- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 1-165-953/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27190-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- S. P., A. T.
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 38 MGL dydžio bauda, (bauda nesumokėta), teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A. 2018 m. birželio 8 d. apie 19.30 val. daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), atvirai iš nukentėjusiosios A. T. rankų pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. T. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „LG L7“, su „Tele2“ sim kortele, 100 eurų bendros vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. T. 100 eurų turtinę žalą.
Be to, V. A. 2018 m. birželio 8 d. apie 20.15 val. viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia kumščiu suduodamas vieną kartą nukentėjusiajai S. P. į krūtinės sritį, dėl ko, ji nugriuvo ant asfalto, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai S. P. nubrozdinimą ir kraujosruvą dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ir dešiniame sėdmenyje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad viskas įvyko 2018-06-08. Jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) birželio 7 d. 23.30 val. ir išsinuomojęs automobilį važiavo į Šiaulius. Prieš tai paskambino iš telefoninių pokalbių pažįstamai A. T. pasakyti, jog jis grįžta. Prieš tai jie buvo susitarę, kad pasimatys vidurdienį. Bekalbant ji pasiūlė susitikti ir naktį, kai tik grįš į Šiaulius. Kadangi jam reikėjo važiuoti į Joniškį pas draugą, tai jis užvažiavo į Šiaulius. Su A. T. susitiko birželio 8-ąją apie 2.30 val., pakalbėjo ir prasidėjo važinėjimas po miestą ieškant alkoholinių gėrimų. Ilgai važinėjo, bet prie geležinkelio stoties rado to alkoholio. Ten jis A. nupirko alaus, užkandos, o sau valgyti. Ten buvo klientų, tai prasidėjo smagus laiko leidimas, bet ilgai netruko, nes pasirodė policija. Kadangi A. buvo jo šturmanas, ji rodė kelią kur važiuoti, tai jie nepastebėjo kelio ženklo, kuriuo lengvųjų automobilių eismas yra draudžiamas. Už šį pažeidimą policija jį nubaudė. Pareigūnai pamatė ateinančią moterį ir paklausė, ar tai jo moteris. Jis atsakė, jog tai jo pažįstama. Tuomet pareigūnai jam liepė jos neišleisti iš automobilio. Po to, su A. T. jie buvo automobilyje, pakalbėjo. Iš viso jis jai nupirko 4 kartus po 100 gr. degtinės. Jie ilgai kalbėjo, rūkė, o paskui išvyko į Joniškio r. pas jo draugą. Ten vėl ant stalo buvo 1 litras degtinės, alaus pakuotė ir vėl „alkoholis liejosi“. A. jau nebenorėjo gerti, pradėjo miegoti ant suolo, tai su draugu ją nuvedė į lovą. Tą pačią dieną, birželio 8-ąją, apie 19 val. grįžo į Šiaulius. A. pasikvietė jį į namus, parodė visus kambarius, šaldytuvą ir reikėjo vykti į parduotuvę kažką nupirkti. Sakė A. persirengti, nes ji buvo naktiniais ir kambarinėmis šlepetėmis. Bekalbant paklausė, ar ji gali pasiimti savo pasą, nes jis nupirktų bilietą skristi kartu į (duomenys neskelbtini). Sakė, kad jei nepatiks (duomenys neskelbtini), tai galės grįžti. A. pasakė, kad jos rankinė yra jo automobilyje, tačiau jis atsakė, jog to negali būti, kadangi ji jos neturėjo. Pasidairė ir pamatė dvi rankines, bet A. čiupo rankinę ir kažkur ją nusinešė. Paskui ji pradėjo ieškoti telefono. Telefono ieškojimas vyko visą dieną, nes jis nuolat A. krito iš kišenės, krito automobilyje, krito prie stalo, kai gėrė. Be to, kai pas draugą ji miegojo lovoje, tai tą telefoną taip pat buvo kažkur paslėpusi, bet paskui rado. Pasakė A., kad jos telefonas yra ant stalo, todėl persirenk ir išeik į lauką, nes paėmęs telefoną lauks automobilyje, kadangi jis buvo pastatytas neleistinoje vietoje. A. atėjo į lauką, jie pakalbėjo, ji pasakė: „atiduok telefoną arba skambinsiu į policiją“. Jis sakė, kad nereikia skambinti į policiją, o tiesiog reikia, kad persirengtų ir važiuotų praleisti vakarą kartu. A. išėjo ir netrukus grįžo, o jis tuo metu jau buvo išlipęs iš automobilio. A. grįžo ne viena – su ja buvo kita moteris. Jos nieko nekalbėjo, o tiesiog stovėjo. Jis nesuprato, kodėl jos nekalba. Pro šalį ėjo pagyvenusi moteris, kuri vienai moteriai pasakė, jog ji yra gera „mergička“. Paėjusi dar truputį, kitai moteriai taip pasakė. Taip pat privažiavo berniukas prie nepažįstamos moters, kažką pasakė ir išvažiavo. Tuomet nepažįstamoji moteris puolė reikalaudama telefono, griebė jam už kišenių. Jo telefonas buvo dešinėje kišenėje. Tuo metu iš kitos kišenės A. ranka pradėjo traukti piniginę, tačiau jis to neleido ir pasisukdamas užkliudė nepažįstamąją. Pasibaisėjęs išvažiavo į parduotuvę. Girdėjo, kaip nepažįstama moteris šaukė: „gelbėkit, policija, muša“, bet nematė, kaip ir ką ji darė, jis į ją nežiūrėjo. Paskui nuvažiavo į Radviliškį pas brolį, kur pasidėjo didelę sumą pinigų ir išvažiavo į parduotuvę. Ten apsipirko ir grįžtant policijos pareigūnai jo paklausė, ar jis turi svetimą telefoną. Pareigūnai atidarė dureles, o automobilyje buvo telefonas. Kai bute A. pradėjo ieškoti telefono, tai jai pasakė, kad dabar jis bus pas jį, kad nebereikėtų vėl ieškoti, o jis jos lauks lauke. Telefoną paėmė, nes norėjo, kad jis daugiau kur nors nepasimestų, norėjo vykti į parduotuvę. Jei būtų vogęs telefoną, tai būtų tiesiog išvažiavęs, bet jam to nereikia, nes jis turi pinigų. Telefoną padėjo automobilyje. Policija jo nesustabdė, pareigūnai jį surado prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ Radviliškyje. Jie klausė, ar jis neturi svetimo telefono, tai jis pasakė, kad reikia paskambinti ir jei jis yra, tai jį ras. Nespėjo paskambinti, nes policija telefoną surado už galinės sėdynės po kilimėliu. Ten jį padėjo, nes nenorėjo, kad jį automobilyje pamatytų svetimi žmonės, kad neišdaužtų lango ir jo nepaimtų. Jis stengėsi pasišalinti, nes jam nepatinka tokie dalykai, kai moterys „eina per kišenes“. Be to, gal dar kokie vyrai ateis. A. T. nenorėjo, kad jis išsineštų telefoną iš buto, prašė to nedaryti ir jį atiduoti. Supranta, kad tai ne jo daiktas. Smerkia save už tokius darbus. Tegu būna, kad tai yra vagystė – jis prisipažįsta. A. T. 2-3 kartus jį prašė atiduoti telefoną. Baudos nesumokėjo, nes negali eiti į banką, kadangi reikia asmens dokumento. Jo pinigai yra banke. Nematė nugriuvusios nepažįstamos moters, negali pasakyti, iš kur pas ją atsirado sužalojimai. Negali pasakyti, ar ji jį apšmeižė. Gal sukdamasis užkliuvo ir tada galėjo būti padaryti tie sužalojimai nukentėjusiajai. Šio įvykio niekas nematė, nes aplink nebuvo nieko, išskyrus A. T., bet ji savas žmogus, pažįstama, o ne pašalinis asmuo. Nei vienai nukentėjusiajai negrasino, jų neįžeidinėjo, nes labai stengiasi būti kultūringas. Į A. T. telefoną kažkas skambino, bet neatsiliepė, kad jo nematytų joks pašalinis asmuo. Visiškai nepripažįsta, kad nukentėjusiajai S. P. sudavė į krūtinės sritį ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bet 50 procentų gali būti, jog taip nutiko, kai jis pasisuko. Necenzūrinių žodžių niekada nesako ir tada nesakė nukentėjusiajai S. P.. Žino apie civilinį ieškinį, jį pripažįsta visiškai, atlygins. Pripažįsta, kad pavogė telefoną. Pastūmimo nebuvo, o buvo savigyna. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo pripažįsta.
Apklaustas įtariamuoju V. A. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su A. T. susitiko 2017 metais rugsėjo mėnesį, kai buvo Šiauliuose, kirpykloje. Ji buvo kirpėja ir jį tuo metu apkirpo, besišnekučiuojant ji jam davė savo telefono numerį. Tada jis išvyko į (duomenys neskelbtini). Po maždaug 8 mėnesių jie pasiskambindavo laikas nuo laiko. 2018 metais birželio mėnesį jis grįžo į Lietuvą, išsinuomojo automobilį, susitarė su A. dėl susitikimo, pradėjo betarpiškai bendrauti. 2018-06-08 2.30 val. ryte, atvažiavo pas A. į namus, pasiėmė iš namų ir jie abu jo išsinuomotu automobiliu, markės nepamena, važinėjosi, bendravo. Tada tos pačios dienos vakare, apie 19 val. jie nuvyko pas A. T. į namus, ketino pavalgyti vakarienę, šiaip dar pabendrauti. Kol buvo kartu, nebuvo jokio konflikto. Kadangi nusprendė vykti į parduotuvę, jis paprašė jos, kad ji persirengtų, nes buvo apsirengusi naminiais rūbais. Staiga A. jam pareiškė būdama neblaivi, kad jos rankinė yra automobilyje, tačiau automobilyje nebuvo jokios rankinės. A. telefonas tuo metu buvo padėtas virtuvėje ant stalo. Tada paėmė jos telefoną, modelio nepamena, bet gali būti tas modelis, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą LG L7 ir pasakė jai, kad grąžins jos telefoną, kai ji persirengs, jos telefoną laikė rankoje. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jis jai pasakė, kad eina į automobilį ir lauks jos automobilyje. Jos telefoną išsinešė kartu. A. prašė atiduoti jos telefoną, bet jis jo neatidavė, pasakė persirengti ir ateiti į automobilį. Tada A. atėjo prie automobilio, kur jis stovėjo, prašė atiduoti jos telefoną, bet jis jai neatidavė. Tada A. išėjo. Po kokių 5 minučių A. atėjo su jam nepažįstama moterimi. Jis buvo tuo metu dar prie automobilio. Tada A. ir ta nepažįstama moteris prašė jo, kad jis atiduotų A. telefoną, bet jis jo prie savęs jau neturėjo, buvo padėjęs tą telefoną savo nuomotame automobilyje, nes manė, kad A. ateis persirengusi ir jie važiuos į parduotuvę. Kai jis neatidavė to telefono, A. ir ta nepažįstama moteris pradėjo kišti rankas į jo kelnių kišenes. Kelnių kišenėje buvo jo telefonas, ta nepažįstama moteris pradėjo traukti jo telefoną, tai gavosi tokia jo reakcija, kad jis pastūmė ją nuo savęs, kad nepaimtų jo telefono. Ar ta moteris nuo jo pastūmimo nugriuvo, pasakyti negali, nes nematė, tik girdėjo, kad ji šaukė: „gelbėkit, policija mane muša“. Jis sėdo į automobilį ir išvažiavo į Radviliškį. A. telefonas liko jo automobilyje. Tada Radviliškyje atvyko policijos pareigūnai ir jis jiems pateikė A. telefoną. Nenorėjo pavogti telefono, taip pat nenorėjo sutrikdyti viešosios tvarkos. Jei padarė kažką blogo, tai nuoširdžiai gailisi (2 t. b. l. 21, 29-30).
Nukentėjusioji A. T. teisme parodė, kad iš jos jėga buvo atimtas mobilus telefonas. Taip atsitiko 2018 m. birželio 8 d. apie 20 val. Šimšės rajone, kai V. A. jį jai iš rankos atėmė. Jie važiavo iš Joniškio į Šimšės mikrorajoną, o automobilį vairavo V. A.. Sukant į kiemą, ji primygtinai pradėjo sakyti jam, kad jis grąžintų jai telefoną. V. A. pasakė atsinešti asmens dokumentą, persiauti „pliažines“ šlepetes ir skrisim į Turkiją. Ji pasakė, jog niekur neskris ir paprašė grąžinti telefoną. V. A. jai pasakė: „durnike, jei tu neskrisi, išskris su tavo dokumentu kita“. Parėjo į namus, persiavė šlepetes, pasiėmė popieriaus lapą ir garsiai pasakė: „atiduok telefoną arba skambinsiu policijai ir tu nepabėgsi“. Užsirašė automobilio numerį. Tuomet V. A. išlipo iš automobilio ir jie grįžo į jos namus. Ramiai parodė, kaip gyvena, klausė jo, kur padėjo jos telefoną. V. A. liepė jai persirengti ir pasakė, jog jos lauks automobilyje. Jis buvo su šortais, o juose buvo piniginė. Ji pagalvojo, kad tai yra jos telefonas, todėl norėjo jį ištraukti. Tuomet V. A. ją stumtelėjo, klausdamas, ar ji nori jo piniginės. Ji pasakė, kad jos jai nereikia, o reikia telefono. Visą tai vyko jos namuose. Išeinant V. A. pamatė jos rankinę ir pasakė, kad joje yra jos dokumentas. Tą rankinę ji iš jo rankų išplėšė. Tada V. A. nuėjo į automobilį ir ji nuėjo jam iš paskos. Jie apsižodžiavo, o ji pasimetusi, šoko būsenoje, verkianti atėjo pas kaimynę S. P. ir prašė jos leisti paskambinti į policiją. Ji jos klausė, kas nutiko, tai ji pasakė, jog iš jos atėmė telefoną. Kaimynė sakė, kam skambinti į tą policiją, einam susitarti gražiuoju. Kai jos išėjo į lauką, V. A. sėdėjo automobilyje. S. P. per keleivio durelių langą pasilenkusi paprašė atiduoti jai telefoną. V. A. labai staigiai šoko iš automobilio ir puolė, klausdamas, ko S. P. nori, ir ją stipriu smūgiu pastūmė. S. P. visu ūgiu krito ant asfalto. V. A. dar norėjo ant jos pulti, bet ji užstojo ir jį sutramdė. Tuomet V. A. pamatė, kad ateina dvi moterys, ir pro šalį dviračiu važiavo kaimynės sūnus, tai kaltinamasis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jos paskambino į policiją, atvyko pareigūnai, kuriems viską paaiškino, o jie nurodė, kad reikia važiuoti į policijos komisariatą Purienų gatvėje. Tuo momentu grįžo jos sūnus ir jis susekė, kur yra jos telefonas. Ji vėl paskambino į policiją ir pasakė, kad jos telefonas yra prie prekybos centro Radviliškyje. Tada V. A. suėmė. Jos telefonas buvo prie dviejų prekybos centrų, t. y. prie „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Po to važiavo į Purienų gatvę rašyti pareiškimo, nes S. P. nukentėjo gana stipriai, kad net galvojo, jog po to smūgio ji neatsikels. Besėdint policijos komisariate ir pasakojant apie įvykį, atėjo kitas pareigūnas ir paklausė, kokios spalvos jos telefonas. Ji pasakė, kad jis yra juodos spalvos, tai jai buvo parodytas jos telefonas įdėtas į maišelį. Telefoną ji atgavo. Kai V. A. išvažiavo iš kiemo, jos nebandė skambinti į jos telefoną, jos iš karto iš S. P. telefono skambino į policiją, kadangi ji buvo užsirašiusi automobilio valstybinį numerį. S. P. nebuvo praradusi sąmonės, bet atsitrenkimo garsas buvo stiprus. Ji matė, kaip V. A. ją stūmė su jėga. Kai S. P. nukrito, tai jis dar norėjo pulti, bet ji jį sutvardė. Kai visą tai vyko, kiemu pro šalį ėjo dvi moterys, o po minutės dviračiu pravažiavo vaikinukas. Viena praeinanti moteris sakė: „kaip tu gali tokią gražią moterį skriausti“. Tos moterys patį įvykį matė, jos yra kaimynės, tačiau atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime. Vaikinukas yra nepilnametis, todėl jo mama taip pat nenori turėti tokių reikalų. Telefoną atgavo, tai turtinių pretenzijų V. A. neturi. Kai V. A. pamatė, kad ne vienas žmogus mato jo elgesį, tai grasinimų nebebuvo – jis greitai sėdo į automobilį ir išvažiavo. V. A. nežadėjo grįžti ir grąžinti telefoną. Ji nemano, kad būtų atgavusi telefoną. Ji padėjo S. P. atsikelti ir po paranke jos parėjo pas ją į namus. Po to įvykio ji gydėsi, ji ją vežė į ekspertizę, pas gydytojus. Ir dabar S. P. negerai jaučiasi. Kaltinamasis sako, kad jie su juo visą naktį „uliavojo“, bet jie matėsi tik virš dviejų valandų, t. y. jie nuvažiavo į Joniškį pas jo draugą, tačiau jo nebuvo. Kadangi jie nerado to draugo namuose, tai važiuojant sustojo prie ežero ir ji išgėrė butelį šampano, o toliau jie važiavo į Šiaulius. V. A. nevartojo alkoholio - viso konflikto metu jis buvo blaivus.
Nukentėjusioji A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš 1-2 mėnesius, susipažino su vyriškiu, kai jis jai paskambino į jos telefoną ir paklausė jos ar ji dar yra kirpėja. Ji atsakė vyriškiui, kad kirpėja ji jau nebedirba. Savo telefono numerį vyriškiui buvo davusi pati, kai jį kirpo, maždaug prieš 1 metus laiko Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. (kirpyklos pavadinimo ji neprisimena), kai dirbo kirpėja. Minėtą vyriškį buvo sutikusi tik vieną kartą, prieš tai vyriškio nepažinojo ir jo nebuvo sutikusi. Tuomet su vyriškiu bendravo tik kol jį kirpo, po to, su juo nebebendravo. Vyriškis sakė, kad išvažiuos į (duomenys neskelbtini), o kai grįš, paskambins. Todėl ji jam davė savo telefono numerį. Kaip ir minėjo, vyriškis jai paskambino maždaug prieš 1-2 mėn. ir ji su vyriškiu bendravo kalbėdama telefonu. Minėtas vyriškis teigė, kad ji jam patiko, vyriškis sakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), o kai grįš į Lietuvą, norės su ja susitikti. Taip pat, vyriškis sakė, kad jis dirba pas kažkokius žmones, prižiūri šiltnamius, atlieka kitus ūkio darbus, vyriškis sakė, kad jis yra išsiskyręs, jo vaikai suaugę. Kiek žino, vyriškis į Lietuvą grįžo 2018-06-07 23.00 val. Kai vyriškis grįžo, jai paskambino ir pasakė, kad jis jau Lietuvoje, Joniškio rajone, pas savo draugą (pas kokį konkrečiai, nesakė). 2018-06-08 apie 12-13 val. vyriškis paskambino ir pasiūlė susitikti. Su vyriškiu susitarė susitikti. Maždaug už pusę valandos vyriškis atvažiavo nuomotu automobiliu (jis pats taip sakė) į Šiaulius, prie jos namų. Ji nuėjo prie vyriškio ir įsėdo į jo automobilį. Vyriškis buvo vienas pats. Vyriškis pradėjo važiuoti į Joniškio rajoną pas savo draugą. Važiuodami jie bendravo, vienu metu jie buvo sustoję prie ežero, esančio Joniškio rajone, kalbėjo. Vyriškis prie jos seksualiai nepriekabiavo, jokių pretenzijų jam neturi. Buvo nuvažiavę iki jo draugo, tačiau draugo nesutiko, jo nebuvo namuose. Tuomet, apie 18-19 val. (tikslaus laiko nepamena) jie abu vėl pradėjo važiuoti link Šiaulių. Automobilį visą laiką vairavo vyriškis. Įvažiavus į Šiaulius, netoli jos namų, ji išsitraukė savo mobilųjį (išmanųjį) telefoną LG L7, juodos spalvos, nes norėjo paskambinti savo sūnui ir paklausti jo, ar jis yra namuose, tačiau vyriškis pagriebė iš jos rankų telefoną ir pasakė, kad „atnešk savo dokumentą, skrisim į (duomenys neskelbtini)“. Dar vyriškis pasakė, kad „noriu pažiūrėti kaip gyveni“. Ji vyriškiui pasakė: „gerai, einam į mano butą tik neškis mano telefoną, nepalik automobilyje“. Ar vyriškis nešėsi į jos butą jos telefoną, ar paliko jį automobilyje, nežino, nematė. Tuomet su vyriškiu nuėjo į jos butą. Jiems atėjus, bute jokių asmenų nebuvo. Įėjęs į butą, vyriškis pamatė jos rankinę, kuri buvo padėta ant žemės neužtraukta. Rankinėje aiškiai matėsi jos piniginė. Vyriškis, pamatęs rankinę, pasakė, kad „va kur tavo asmens dokumentas“ ir jau norėjo paimti iš jos rankinės piniginę, tačiau ji jam neleido to padaryti ir pati paėmė savo rankinę iš jo rankų. Imdama rankinę, trenkė iš rankos į jo petį, tuomet vyriškis ant jos labai supyko ir pasakė: „ateini su dokumentu, tada iš manęs gausi telefoną“. Ji jam atsakė, kad „ji niekur su juo neskris“, o vyriškis jai pasakė: „durnike, su tavo dokumentu kitos skris“. Tuomet vyriškis išėjo iš buto, dar spėjo pasakyti, kad lauks jos mašinoje. Tuomet ji pasiėmė savo užrašų knygutę ir vėl nuėjo prie jo automobilio. Išėjusi į lauką, užsirašė į užrašų knygutę automobilio valstybinius numerius. Vyriškio duomenis ji buvo užsirašiusi 2018-06-06, kai jį registravo telefonu į senojo bokšto kliniką, vyriškis jai prisistatė kaip: „V. A.“, jam dabar yra 59 metai, dabar tikslių jo duomenų pasakyti negali, nes namuose paliko savo užrašų knygutę. Jis jai pasakė savo deklaruotos vietos adresą. Kai priėjo prie vyriškio automobilio, vyriškis jai pasakė: „ką tu, pagrasinsi“. Ji jam atsakė, kad: „dar pažiūrėsim“. Tuomet pradėjo vėl eiti link savo namų ir nuėjo pas savo kaimynę S. P.ir pradėjo skambinti į jos buto duris. Kaimynė atidarė buto duris, o ji tuo metu verkė ir buvo išsigandusi, todėl išplėšė iš savo užrašų knygutės lapelį su vyriškio duomenimis ir kaimynei pasakė, kad: „kviesk policiją“. Kaimynė jai pasakė: „A., nusiramink, einam į lauką, aš pakalbėsiu su juo“. Tuomet jos abi išėjo į lauką. Joms išėjus į lauką, vyriškis sėdėjo automobilyje. S. P. priėjusi prie vyriškio automobilio priekinių keleivių durelių, jas atidarė ir paprašė, kad vyriškis grąžintų jai jos telefoną. Ji tuo metu stovėjo šalia S. P.. Vyriškis nieko neatsakė, o tiesiog greitai išlipo iš automobilio ir puolė prie S. P.. Vyriškis trenkė kaimynei (iš ko trenkė, kur trenkė, ji nematė), bet matė, kad kaimynė nugriuvo ant žemės. Ji tuo metu puolė prie vyriškio ir jį pastūmė norėdama apginti kaimynę. Kai pastūmė vyriškį, jis pasakė: „nu žiurkės, jūs dar pamatysit“. Ji tuo metu S. P. padėjo atsistoti nuo žemės, o vyriškis įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš kiemo (link kur nuvažiavo, nematė), daugiau nieko nebedarė ir nebesakė. Kai vyko konfliktas kieme, pro šalį ėjo kaimynė D., su dviračiu pravažiavo kitos kaimynės J. vaikas. Kai vyriškis išvažiavo, ji su S. P. parėjo į jos butą ir iš S. P. telefono iškvietė policiją. Maždaug už 10 min. grįžo jos sūnus L. T.ir tuomet sūnus per kompiuterį (specialia programa, ji nežino kokia), pamatė kur yra jos telefonas ir iš S. P. telefono informavo policiją, kur yra jos telefonas. Kiek žino, sūnus matė, kad telefonas yra Radviliškio mieste. Toliau įvykį aiškinosi su policijos pareigūnais. Įvykio metu, būdama su vyriškiu, ji gėrė šampaną, alų, nedaug degtinės. Vyriškis buvo išgėręs gurkšnį alaus ir šampano, girtas nebuvo. Pretenzijų vyriškiui turi tik dėl savo pavogto telefono, įvykio metu jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Papildomai apklausta A. T. paaiškino, kad savo mobilųjį telefoną LG L7 įvertina 100 eurų. Kadangi jai minėtas mobilusis telefonas yra grąžintas, jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t. b. l. 45-47, 50, 53).
Nukentėjusioji S. P. teisme parodė, kad įvykis įvyko birželio 8 d. apie 20 val. Žiūrėjo televiziją, kai išgirdo skambutį į duris. Atidariusi duris, pamatė A. T., kuri verkė, jai drebėjo rankos. Ji padėjo popieriaus lapelį ant stalo su užrašu ir liepė kviesti policiją. Ji jos klausė, kam ta policija, tai ji atsakė, kad iš jos atėmė telefoną tas asmuo, kuris jai skambino iš (duomenys neskelbtini). A. nurodė, jog ji su tuo asmeniu buvo išvažiavusi į gamtą. Ji jai pasakė, jog persirengs ir nueis pas tą žmogų paprašyti, kad jis atiduotų tą telefoną. Jos išėjo į lauką, A. T. priėjo prie to vyriškio, kuris sėdėjo automobilyje, ir paprašė telefono. Tas vyras pradėjo A. „kolioti“ necenzūriniais žodžiais. Tada ji priėjo prie automobilio iš keleivio pusės ir taip pat paprašė atiduoti A. telefoną. Jis šoko laukan pro automobilio duris, pribėgo prie jos, griebė jai už rankos ir „dėjo“ jai į krūtinę, nuo ko ji visu ūgiu nukrito ant asfalto. Pro juos pravažiavo berniukas. Ji matė to vyro veidą ir kumščius, sakė, kad ją užmuš. Buvo baisu. Ji galvojo, jog jis jai praskėlė galvą ir kad nebeliks gyva. Ji atsistojo ir pamatė moterį iš 22-o namo, kuri pasakė tam vyrui: „ką tu darai tokiai gražiai moteriai“. Tuomet jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. A. T. pirma nuėjo į laiptinę, o ji kalbėjo su 13-mečiu berniuku. Jos parėjo pas A. į namus, iš savo telefono ji iškvietė policiją, atvyko pareigūnai, kurie surašė dokumentus ir liepė joms atvykti į komisariatą Purienų gatvėje. Tuo metu parėjo A. T. sūnus, kuris per programėlę pamatė, jog A. telefonas yra Radviliškyje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet paskambino į policiją ir tai pasakė. Tada atvažiavo A. T. sūnaus draugas, kuris jas nuvežė į komisariatą Purienų gatvėje. Tą vakarą ji negalėjo prisėsti, o kai policijos pareigūnas surašė jos apklausą, jis ją nuvežė į ligoninę, kur ją ir paliko. Jis davė savo telefono numerį, kad išleista iš gydymo įstaigos paskambintų ir jis ją parvežtų namo. Gydymo įstaigoje ją peršvietė, lūžių nebuvo, tai suleido nuo skausmo vaistus. Tuomet tas pareigūnas atvažiavo kartu su A. T. jos paimti iš ligoninės. Policijos pareigūnas nufilmavo ar nufotografavo tą vietą prie namo, kur vyras ją buvo nugriovęs. Įvykis buvo penktadienio vakare, pirmadienį A. ją vežė į ekspertizę, paskui ji kreipėsi į šeimos gydytoją dėl siuntimų. Jai buvo šviesta galva, o birželio 14 d. ją paguldė į skubios pagalbos skyrių, kur statė lašines, nes jai buvo labai blogai. Ir šiai dienai jai yra blogai, ji neišeina iš gydytojų. Ji ir šiaip yra neįgali, turi 3-ią neįgalumo grupę, o dabar sveikata dar pablogėjo. Iki įvykio jos darbingumas buvo 50 procentų, o dabar sausio mėn. spręsis, ar jis nepakito. Gali būti, kad gaus 2-ą neįgalumo grupę. Ji yra pareiškusi ieškinį dėl 68,89 eurų turtinės žalos ir 2000 eurų neturtinės žalos. Turtinė žala susidarė už vaistus, bet dar ne visus vaistų receptus yra pateikusi. Neturtinė žala susidarė, nes ji nemiega naktimis, mato to vyro veidą ir kumščius. Ji lankėsi pas psichiatrę, dabar vartoja jos paskirtus vaistus. Vaikai pakraupę dėl šio įvykio. Baisūs keiksmažodžiai iš to vyro buvo pasakyti, nors ji gražiai prašė telefono. Tokio agresyvaus žmogaus niekada nebuvo mačiusi. Tą vyrą įvykio metu matė pirmą kartą, todėl jo apšnekėti neturi tikslo. Po įvykio ji jaučia nesaugumo jausmą, bijojo eiti į kiemą, o dabar, eidama per kiemą, ji mato save gulinčią. Smūgį V. A. jai sudavė kumščiais. Pirmiausia jis jai griebė už rankos, o paskui jai trenkė. Buvo suduotas stiprus smūgį, nuo kurio galva trenkėsi į asfaltą.
Nukentėjusioji S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-08 apie 20.00 val. buvo savo namuose ir išgirdo, jog kažkas skambina jai į buto duris. Jas atidariusi pamatė, kad pas ją atėjo jos kaimynė A. T.. Ji verkė, rankose laikė užrašų knygutę, o užėjusi pas ją į namus, į šią knygutę, nieko jai neaiškinant, rašė kažkokio asmens vardą ir pavardę, bei automobilio modelį. Šiuos užrašus ji išplėšė ir norėjo palikti pas ją. A. nekalbėjo, tik verkė ir nieko nepasakė. Ji jos paklausė, kas nutiko. Ji pasakė, kad palieka šio žmogaus duomenis (vardą, pavardę, automobilį), kadangi šis žmogus nori ją kažkur išvežti ir negrąžina jai mobilaus ryšio telefono. Norėdama pagelbėti savo kaimynei A., ji apsirengė ir išėjo į lauką, kadangi norėjo gražiai paprašyti šio asmens, jog grąžintų jai mobilaus ryšio telefoną. Abi priėjo prie šio, jai nežinomo asmens, automobilio. A. atidarė jo automobilio vairuotojo pusės duris, o ji atidarė keleivio pusės. Gražiai paprašė šio piliečio, jog grąžintų A. jos telefoną. Šis asmuo pradėjo koneveikti ją necenzūriniais žodžiais „žertva ko nori“, „padla“, kt., nedelsiant išlipo iš savo automobilio Toyota, atbėgo link jos ir kumščiu smūgiavo jai į krūtinės sritį, dėl ko, ji krito ant asfalto ir susitrenkė stipriai galvą, bei sėdmenis, kuriuos dabar labai skauda. Taip pat, susitrenkė savo dešinės rankos alkūnę (matosi sužalojimas) bei dešinės rankos plaštaką. Jai būnant ant žemės, šis asmuo toliau elgėsi agresyviai, puolė ant jos, grasino užmušti, mojavo rankomis. Šis žmogus elgėsi labai agresyviai, buvo visiškai neadekvatus, savęs nekontroliavo, galėjo dar labiau ją sužaloti, tačiau pro šalį ėjo jos kaimynė D. (pavardės nežino) ir dar vienas jų kaimynas, nepilnametis vaikinas (tikslių duomenų nežino). Jaunuolis labai pasibaisėjo, matė konfliktą. Pamatęs pašalinius asmenis, smurtaujantis vyriškis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Ji iškvietė policijos pareigūnus (1 t. b. l. 26-27, 30).
Liudytojas N. Š. teisme parodė, kad įvykio datos neprisimena, bet viskas vyko šiltuoju metų sezonu Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu ėjo reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas. Buvo gautas iš Šiaulių pranešimas, kad Radviliškyje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ galimai yra asmuo su automobiliu, kuris buvo nurodytas. Su kolegomis važinėjo po mieste esančias parduotuves „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškojo automobilio pagal apibūdinimą. Automobilio ieškojo dėl įvykio Šiauliuose, bet koks tai buvo įvykis – neprisimena. Iš pradžių buvo vienas, o kai aptiko automobilį, tai prisijungė kitas ekipažas. Jei neklysta, tai buvo žalsvos spalvos automobilis „T. A.“. Pravažiuojant pamatė automobilį, pavažiavo truputį toliau ir apie tai pranešė kolegoms. Automobilis tuo metu buvo tuščias. Po to atvyko kolegos, iš parduotuvės išėjo pilietis, nuėjo prie nurodyto automobilio, tai tuomet prie jo priėjo ir jie bei pradėjo bendrauti. Neprisimena, ar asmeniui nurodė, kodėl jo automobilis yra paieškomas. Prisimena, kad buvo kažkoks įvykis dėl telefono - jis lyg buvo pavogtas. Dėl įvykio kontaktavo su Šiauliais. Atrodo, kad kai asmeniui pasakė, kad bus apieškomas automobilis dėl telefono, tai jis pateikė savo telefoną. Patikrinus tą telefoną, išaiškėjo, jog buvo pateiktas ne tas, kurio ieško. Prisimena, kad kitame ekipaže buvo vyr. patrulis Ž. S.. Ieškomas telefonas buvo rastas už vairuotojo galinėje automobilio vietoje po kilimėliu. Neprisimena, ar asmuo sakė, kaip telefonas ten atsidūrė. Neprisimena tolimesnio telefono likimo, neprisimena telefono markės, neprisimena, kaip asmuo reagavo į visą situaciją. Neprisimena, ar asmuo pats atidavė telefoną, ar jo patiems reikėjo ieškoti. Kažką aiškino dėl telefono, bet ką konkrečiai aiškino - šiuo metu neprisimena. Gali būti, jog asmuo sakė, kad kažkas telefoną pametė, bet tiksliai jokių aplinkybių nenurodė. Kiek prisimena, pranešime buvo nurodyta, jog asmuo yra galimai neblaivus, bet gali būti, kad neblaivumą patys nustatinėjo.
Liudytojas N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Tikslios datos nepamena, bet tiksli data yra nurodyta jo rašytame tarnybiniame pranešime, iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus specialisto gavo pranešimą, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, galimai stovi žalios spalvos automobilis T. A., valstybinių numerių šiuo metu nepamena ir kad suradus minėtą automobilį reikia informuoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus specialistą. Tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo vakaras, nuvyko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Minėtos parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje buvo rastas automobilis T. A.. Būnant prie minėto automobilio priėjo vyriškis, kaip paaiškėjo, tai to automobilio vairuotojas, vardo ir pavardės nepamena, bet yra užrašyta tarnybiniame pranešime. Buvo susisiekta su operatyvaus valdymo skyriaus specialistais, jiems nurodyta, kad yra rastas automobilis T. A. žalios spalvos. Buvo gauta dar papildoma informacija, kad asmuo vairuojantis šį automobilį yra įtariamasis ir galimai yra įvykdęs nusikalstamą veiką. Vairuotojo paprašyta, kad parodytų visus turimus mobiliuosius telefonus. Jis pateikė savo mobilųjį telefoną Samsung, dar jis buvo paklaustas gal dar turi kokių telefonų. Tada vairuotojas atidaręs automobilio T. A. kairės pusės galines dureles atkėlęs guminį kilimėlį paėmė iš ten juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną LG, kaip paaiškėjo tas telefonas ir yra pavogtas. Kaip atsirado mobilusis telefonas LG po kilimėliu kažką jis aiškino, bet nerišliai, iš pradžių sakė, kad kažkas jį pametė, bet tiksliai aplinkybių ir nenurodė, daug jo ir neklausinėjo. Pats vairuotojas elgėsi ramiai, kalbėjo ramiai. Jis buvo pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi (1 t. b. l. 68-69).
2018 m. birželio 8 d. S. P. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018-06-08 buvo savo namuose kol neatėjo kaimynė A. T.. Norėdama pagelbėti savo kaimynei išėjo į lauką, paprašė asmens, jog grąžintų jai mobilaus ryšio telefoną, tačiau šis asmuo išlipo iš savo automobilio ir kumščiu smūgiavo jai į krūtinės sritį, dėl ko, ji krito ant asfalto ir susitrenkė stipriai galvą, bei sėdmenis, kuriuos dabar labai skauda. Taip pat, susitrenkė savo dešinės rankos alkūnę (matosi sužalojimas) bei dešinės rankos plaštaką. Jai būnant ant žemės, šis asmuo toliau elgėsi agresyviai, puolė ant jos, grasino užmušti, mojavo rankomis (1 t. b. l. 6-7).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t. b. l. 17-22).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 824/2018(04) nurodyta, jog nukentėjusiajai S. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 100-101).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota iš BPC gauto garso įrašo apžiūra (1 t. b. l. 112-114).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad patrulis Ž. S. pateikė mobilaus ryšio telefono aparatą LG L7 (1 t. b. l. 124).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota LG L7 telefono apžiūra (1 t. b. l. 127-129).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji A. T. atpažino jai priklausantį mobilaus ryšio telefono aparatą LG L7 (1 t. b. l. 131-133).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, teik atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, namą, sandėlius ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas, bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma : kaltinamojo V. A. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, nukentėjusiųjų A. T. ir S. P. parodymais, liudytojo N. Š. parodymais, bei rašytine bylos medžiaga, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinimas V. A. turto vagyste pasitvirtino, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, V. A. atvirai iš nukentėjusiosios A. T. rankų pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną „LG L7“, su „Tele2“ sim kortele, padarydamas nukentėjusiajai A. T. 100 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis V. A. dėl šios veikos kaltu prisipažino visiškai. Jo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais byloje - įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūrų protokolais ir kita rašytine medžiaga. Kaltinamojo veiksmai rodo, jog jis nusikalstamas pasekmes sukėlė, užvaldė svetimą turtą ir disponavo juo. Tokie kaltinamojo V. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atviras svetimo turto pagrobimas.
Kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu ištirtos aplinkybės patvirtino jo kaltumą dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, toliau bus analizuojamas kaltinamojo santykis su nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu, kadangi dėl šios veikos V. A. kaltės nepripažino.
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys.
Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Kaltinime V. A. nurodyta, kad jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.
Nors nuteistasis V. A. teisme savo kaltę neigė, teigdamas, jog prieš nukentėjusiąją S. P. nesmurtavo ir jai nesudavė, o galimai ji susižalojo jo gynybos metu, teismas pažymi, jog tokie jo parodymai paneigti byloje surinktų duomenų visuma, todėl vertinami kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos pozicija. Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y., kad V. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y., viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai S. P. į krūtinės sritį, dėl ko, ji nugriuvo ant asfalto, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai S. P. nubrozdinimą ir kraujosruvą dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ir dešiniame sėdmenyje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokius jo veiksmus patvirtina nukentėjusiųjų A. T. ir S. P. parodymai, t. y., nukentėjusioji A. T. teisme parodė, kad S. P. per keleivio durelių langą pasilenkusi paprašė atiduoti jai telefoną, tuomet V. A. labai staigiai šoko iš automobilio ir puolė, klausdamas, ko S. P. nori, ir ją stipriu smūgiu pastūmė. S. P. visu ūgiu krito ant asfalto. V. A. dar norėjo ant jos pulti, bet ji užstojo ir jį sutramdė. S. P. nukentėjo gana stipriai, kad net galvojo, jog po to smūgio ji neatsikels. Nukentėjusioji S. P. parodė, kad A. T. priėjo prie to vyriškio, kuris sėdėjo automobilyje ir paprašė telefono. Tas vyras pradėjo A. „kolioti“ necenzūriniais žodžiais. Tada ji priėjo prie automobilio iš keleivio pusės ir taip pat paprašė atiduoti A. telefoną. Jis šoko laukan pro automobilio duris, pribėgo prie jos, griebė jai už rankos ir „dėjo“ jai į krūtinę, nuo ko ji visu ūgiu nukrito ant asfalto. Tai, kad S. P. buvo padaryti sveikatos sužalojimai, patvirtina byloje esanti valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 824/2018(04), kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajai S. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 100-101). Vertindamas kaltinamojo ir nukentėjusiųjų viso bylos proceso metu duotus parodymus teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų A. T. ir S. P. parodymais, kad V. A. trenkė nukentėjusiajai S. P.. Atkreiptinas dėmesys, jog tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo iki įvykio nebuvo nesutarimų ar konfliktų, iki įvykio jie nebendravo, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nukentėjusioji A. T. ar nepalankius kaltinamajam parodymus davusi kita nukentėjusioji S. P. gali būti suinteresuotos nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Taip pat, teismo vertinimu, nukentėjusiosios S. P. parodymus patvirtina pirminiai nukentėjusiosios paaiškinimai policijos pareigūnams, kuomet nukentėjusioji parodė, kad būtent dėl V. A. smurtinių veiksmų, ji patyrė sužalojimus ir buvo priversta vykti į gydymo įstaigą. Nors kaltinamasis ir neigė smurtavęs nukentėjusiosios S. P. atžvilgiu, tačiau teismas pažymi, kad jis sutiko su tuo, kad gal sukdamasis užkliuvo ir tada galėjo būti padaryti tie sužalojimai nukentėjusiajai. Duodamas parodymus teisme V. A. nurodė, kad nepažįstamoji moteris puolė reikalaudama telefono, griebė jam už kišenių. Jo telefonas buvo dešinėje kišenėje. Tuo metu iš kitos kišenės A. ranka pradėjo traukti piniginę, tačiau jis to neleido ir pasisukdamas užkliudė nepažįstamąją. Visiškai nepripažino, kad nukentėjusiajai S. P. sudavė į krūtinės sritį ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bet 50 procentų gali būti, jog taip nutiko, kai jis pasisuko. Pastūmimo nebuvo, o buvo savigyna. Tuo tarpu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad A. atėjo su jam nepažįstama moterimi. Tada A. ir ta nepažįstama moteris prašė jo, kad jis atiduotų A. telefoną, bet jis jo prie savęs jau neturėjo, buvo padėjęs tą telefoną savo nuomotame automobilyje, nes manė, kad A. ateis persirengusi ir jie važiuos į parduotuvę. Kai neatidavė to telefono, A. ir ta nepažįstama moteris pradėjo kišti rankas į jo kelnių kišenes. Kelnių kišenėje buvo jo telefonas, ta nepažįstama moteris pradėjo traukti jo telefoną, tai gavosi tokia jo reakcija, kad jis pastūmė ją nuo savęs, kad nepaimtų jo telefono. Ar ta moteris nuo jo pastūmimo nugriuvo, pasakyti negali, nes nematė, tik girdėjo, kad ji šaukė: „gelbėkit, policija mane muša“ (2 t. b. l. 21, 29-30). Nagrinėjant kaltinamojo parodymus pastebėtina tai, kad V. A. teisme kaltės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje nepripažino visiškai, tačiau akivaizdu, kad jis sutinka su faktinėmis aplinkybėmis, kad galimai galėjo nuo jo pastūmimo-pasisukimo nukentėjusioji patirti sužalojimus, tačiau nesutinka su teisiniu vertinimu, nes mano, kad tai buvo labiau savigyna, nei smurtas nukentėjusiosios S. P. atžvilgiu. Svarbu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus V. A. nurodė, kad girdėjo kaip nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Pažymėtina ir tai, kad konfliktas įvyko būtent dėl neteisėtų V. A. veiksmų užvaldant svetimą turtą, t. y., A. T. mobilaus ryšio telefoną. S. P. niekaip nebuvo susijusi su kaltinamojo ir A. T. konfliktu, o siekė gražiuoju padėti A. T. susigrąžinti jai priklausantį telefoną. Dar daugiau, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios S. P. gydymo, kas dar labiau patvirtina, kad kaltinamasis suvokia, kad būtent dėl to neteisėtų tyčinių veiksmų, nukentėjusiajai S. P. reikėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Tyčiniai kaltinamojo V. A. veiksmai laikytini įžūliais, demonstruojančiais nepagarbą aplinkiniams, kurie sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokius kaltinamojo veiksmus matė kiti asmenys, ėję pro įvykio vietą. Kaip ir nurodė pats kaltinamasis V. A. teisme, kad pro šalį ėjo pagyvenusi moteris, kuri vienai moteriai pasakė, jog ji yra gera „mergička“. Paėjusi dar truputį, kitai moteriai taip pasakė. Taip pat privažiavo berniukas prie nepažįstamos moters, kažką pasakė ir išvažiavo. Nukentėjusiosios taip pat patvirtino, kad be jų trijų konfliktą matė ir kiti asmenys, t. y., nukentėjusioji S. P. nurodė, kad pro juos pravažiavo berniukas. Ji atsistojo ir pamatė moterį iš 22-o namo, kuri pasakė tam vyrui: „ką tu darai tokiai gražiai moteriai“; nukentėjusioji A. T. parodė, kad kai visą tai vyko, kiemu pro šalį ėjo dvi moterys, o po minutės dviračiu pravažiavo vaikinukas. Viena praeinanti moteris sakė: „kaip tu gali tokią gražią moterį skriausti“. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. A. gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę bei sukeliamus padarinius, suvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika visiškai įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.
Bausmės skyrimas
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis V. A. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, teisme duodamas parodymus iš pradžių neigė savo kaltę, o vėliau pripažino tik telefono vagystę, tačiau nepripažino viešosios tvarkos pažeidimo, be to, duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, nesigalėjo dėl savo neteisėtų veiksmų, kaltino nukentėjusiąsias dėl neva provokuojančių jų veiksmų.
Kaltinamasis V. A. padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių (284 str.) ir apysunkių (178 str. 2 d.) tyčinių nusikaltimų kategorijoms, nusikaltimai baigti (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, tačiau šiuo metu yra teistas, teistumas neišnykęs (1 t. b. l. 182-184), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t. b. l. 185-188), Lietuvos Respublikoje nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (1 t. b. l. 189, 190). Teismas mano, kad V. A. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus BK 284 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą arešto bausmę, nustatant jos trukmę didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, kadangi kaltinamojo veiksmuose nenustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, asmuo yra nedirbantis, šiuo metu teistas, baustas administracine tvarka. Be to, kaltinamajam švelnesnės bausmės – bauda, viešieji darbai ar laisvės apribojimas neskirtinos, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. A. iki šiol nėra sumokėjęs Joniškio rūmų teismo 2018 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, šiuo metu jis Lietuvos Respublikoje nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nurodo, kad dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes, be to, asmuo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, todėl būti apsunkintas kitos bausmės rūšies vykdymas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta - 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 8 d. 21.13 val. iki 2018 m. birželio 9 d. 17.17 val. (2 t. b. l. 12-13, 15).
Kaltinamajam V. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos (2 t. b. l. 33-34, 36-37).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.
Nukentėjusioji S. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 68,89 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 73-79). Dėl turtinės žalos nurodo, kad po patirto nusikaltimo patyrė didžiulį šoką ir stresą, pablogėjo savijauta ir sveikata tiek fizinė, tiek psichologinė. Nusikaltimo padarymo metu jautė didžiulį skausmą ir iki šiol jaučia fizinį skausmą, yra priversta vartoti vaistus ir lankytis pas gydytojus. Po nusikaltimo buvo ir yra priversta pirkti vaistus, vartoja medikamentus nuo skausmo. Lankosi pas kardiologą, skauda krūtinės sritį, lankėsi konsultacijų ir gydymo pas neurochirurgą. Vaistams išleido 68,79 Eur (prideda kvitų kopijas: pirkti vaistai - du „(duomenys neskelbtini)“ kvitai 24,77 Eur ir 14,37 Eur; Euro vaistinės 1,13 Eur ir „(duomenys neskelbtini)“ 14,92 Eur, bei 3 gydytojo receptai). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, be to, kaltinamasis V. A. pripažino pareikštą civilinį ieškinį, nurodė, kad jis pagrįstas. Kadangi S. P. žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl 68,89 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.
Dėl neturtinės žalos nurodo, kad jaučia nuolatinę baimę ir įtampą būti sužalotai ir užpultai be jokio pagrindo ir jaučia baimę dėl savo ateities. Gydymas bus tęsiamas ir ateityje. V. A. neteisėtais ir itin brutaliais veiksmais viešoje vietoje - miesto centrinėje dalyje, dienos metu buvo sužalota jos sveikata, ne tik fizine prasme, bet ir sunkiai pažeista jos psichologinė būsena, kurios neįmanoma įvertinti tikslia ir konkrečia pinigų suma. Akivaizdu, kad neigiamus jos atžvilgiu nusikalstamos veikos padarinius sukėlęs asmuo yra V. A., kurio neteisėtų veiksmų priežastiniame ryšyje dėl nusikaltimo jai yra padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. P. prašo priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vertindamas neturtinės žalos kriterijus teismas įvertina tai, kad nukentėjusioji nukentėjo fiziškai, buvo sužalota, valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 824/2018(04) nurodyta, jog nukentėjusiajai S. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimas ir kraujosruva dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, kraujosruvos kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ir dešiniame sėdmenyje) (1 t. b. l. 100-101), tačiau kaip matyti iš bylos duomenų liekamųjų padarinių nėra, nusikalstami veiksmai truko trumpai – vienas smūgis, nukentėjusioji patyrė momentinį išgąstį, stresą, baimę, bei kaip nurodė fizinį skausmą. Be to, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, kad jis išsituokęs ir Lietuvoje niekur nedirba. Teismas pažymi, kad nukentėjusiosios teiginių dėl ilgalaikių padarinių sveikatai nepatvirtina bylos duomenys. Bylos medicininiuose dokumentuose yra tik duomenų apie iš karto po įvykio nukentėjusiosios patirtą sužalojimą, stresą ir jų gydymą, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad jos gydymas buvo ilgalaikis, kad yra likę liekamųjų reiškinių. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais. Byloje nustatyta, kad S. P. dėl patirto nežymaus sveikatos sužalojimo patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, tačiau įvertintina ir tai, kad S. P. nepatyrė rimtesnių neigiamų pasekmių jos gyvenimui, bendravimo galimybėms, reputacijos pablogėjimui. Didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusio asmens kaltė (tyčia); mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas (nežymus sveikatos sužalojimas), neturtinės žalos padariniai (nenustatyta liekamųjų reiškinių). Nukentėjusiosios įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį, tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-976/2016, 2K-298-697/2016, 2K-112-697/2018), nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažinamas iki 400 Eur. Teismo nuomone, neturtinės žalos dydis 400 Eur nukentėjusiajai nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per mažas.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa, gindama Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareiškė civilinį ieškinį dėl 35,34 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 85-94). Atsakovu nurodė V. A.. 2018-11-23 nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t. b. l. 94). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, žala atsirado dėl kaltinamojo kaltų tyčinių veiksmų prieš nukentėjusiąją S. P., todėl civilinis ieškinys dėl 35,34 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, įpareigojant kaltinamąjį V. A. atlyginti padarytą 35,34 Eur žalą.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai S. P. vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018-08-23 sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-2371-14781 buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatei V. Povilaitienei (1 t. b. l. 160). Byloje gautos pažymos, kuriose nurodoma, kad už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 223,21 Eur. (2 t., b.l. 109). Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas, todėl laikytina, kad išlaidos yra įrodytos ir tenkintinos, priteisiant 223,21 Eur iš kaltinamojo V. A..
1. Mobilaus ryšio telefono aparatas LG L7, grąžintas nukentėjusiajai A. T., paliktinas neribotai jos nuosavybei (1 t. b. l. 135-136);
2. CD kompaktinė plokštelė su BPC įrašu, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.
Arešto bausmę atlikti areštinėje. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo V. A. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. birželio 8 d. 21.13 val. iki 2018 m. birželio 9 d. 17.17 val. (1 parą), bei pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. liepos 9 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios S. P. civilinį ieškinį dėl 68,89 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš V. A. priteisti 68,89 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 89 euro centus) nukentėjusiosios S. P. naudai.
Nukentėjusiosios S. P. civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš V. A. priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. P. naudai.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 35,34 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš V. A. priteisti 35,34 Eur (trisdešimt penkis eurus 34 euro centus) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Priteisti iš V. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už S. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 223,21 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 21 euro centą).
1. Mobilaus ryšio telefono aparatą LG L7, grąžintą nukentėjusiajai A. T., palikti neribotai jos nuosavybei;
2. CD kompaktinę plokštelę su BPC įrašu, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.