Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-290/2016

2016 m. vasario 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Andėjui Klimaševskij, nuteistajam V. K., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiajai E. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir nukentėjusiosios E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p., ir nubaustas:

pagal BK 140 str. 2 d.– laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.– laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. sausio 12 d. 22.30 val. iki 2015 m. sausio 13 d. 11.30 val. ir nuo 2015 m. kovo 21 d. 1.40 val. iki 2015 m. kovo 22 d. 12.50 val.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš V. K. priteisti 1709,21 Eur (tūkstantis septyni šimtai devyni eurai 21 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

kad V. K. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., už tai, kad 2015 m. sausio 13 d. apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu sudavė savo šeimos nariui, sugyventinei E. S., į pakaušio sritį ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, V. K. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., už tai, kad 2015 m. kovo 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suėmė rankomis nukentėjusiajai E. S. už dešinės blauzdos ir ją suko, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimą, nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – nukentėjusiosios sugyventinės E. S. sveikatą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, jo gynėjos ir nukentėjusiosios prašymus tenkinti abu apeliacinius skundus, prokuroro prašymą apeliacinius skundus atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliaciniai skundai yra pagrįsti, todėl tenkintini.

V. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 3 p., ir jam paskirta subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Pirmos instancijos teismas už abi veikas parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., t. y. į nusikalstamų veikų pobūdį ir kiekį, – padaryti vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, yra smurtinio pobūdžio; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl menkavertės dingsties (pykčio protrūkio); į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę – V. K. teistas už analogiškos nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai E. S., padarymą. Teismas taip pat įvertino tai, jog jis, atlikęs realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę už analogišką nusikalstamą veiką, neišnykus teisumui, įvykdė naujus nusikaltimus nukentėjusiosios E. S. sveikatai. V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad neblaivumas turėjo įtakos jų padarymui. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad V. K. išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, todėl nusprendė, kad bausmės tikslams pasiekti skirtina griežčiausia BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis ir BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies parinkimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad V. K. anksčiau teistas 5 kartus, jam taikytas bausmės atidėjimas, baustas administracine tvarka, kas rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenėje nusistovėjusios tvarkos laikymąsi. Todėl bausmės (BK 41 str. 2 d.) paskirčiai įgyvendinti, kitos rūšies bausmių šiuo atveju nebepakanka. Sutinkant su skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl laisvės atėmimo bausmės parinkimo nuteistajam V. K. ir jos trukmės, apeliacinės instancijos teismas šių motyvų nebekartoja.

Pirmos instancijos teismas, teisingai paskyręs bausmes už abi nusikalstamas veikas, jas teisingai ir pagrįstai subendrinęs vadovaudamasis BK 63 str. nuostatomis ir subendrintą bausmę sumažinęs vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), skyrė galutinę bausmę, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu neatidžiai apsvarstė visas bylos aplinkybes, leidžiančias manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 str. 1 d. yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 m. už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 m. už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 m.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 str. 2 d. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

Kaip jau minėta V. K. ginčijamu nuosprendžiu yra nuteistas už du tyčinius nusikaltimus – nesunkų ir apysunkį, be to prieš tai jis buvo nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu už smurtines veikas nukentėjusiosios E. S. atžvilgiu (t. 1, b. l. 78). Iš bylos medžiagos matyti, kad 1994 m. lapkričio 11 d., 1999 m. liepos 19 d. ir 2004 m. balandžio 2 d. nuosprendžiais už turtinius nusikaltimus jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurias jis atliko (t. 1, b. l. 74-76). 2010 m. liepos 2 d. jis buvo nuteistas už BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, o šiam terminui pasibaigus, V. K. atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. 1, b. l. 77). Baustas administracine tvarka už pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (t. 1, b. l. 71-72). Kita vertus, be minėtų, nuteistąjį neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir tai, kad V. K. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, nesukėlusius nukentėjusiajai sunkių padarinių (nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patyrė fizinį skausmą), jis kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios ir skunde pasižada daugiau prieš sugyventinę E. S. daugiau nesmurtauti, nevartoti alkoholio, nukentėjusioji patvirtino, kad nuteistasis jos atsiprašė ir pasižadėjo jos atžvilgiu nesmurtauti, ji jam atleido ir jie susitaikė, taip pat nuteistasis nevartoja alkoholio. Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, vertindamas nuteistojo pavojingumą, nepagrįstai neįvertino nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, kad ji yra visiškai priklausoma nuo nuteistojo, jis ja rūpinasi, kito asmens, kuris galėtų ja pasirūpinti, nėra (t. 2, b. l. 5). Be to teismas neįvertino ir prokuroro išsakytos pozicijos per baigiamąsias kalbas, kai kaltinimą byloje palaikantis prokuroras pats pasiūlė teismui taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą bei skirti įpareigojimus (t.2, b. l. 7). Pažymėtina, kad minėtas aplinkybes E. S. patvirtino ir teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kas patvirtina, jog nuteistasis gailisi dėl padarytų veikų, susitaikė su sugyventine. V. K. ir nukentėjusioji taip pat nurodė, kad nuteistasis yra registruotas darbo biržoje, yra siunčiamas į dažytojų kursus.

Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – jis negalėtų tęsti kursų, netektų galimybės įsidarbinti, atlyginti priteistą civilinį ieškinį ir negalėtų padėti savo sugyventinei finansiškai, taip pat jo sugyventinei būtų sunku pasirūpinti savimi. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, taip pat įvertinusi duomenis apie veikos pavojingumą, kolegija daro išvadą, kad V. K. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už nesunkaus ir apysunkio, panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus tai, kad V. K. ne pirmą kartą nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, jam skirtina BK 67 str. 2 d. 9 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė kartu su BK 75 str. 2 d. 2, 5, 8, 10 punktuose numatytomis pareigomis ribos nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 str. 2 d. nustatytų tikslų.

Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 2, 5, 10 punktais V. K. nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teikti nukentėjusiajai pagalbą, kol ši gydosi, tęsti dažytojų kursus ir pradėti dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskiriant jam BK 67 str. 2 d. 9 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – 6 (šešis) mėnesius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.