Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 10 mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti lankytis kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos Tarnybos Kauno regiono skyriaus.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. 2021 m. liepos 30 d., apie 22.15 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, 2021 m. liepos 31 d., 00.05 val. atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Teisiamajame posėdyje prokuroras Svajūnas Petravičius nurodė, kad G. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnyje ir nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo įrodymais. Skiriant G. S. bausmę, reikia atsižvelgti į jo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Lengvinančių aplinkybių nėra, sunkinanti aplinkybė yra, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, baustas administracines tvarka. Siūlo G. S. skirti arešto bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimą. Kadangi transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui – G. S. tėvui, todėl iš G. S. priteistina konfiskuotino automobilio vertė. Prašo G. S. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 60 parų arešto bausmę, vadovaujanti 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 40 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-07-30 iki 2021-07-31. Kartu su bausme G. S. paskirti baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje ir 72 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir paskirti specialiosios teisės atėmimą – vairuoti transporto priemones 3 metus ir konfiskuoti automobilio „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, t. y. 1 730,00 Eur. Kardomąsias priemones – rašytini pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus. Prašymas atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės yra nepagrįstas, BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo gali būti atleistas pagal laidavimą, kai asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kalę ir gailis dėl jos, ir bent dalį ar visiškai atlygino žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, jei buvo ji padaryta ir yra pagrindo manyti, kad atlygins žalą ar pašalins žalą, laikysis įstatymo ir nedarys daugiau nusikalstamų veikų. G. S. nusikalto ne pirmą kartą, 2018-10-30 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės apribojimo bausme. Nors bausmę atlikęs, tačiau teistumas dar neišnykęs, todėl nėra BK 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 punkte numatytų būtinų sąlygų, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir yra pagrindo manyti, kad laikysis įstatymo nedarys daugiau nusikalstamų veikų. Taip pat negali būti atleidžiamas pagal laidavimą, kadangi nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos, kad visiškai prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nors G. S. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau negali būti vertinama kaip BK 42 straipsnio 2 dalies 2 punkto būtina sąlyga „gailis padaręs nusikalstamą veiką“, nes tik visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimąsis gali garantuoti žmogaus pataisymą, netaikant bausmės. Visiškas kaltės prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos reiškia, kad asmuo pripažįsta, kad padarė konkrečią nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo metu institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, negatyviai vertina tai, kad kremtasi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau kaltės pripažinimas nėra tapatus gailėjimuisi. G. S. siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, papildomos apklausos metu savo kaltę pripažino, tačiau įvertinus tai, kad nuo pat pradžių bandė suklaidinti policijos pareigūnus ir neigė vairavęs automobilį, vengė neblaivumo patikrinimo, kilo pagrįstų abejonių ar G. S. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prašo G. S. prašymą dėl laidavimo atmesti, nesant laidavimo sąlygų. Replikuodamas prokuroras nurodė, kad teistumas skaičiuojamas ne tik laisvės apribojimui, bet ir kitoms bausmėms, kurios atliekamos realiai.

G. S. gynėja advokatė Aušra Ručienė baigiamosiose kalbose nurodė, kad nėra pagrindo ginčyti ginamojo padarytą nusikalstamą veiką. Sutinka su veikos kvalifikavimu, mano, kad byloje yra duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad G. S. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad prokuroro tikslas yra nuteisti kaltinamąjį kuo griežčiau. Prokuroras be pagrindo teigia, jog ginamojo atžvilgiu teistumas nėra išnykęs pagal BK 97 straipsnį. Akcentuoja faktą, kad ginamasis 2018-10-30 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę yra atlikęs. BK 97 straipsnyje yra nurodyta, kad teisti asmenys yra laikomi asmenys, kurie nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laiko, kad tai yra įstatymo leidėjo laisvės atėmimo bausmę atlikę realiai. Tokiu atveju yra skaičiuojamas teistumas. Ginamojo atžvilgiu buvo paskirtas laisvės apribojimas, todėl nėra pagrindo teigti, jog ginamasis yra šiuo metu teistas, t. y. būdamas teistas įvykdė šią nusikalstamą veiką. Mano, kad yra pagrindas teigti, jog G. S. nedarys ateityje nusikalstamų veikų, kadangi pergyvena dėl to. Teismas turėtų atkreipti dėmesį, kad pirmą kartą jis apklaustas dar būdamas apsvaigęs nuo pavartotų vaistų ir alkoholio ir nesant advokato, todėl pirminė apklausa traktuojama kaip abejojanti. Vėliau, atliekant papildomą apklausą, G. S. atvyko su advokatu ir nuoširdžiai papasakojo visas aplinkybes. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai dėl to, kad G. S. tėvas yra sunkus ligonis, G. S. yra išrašyti vaistai, kuriuos įvykio dieną pavartojo, neneigiama, kad tą pačią dieną pavartojo ir alkoholio. Tikėtina, jeigu jis būtų sutikęs pasitikrinti blaivumą, jis šiandiena nebūtų teisiamųjų suole. Mano, G. S. motina nuoširdžiai paaiškino aplinkybes, jog G. S. yra paklusnus, neturi sukūręs savo šeimos, gyvena su tėvais, yra registruotas užimtumo tarnyboje, padeda tėvams, rūpinasi sergančiu tėvu. BK 281¹ straipsnis numato kitas bausmės rūšis. Teismui nemanant, kad nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo teistumo, tokiu atveju turėtų būti skiriamos bausmės, kurios neatskirtų nuo šeimos, nuo sergančio tėvo, kadangi tokiu atveju sergantis tėvas liktų kritinėje situacijoje. Šeima nėra gyvenanti labai gerai, todėl samdyti žmogų, kuris prižiūrėtų tėvą, nėra galimybės. Mano, kad , jei būtų paskirta arešto bausmė, tokiu atveju G. S. atžvilgiu turėtų būti taikomas BK 75 straipsnio 1 dalis bei arešto bausmė turėtų būti atidėtina. Nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 11 mėnesių paskirta nuobauda yra papildoma nuobauda, kaip įvardijama BK, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų tinkama bausmė G. S., nes tai nėra klasikinė situacija, kadangi G. S. motina patvirtino faktą, kad G. S. vykstant į Šventąją jo tėvui pasidarė blogai. G. S. yra jautri asmenybe, gydosi pas psichologą, psichiatrą ir nervų gydytoją, vartoja vaistus. Esant tokioms sunkioms aplinkybėms, teismas turėtų vertinti kaip ypatinga situaciją ir neskirti 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kur šiai dienai matyti, kad šios kategorijos bylose matyti paprastai taikoma, kai asmuo visiškai prisipažįsta, yra ypatingos situacijos, atsižvelgiant į G. S. sveikatos stovį, paprastai yra skiriama ne didesnė kaip 1 metų laikotarpiui teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas. Prašo teismo atsižvelgti į visas esančias aplinkybes ir situaciją ir paskirti 11 mėnesių teisės atėmimo laikotarpiu.

Kaltinamajam G. S. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 30 d. 23.25 val. į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Tiekėjų g. 32, Kretingoje, nuvežtas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56).

Iš 2021 m. liepos 30 d. 00.05 val. neblaivumo patikrinimo akto matyti, kad G. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos, G. S. negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs arba užsimerkęs) – gali. Aktu taip pat nustatyta, kad asmuo vengia neblaivumo patikrinimo. (b. l. 113).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra M. S. (b. l. 57). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2002 metų gamybos transporto priemonės „Audi A4“ 1,9 TDI kaina Lietuvoje yra 1 730,00 Eur su PVM (b. l. 58). 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu grąžinti daiktus nutarta automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui M. S. (b. l. 49-51). Automobilio saugojimo ir transportavimo išlaidos apmokėtos (b. l. 55).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Kaltinamojo lengvinanti atsakomybė nustatyta remiantis ikiteisminio tyrimo metu atliktos papildomos apklausos bei teisiamojo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Teismas neabejoja kaltinamojo G. S. nuoširdumu.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Byloje buvo gautas kaltinamojo motinos I. S. prašymas atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį I. S. atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S., jo gynėjas ir asmuo, prašantis perduoti jai kaltinamąjį pagal laidavimą, I. S. prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras nurodė, jog nesutinka, kad teismas taikytų laidavimo institutą ir atleistų G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 97 straipsnio 1 dalis numato, kad „turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. <...> Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu“.

BK 97 straipsnio 3 dalis nustato, kada yra asmenys yra laikomi turinčiais teistumą ir to paties straipsnio 3 punktas numato, kad „asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai arba jeigu jiems šio kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme“.

Kaltinamasis G. S. 2018 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką tiesiogine tyčia, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams ir 6 mėnesiams. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 papunkčio a) dalimi, kad teistumas galioja 3 metus po bausmės atlikimo, jei nusikaltimas yra apysunkis. G. S. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 2 dalimi, kuri yra prilyginama apysunkiam nusikaltimui, todėl G. S., pretenduojantis būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neatitinka BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kad šioje byloje inkriminuojamą jam nusikaltimą padarė pirmą kartą. G. S. teistumas nėra išnykęs, todėl traktuojama, kad G. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus byloje surinktus duomenis apie G. S. galimybę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, darytina išvada, kad laidavimas negali būti skiriamas, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurių pagrindu gali būti skiriamas laidavimas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo ypatumais, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (BK 61 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis G. S. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis anksčiau teistas (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje), teistumas neišnykęs. Nėra duomenų, kad jis įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitas. Kaltinamasis bylos duomenimis yra nedirbantis, anksčiau buvo registruotas – nuo 2021 m. liepos 14 d. Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiuo metu duomenų apie registraciją nėra.

Prokuroras Svajūnas Petravičius teisiamajame posėdyje teismo prašė kaltinamajam G. S. skirti 60 parų arešto, vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 40 parų arešto bausmę. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. S., atsižvelgia į jo asmenybę, susidariusias aplinkybes ir esamą situacija. G. S. teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, baustumas išnykęs (per 5 metus turėjęs 3 nuobaudas), gailis padaręs nusikaltimą, prižiūri sergantį tėvą, vienintelis rūpinasi namų ūkiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo G. S. tėvui M. S. 2020-10-13 medicinos dokumentų išrašu nurodyti susirgimai – kairiojo skilvelio nepakankamumas, senas miokardo infarktas, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, gryna hipercholesterolemija. Iš duomenų matyti, kad kaltinamojo tėvas M. S. yra sergantis asmuo, kuriam reikalinga priežiūra. Remiantis kaltinamojo G. S. parodymais, jis vienintelis rūpinasi tėvu, todėl, atsižvelgiant į tai, arešto bausmė kaltinamajam G. S. pažeistų protingumo principą.

Atsižvelgus į esamas aplinkybes, kaltinamajam G. S. skirtina bausmė – 60 MGL bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmė sumažinama vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu ir skirta bausmė bauda lygi 40 MGL.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. liepos 30 d., 22.40 val. iki 2021 m. liepos 31 d, 11.09 val., šį laiką prilyginant 2 MGL baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo

BK 67 straipsnio 3 dalimi Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Teismas atsižvelgia į tai, kad G. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonę, šia teise jis naudojosi šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai ir vengė tikrintis neblaivumo. Atsižvelgtina ir į tai, kad vairuodamas transporto priemonę G. S. pagal liudytojo A. V. parodymus pavojingai manevravo. Akivaizdu, kad tuo jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatytus neblaivumo požymius, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas transporto priemonę jis pavojingai manevravo, sukėlė realų pavojų kitų aplinkinių saugumui, taip pat įvertinus kitas G. S. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, anksčiau teistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, administracine tvarka baustas (baustumas išnykęs) ir kt.), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 5 mėnesių laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2021 m. liepos 30 d. (b. l. 98-100). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti uždraudimo terminą, tačiau byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą skirti minimalų šios teisės draudimo terminą. Teismo nuomone, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo naudotis specialiąja teise termino, atitinkančio šiame straipsnyje numatytų terminų mažesnį laikotarpį nei nustatytas vidurkis, nustatymas pagal šios bylos aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad G. S. šiuo laikotarpiu nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Prokuroras taip pat prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš G. S. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 730,00 Eur (su PVM).

Nagrinėjamu atveju G. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri registruota kaltinamojo tėvo M. S. vardu. Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Byloje nustatyta, kad automobilis „Audi A4", valstybinis Nr (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė M. S.. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog konfiskuoti šį automobilį natūra nėra tikslinga (BK 72 straipsnio 5 dalis), todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Regitra duomenimis yra priklausantis M. S., nustatyta jo vertė vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo pažyma, kurioje nurodyta automobilio „Audi A4“ kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) – 1 730,00 Eur. Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė su transporto priemone „Audi A4“, valst. Nr. HCT, kuri atitinka BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, todėl prokuroras prašė išieškoti konfiskuotino turto vertę į bylą pateikdamas su tuo susijusius įrodymus. Pažymėtina, jog transporto priemonė yra trečiojo asmens, t. y. kaltinamojo tėvo M. S., nuosavybė, tai suponuoja išvadą, kad pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę konfiskuojant automobilio vertę bausmės tikslai bus įgyvendinti.

Teismo vertinimu, kaltinamajam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcingos (adekvačios) jo padarytam nusikaltimui, paskirtos atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 95-100) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Proceso išlaidų šioje baudžiamojoje byloje nėra (jos atlygintos), civilinių ieškinių nepareikšta.

Kompaktinis diskas, kuris pridėtas prie bylos, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (2500,00 Eur) dydžio baudą, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti sumažintą baudos bausmę 40 MGL (2 000,00 Eur).

Į bausmę įskaityti G. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 31 d. 22.40 val. iki 2021 m. liepos 31 d, 11.09 val. (vieną parą) ir nustatyti, kad 2 MGL (100,00 Eur) dydžio bauda yra sumokėta, ir skirti galutinę bausmę – 38 MGL (1900,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 30 d., t. y. nuo faktinės uždraudimo naudotis specialia teise dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš G. S. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Audi A4", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę, atitinkančią pinigų sumą – 1 730,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų, 00 ct).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti G. S., kad paskirtoji bauda (1 900,00 Eur) savanoriškai per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų raštinės tarnautojui (Vytauto g. 102, Palanga). Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.