Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-309/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-01-31Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-17Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-17
Bylos Nr.
1A-130-309/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27190-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
V. A.
Nukentėjusysis
S. P.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-309/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27190-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.26.2.; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 55 (penkiasdešimt penkių) parų areštu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštas ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. birželio 8 d. 21.13 val. iki 2018 m. birželio 9 d. 17.17 val. (1 para), bei pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. liepos 9 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

Nukentėjusiosios S. P. civilinis ieškinys dėl 68,89 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš V. A. priteista 68,89 Eur (šešiasdešimt aštuoni eurai 89 euro centai) nukentėjusiosios S. P. naudai.

Nukentėjusiosios S. P. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. A. priteista 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. P. naudai.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 35,34 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš V. A. priteista 35,34 Eur (trisdešimt penki eurai 34 euro centai) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Priteista iš V. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už S. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 223,21 Eur (du šimtai dvidešimt trys eurai 21 euro centas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. A. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 19.30 val., daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), atvirai iš nukentėjusiosios A. T. rankų pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG L7“, su „Tele2“ SIM kortele, 100 eurų bendros vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai A. T. 100 eurų turtinę žalą.

2. Be to, V. A. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 8 d., apie 20.15 val., viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia kumščiu suduodamas vieną kartą nukentėjusiajai S. P. į krūtinės sritį, dėl ko ji nugriuvo ant asfalto, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai S. P. nubrozdinimą ir kraujosruvą dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje ir dešiniame sėdmenyje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, paskiriant jam švelnesnę negu areštas bausmę, nes jis jau 12 metų dirba Airijoje, todėl atlikdamas jam paskirtą bausmę negalėtų dirbti ir atlyginti iš jo priteistų civilinių ieškinių. Nurodo, kad nukentėjusiosios A. T. parodymai yra melagingi, jis pastarosios mobiliojo ryšio telefono neėmė, ji pati savo telefoną pamesdavo ne kartą per dieną – telefonas jai iškrisdavo iš kišenės ir A. T. nuolat jo klausdavo, ar jis nežino, kur yra jos telefonas. Policijos pareigūnui paklausus apie A. T. telefoną, jis nebuvo tikras, kad šis telefonas yra jo automobilyje. A. T. draugė S. P. bandė iš jo kelnių kišenės ištraukti piniginę, todėl jis sugriebė pastarajai už rankos ir staigiu judesiu pasisuko. Tuomet S. P. nukrito ant žemės ir pradėjo garsiai šaukti, kviestis policijos pagalbos.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų – įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Spręsdamas V. A. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir jam paskyrė teisingą bausmę.

6. V. A. kaltę padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Iš nukentėjusiosios A. T. parodymų matyti, kad ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė, jog V. A. paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną „LG L7“ ir jo gražiuoju nebeatidavė, dėl to teko kreiptis į policiją (1 t., b. l. 45–47; 2 t., b. l. 100–102). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina nukentėjusiosios S. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai (1 t., b. l. 26–27; 2 t., b. l. 102–103), liudytojo policijos pareigūno N. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai bei jo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 68–69, 115, 2 t., b. l. 115–116), garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 112–114), todėl abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu, laikyti juos melagingais, nėra pagrindo. Be to, ir pats nuteistasis V. A. teisiamojo posėdžio metu prisipažino pavogęs A. T. mobiliojo ryšio telefoną, į gynėjo klausimą atsakė: „Dabar jau pripažįstu, kad pavogiau telefoną, aš – vagis“ (2 t., b. l. 98–100).

7. Nuteistojo kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką taip pat patvirtina visuma bylos įrodymų. Nukentėjusioji S. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai nurodė, kad jai prašant V. A. atiduoti A. T. mobiliojo ryšio telefoną, pastarasis, išlipęs iš automobilio, matant kaimynei D. ir nepilnamečiam kaimynui, kuris pasibaisėjo vykstančiu konfliktu, kumščiu vieną kartą sudavė jai (S. P.) kumščiu į krūtinės sritį ir po šio smūgio ji nugriuvo ant asfalto, susitrenkė galvą, sėdmenis, dešinės rankos alkūnę ir plaštaką. Jai dar gulint ant žemės, V. A. elgėsi agresyviai, grasino ją užmušti, mojavo rankomis (1 t., b. l. 26–27; 2 t., b. l. 102–103). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir iš karto po įvykio, t. y. 20018 m. birželio 8 d., S. P. pateiktame protokole-pareiškime (1 t., b. l. 6–7). Be to, nukentėjusiosios S. P. parodymus patvirtina nukentėjusiosios A. T. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (1 t., b. l. 45–47; 2 t., b. l. 100–102), byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje be kita ko konstatuota, kad S. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (1 t., b. l. 100–101), taip pat garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 112–114). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus bylos įrodymus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Kitaip vertinti bylos įrodymus ir priimti priešingą sprendimą apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

8. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

9. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam V. A. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. A. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), ir vienas – apysunkių (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų kategorijoms, nors nusikalto būdamas neteistas (teistumas jam buvo išnykęs), tačiau po nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jam priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo V. A. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (1 t., b. l. 182–184), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 185–188), Lietuvos Respublikoje nedirba (1 t., b. l. 190), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 189), V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant visumai paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, teismas pagrįstai paskyrė V. A. už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, arešto bausmes, dydžiu truputį didesnes negu šios bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė – areštas 75 paroms, kolegijos vertinimu, nėra per griežta. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai nurodė, kodėl skiria nuteistajam būtent arešto bausmes, o ne baudą, viešuosius darbus ar laisvės apribojimą – V. A. Lietuvos Respublikoje nedirba, duomenų, kad jis Lietuvoje turėtų legalų pragyvenimo šaltinį ir galėtų sumokėti baudą, nėra, be to, jis nėra sumokėjęs 2018 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos (taip pat baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus), nors nurodė, kad gyvena ir dirba Airijoje, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Esant paminėtų aplinkybių visumai teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad švelnesnėmis negu areštas bausmėmis V. A. atžvilgiu nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

10. Kadangi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, V. A. padarė 2018 m. birželio 8 d., t. y. iki Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. liepos 9 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo V. A. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 38 MGL dydžio bauda, priėmimo, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių nuostatomis. V. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė areštas 75 paroms ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda kolegijos vertinimu taip pat nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad atlikdamas arešto bausmę jis negalės išvykti dirbti į Airiją ir dėl to negalės atlyginti iš jo priteistų civilinių ieškinių, pažymima, kad V. A. lėšas iš jo priteistiems civiliniams ieškiniams atlyginti gali užsidirbti ir dirbdamas Lietuvos Respublikoje, nebūtinai užsienio valstybėje.

11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasRaimundas JurgaitisVidmantas Mylė