Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Čekanausko, Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB “Minola“ skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus miesto savivaldybės tarybos atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ji paaiškino, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo prekybos vietoje svarstė ir sprendimą priėmė atsižvelgusi į 2017 m. sausio 16 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento raštą Dėl informacijos pateikimo ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą Nr. 52-S. Alytaus miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, būtent ir siekė apsaugoti teisėje galiojančius pricipus ir vietos bendruomenės interesus. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, o savivaldybių taryboms deleguota teisė riboti laiką, kuriuo leidžiamu prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra viena iš šių tikslų siekimo priemonių. Alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ribojimo galimybė nustatyta įstatymine nuostata, nukreipta apsaugoti viešąjį interesą. Prekyba naktį alkoholiu gali sukelti neigiamas pasekmes visuomenei, sukelti pavojų visuomenės narių sveikatos, nuosavybės saugumui, nepilnamečių saugumui, bei sąlygoti kriminogeninės situacijos pablogėjimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas pats pasirinko baro vietą, įvertino galimą konkurenciją ir verslo riziką, kad netoli veikia kitas baras ir dėl to pas jį gali būti mažesni klientų srautai, mažesnės pardavimo apimtys.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-55 Dėl UAB “Minola“ ir UAB “Rainesa“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo, apribojo uždarajai akcinei bendrovei „Minola“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 iki 8 valandos (b. l. 20). Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į 2017 m. sausio 16 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento raštą Dėl informacijos pateikimo bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą Nr. 52-S Dėl informacijos pateikimo (b. l. 13-19, 21).

Byloje kilęs ginčas dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-55 dalies teisėtumo ir pagrįstumo, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Minola“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 iki 8 valandos.

Byloje nustatyta, jog 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-55 priėmimą sąlygojo tai, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2016 m. spalio 17 d. nutarimu UAB “Minola“ taikė ekonominę sankciją už tai, kad 2016 m. rugsėjo 17 d. barmenė po 22 val. pardavė vieną butelį putojančio vyno, neatidariusi taros. Nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas imperatyvus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimas parduoti alkoholinį gėrimą tik vartoti vietoje ir atidarytoje pakuotėje. Pirkėjui buvo sudarytos visos galimybės tokį neatidarytą alkoholinį gėrimą išsinešti uždarytoje gamyklinėje taroje. Už tokį pažeidimą UAB “Minola“ buvo paskirta 361 Eur bauda, kuri buvo sumokėta (b. l. 17-19, 21). Taip pat nustatyta, jog 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-55 priėmimą sąlygojo tai, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 30 d. rašte Dėl informacijos pateikimo, pateikta informacija apie tai, jog 2016 m. liepos 16 d. bare, (duomenys neskelbtini, barmenė pardavė po 22 val. vieną butelį fermentuoto putojančio vyno Alita, gamykliniu būdu uždarytoje taroje. Tokiu būdu, pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas ir už tokį pažeidimą pareiškėjui 2016 m. spalio 6 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimu Nr. ATK-2-114 buvo paskirta 300 Eur bauda.

LITEKO duomenys patvirtina, kad administracinėje byloje Nr. I-1727-790/2017 pareiškėjas UAB “Minola“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas pakeisti 2016 m. spalio 6 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimą Nr. ATK-2-114, skiriant įmonei minimalią - 144 Eur baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu, kuris nėra įsiteisėjęs, atmetė pareiškėjo UAB “Minola“ skundą kaip nepagrįstą. Šiame sprendime akcentuota, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda. Pareiškėjui paskirta 300 Eur bauda už du pažeidimus, padarytus tą pačią dieną skirtinguose pareiškėjui priklausančiuose baruose, iš bylos medžiagos galima spręsti, kad pareiškėjas ir anksčiau alkoholiniais gėrimais minėtuose baruose buvo prekiavo išsineštinai po 22 val., todėl pareiškėjo padaryti Alkoholio kontrolės pažeidimai pagrįstai įvertinti kaip sistemingi. Pareiškėjui už pažeidimus paskirta viena – 300 Eur bauda, mažesnė už įstatyme numatytos sankcijos vidurkį, yra proporcinga padarytiems pažeidimams, todėl mažinti jos iki minimalaus – 144 Eur dydžio nėra pagrindo.

Byloje taip pat pateikta informacija apie registruotus įvykius dėl UAB “Minola“ (duomenys neskelbtini) veikiančio mini baro (2016-10-21 pranešimas Nr. 0116000595014 ir 2016-12-25 pranešimas Nr. 0116000717947), tačiau iš asmenų pateikusių pranešimus pareiškimai negauti, pažeidimai nenustatyti, tyrimai atliekami nebuvo (b. l. 13-16, 115).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 9 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1826 redakcija) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Minėtoje nuostatoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Minėto 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015).

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje minima informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, o savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas. Kitaip tariant, savivaldybės taryba privalo aptariamo pobūdžio sprendimą motyvuoti, išdėstant, kodėl apskritai atsisakoma išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais arba priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo. Visada privalo būti aptarta faktinė nagrinėjama situacija tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą vienu ar kitu paros metu. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2013 m. liepos 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013).

Įvertinus teismų praktiką, matyti, jog sprendžiant, ar prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai yra pateisinami, be kita ko, atsižvelgiama į įvairių valstybės institucijų poziciją, nustatytų pažeidimų intensyvumą, pobūdį, trukmę bei pavojingumą visuomenei, šių pažeidimų sąsajas su atitinkamo ūkio subjekto veikla, prekybos vietą, gyventojų skundus, analogiškus savivaldybės sprendimus dėl konkurentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-305/2009; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį Nr. A492-2799/2011; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011; 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-3245/2011; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1221/2012).

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. spalio 17 d. nutarimas UAB “Minola“ taikyti ekonominę sankciją už tai, kad 2016 m. rugsėjo 17 d. barmenė po 22 val. pardavė vieną butelį putojančio vyno, neatidariusi taros, 2016 m. spalio 6 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas Nr. ATK-2-114 UAB “Minola“ taikyti ekonominę sankciją už tai, kad 2016 m. liepos 16 d. bare, Jaunimo g. 14A, Alytuje, barmenė pardavė po 22 val. vieną butelį fermentuoto putojančio vyno Alita, gamykliniu būdu uždarytoje taroje, leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo bare, (duomenys neskelbtini), naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais metu užfiksuotus teisės pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką visuomenės nesaugios aplinkos sukūrimui.

Ta aplinkybė, kad dėl 2016 m. spalio 21 d. pranešimo Nr. 0116000595014 ir 2016 m. gruodžio 25 pranešimo Nr. 0116000717947 tyrimai atliekami nebuvo, nes iš asmenų pateikusių pranešimus pareiškimai negauti, neleidžia vienareikšmiškai vertinti, jog gyventojų policijos iškvietimai buvo nepagrįsti, nesant tam pagrindo, nes akivaizdu, jog nuo to laiko, kai asmuo dėl triukšmo iškviečia policiją iki pareigūnų atvykimo gali praeiti nemažas laiko tarpas, per kurį triukšmą kėlę asmenys jau gali būti pasišalinę, tačiau tai nepaneigia fakto, jog iki tol triukšmas buvo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčijama Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-55 dalis dėl UAB “Minola“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, priimta atsižvelgus į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytą gyventojų ar kitų institucijų, policijos komisariatų pasiūlymus. Minėtas ginčijamos sprendimo dalies priėmimo faktinis pagrindas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė teisėtą pagrindą priimti ginčijamą sprendimo dalį.

Pažymėtina ir tai, kad nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1727-790/2017 buvo priimtas po ginčijamo Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-55, jis taip pat vertintinas sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes patvirtina aplinkybes buvusias ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. iki ginčijamo sprendimo dalies priėmimo.

Dėl ginčijamos sprendimo dalies atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, teisėjų kolegija pažymi, jog, įvertinus bylos faktines aplinkybes, pirmiau aptartą tokio pobūdžio byloms reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo specifiką, darytina išvada, kad visuma Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. T-55 dėl UAB “Minola“ lydinčių dokumentų (gyventojų pranešimai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato siūlymai, sprendimo projekto aiškinamasis raštas (b. l. 13-16, 21, 51) leidžia suprasti ginčijamos sprendimo dalies priėmimo motyvus ir poveikio priemonės taikymo priežastis. Iš ginčijamo sprendimo įžanginės dalies matyti, kokiomis teisės aktų normomis remdamasis atsakovas nusprendė taikyti pareiškėjui apribojimą bare, esančiame (duomenys neskelbtini), prekiauti alkoholiniais gėrimais ir leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 8 val. iki 22 val.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su konkurencijos laisvės neužtikrinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas, palaipsniui įgyvendindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), veikdamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies numatytomis sąlygomis, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti atitinkamais požymiais apibrėžtą subjektų ratą, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais ir riboti jų prekybos laiką alkoholiu, todėl negalėjo išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo skirtingiems ūkinės veiklos subjektams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais skirtingose prekybos vietose. Tokia išimtis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kuri įtvirtina draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016).

Dėl pareiškėjo argumentų, kad 2017 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. T-55 buvo priimtas dviejų atskirų ūkio subjektų atžvilgiu ir tarybos nariai balsavo vienu metu dėl abiejų ūkio subjektų (b. l. 52-53), teismas pažymi, jog šios aplinkybės pareiškėjas nedetalizavo ir nebuvo nustatytas pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo, kaip juridinio asmens, nors ir turinčio teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pagrindinė veiklos rūšis – viešasis maitinimas – maisto ir kitų prekių, tarp jų ir alkoholio ir tabako gaminių mažmeninė prekyba. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog vien tik prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 22 iki 8 val., sudarys sąlygas visiškai nutraukti baro, esančio (duomenys neskelbtini), veiklą, atleisti darbuotojus, o pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, bankrutuoti. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas turi ne vien tik naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ir kitą barą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris taip pat vykdo prekybą alkoholiniais gėrimais ir kuriam tokios prekybos laikas nėra apribotas.

Remiantis tuo kas išdėstyta ir atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje numatytų teisės aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB “Minola“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.