- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- e2-7636-454/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02852-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. S. (toliau – ieškovė) ieškiniu (el. b. l. 1–3) prašo priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – atsakovas) 5 000,00 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė gyvena viena bute adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. spalio 24 d. ji pripažinta nedarbinga, jai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis iki 2028 m. spalio 30 d. Iki 2016 m. rugsėjo mėnesio atsakovui gyvenant kartu su ieškove, jis girtaudavo, ne kartą prieš ieškovę vartojo smurtą ir yra ne kartą teistas už nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-1724-668/2015, atsakovas nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 13 d. ir 2015 m. kovo 18 d. smurtavo prieš ieškovę. Šiuo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-142-290/2016 nusprendė Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti: atsakovui nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teikti nukentėjusiajai (ieškovei) pagalbą, kol ši gydosi, tęsti dažytojų kursus ir pradėti dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – 6 mėnesius. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė, būdama neįgali, jos darbingumas tik 20 procentų, patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo gydoma ligoninėje, susirgo depresija. Ieškovė su atsakovu bute negyvena nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, t. y. nuo tada, kai atsakovas, pažeidęs Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendžio sąlygas, buvo išvežtas į įkalinimo įstaigą. Nuo to laiko atsakovas neturi teisės patekti į ieškovės butą, o ieškovė įgijo teisę smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo priteisimą iš atsakovo. Ieškovė smurtiniu nusikaltimu padarytą neturtinę žalą sveikatai vertina 5 000,00 Eur. Atsakovas po to, kai buvo nuteistas minėtoje baudžiamojoje byloje yra ne kartą smurtavęs prieš ieškovę.
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas sulaužė koją, daug kartų yra sumušęs, smurto metu paėmus iš ieškovės telefoną negali išsikviesti pagalbos, bijo atsakovo. Po patirtų sužalojimų smurto metu, ieškovės sveikata blogėja, tai yra, apsunkintas judėjimas, silpnėja klausa ir regėjimas, kankina pastovus ūžesys galvoje.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko nors pasirašė, jog žino, kad teismo posėdis bus tęsiamas 2019 m. gegužės 27 d., prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra dideli. Neabejotinai aišku, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, skausmą, neigiamas emocijas.
Ieškovė 2012 m. spalio 24 d. pripažinta nedarbinga, jai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis iki 2028 m. spalio 30 d. Iš prijungtos prie civilinės baudžiamosios bylos Nr. 1-1724-668/2015 medžiagos matyti, kad 2015 m. balandžio 29 d. Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1158/15(02) patvirtinta, ieškovei konstatuotas dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimas, sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes ieškovės sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suėmė rankomis ieškovei už dešinės blauzdos ir ją suko, tokiu būdu padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia atsakovo veika baudžiamojoje byloje kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui yra nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, o nesunkus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymas yra nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą rankos kumščiu sudavė savo šeimos nariui sugyventinei į pakaušį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Po ieškovės sužalojimo atsakovas buvo paėmęs jos telefoną, ji negalėjo išsikviesti pagalbos. Duomenų apie ieškovės ženkliai pablogėjusią sveikatą po padaryto nusikaltimo nepateikta. Pateiktuose išrašuose iš medicininių dokumentų nurodyta, kad dėl turėtų daugkartinių galvos traumų ieškovei blogėja rega ir klausa (el. b. l. 40–42).
Ieškovė dėl neturtinės žalos priteisimo kreipėsi tik beveik po keturių metų, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškė. Atsakovas jau teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš ieškovę, neišnykus teistumui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vėl buvo nuteistas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė. Parengiamojo posėdžio metu pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka, teiks įrodymus, prašė posėdį atidėti, jog būtų sudaryta galimybė dėl susitarimo su advokatu dėl atstovavimo. Apie posėdžio laiką jam buvo žinoma, jokių prašymų bei įrodymų neteikė, nėra duomenų, jog susitarė dėl atstovavimo. Atsakovo turtinė padėtis nežinoma, todėl nevertintina.
Vertinant teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dydis svyruoja maždaug nuo 145 iki 7 240 Eur, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-68/2014, 2K-300/2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017 ir kt.), todėl laikytina, kad prašoma priteisti 5 000,00 Eur dydžio neturtinė žala nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažintina. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šios bylos aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 2 000,00 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad ieškovei 100 proc. teikta antrinė teisinė pagalba. Pateikta patikslinta pažyma dėl 199,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ieškinys tenkintinas 40 proc., todėl iš atsakovo, proporcingai patenkintai ieškinio daliai, valstybei priteistinos 79,77 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimas, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 79,77 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 77 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.
Kitos ieškinio dalies netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.