- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1076-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13509-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- C. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui C. P. dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) Pripažinti jo atleidimą iš darbo 2018 m. rugpjūčio 23 d. neteisėtu, grąžinti jį į darbą, priteisiant jam priklausantį vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką, o jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas – laikyti, kad darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; 2) Jeigu pirmame punkte nurodytas atleidimo iš darbo klausimas nebūtų išnagrinėtas dėl bet kokių priežasčių, įskaitant ir termino praleidimą, pakeisti atleidimo pagrindą nurodant, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas darbdavio valia (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio pagrindu); 3) Priteisti visas su darbo santykiais susijusias ir ieškovui priklausančias sumas – neišmokėtą atlyginimą ir visas įstatymuose nustatytas netesybas už neišmokėtą atlyginimą bei užmokestį už nepanaudotas atostogas bei visas priklausančias išeitines išmokas (jei priklauso), taip pat 40 Eur, kurie buvo sumokėti raktų meistrui; 4) Atnaujinti visus ir bet kuriuos terminus, jei tokie būtų praleisti bet kuriems ieškinyje nurodytiems reikalavimams pareikšti, nes šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių ir susidėjusių aplinkybių; 5) Priteisti su darbo santykiais susijusias sumas brutto, t. y. tokio dydžio, kokio jos būtų „ant popieriaus“, t. y. jų dydį „į rankas“ padauginus iš 1,652 koeficiento; 6) Priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus patikslintas vėliau.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi, ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovo prie ieškinio pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ribose (2018 m. rugsėjo 21 d.) buvo pasikreipęs į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija). Darbo ginčų komisija 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. DGKS-5820, priimtu jo darbo byloje Nr. APS-36-1821/2018, ginčą išnagrinėjo. Šio Darbo ginčų komisijos sprendimo ieškovas per nustatytą 1 mėnesio terminą teismui neskundė, todėl sprendimas įsiteisėjo. Su analogiško turinio reikalavimais ieškovas 2019 m. vasario 20 d. pakartotinai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. DGKS-1952 individualaus ginčo darbo byloje Nr. APS-1-3758 atsisakė ginčą nagrinėti, nurodžiusi, kad jis jau buvo išnagrinėtas anksčiau minėtoje ieškovo darbo byloje Nr. APS-36-1821/2018 DGK 2018 m. spalio 23 d. priėmus sprendimą Nr. DGKS-5820. Ieškinys pateiktas ieškovui nesutinkant būtent su pirminiu 2018 m. spalio 23 d. priimtu Darbo ginčų komisijos sprendimu, apie kurio argumentų nepagrįstumą ieškovas kalba savo ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo kreipimasis į Darbo ginčų komisija 2019 m. vasario 20 d. naujai laikytinas formaliu procesiniu veiksmu. Ieškovas ieškinyje nenurodė kodėl ieškinį teikia praleidęs vieno mėnesio terminą po Darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. DGKS-5820 priėmimo, ir nėra jokių įrodymų apie praleisto termino priežastis bei jų svarbumą, o nurodytos priežastys visiems galimai praleistiems terminams atnaujinti, kaip nurodoma ieškinyje, o būtent tai, kad tai įvyko dėl buvusio darbdavio kaltės, tėra hipotetinio pobūdžio, niekuo neįrodytos. Todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas terminą praleido be svarbių priežasčių ir jo neatnaujino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti jį spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
5. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. spalio 23 d. darbo ginčą sprendusi Darbo ginčų komisija neišnagrinėjo (atsisakė nagrinėti) jo reikalavimus. Darbo ginčų komisija išaiškino, kad ieškovas tik turėdamas konkrečius duomenis apie savo dirbtą darbo laiką (taigi tik parengęs motyvuotą ir dokumentais pagrįstą ieškinį) gali kreiptis į teismą dėl darbo bylos išnagrinėjimo, kitu atveju teismas kaip ir Darbo ginčų komisija ginčo nenagrinės dėl suformuluotų ir pagrįstų reikalavimų nebuvimo. Akcentavo, kad nėra darbo teisės specialistas, jam negalėjo būti paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, nes jis neatitinka tokios pagalbos skyrimo sąlygų. Bandė susirasti advokatą, kuris apsiimtų parengti dokumentus teismui, tačiau advokatų honorarai buvo pernelyg dideli, kad jis galėtų už juos atsiskaityti. Pažymėjo, kad pradėjo savarankiškai rinkti įrodymus apie dirbtą darbo laiką, priklausantį darbo užmokestį bei neteisėto atleidimo pagrindą. Įrodymų rinkimas buvo komplikuotas, todėl ieškinio rengimas buvo apsunkintas ir užtruko – reikėjo ne tik surinkti įrodymus apie dirbtą darbo laiką, bet taip pat buhalteriškai apskaičiuoti koks turėtų būti priklausantis atlyginimas, vidutinis darbo užmokestis ir atostoginiai – šių paskaičiavimų atlikimas taip pat buvo komplikuotas, nes darbdavio nurodymu buvo dirbta nesilaikant jokių DK nurodytų imperatyvų dėl darbo ir poilsio laiko trukmės, tinkamų paskaičiavimų dėl itin specifinės situacijos negalėjo atlikti netgi buhalteriai, todėl jis turėjo savarankiškai įsigilinti į buhalterinio skaičiavimo ypatumus. Nurodė, kad būtent dėl sudėtingos susiklosčiusios teisinės situacijos laiku nepateikė ieškinio teismui (nesugebėjo jo tinkamai parengti). Pažymėjo, kad abu kartus į Darbo ginčų komisiją kreipėsi dviem savarankiškais pagrindais – 1) Dėl atleidimo neteisėtumo; 2) Dėl priklausančio atlyginimo priteisimo. Tačiau neišnagrinėtas nei vienas iš minėtų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 3 metai, net ir nesprendžiant klausimo dėl to ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, pirmosios instancijos teismas turėjo bent jau nagrinėti ginčą dėl priklausančio atlyginimo priteisimo už dirbtą laiką. Be to, pirmosios instancijos teismas kaip teisingumą vykdanti institucija turėjo įvertinti ieškinio senaties taikymo paskirtį ir sukeliamas pasekmes ir pasverti ar ieškinio senaties taikymas šioje situacijoje yra proporcinga sankcija ir ar negalima taikyti kitų teisinių priemonių šiame darbo ginče - pažymėjo, kad trumpesni ieškinio senaties terminai dėl neteisėto atleidimo iš darbo tikėtina yra nustatyti siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui darbuotojams suteikiamomis teisėmis, tačiau teismas vertindamas šį įstatymo leidėjo siekį, prieš taikydamas senatį turėtų įvertinti ar darbuotojo veiksmai yra nukreipti į piktnaudžiavimą jam suteikiamomis teisėmis ar darbuotojas tiesiog sąžiningai klydo dėl to kaip jo teisės turi būti įgyvendinamos. Pažymėjo, kad DK normos yra orientuotos į tai, kad būtų apgintos būtent darbuotojų teisės, atitinkamai darbdaviams perkeliant didesnę su darbo teisiniais santykiais susijusių pareigų naštą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis, kuria nutarta neatnaujinti termino pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, todėl atsisakyta priimti ieškinį.
9. Nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2018 m. spalio 23 d. Sprendimu Nr. DGKS-5820, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-18921/2018, nusprendė ieškovo prašymą atsakovui C. P. dėl neteisėto atleidimo ir neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo atsisakyti nagrinėti kaip nesuformuluotą. Taip pat Darbo ginčų komisija 2019 m. balandžio 1 d. Sprendimu Nr. DGKS-1952, priimtu darbo byloje Nr. APS-1-3758, nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą atsakovui C. P. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio ir kitų, su darbo santykiais susijusių, išmokų ir neturtinės žalos išieškojimo, kadangi reikalavimas jau buvo išnagrinėtas Darbo ginčų komisijoje ir dėl jo buvo priimtas sprendimas.
10. Vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio DK 296 straipsnyje (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 231 straipsnio 1 dalyje) nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo; pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).
12. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo pakartotinis kreipimasis į Darbo ginčų komisiją laikytinas formaliu procesiniu veiksmu. Darbo ginčų komisija 2019 m. balandžio 1 d. Sprendime Nr. DGKS-1952, priimtame darbo byloje Nr. APS-1-3758, nurodė, kad tokio pat turinio ir su tais pačiais reikalavimais ieškovo prašymas Darbo ginčų komisijoje jau buvo gautas ir išnagrinėtas darbo byloje Nr. APS-36-18921/2018. Taigi, laikytina, kad ieškovas, kreipęsis į teismą 2019 m. gegužės 3 d., praleido vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo Darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 23 d. Sprendimo Nr. DGKS-5820, priimto darbo byloje Nr. APS-36-18921/2018, priėmimo, pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
13. Praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalyje). Konkrečių ,,svarbių priežasčių“, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į trukmę, nustatytą konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti, įvertinti termino praleidimo trukmę ir pareiškėjo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti procesinį dokumentą, išnykimo ir kitus pareiškėjo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).
14. Ieškovas nurodo, kad ieškinio pareiškimo terminas buvo praleistas, nes jis nėra darbo teisės specialistas, jam negalėjo būti paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi jis neatitinka tokios pagalbos skyrimo sąlygų, o kreiptis teisinės pagalbos į advokatą negalėjo, nes neturi finansinių galimybių. Savarankiškas įrodymų rinkimas buvo komplikuotas, todėl ieškinio rengimas buvo apsunkintas ir užtruko.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys teismui pareikštas praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo ieškinio pareiškimo termino pabaigos bei, įvertinęs tai, kad ieškinio parengimui ir prie ieškinio pridėtų įrodymų – darbo sutartis, ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo aktas, elektroninio susirašinėjimo medžiaga, čekiai – surinkimui, atsižvelgus ir į tai, kad ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, nebuvo reikalingas pusės metų laikotarpis, į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, sprendžia, kad nenustatyta svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovo M. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.