Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini, gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas – 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 64¹ straipsniu, galutine subendrinta bausme – 10 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant minėtą programą;

7) Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimas;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metų laisvės atėmimas, 2018 m. gegužės 30 d. paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. G. kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų, t. y., kad 2018 m. birželio 20 d., apie 17.00 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,72 promilės girtumas), tiesiogiai žodžiais grasino kartu gyvenantiems tėvams J. G. ir A. G. sakydamas: „paimsiu peilį ir nupjausiu galvas“, taip grasino juos nužudyti, dėl ko jiems buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ž. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną kartu su mama buvo Halės turguje, nes jam pervedė pašalpą ir jie nutarė apsipirkti. Jis nusipirko kepurę, šortus, dar kažką. Likusius pinigus atidavė mamai. Mama apsipirkinėdama pavargo ir nuvažiavo namo autobusu, o jis išėjo pėsčiomis. Beeidamas susitiko draugą, kurio nebuvo matęs apie trejus metus. Draugas pasiūlė išgerti. Iš pradžių jis atsisakė, bet draugas įkalbėjo. Grįžtant į namus, jau visai netoli namų, prie jo bandė prisikabinti jaunuoliai, t. y. 5-6 vaikinai, kurie sėdėjo ant suoliuko prie bendrabučių. Jis kiek galėdamas stengėsi išvengti muštynių, pasitraukė, kad neįvyktų jokio konflikto ir grįžo namo. Namuose išgėrė, buvo susinervinęs dėl tų vaikinių gatvėje. Kadangi buvo neblaivus, pasiėmė peilį ir norėjo išeiti į lauką pasikalbėti su vaikinais. Toks buvo jo kvailas sumanymas. Būtų peilį išmetęs, nes turi kumščius, tiesiog kvailas įprotis likęs iš pataisos namų. Tėvai pamatė ir pagalvojo, kad prieš juos paėmė peilį ir iškvietė policiją, nors tėvas norėjo skambinti greitajai, nes manė, kad jam (Ž. G.) užėjo "balti arkliai". Vilniaus 2-ame policijos komisariate jis buvo labai sumuštas, jam grasino, kad bus uždarytas, 6 kartus kratė elektrošoku, trys pareigūnai jį spardė ir atmušė kepenis su inkstais, žandikaulį išnarino, vos nesulaužė. Jam nedavė paskambinti, neiškvietė greitosios, kas priklauso pagal įstatymus. Jis nėjo su peiliu į gatvę, peilį įsidėjo į kojinę ir nekalbėjo, kad pjaus galvas. Mama iš jo peilį paėmė ir paslėpė. Su tėvu tą vakarą gėrė alų, prieš tai su draugu buvo išgėręs butelį degtinės, tačiau nesijautė apsvaigęs. Dėl frazės: „galvą nupjausiu“, nežino ką tėvai gali galvoti. Už šią frazę kitose bylose jau atsėdėjo. Žodžius: „paimsiu peilį ir nupjausiu galvas“, jei ir sakė, tai ne tėvus turėjo omenyje, o tuos vaikinus gatvėje, ant jų sakė, o tėvai ne taip suprato. Konfliktų būtų galima išvengti, jeigu nebūtų alkoholio. Jis gali atskirai gyventi nuo tėvų, tačiau nespėjo įsidarbinti. Tik trys savaitės praėjo, kai jį paleido iš pataisos namų, bet vėl uždarė. Tėvo parodymai skiriasi todėl, kad tėvas buvo išgėręs, kai policijoje davė parodymus, buvo neadekvatus. Dabar teisme yra blaivus ir sako tiesą. Nesutinka gydytis nuo alkoholizmo, nes gali pats negerti. Jeigu metė rūkyti, tai gali ir negerti. Gegužės 30 dieną jį išleido iš pataisos namų, tuo metu prasidėjo pasaulio futbolo čempionatas, draugų gimtadieniai, tai šiek tiek ir išgėrė. Nieko blogo nepadarė, niekam negrasino, nei tėvo, nei motinos nužudyti nenorėjo. Tėvai ne taip suprato, nėra už ką jį sodinti į kalėjimą. Nieko jis nesumušė, neapvogė. Mano, kad yra svarbesnių reikalų, nei sodinti tokius kaip jis. Paleistas į laisvę įsidarbins kur nors, gali gyventi atskirai nuo tėvų.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2018-06-20 iš J. G. buvo paimtas pareiškimas, kuriuo jis parodė, kad 2018-06-20 apie 17.00 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jo sūnus Ž. G. grasino nužudyti, t. y. panaudojo prieš jį ir jo žmoną (savo motiną) A. G. psichologinį smurtą, sakydamas: „paimsiu peilį ir nupjausiu galvas“. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti, kadangi grasinimas yra realus. Taip pat J. G. buvo apklaustas ir apžiūrėta įvykio vieta. Bute bendra tvarka nepažeista, jokių įtartinų daiktų ar nusikalstamos veikos įrodymų, turinčių reikšmės įvykio tyrimui, nepastebėta. Virtuvėje ant stalo guli virtuvinis peilis juodos spalvos plastikine rankena. Įvykio vieta užfiksuota fotolentelėje (b. l. 11-17).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad Ž. G. 2018-06-20 17.48 val. buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti yra psichinės prievartos išraiškos forma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, taip pat reikia įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, jog nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2014, 2K-14-222/2016).

Byloje nustatyta, kad 2018-06-20 apie 17.00 val., Ž. G. grįžo į namus neblaivus ir supykęs ant nežinomų asmenų lauke, norėjo grįžti aiškintis santykių, bet liko namuose ir kartu su tėvu gėrė alų. Po įvykio Ž. G. buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas. Nukentėjusiajam J. G. blaivumas nebuvo tikrinamas, tačiau atvykusio į įvykio vietą policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pranešėjas J. G. yra neblaivus (b. l. 8-9). Šios aplinkybės neneigė ir pats nukentėjusysis. Teisme jis prisipažino, kad gėrė 7,5 stiprumo alų ir per futbolo varžybų kėlinį (kurio trukmė 45 minutės) išgėrė 1 litrą alaus, tačiau nesijautė apsvaigęs. Didelio konflikto tarp jo ir sūnaus nebuvo, gal tik apsižodžiavimas, ką patvirtino abu nukentėjusieji. Ž. G. jau grįžo į namus supykęs ant kažko lauke, murmėjo kažką ir, pasiėmęs peilį, vėl ruošėsi eiti į lauką. Virtuvinį peilį užsikišo už kojinės, tačiau motina A. G. tai pamačiusi ir nuogastaudama, kad sūnus ko nors nepadarytų, nesužalotų ko nors lauke, viena priėjusi prie jo paprašė ir Ž. G. gražiuoju atidavė peilį motinai - padavė jai į rankas, kurį A. G. paslėpė. Šį faktą, kad peilį Ž. G. pats atidavė patvirtino tiek nukentėjusieji J. G. ir A. G., tiek pats kaltinamasis. Aplinkybę, kad reali grėsmė tėvams nebuvo kilusi įrodo nukentėjusiųjų parodymai teisme. A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad asmeniškai jiems (tėvams) sūnus negrasino, jie tik bijojo, kad išėjęs į lauką su peiliu ko nors nepadarytų. Kažkiek nuogastavo ir dėl savęs, nes Ž. G. būdamas išgėręs, pats nesupranta ką daro ir ką šneka, visada grasina nupjauti galvas, kažkada prieš tėvą buvo smurtavęs. Todėl, kad daugiau tokie dalykai nepasikartotų, jie ne tiek iš baimės, kad jų nenužudytų, o daugiau prevenciškai paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pirmiausia prašė greitosios medicinos pagalbos, o ne policijos, nes manė, jog sūnus elgiasi neadekvačiai dėl psichikos sutrikimo. Tai, kad nukentėjusiems nebuvo kilusi reali grėsmė gyvybei ir, kad Ž. G. nesiekė tėvų įbauginti įrodo ne tik, kad kaltinamasis su peiliu prie tėvų nesiartino, juo nemosikavo prieš tėvus, laikė peilį užsikišęs už kojinės, kurį motinos paprašytas gražiuoju atidavė, bet ir tai, kad jis nesibrovė pas užsidariusius tėvus, jų nemušė, nenaudojo prieš juos "karate" ar kitų fizinių veiksmų, tėvai niekur nebėgo iš buto, jokių pretenzijų jam neturi. Nors J. G. buvo pakankamai agresyvus, bet namuose tyčia nieko nelaužė, nedaužė, ką patvirtina įvykio vietos apžiūra, jog bute bendra tvarka nepažeista. Atvykus medikams jis nebuvo agresyvus, leidosi medikų apžiūrimas, jokio pavojaus niekam nekėlė. GMP jo nevežė į ligoninę tik dėl to, kad buvo neblaivus.

Teisme nukentėjusysis J. G. parodė, kad netiki, jog sūnus jiems grasino, nes ir pats buvo išgėręs, nelabai suprato ką sūnus ruošėsi daryti (kam pjauti galvas – tėvams, ar kažkam gatvėje). Ž. G. veiksmų vertinimui yra svarbūs faktai, kad tėvui kviečiant pagalbą bendruoju pagalbos telefonu (fone girdimi ir nukentėjusios komentarai), pats nukentėjusysis J. G. sūnaus žodžių ar veiksmų nevertino kaip realių ir pavojingų, nes sūnaus veiksmus įvardija kaip „čia pilietis ketvirtą savaitę grįžęs...“, ir tik operatorei pasitiklsinus kas vyksta paaiškino: „Nu kas vyksta... su peiliais šokinėja čia, baigia užmušinėt, negaliu aš jau“. Operatorei vėl klausiant kas vyksta, ar reikia greitosios, atsako: „reikia viską“, „bute užsidarė, užėjo jam šita... nu kaip visad“. Aplinkybę, kad realios grėsmės nebuvo patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų atvykimas į įvykio vietą. Duris atidarė Ž. G., kuris buvo nustebęs, kai jam paaiškino, kad iškviesta policija. Taip pat bute buvo J. G. ir A. G., kurie elgėsi ramiai ir paaiškino, kad jie kvietė policiją. Butas atrodė tvarkingai. Pareigūnams paklausus kas atsitiko, A. G. paaiškino, kad sūnus prieš tėvus šokinėja, sūnus prisigėręs, norėjo jungti internetą, bet neišėjo, ruošėsi jai įspirti. Sūnui negerai su galva, reikia, kad medikai patikrintų. Pareigūnui pasiteiravus Ž. G. apie įvykį, jis atsakė, kad su tėvais nekonfliktavo (b. l. 103-104).

Analizuojant nukentėjusiojo J. G. parodymus pažymėtina, kad jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tą pačią dieną iškart po įvykio 2018-06-20. Kaip matyti iš bylos medžiagos jis tuo metu buvo išgėręs, tačiau jo blaivumas nebuvo patikrintas. Dėl to neaišku kokio neblaivumo laipsnio nukentėjusysis buvo ir ar galėjo adekvačiai suprasti sūnaus išsakytus grasinimus. Pats nukentėjusysis J. G. teisme pripažino, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu gerai visko nesuprato, todėl prašo vadovautis jo parodymais teisme. Atsižvelgiant į tai, teismas remiasi jo parodymais teisme.

Vertinant Ž. G. žodžių ir kilusios agresijos pavojingumą taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad J. G. ir A. G. teigia, kad žodžiai „nupjauti galvas“ dažnai vartojama ir jau yra įprastinė Ž. G. leksika konfliktų metu. Ir nors ši leksika yra nepriimtina, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste vien ji nepatvirtina tiesioginės nuteistojo tyčios realiai įvykdyti tokius grasinimus. Kitų duomenų – nukentėjusiųjų kūno sužalojimų ar duomenų, kad Ž. G. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų tėvų atžvilgiu, kuriais galėtų realizuoti tokius savo grasinimus, nenustatyta. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog Ž. G. tyčios įgyvendinat grasinimus nebuvo, jis realiai nesiekė tėvų įbauginti ar realizuoti savo grasinimus. Be to, ir nukentėjusieji J. G., ir A. G. teisme teigė, kad nemano, jog sūnus jiems realiai grasino ir, kad skambutis į bendrąjį pagalbos telefoną buvo daugiau kaip prevencinė priemonė, kad nepasikartotų tai, kas anksčiau yra buvę, kad sūnus ko nors blogo nepadarytų išėjęs į gatvę.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji A. G. nurodė, kad jos sūnus Ž. G. anksčiau turėjo galvos sutrenkimą, buvo epilepsijos priepuoliai, kai išgeria, jam užeina laikini psichikos sutrikimai, tačiau byloje nėra duomenų, iš kurių matytųsi, kad kaltinamasis sirgtų psichine liga, dėl kurios negalėtų suprasti ir valdyti savo veiksmų. Į bylą pateiktame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2196-486/2017 nurodyta, kad pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus 2017-06-14 išvadą Nr. 90TPK-34/2017 nėra jokių duomenų, jog Ž. G. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar būtų protiškai atsilikęs. Nuo 2010 m. jam diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio nėra medicininis nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus, analizuojant šiuo metu jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo Ž. G. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 95-97). Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nenustatyta aplinkybių dėl kurių Ž. G. negalėtų būti teisiamas, kad jam reikėtų skirti psichiatrijos ekspertizę.

Pagal teismų praktiką kaltinamojo kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog Ž. G. agresija buvo nukreipta konkrečiai prieš tėvus, grasinant juos nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Jo išsakyti grasinimai ir veiksmai nekėlė tokios grėsmės ir pavojingumo nukentėjusiųjų atžvilgiu, dėl kurių buvo galima manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Vien tas faktas, kad Ž. G. buvo anksčiau teistas pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį bei aplinkybė, kad pasakė tokią pačią frazę („nupjaus galvas“), kurią būdamas girtas nuolat vartoja, nesudaro pagrindo išvadai, jog Ž. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Ž. G. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, ir turi būti išteisintas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-22 nutartimi ikiteisminio tyrimo metu Ž. garbenčiui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2018-09-20 (b. l. 40-42). Suėmimas paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindais (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus labai sunkius ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus), siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylą teisme. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis Ž. G. išteisinamas, toliau taikyti jam kardomąją priemonę – suėmimą nėra pagrindo, todėl ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta ir Ž. G. nedelsiant paleistas iš suėmimo teismo posėdžių salėje (BPK 309 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su garso ir vaizdo įrašais, supakuota į voką, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-307 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Ž. G., kaltintą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Panaikinti Ž. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir paleisti jį teismo posėdžių salėje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.