Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. liepos 10 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį – įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikytini tinkamai įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje dienos.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. tarp atsakovo ir pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 1500 Eur asmeninis kreditas. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Šalys susitarė, jog laiku negrąžinus mokėtinų sumų atsakovas įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei delspinigius. Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų, pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) d. vartojimo kredito sutartį nutraukė.

(duomenys neskelbtini) d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. Faktinė reikalavimo teisės perleidimo diena – (duomenys neskelbtini) d. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuota registruotu laišku. Ieškovas siekė taikiai susitarti su atsakovu, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės sumokėti visą skolą iš karto, tačiau atsakovas su ieškovu nebendradarbiavo, įsiskolinimo nepadengė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties specialiosios dalies bei vartojimo kredito mokėjimo grafiko, atsakovas įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) d. grąžinti jam suteiktą kreditą, kas mėnesį mokant nustatyto dydžio kredito dalį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1470,25 Eur skolą už negrąžintą kreditą yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties, sutartimi buvo nustatytos 19 procentų dydžio metinės palūkanos. Vartojimo kredito sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) d., todėl mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 251,14 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios paskaičiuotos tokia tvarka: 168,48 Eur reikalavimo perleidimo dieną susidariusios palūkanos ir 82,66 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo reikalavimo teisės perleidimo ((duomenys neskelbtini) d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini) d.). Be to, už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos prašo priteisti 19 procentų dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra laikomas reikalavimu įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl toks kreditoriaus reikalavimas negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą, kitu atveju toks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi.

Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų ir gali formuoti kitokius precedentus, tuo tarpu šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 36 punktas).

Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, ieškinys dalyje dėl 251,14 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų tenkinamas iš dalies, tai yra ieškinio dalis dėl 168,48 Eur palūkanų yra pagrįsta ir tenkinama, tuo tarpu dalis dėl 82,66 Eur palūkanų yra nepagrįsta, todėl netenkinama Tuo tarpu dalis dėl 19 procentų dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1470,25 Eur negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra nepagrįsta, todėl netenkinama.

Be aukščiau išdėstyto, ieškovas prašo priteisti 79,39 Eur delspinigius. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje numatytas 0,05 procentų per dieną delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 79,39 Eur delspinigių, delspinigius skaičiuojant už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. (108 kalendorinių dienų) yra tenkinamas (CK 6.260 straipsnio 1-2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją, todėl laikoma, jog procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini) d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 95,4 proc. ieškinio (1800,78 Eur – 82,66 Eur = 1718,12 Eur; 1718,12 Eur x 100 proc. / 1800,78 = 95,4 proc.), iš atsakovo ieškovei priteisiamos 42 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 42 Eur žyminis mokestis (1718,12 Eur x 3 proc. = 52; 52 x 75 proc. = 39 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 5,58 Eur sumą, priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1470,25 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimties eurų 25 ct) skolą už negrąžintą kreditą, 168,48 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 48 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 79,39 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 39 ct) delspinigius, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39 Eur (trisdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui „PlusPlus Capital“ AS , juridinio asmens kodas 11919806, registracijos adresas: Tartu mnt. 83, 6 korpusas, 10151, Talinas, Estija, korespondencijos adresas: Gynėjų g. 16, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT80 7300 0101 4485 7446, akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.