- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-1038-460/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- B. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo B. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
l. Pareiškėjas V. J. (toliau - pareiškėjas, skolininkas) kreipėsi su skundu dėl antstolės R. G. (toliau - antstolė) veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/25/00371, juo prašė panaikinti antstolės 2025 m. vasario 28 d. patvarkymą Nr. S-25-90-4922 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nutraukti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0090/25/00371. Nurodė, jog 2025 m. kovo 2 d. iš antstolės gavo 2025 m. vasario 28 d. patvarkymą Nr. S-25-90-4922 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuo remiantis išieškotojas B. B. kreipėsi į antstolę dėl 641 453,28 Eur skolos išieškojimo iš skolininko pagal Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. O. I. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. IR-833. Pareiškėjas patvirtino, kad kartu su G. B., A. B. bei B. B. 2023 m. gruodžio 7 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjai pardavė, o pirkėjas įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-poilsio paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Už turtą pirkėjas įsipareigojo sumokėti B. B. 891 000 Eur sumą tokia tvarka: l) 250 000,00 Eur iki 2024 m. gegužės 31 d., 2) 450 000,00 Eur iki 2025 m. gegužės 31 d., 3) 191 000,00 Eur iki 2026 m. gegužės 31 d. Pareiškėjo teigimu, jis tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus išieškotojui ir nėra pažeidęs sutartyje įtvirtinto mokėjimo grafiko. Išieškotojas neturėjo teisės kreiptis dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pradėti priverstinio išieškojimo iš pardavėjams įkeisto turto. Antstolė, nutarusi priimti vykdyti neteisėtai išduotą vykdomąjį įrašą, pažeidė pareigą patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju egzistavo kliūtis priimti vykdomąjį įrašą vykdyti, todėl turėjo būti priimamas patvarkymas, kuriuo vykdomąjį įrašą būtų atsisakoma priimti vykdyti, grąžinant jį pateikusiam asmeniui.
2. Antstolė 2025 m. kovo 24 d. patvarkymu Nr. S-25-90-6613 nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir skundą pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolė patvarkyme, kuriuo atsisakyta pareiškėjo skundą tenkinti, nurodė, kad 2025 m. vasario 28 d. buvo priimtas vykdyti vykdomasis įrašas Nr. IR-833/2025 dėl 641 453,28 Eur skolos išieškojimo iš V. J. išieškotojo B. B. naudai, skolą išieškant iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolė pažymėjo, kad priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, antstolis nenustatinėja ar vykdomasis dokumentas yra išduotas teisėtai. Nagrinėjamu atveju antstolė nenustatė akivaizdžių kliūčių, dėl kurių vykdomasis įrašas negalėtų būti vykdomas, t. y. vykdomasis įrašas atitiko visus vykdytino dokumento reikalavimus. Antstolė atkreipė dėmesį, jog vykdomasis įrašas išduotas nesuėjus terminui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.196 straipsnio l dalies l punktu, t. y. hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, kai kiti kreditoriai į hipotekos objektą nukreipia išieškojimą. Kitų kreditorių inicijuotas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto yra pakankamas pagrindas hipotekos kreditoriui manyti, kad užtikrintos prievolės nebus įvykdytos ir pasinaudoti savo pirmumo teise išieškoti iš hipoteka įkeisto turto bei pradėti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto prieš terminą procedūra. Skolininko atžvilgiu vykdomi išieškojimai kitų kreditorių naudai sudaro apie 1 120 591 Eur, todėl buvo areštuotas visas jam priklausantis ir laisvas (du žemės sklypai), ir hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos. Neįkeistas nekilnojamasis turtas yra mažos vertės (jam atlikta turto vertinimo ekspertizė) ir šiai dienai jis yra pardavinėjamas viešosiose varžytynėse. Kito areštuotino turto ir piniginių lėšų skolininkas neturi. Todėl akivaizdu, kad išieškotojui kilo pagrįstų abejonių, kad hipoteka užtikrinta prievolė nebus įvykdyta ir pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo panaikinti 2025 m. vasario 28 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-90-4922 ir nutraukti vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0090/25/00371.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo B. B. pateikė atsiliepimą; kuriuo nesutiko su pareikštu skundu ir prašė jį atmesti. Be to, pareiškėjas, teikdamas akivaizdžiai nepagrįstą skundą, piktnaudžiauja civiliniu procesu ir siekia vilkinti vykdymo procesą, už ką jam turėtų būti skirta 5 000,00 Eur bauda, pusę šios baudos – 2 500,00 Eur priteisiant suinteresuotam asmeniui B. B.. Nurodė, kad skolininkas jau seniai nebevykdo įsipareigojimų pagal sutartį. Paskutinis mokėjimas, kurį pareiškėjas buvo atlikęs suinteresuotam asmeniui gerokai vėluodamas, buvo atliktas 2024 m. rugpjūčio 8 d. Iš viso už įsigytą turtą skolininkas visiems trims Pardavėjams sumokėjo tik 680 000 Eur, nors pagal sutartį įsipareigojo sumokėti 3 813 750 Eur. Tik pats pirmasis mokėjimas buvo pagal sutartį atliktas laiku, kiti mokėjimai buvo atlikti vėluojant. Skolininkas piktybiškai neatlikinėjo mokėjimų, vilkino sandorio vykdymą, nors galėjo netrukdomai naudotis visu nekilnojamuoju turtu, už kurį įsipareigojo sumokėti 3 813 750 Eur. Negrąžintos skolos dydis visiems pardavėjams sudaro 3 133 750 Eur, todėl notarė pagrįstai ir teisėtai išdavė vykdomąjį įrašą. Be to, skolininkas piktybiškai vengė turtą išlaikyti ir jį tinkamai prižiūrėti - nesumokėjo už elektrą, neapdraudė turto bei nesumokėjo žemės mokesčio. Suinteresuoto asmens nuomone, tiek notaras visiškai pagrįstai ir teisėtai išdavė vykdomąjį įrašą, tiek ir antstolė visiškai teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi vykdomasis įrašas atitiko visus vykdytino dokumento reikalavimus. Pareiškėjo atžvilgiu vykdomi išieškojimai kitų kreditorių naudai sudaro 1 120 591 Eur, todėl buvo areštuotas visas jam priklausantis ir laisvas (du žemės sklypai), ir hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos. Kito areštuotino turto ir piniginių lėšų skolininkas neturi. Todėl suinteresuotiems asmenims kilo pagrįstų abejonių, kad hipoteka užtikrinta prievolė nebus įvykdyta ir pasinaudodami įstatymo jiems suteikta teise kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra iškeltos trys civilinės bylos pagal pareiškėjo skundus dėl antstolės veiksmų, kurios yra tarpusavyje susijusios, t. y. vykdomosios bylos užvestos dėl tos pačios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo ir išieškojimo pagal hipotekos sutartį (civilinė byla Nr. 2YT-13273-1163/2025, suinteresuotas asmuo A. B.; civilinė byla Nr. 2YT-13272-435/2025, suinteresuotas asmuo G. B.), todėl mano, kad siekiant išvengti skirtingų procesų (įskaitant apeliacinius procesus), užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principą bei siekiant išvengti nesuderinamų teismų sprendimų rizikos, yra pagrindas civilines bylas sujungti. Mano, kad pareiškėjas pateikė visiškai nepagrįstą skundą dėl antstolės veiksmų, veikė prieš greitą procesą, piktnaudžiavo procesine teise pateikti skundą, todėl suinteresuotas asmuo prašė skirti pareiškėjui 5 000 Eur dydžio baudą, pusę jos skiriant suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina dar ir tai, kad jis melavo suinteresuotiems asmenims, kad neva turtas, kuris buvo įkeitimo objektu yra apdraustas, sumokėti visi komunaliniai ir žemės mokesčiai, tačiau paaiškėjo, kad turtas yra neapdraustas, nesumokėtas žemės mokestis ir kiti priklausantys mokėti mokesčiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi atmestas pareiškėjo V. J. skundas dėl antstolės R. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/25/00371; atmestas suinteresuoto asmens B. B. prašymas dėl baudos skyrimo. Teismas nutarė priteisti suinteresuotam asmeniui B. B. iš pareiškėjo V. J. 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas pažymėjo, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, dėl to antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nevertina dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustato akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo skundo netenkino.
4.2. Teismas nustatęs, kad abi suinteresuoto asmens nurodomos civilinės bylos yra jau išnagrinėtos ir jose priimti procesiniai sprendimai (nutartys), neinicijavo klausimo dėl bylų sujungimo.
4.3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo pareiškėjui pažymėjo, kad nors pareiškėjo skundas ir atmestas, tačiau sąlygų konstatuoti pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl suinteresuoto asmens prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apeliantas pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nevertino pareiškėjo skunde nurodomų reikšmingų aplinkybių, kaip to reikalauja teismų praktika. Apeliantui nepriimtina, kad skundžiama nutartis iš esmės motyvuojama tuo, jog pareiškėjas skundą grindžia vykdomojo dokumento išdavimo neteisėtumu, o antstolė tokio dokumento išdavimo teisėtumo neprivalėjo nustatinėti.
5.2. Apeliantas tikina, kad jis tinkamai ir laiku vykdė 2023 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus B. B. ir atskirojo skundo pateikimo dieną nėra pažeidęs pirkimo–pardavimo sutarties 4.5.1. – 4.5.3. p. įtvirtinto mokėjimų grafiko.
5.3. Apeliantas tikina, kad B. B., nesant tam jokio pagrįsto pagrindo, kreipėsi su pareiškimu į notarę dėl vykdomojo dokumento išdavimo, jo pagrindu buvo priimtas neteisėtas antstolės patvarkymas.
5.4. Apeliantas nori atkreipti dėmesį, jog esant tokiai situacijai yra nesuprantama, kaip antstolei, žinant visas vykdomojo dokumento išdavimo aplinkybes, nekilo pagrįstų abejonių dėl kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus, buvimo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Be to, prašo skirti pareiškėjui V. J. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos – 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) priteisiant suinteresuotam asmeniui B. B. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Suinteresuoto asmens teigimu, apeliantas jau seniai nebevykdo įsipareigojimų pagal 2023 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, įsipareigojimus pagal sutartį anksčiau vykdė praleisdamas terminus. Be to, pareiškėjas turi labai didelių įsiskolinimų kitiems kreditoriams.
6.2. Suinteresuotas asmuo bei G. B. ir A. B. turėjo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais dar 2024 m. lapkričio 13 d., kada iš antstolės R. G. sužinojo, kad V. J. turtui taikomi areštai.
6.3. Teigia, jog antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nenustatinėja, ar vykdomasis dokumentas buvo išduotas teisėtai.
6.4. Suinteresuotas asmuo mano, kad šioje byloje pareiškėjas pateikė visiškai nepagrįstą atskirąjį skundą, veikė prieš greitą išieškojimo procesą, piktnaudžiavo procesine teise pateikti skundą, todėl prašo skirti pareiškėjui 5 000 Eur dydžio baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria skundas dėl antstolės veiksmų atmestas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
10.1. Pareiškėjas, be kitų asmenų, su B. B. 2023 m. gruodžio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. RI-7097 (Sutartis), kuria B. B. pardavė, o Pareiškėjas įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – poilsio paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (kartu – Turtas). Remiantis Sutarties 4.5. p., už įsigyjamą Turtą Pareiškėjas įsipareigojo sumokėti B. B. 891 000 Eur sumą tokia tvarka: 1) 250 000,00 EUR iki 2024 m. gegužės 31 d., šią sumą Pareiškėjui sumokant į B. B. banko sąskaitą (Sutarties 4.5.1. p.); 2) 450 000 EUR iki 2025 m. gegužės 31 d., šią sumą Pareiškėjui sumokant į B. B. banko sąskaitą (Sutarties 4.5.2. p.); 3) 191 000,00 EUR iki 2026 m. gegužės 31 d., šią sumą Pareiškėjui sumokant į B. B. banko sąskaitą (Sutarties 4.5.3. p.).
10.2. Antstolė R. G. 2025 m. vasario 28 d., vadovaudamasi Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R. O. I. 2025 m. vasario 20 d. išduotu vykdomuoju įrašu, priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-90-4922. Vykdomojoje byloje Nr. 0090/25/00371 yra vykdomas priverstinis 641 453,28 Eur išieškojimas iš skolininko V. J. kreditoriaus B. B. naudai.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
8. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) nurodė, kad nebuvo nustatyta CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. O. I. 2025 m. vasario 20 d. išduotas vykdomasis įrašas negalėjo būti priimtas vykdyti. Teismas nusprendė, kad antstolė minėtą vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų numatytų reikalavimų.
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.9 punkte Pareiškėjas ir B. B. susitarė, kad Turto kainos sumokėjimais sutartais terminais ir tvarka yra esminė šios Sutarties sąlyga, kurios Pareiškėjui nevykdant, B. B. turi teisę pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš jam įkeisto Turto prieš terminą ir įgyja teisę reikalauti atlyginti visus dėl to patirtinus nuostolius. Nurodoma ir tai, jog atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei atskirajame skunde dėstomus motyvus apeliantui akivaizdu, jog B. B. negalėjo turėti jokių abejonių dėl to, kad hipoteka užtikrinta prievolė nebus įvykdyta. Atitinkamai, į notarę dėl vykdomojo įrašo išdavimo buvo kreiptasi neabejotinai nepagrįstai, tuo patvirtinant ir antstolės priimto patvarkymo neteisėtumą. Apeliantas tikina, kad šiuo atveju esminė Sutarties sąlyga – Turto kainos mokėjimas B. B. laiku – nebuvo pažeista. Apelianto nuomone, B. B. neturėjo teisės kreiptis dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeisto Turto.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 „Dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktą, notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui B. B. pateikus pareiškimą dėl vykdymo veiksmų, antstolės R. G. vykdymo procesas prasidėjo / vyksta pagal galiojantį ir vykdytiną notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris pagal įstatymą yra vykdomasis dokumentas (Notariato įstatymo 43 straipsnis, CK 4.192 straipsnio 5 dalis, CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 10 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-469/2020).
11. Aktualu ir tai, jog vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti terminus, sąlygas ir tvarką reglamentuoja CPK 651 straipsnio nuostatos. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies nuostatas, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, - ar atsirado teisių perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Tačiau akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnyje 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
12. Be to, antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, privalo laikytis ne tik CPK įtvirtintų nuostatų, bet ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos. Pagal Instrukcijos 7 punktą, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per 3 darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nebuvo nustatyta CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. O. I. 2025 m. vasario 20 d. išduotas vykdomasis įrašas negalėjo būti priimtas vykdyti. Pažymėtina, kad vykdomąjį dokumentą pateikė tam teisę turintis asmuo - B. B., vykdomojo dokumento turinys atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, prie jo buvo pridėti visi reikalingi priedai, vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti nepraleidus 5 metų pateikimo vykdyti senaties termino. Taigi, skolininkui / pareiškėjui neatsiskaičius pagal hipotekos sandorį (apie tai detaliau žemiau), išieškotojui pateikus antstolei vykdomąjį dokumentą ir nenustačius akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, teisėtai buvo pradėti vykdymo veiksmai. Skolininkui savo skunde tokių aplinkybių taip pat nenurodžius (CPK 12 straipsnis), nėra pagrindo teigti, jog antstolė pažeidė CPK 651 straipsnio nuostatas. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad notaro išduotame vykdomajame dokumente yra kokių nors aiškių klaidų (CPK 178 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto keliami vykdomojo įrašo teisėtumo klausimai nėra vykdymo proceso dalis, kadangi notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą, privalo patikrinti visus teisės aktuose numatytus duomenis (Notariato įstatymo 51 straipsnis, Aprašo 7 punktas). Be to, notaro vykdomasis įrašas laikomas teisėtu ir vykdytinu tol, kol jis nėra panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka, o tokio vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas nepriskirtinas antstolio kompetencijai (Aprašo 22 punktas, CPK 511 straipsnis).
15. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16442-955/2025 dėl vykdomojo įrašo panaikinimo. Tačiau šiuo metu vykdomasis įrašas yra galiojantis, tik panaikinus Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. O. I. 2025 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą, būtų pagrindas antstolei nutraukti pradėtus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
16. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kvestionuoti antstolio veiksmų teisėtumo vykdymo proceso metu, kadangi antstolis privalo vykdyti galiojantį vykdomąjį dokumentą ir neturi teisės vertinti jo išdavimo pagrįstumo ar teisėtumo (CPK 650 straipsnis, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kol vykdomasis įrašas yra galiojantis ir nenuginčytas, jis yra vykdytinas dokumentas, kurį antstolis privalo vykdyti.
17. Apeliantas teigia, kad pagal 2023 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Turto kainos mokėjimas B. B. vyko laiku, mokėjimo grafikas nebuvo pažeistas dėl to B. B. neturėjo teisės kreiptis dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir pradėti priverstinio išieškojimo iš B. B. įkeisto Turto. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka ir sprendžia, kad jie yra nepagrįsti. Pirma, kaip minėta, mokėjimo grafiko laikymasis pagal 2023 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį nėra šios bylos dalykas, antstolė šio klausimo nenagrinėja. Antra, analizuojant mokėjimo klausimą pagal 2023 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį matyti, kad tiek suinteresuotas asmuo, tiek ir kiti turto pardavėjai A. B. ir G. B. suabejojo pareiškėjo mokumu dar 2024 m. lapkričio 13 d., kai iš antstolės R. G. gavo pranešimą apie apelianto turtui taikomą areštą (CPK 314 straipsnis) pagal kitų kreditorių reikalavimus. Nustatyta, kad išieškojimai iš apelianto kitiems kreditoriams sudaro apie 1 120 591 Eur, yra areštuotas visas apeliantui priklausantis laisvas turtas (du žemės sklypai), tarp jų ir hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bei apelianto piniginės lėšos. Dėl šių priežasčių spręstina, kad priešingai, negu teigia apeliantas, mokėjimo grafiko nebuvo / nėra laikomasi (CPK 12, 178 straipsniai). Trečia, apeliantas turėjo galimybę ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismui pateikti mokėjimo nurodymus, kurie leistų spręsti apie mokėjimo prievolės tinkamą vykdymą, tačiau apeliantas tokių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės veiksmų teisėtumo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, dėl to priėmė teisingą procesinį sprendimą.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl baudos apeliantui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
20. Suinteresuotas asmuo prašo skirti pareiškėjui 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios baudos (2 500 Eur) priteisti suinteresuotam asmeniui. Nurodo, jog pareiškėjas pateikė visiškai nepagrįstą skundą, veikė prieš greitą procesą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
21. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
22. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
23. Teismas, įvertinęs prašymo turinį bei klausimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantas teikė skundą, šiuo atveju savaime nėra laikoma šalies nesąžiningumu. Nors atskirasis skundas šiuo atveju pripažintas nepagrįstu, tačiau byloje nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas savo procesinėmis teisėmis naudotųsi akivaizdžiai nesąžiningai.
24. Pirmiau nurodytų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apelianto elgesio nepakanka piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti CPK 95 straipsnio prasme. Dėl to prašymas netenkintinas.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
27. Atsižvelgus į bylos baigtį, apeliantas teisės į bylinėjimosi išlaidų kompensaciją neįgijo.
28. Suinteresuotas asmuo B. B. įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas jo atžvilgiu nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti suinteresuoto asmens B. B. prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.