atsakovė neturėjo tyčios pažeminti ieškovo garbės ir orumo. Atsakovė paaiškinime, paprašyta policijos tyrėjo, išdėstė savo nuomonę. Atsakovės paaiškinimuose nenustatyta tyčia iš savanaudiškų paskatų sumenkinti, paniekinti, išpeikti ieškovą ir tuo pačiu pažeminti jo garbę ir orumą. Atsakovė, tyrėjui reikalaujant, išdėstė savo nuomonę apie ieškovą, kurią susidarė iš pokalbių su ieškovo sūnumi ir iš savo asmeninės patirties, bendraujant su ieškovu. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktinių duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie duomenis, susijusius su tikrais įvykiais, tai tam tikra asmens išvada iš jau esančių kitų duomenų; nuomonei tiesos kriterijus netaikytinas. Viešojoje erdvėje per visuotines informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu gauta informacija nebuvo paskleista, todėl negalėjo pakenkti ieškovo garbei, kadangi nei kaimynai, nei giminės, nei kiti asmenys negalėjo apie tai žinoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio 1 dalies ir CPK 177 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, taip pat neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Asmens laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Apelianto vertinimu, atsakovė, pateiktame paaiškinime policijai, išdėstė ne savo nuomonę, o pateikė informaciją apie ieškovą, kuri neatitinka tikrovės ir kurią galima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog paaiškinime paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Atsakovė neįrodinėjo, jog neturėjo tyčios pažeminti ieškovo garbės ir orumo, paskleisti tikrovės neatitinkančius duomenis (informaciją), jog ji neturėjo noro tyčia sumenkinti, paniekinti, išpeikti ieškovą ir tuo pačiu pažeminto jo garbę ir orumą. Šiuos įrodinėjimo veiksmus už atsakovę nepagrįstai ir neteisėtai atliko teismas. Atsakovė iškraipė arba nutylėjo įvykių, reiškinių sąsajas, priežastinius ryšius su kitais reiškiniais. Teismas nepagrįstai nevertino visos paskleistos informacijos ir jos pasekmių ieškovui ir jo šeimai. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų dėl atvykimo į teismo posėdį ir garso įrašo kopijų darymo, kurios patirtos po teismo išėjimo į sprendimų priėmimo kambarį. Apeliantas nurodo, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėta šališkai, todėl prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas, spręsdamas apelianto V. J. prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė) forma. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, atsižvelgiant į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, nėra būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teisėjų kolegija apelianto prašymo dėl žodinio bylos proceso netenkina. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės paaiškinimas policijos tyrėjui, nagrinėjusiam ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą, yra ieškovo garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas.Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.Teisėjų kolegija nustatė, kad 2011 m. sausio 19 d. D. G. kreipėsi su pareiškimu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovadą (toliau - Garliavos PN). Pareiškime nurodė, kad gyvena greta V. J. buto, kaimynas yra konfliktiškas asmuo, kurio turi bijoti visi gyventojai, nes jis grasina susidoroti, girdėjo, jog jis ketina įsigyti ginklą, nežino, kam jį panaudos: prieš gyventojus ar prieš save, gyventojai bijo kreiptis pagalbos, kadangi V. J. sužinojęs apie tokį pareiškimą gali imtis veiksmų prieš D. G. šeimą, vaiką. Pareiškime buvo prašoma neinformuoti V. J., nes pareiškėjas girdėjo, jog jis serga psichine liga, taip pat prašoma neatidėliotinai imtis veiksmų (t. 1, b. l. 14). Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BK 1 straipsnis). BPK 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.Gavus D. G. pareiškimą buvo pradėtas jo nagrinėjimas (Policijos įstatymo 6 straipsnis). Garliavos PN tyrėjas V. B. paėmė iš atsakovės L. S. Z., kuri gyvena kaimynystėje su ieškovu, paaiškinimą (t. 1, b. l. 12–13). Atsakydama į tyrėjo klausimus, atsakovė pateikė tokio turinio paaiškinimą: „pil. V. J. yra neprognozuojamas asmuo, su juo susikalbėti neįmanoma, tai patvirtina ir jo namiškiai, jis pastoviai kaltina nebūtais dalykais, kaip automobilio apgadinimas ir pan. Su juo pavojinga kalbėtis, kadangi gali imtis veiksmų prieš mus ar kitus namo gyventojus. Jis norėjo įgyti ginklą, kokiu tikslu nežinau, todėl bijome dėl savo šeimos narių ir prašome imtis priemonių, kad jis su mumis nesusidorotų“. Apelianto vertinimu, minėtame paaiškinime nurodyta informacija žemina ieškovo garbę ir orumą, yra neteisinga, nes atsakovė neįrodė priešingai, jog ji pateikė policijos nuovadai teisingą informaciją apie ieškovą. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė minėtame paaiškinime išsakė savo nuomonę. Remiantis CK 2.24 straipsniu, asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Paskleidimas sietinas su tam tikrų duomenų apie asmenį pranešimu tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Z. O., V. O. v. UAB „Didelis pliusas“ byloje Nr. 3K-3-390/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išnagrinėjęs surinktą medžiagą, policijos tyrėjas 2011 m. vasario 18 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 20-65-8-AP-32 pagal D. G. pareiškimą, nes nebuvo nustatytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tačiau, atsižvelgęs ne tik į atsakovės, bet ir kitų į ieškovo kaimynų paaiškinimus, seniūnijos raštą, inicijavo ieškovo pristatymą į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą psichikos būklės patikrinimui ir įvertinimui. Šis nutarimas patvirtina, kad ieškovo veiksmuose nebuvo nustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovės paaiškinimuose buvo nurodyta akivaizdžiai melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tyrėjas vertino ne tik atsakovės, bet ir kitų apklaustų gyventojų paaiškinimus (t. 1, b. l. 16). Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, surinkta medžiaga pagal gautą skundą, ikiteisminio tyrimo medžiaga ir baudžiamosios bylos medžiaga yra riboto naudojimo, nėra vieša, todėl su atsakovės paaiškinimu susipažinti galėjo tik siauras ratas asmenų, privalantys tą padaryti pagal savo užimamas pareigas (tyrėjas, prokuroras) ar būdami baudžiamojo proceso dalyviais (kaltinamasis, nukentėjusieji). Taigi, apelianto vertinimu jo garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys, nurodyti atsakovės L. S. Z. 2011 m. sausio 19 d. paaiškinime, nebuvo paskleisti viešai, per visuomenės informavimo priemones, interneto tinklalapiuose ar pan. Atsakovė teikė paaiškinimą policijos tyrėjui, atsakydama į jo užduodamus klausimus pagal gautą skundą dėl apelianto elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. D. , bylos Nr. 3K-3-56/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė teikdama policijos tyrėjui paaiškinimą, dėstė savo argumentus, susijusius su jos nuogąstavimais, abejonėmis dėl konflikto su ieškovu, t. y. atsakovė išdėstė savo nuomonę dėl šio fakto priežasčių. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. S. v. K. S. P., bylos Nr. 3K-3-1-219/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Dėl nurodytų priežasčių atsakovės 2011 m. sausio 19 d. paaiškinimas policijos tyrėjui negali būti vertinamas kaip ieškovo garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios.Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino antstolio faktinių aplinkybių protokolo, kuriame kiti kaimynai paneigė atsakovės paaiškinimuose nurodytus faktus apie V. J.. Byloje esančiame 2015 m. kovo 16 d. faktinių aplinkybių protokole antstolis S. U. uždavinėjo apelianto kaimynams T. R. ir V. S. klausimus ir užfiksavo jų atsakymus apie santykius su V. J., apie jo elgesį su kaimynais, su šeimos nariais (t. 1, b. l. 30–33). Apeliantas minėtu protokolu siekia paneigti apeliantės paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, kad ieškovas yra konfliktiškas asmuo, kurio bijo namo gyventojai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog su antstolio apklaustais kaimynais apeliantas nekonfliktuoja, tačiau nepaneigia, kad jis nekonfliktuoja su atsakove ir kitais namo gyventojais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio civilines bylas, yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y. neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės ribų. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. S. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2003).Taigi, atsakovės teiginiai dėl ieškovo konfliktavimo, jos nuogąstavimai ir dvejonės dėl galimų ieškovo veiksmų, galėjo būti hiperbolizuoti, tačiau jie nelaikytini ieškovo teisių ir laisvių pažeidimu, t. y. nesąžiningų (melagingų) paaiškinimų davimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė paaiškinimu Garliavos PN tyrėjui nepaskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių. Esant nustatytoms aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 31 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.