Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-73-407/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-02-05
Bylos Nr.: 2A-73-407/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02699-2013-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,Gubernija“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Kalnapilis – Tauro grupė“
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras

Civilinė byla Nr. 2A-73-407/2015Proceso Nr. 2-55-3-02699-2013-7Procesinio sprendimo kategorija:87. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Gubernija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2455-431/2014 pagal nurodyto ieškovoieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kalnapilis – Tauro grupė“ dėl prekių ženklų registracijų panaikinimo (trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ prekių ženklų registracijų panaikinimo dėl nenaudojimo.

Šalies argumentai

Ieškovas AB ,,Gubernija“ 2013 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“, prašydamas panaikinti atsakovo prekių ženklų registracijas: ,,Kalnapilis DVARO“ (registracijos Nr. 30214), ,,Kalnapilis DVARO 1902 ŠIEVUSIS ALUS LAGER BEER“ (registracijos Nr. 55402) ir ,,DVARO“ (registracijos Nr. 54464) Prekių ženklų įstatymo (toliau - PŽĮ) 47 straipsnio 2 dalies pagrindu bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas (1 – 3 b. l.).

Ieškovas nurodė, kad jis yra prekių ženklų ,,GUBERNIJOS DVARO“ (registracijos Nr. 62126), ,,GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (registracijos Nr. 64351), ,,GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (registracijos Nr. 64352), ,,GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (registracijos Nr. 64353), ,,GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (registracijos Nr. 64354) savininkas (toliau – Prekių ženklai ,,GUBERNIJOS DVARO“); atsakovas yra prekių ženklų ,,Kalnapilis DVARO“ (registracijos Nr. 30214), ,,Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER (registracijos Nr. 55402), ,,DVARO“ (registracijos Nr. 54464) savininkas (toliau – Prekių ženklai ,,DVARO“). Ieškovo teigimu, atsakovo Prekių ženklai ,,DVARO“ neatitinka PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies reikalavimų, taigi ieškovas turi materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl atsakovo Prekių ženklų ,,DVARO“ registracijų panaikinimo, t. y. tokiu būdu ieškovas siekia išvengti jam priklausančių Prekių ženklų ,,GUBERNIJOS DVARO“ registracijų pripažinimo negaliojančiomis ir uždraudimo naudoti.

Pasak ieškovo, atsakovas jam priklausančių Prekių ženklų ,,DVARO“ nenaudoja Lietuvoje visoms 32 klasės prekėms nuo 2008 m., t. y. jau penkerius metus nuo apsaugos šiems prekių ženklams suteikimo; šiais ženklais žymimos produkcijos nėra atsakovo gaminamų prekių sąraše; duomenys apie atsakovo alaus su žymeniu ,,Dvaro“ pardavimus paskutinį kartą paminėti 2007 m.; vėliausia žymeniu ,,Dvaro“ žymimo alaus etiketėse nurodoma suvartojimo data – 2007 m. lapkričio 5 d.. Be to, nors atsakovo prekių ženklas ,,DVARO“ (registracijos Nr. 54464), registruotas visoms 32 klasės prekėms, jis niekada nebuvo naudojamas žymėti kitoms, nei 32 klasės prekei ,,alus“.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (64 – 69 b. l.).

Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu patenkino jo ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1875-160/2012 dėl Prekių ženklų ,,GUBERNIJOS DVARO“ pripažinimo negaliojančiomis ir uždraudimo AB ,,Gubernija“ naudoti žymenį ,,DVARO“; atmetė AB ,,GUBERNIJA“ priešieškinį dėl UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ Prekių ženklų ,,DVARO“ registracijų pripažinimo negaliojančiomis arba elemento ,,DVARO“ pripažinimo nesaugomu; Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1043/2013 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą.

Atsakovo teigimu, pirmieji atsakovo produktai, pažymėti žymeniu ,,DVARO“, rinkoje pasirodė 1995 m., ,,DVARO“ rūšies alaus reklamai atsakovas išleido daugiau nei kelis milijonus litų, šis žymuo laikytinas pagrindiniu atsakovo prekių ženkluose.

Atsakovas pažymėjo, kad bylos šalys yra konkurentai, užsiimantyss tapačia veikla – alaus ir nealkoholinių gėrimų gamyba bei prekyba; tarp bylos šalių 2007 m. liepos 9 d. buvo sudaryta licencinė sutartis, kuria atsakovas suteikė ieškovui 5 metų terminui neišimtinę neatlygintiną licenciją naudoti žymenį ,,DVARO“ žodžių junginyje ,,DVARO MIŠAS“, naudojamam ieškovo gaminamam alaus ir giros gėrimui žymėti; ieškovas, pažeisdamas licencinę sutartį, registravo savo vardu prekių ženklus su žymeniu ,,DVARO“.

Atsakovas nurodė, kad ,,DVARO“ alus paskutinį kartą į tarą išpilstytas 2008 m. balandžio 15 d.; šiuo metu kuriamas naujas šio produkto pakuotės įvaizdis; ,,DVARŲ“ alus paskutinį kartą į tarą išpilstytas 2012 m. gegužės 3 d.; ,,DVARO“ reklaminės priemonės (iškabos) naudojamos nuolat.

Atsakovo teigimu, laikytina, kad jo prekių ženklai yra naudojami, kadangi ,,DVARO“ alaus marketingo priemonės (kavinių iškabos) šiuo metu yra naudojamos; žymuo ,,DVARŲ“ naudojimas tiek gamyboje, tiek reklamoje; ieškovui licencinės sutarties pagrindu buvo suteiktos teisės naudoti žymenį ,,DVARO“ 2007 m. liepos 9 d. – 2011 m. gegužės 30 d. laikotarpiu.

Šalies argumentai

Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovo teiginiai dėl jo prekių ženklų žinomumo ir reklamavimo nepaneigia šių prekių ženklų nenaudojimo penkerius metus fakto; licencinės sutarties sudarymo aplinkybės nesusijusios su šios bylos ieškinio pagrindu ir dalyku, nes ieškovas reikalauja panaikinti konkrečias atsakovo Prekių ženklų ,,DVARO“ registracijas. Ieškovo teigimu, jis niekada nenaudojo jokio atsakovo prekių ženklo, licencinės sutarties pagrindu buvo naudojamas ieškovo prekių ženklas ,,DVARO MIŠAS“; licencinė sutartis pagal savo esmę laikytina susitarimu, kad atsakovas nereikš pretenzijų ieškovui dėl žymens ,,DVARO MIŠAS“ naudojimo, bet ne susitarimu dėl atsakovo Prekių ženklų ,,DVARO“ naudojimo. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje naudojimo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, tačiau pastarasis naudojimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovo teigimu, atsakovo prekių ženklas ,,Kalnapilis DVARŲ“ yra registruotas kaip prekių ženklas, jo nenaudojimo klausimas nagrinėjamoje byloje nėra keliamas, o šio ženklo naudojimas negali būti laikomas Prekių ženklų ,,DVARO“ naudojimu. Pasak ieškovo, atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai yra neleistini, nes neaiški nuotraukų padarymo data ir vieta, be to, kelios reklaminės iškabos negali būti laikomos pagrindžiančiomis atsakovo Prekių ženklų ,,DVARO“ naudojimą iš tikrųjų (87 – 90 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas 2014 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, alaus produkcija, pažymėta žymeniu ,,DVARO“, iš akcizais apmokestinamo prekių sandėlio paskutinį kartą atsakovo buvo išgabenta 2008 m. gegužės 13 d., taigi tai patvirtina, kad atsakovas penkerius metus nenaudoja Prekių ženklų ,,DVARO“ visoms 32 klasės prekėms, kurioms šie prekių ženklai registruoti. Be to, ieškovo teigimu, Valstybinio patentų biuro (toliau - VPB) duomenimis, Prekių ženklų registre nėra duomenų apie licencinės sutarties tarp ieškovo ir atsakovo įregistravimą, taigi tai patvirtina, jog šalys buvo susitarusios tik dėl žymens ,,DVARO MIŠAS“ naudojimo, t. y. dėl ieškovo prekių ženklo naudojimo (123 – 124 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas triplike nurodė, kad licencinė sutartis buvo sudaryta būtent dėl žymens ,,DVARO“ naudojimo ieškovo gaminamam alaus ir giros gėrimui žymėti; ieškovas šios sutarties niekada neginčijo, naudojosi sutartimi suteikta teise; tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad AB ,,Gubernija“ licencinės sutarties galiojimo metu teikė rinkai ir šiuo metu (jau neteisėtai) tiekia produktą, pavadinimu ,,DVARO MIŠAS“. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, jog būtent žymuo ,,DVARO“ yra esminis skiriamasis visų ginčo prekių ženklų elementas; be to, tai yra esminis ieškovo neginčijamo ir tai pačiai prekių ženklų šeimai priklausančio prekių ženklo ,,Kalnapilis DVARŲ NEALKOHOLINIS ALUS“ (reg. Nr. 62044) elementas, kurį naudojo ir ieškovas licencinės sutarties pagrindu, taigi nėra pagrindo pripažinti, jog Prekių ženklų ,,DVARO“ registracijos galėtų būti naikinamos dėl nenaudojimo. Atsakovo teigimu, ieškovas licencine sutartimi yra pripažinęs atsakovo Prekių ženklų ,,DVARO“ žinomumą Lietuvoje, ieškovui yra žinoma, kad jis pats licencinės sutarties pagrindu iki 2011 m. gegužės 30 d. naudojo žymenį ,,DVARO“, tačiau nepaisant to, ieškovas siekė įregistruoti savo vardu eilę prekių ženklų su žymeniu ,,DVARO“, teismui šias ieškovo prekių ženklų registracijas pripažinus negaliojančiomis, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu nagrinėjamoje byloje (100 – 104 b. l.).

Atsakovas 2014 m. balandžio 14 d. rašytiniame paaiškinime Vilniaus apygardos teismui papildomai nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo teisės naudoti žymenį ,,DVARO“ yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1875-160/2012, t. y. pripažinta, kad ieškovas tokios teisės neturi; šioje byloje ieškovas neturėjo galimybės savo priešieškinyje remtis PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes bylos nagrinėjimo metu (2012 m.) nebuvo suėjęs tariamas atsakovo Prekių ženklų ,,DVARO“ penkerių metų nenaudojimo terminas, ieškovo skaičiuojamas nuo 2008 m.; šioje byloje pareikštu ieškiniu negali būti apgintos jokios ieškovo teisės ar teisėti interesai. Atsakovo teigimu, licencinės sutarties neregistravimo faktas neįtakoja šios sutarties nuostatų aiškinimo, o galiojęs teisinis reglamentavimas licencinės sutarties registravimą siejo su jos galiojimu tretiesiems asmenims. Atsakovas nurodė, kad nuo 2008 m. vidurio jo Prekių ženklai ,,DVARO“ nebuvo naudojami alui žymėti; licencija ieškovui naudoti žymenį ,,DVARO“ buvo suteikta penkerių metų laikotarpiui, iki 2012 m. liepos 9 d., kuriam pasibaigus atsakovas ketino atnaujinti ,,DVARO“ žymenimis pažymėtos produkcijos gamybą, tačiau negalėjo to padaryti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. ieškovo nesąžiningos konkurencinės veiklos: AB ,,Gubernija“ nesilaikė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2010 – 2011 m. pradėjo naudoti ir įregistravo Prekių ženklus ,,GUBERNIJOS DVARO“, taigi atsakovas negalėjo vartotojams pristatyti atnaujintos ,,DVARO“ produkcijos, nes jos pristatymui skirtos investicijos būtų akivaizdžiai nerentabilios dėl klaidinančių ieškovo veiksmų; atsakovas ketino pirma apginti savo, kaip prekių ženklų savininko, teises teismine tvarka ir tik tada imtis realių veiksmų, išleidžiant į rinką atnaujintą Prekių ženklais ,,DVARO“ pažymėtą alų (129 – 134 b. l.).

Trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras atsiliepimu į ieškinį prašė teismo priimti sprendimą teismo nuožiūra, nurodė, kad VPB neprižiūri ženklo naudojimo rinkoje ir nepasisako dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo (54 – 55 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo AB „GUBERNIJA“ 32,64 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (149 – 152 l.).

Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Kalnapilio –Tauro grupė“ nagrinėjamoje byloje neginčijo, jog nuo 2008 m. vidurio Prekių ženklai ,,DVARO“ nebuvo naudojami alui žymėti; bylos šalys 2007 m. liepos 9 d. licencine sutartimi susitarė, jog žymuo „DVARO“ yra registruotas ir platų žinomumą bei reputaciją turintis UAB „Kalnapilio –Tauro grupė“ prekių ženklas bei pagrindinis kitų UAB „Kalnapilio –Tauro grupė“ registruotų prekių ženklų sudėtinis elementas; kad žymuo bus naudojamas tik žodžių junginyje „DVARO MIŠAS". Teismas, atmesdamas ieškovo argumentą dėl prekių ženklo nenaudojimo penkerius metus, nurodė, kad pagal PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą prekių ženklo naudojimu laikomas ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre; pagal PŽĮ 47 straipsnio 4 dalį, ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą.

Teismo teigimu, atsakovas pagrįstai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1875-160/2012 (Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. 2A-1043/2013) yra nustatyta reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių, kad UAB „Kalnapilio –Tauro grupė “DVARO“ ženklai buvo naudojami prekių ženkluose „Kalnapilis DVARO" (reg. Nr. 30214), „Dvaro" (reg. Nr. 54464), „Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER" (reg. Nr. 55402), „Kalnapilis DVARŲ NEALKOHOLINIS ALUS" (reg. Nr. 62044), kad prekių ženklai su elementais „DVARO" ir „DVARŲ" sudaro prekių ženklų šeimą, kad šių prekių ženklų esminis skiriamasis elementas yra žodis „DVARO", kiti minėtus UAB „Kalnapilio –Tauro grupė“ prekių ženklus sudarantys žodiniai elementai yra aprašomojo pobūdžio, nes žymi prekių gamintojo pavadinimo dalį („Kalnapilis", „Kalnapilio") ir gėrimo rūšį.

Dėl atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ,,DVARO“ ženklų nenaudojimo nuo 2008 m. vidurio, teismas sprendė, kad ženklo naudojimui sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės.

Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Kalnapilio –Tauro grupė“ nuosekliai gynė ir gina savo, kaip ,,DVARO“ ženklų savininko teises, kad jis yra ypatingai suinteresuotas ,,DVARO“ ženklų išsaugojimu ir reputacija, kuriai sukurti prireikė 1 000 000 Lt siekiančių investicijų (duomenys iš Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1043/2013), kad atsakovas ketina atnaujinti UAB „Kalnapilio –Tauro grupė“ DVARO ženklais pažymėtos produkcijos gamybą, o tai yra pakankamas prekių ženklo savininko rimtų ketinimų įgyti (ar išlaikyti) komercinę poziciją atitinkamoje rinkoje patvirtinimas.

Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo argumentus, kad ieškovui pradėjus neteisėtai naudoti atsakovui priklausantį žymenį „DVARO“, atsakovas negalėjo rizikuoti ir pristatyti vartotojams atnaujintą ,,DVARO“ produkciją, nes tokios produkcijos pristatymui skirtos investicijos būtu akivaizdžiai nerentabilios dėl klaidinančių ieškovo veiksmų, kad atsakovas siekė pirma apginti savo, kaip prekių ženklų savininko, teises ir tik tada išleisti į rinką atnaujintą ,,DVARO“ ženklais pažymėtą alų, sprendė, kad ieškovo ieškinys atmestinas ir PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu, kai ženklo registracija negali būti panaikinta, nes ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės dėl to, kad naudoti ženklą sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės.

Teismas taip pat nurodė, kad CPK 5 straipsnis numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, t.y. reikalauti apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą, o pagal PŽĮ 47 straipsnio 1 dalį, teismas gali panaikinti ženklo registraciją bet kurio suinteresuoto asmens prašymu, tuo tarpu ieškovas teismo sprendimo priėmimo dienos duomenimis nėra prekių ženklų „GUBERNIJOS DVARO" (reg. Nr. 62126), „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI" (fig., reg. Nr. 64351), „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO" (fig., reg. Nr. 64352), GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI" (fig., reg. Nr. 64353), „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO" (fig, reg. Nr. 64354) savininkas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam uždrausta naudoti žymenį „DVARO“, todėl darytina išvada, kad pareikštu ieškiniu nėra ginamos ieškovo teisės, o ieškovas neturi materialinio suinteresuotumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB ,,Gubernija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas (154 – 158 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

Teismas klydo, vertindamas civilinėje byloje Nr. 21875-160/2012 nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę nagrinėjamoje byloje;Teismas klydo vertindamas licencinės sutarties turinį ir spręsdamas, kad bylos šalys šia sutartimi susitarė dėl žymens ,,DVARO“ naudojimo; sutartis laikytina susitarimu, jog atsakovas nereikš pretenzijų ieškovui dėl žymens ,,DVARO MIŠAS“ naudojimo, ja nebuvo susitarta dėl atsakovo prekių ženklų naudojimo, ieškovas naudojo savarankišką prekių ženklą ,,DVARO MIŠAS“, o atsakovo prekių ženklai nebuvo naudojami;Teismas be pagrindo sprendė, kad tarp šalių vykstantys ginčai laikytini rimtomis priežastimis dėl atsakovo prekių ženklų nenaudojimo, byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų; juolab kad atsakovas 2014 m. pradėjo naudoti prekių ženklą ,,DVARO“, nors teisminiai ginčai tarp šalių nesibaigė;Teismas be pagrindo skundžiamo sprendimo išvadas grindė atsakovo teiginiais dėl ketinimo atnaujinti prekių ženklų naudojimą, kadangi ketinimai ar rengimasis naudoti prekių ženklus nėra laikomi prekių ženklo naudojimu (PŽĮ 47 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą, iš esmės pakartodamas procesinių dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui, argumentus, prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (162 – 169 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Dėl teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį

CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

PŽĮ 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos arba per penkerius metus nuo apsaugos tarptautinės registracijos ženklui suteikimo Lietuvos Respublikoje dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų nepradėjo ženklu žymėti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės.

PŽĮ 46 straipsnio 3 dalis nustato, kad ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia dėl to, kad kyla konfliktas tarp jo ir ankstesnio ženklo, neatitinkančio šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės normos, įtvirtintos PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies konstrukcijoje, expressis verbis nekalbama apie suinteresuotą asmenį, tačiau bet kokiu atveju taikytina bendroji civilinio proceso taisyklė, nustatyta CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Priklausomai nuo konkrečių susiklosčiusių materialinių teisinių santykio pobūdžio, gali skirtis ir asmens suinteresuotumo vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tam, jog būtų galima prašyti panaikinti ženklo registraciją dėl nenaudojimo, negali būti keliama privaloma sąlyga ginčijančiam asmeniui būti tam tikro prekių ženklo, įregistruoto žymėti tapačioms ar panašioms prekėms, kaip ir ginčijamasis prekių ženklas, savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2011).

Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1875-160/2012, patenkindamas ieškovo UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ ieškinį, pripažino negaliojančiomis atsakovo AB ,,Gubernija“ prekių ženklų „GUBERNIJOS DVARO“ (reg. Nr. 62126), „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 64351), „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64352), GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO GĖRIMAI“ (reg. Nr. 64353), „GUBERNIJOS ANNO 1665 DVARO“ (reg. Nr. 64354) registracijas; uždraudė AB ,,GUBERNIJA“ žymeniu ,,DVARO“ (įskaitant atvejus, kai šis žymuo yra sudėtinė kitų žymenų dalis) žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius, turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus; atmetė atsakovo priešieškinį.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1043/2013, išnagrinėjęs atsakovo AB ,,Gubernija“ apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo AB ,,Gubernijos“ prekių ženklų registracijos aukščiau nurodytais teismų sprendimais buvo pripažintos negaliojančiomis, ieškovas turėjo teisę ir teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies pagrindu. Taigi, apygardos teismas be pagrindo skundžiame sprendime nuroddė, jog ieškovui AB ,,Gubernija“ nesant prekių ženklų savininku, jo teisės pareikštu ieškiniu nėra ginamos ir ieškovas nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į teismą dėl atsakovo prekių ženklų registracijų panaikinimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjantis civilinę bylą Nr. 3K-3-366/2014 pagal atsakovo AB ,,Gubernija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1043/2013, 2014 m. birželio 30 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu ir nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-2455-431/2014 priimto ir įsisteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinė dalis reikš, ar UAB ,,Kalnapilis – Tauro grupė“ prekių ženklai atitinka PŽĮ 47 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir turės prejudicinę galią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl AB ,,Gubernija“ prekių ženklų registracijos galiojimo.

Dėl prekių ženklo naudojimo su papildomu elementu vertinimo

PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, prekių ženklo naudojimu taip pat laikoma ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre.

PŽĮ 47 straipsnio 4 dalis nustato, kad ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą.

PŽĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodytas penkerių metų terminas skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą su reikalavimu dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dienos. Bylos duomenimis, ieškovas reikalavimą dėl atsakovo prekių ženklų registracijų panaikinimo pateikė 2013 m. lapkričio 27 d. (1 – 3 b. l.), taigi, turi būti nustatyta, ar atsakovo prekių ženklai buvo naudojami laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2008 m. lapkričio 27 d.

Bylos duomenimis, šalys 2007 m. liepos 9 d. sudarė sutartį, kuria, be kitų sutarties sąlygų, atsakovas suteikė ieškovui neišimtinę teisę naudoti žymenį ,,DVARO“ ieškovo gaminamam alaus ir giros gėrimui (kokteiliui) žymėti; susitarė, kad žymuo ,,DVARO“ turi būti naudojamas tiktai žodžių junginyje ,,DVARO MIŠAS“ (91 – 92 b. l.). Minėta, atsakovui priklausantis prekių ženklas ,,DVARO“ (reg. Nr. 54464) yra žodinis, registruotas standartiniu šriftu, didžiosiomis raidėmis.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime Il Ponte Finanziaria SpA, C-234/06 P (Rink., 2007, p. I-07333) yra pasisakęs dėl Reglamento dėl Bendrijos prekių ženko 15 straipsnio nuostatų, susijusių su prekių ženklo naudojimu, aiškinimo. Teismas pažymėjo, kad nors Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punkto nuostatos leidžia registruotą prekių ženklą laikyti naudojamu, jei pateikiama įrodymų, kad šis prekių ženklas buvo naudojamas tokia forma, kuri šiek tiek skiriasi nuo formos, kuria jis registruotas, jos neleidžia, įrodžius jo naudojimą, apsaugos, kuria naudojasi vienas registruotas prekių ženklas, suteikti ir kitam registruotam prekių ženklui, kurio naudojimas nebuvo įrodytas, nes pastarasis yra tik pirmojo prekių ženklo variantas (Sprendimo 86 punktas). (PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad naudojimu minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos prasme taip pat laikoma ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre). Taigi įregistruoto žodinio prekių ženklo inkorporavimas į kitą ženklą paprastai bus skiriamųjų ženklo požymių praradimas. Kitaip tariant, žodinio elemento atkartojimas vaizdiniame ženkle paprastai „neatsvers“ paties atskirai įregistruoto žodinio ženklo naudojimo pareigos. Naudojant kartu kelis atskirai įregistruotus žymenis, svarbu, jog būtų aišku, kad naudojami ženklai yra atskiri ir nesudaro vieno sudėtinio prekių ženklo. Taigi naudojamas prekių ženklas turi išlaikyti savo savarankiškumą bei individualumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2010. Teismų praktika. 2010, 34).

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, pagal kuriuos vertintinas registruoto prekių ženklo pakeisto vaizdo naudojimas: visų pirma turi būti nustatomi pagrindiniai ir dominuojantys registruoto prekių ženklo elementai, tuomet patikrinama ar jie pasikartoja naudojamame ženkle. Bendrijos Teismo teigimu, pagrindinių ir dominuojančių žymenų sudėtiniame prekių ženkle vertinimas turi būti paremtas kiekvieno iš šių komponentų svarba bei jų išdėstymu prekių ženkle (2005 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje T-135/04, ‘Online Bus’).

Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) (angl. – OHIM; toliau – VRDT) patvirtintose taisyklėse dėl ekspertizės atlikimo (toliau - Taisyklės) numatytuose kriterijuose dėl prekių ženklo naudojimo pakankamumo vertinimo, nurodoma, kad naudojimo pakankamumas yra abejotinas tais atvejais, kuomet registruotas prekių ženklas, naudojamas su kitu žymeniu, dėl pastarojo stiprumo ir dominavimo bus suvokiamas kaip dekoratyvinis elementas. Be to, toks naudojimas bus laikomas vieno sudurtinio žymens naudojimu, o ne dviejų ar daugiau ženklų naudojimu, kadangi atskiri elementai bus suvokiami kaip vieningas junginys. Tai paakytina apie atvejus, kuomet atskiri žymenys sujungiami tarpusavyje. VRDT Pirmosios Apeliacinės Tarybos 2003 m. liepos 3 d. sprendime Nr. R 0089/2000-1 konstatuota, kad prekių ženklo ,,CAPTAIN BIRDS EYE“ naudojimas nelaikytinas prekių ženklo ,,CAPTAIN“ naudojimu, nepakeičiant registruoto prekių ženklo skiriamojo požymio, kadangi abu prekių ženklai yra itin skirtingi.

Atsižvelgiant į nurodyta, darytina išvada, kad apygardos teismas suklydo vertindamas atsakovo prekių ženklo ,,DVARO“ (reg. Nr. 54464) naudojimo pakankamumą, kadangi ieškovo naudoto žymens ,,DVARO MIŠAS“ naudojimas negali būti laikomas tinkamu atsakovo žodinio prekių ženklo ,,DVARO“ (reg. Nr. 54464) naudojimu. Ieškovo naudotame žodžių junginyje, sudarytame iš dviejų bendrinių lietuvių kalbos žodžių, pagal sintaksinės konstrukcijos taisykles pagrindiniu elementu laikytinas žodis ,,mišas“, šiame junginyje naudojamas vardininko linksniu, o žodis ,,dvaro“, naudojamas kilmininko linksniu, jį tik apibūdina.

Dėl pasakyto konstatuotina, kad apygardos teismas suklydo savo sprendime konstatuodamas, jog atsakovo prekių ženklo ,,DVARO“ (reg. Nr. 54464) naudojimas žodžių junginyje ,,DVARO MIŠAS“ laikytinas tinkamu naudojimu PŽĮ 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies prasme.

Dėl nenaudojimą pateisinančių priežasčių

Minėta, PŽĮ 47 straipsnio 2 dalis, nustatanti pareigą prekių ženklo savininkui naudoti įregistruotą prekių ženklą, kartu numato ir išimtis, kuomet įregistruoto prekių ženklo nenaudojimas gali būti laikomas pateisinamu: kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos priežastys, pavyzdžiui, importo suvaržymas ar kitos nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Prekių ženklų direktyvos 12 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad „tinkamos priežastys nenaudoti“ prekių ženklo yra tiesiogiai su prekių ženklu susijusios kliūtys, dėl kurių jo naudojimas tampa neįmanomas arba nepriimtinas ir kurios nepriklauso nuo minėto prekių ženklo savininko valios (Teisingumo Teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimas Armin Häupl, C-246/05, Rink. 2007, p. I-04673). VRDT Antrosios Apeliacinės Tarybos 2013 m. vasario 18 d. sprendime Nr. R 1101/2011-2 (‘SMART WATER’) konstatuota, kad teisminio proceso grėsmė ar pateiktas prašymas dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo paprastai neatleidžia nuo prekių ženklo naudojimo pareigos, kadangi šios aplinkybės nelaikytinos nepriklausančiomis nuo prekių ženklo savininko valios, nes savininkas gali įvertinti galimo teisinio ginčo pasekmes ir proceso trukmę, imtis savo teisių gynybos.

Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, bylos šalys 2007 m. liepos 9 d. sudaryta licencine sutartimi susitarė dėl žymens ,,DVARO“ naudojimo, atsakovas dėl licencinės sutarties nutraukimo į ieškovą kreipėsi 2011 m. balandžio 14 d., licencinė sutartis nutraukta 2011 m. gegužės 30 d.; be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ su ieškiniu dėl ieškovo AB ,,Gubernija“ prekių ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi 2011 m. liepos 8 d. (teisminio proceso Nr. 2-553-01878-2011-3), o ieškovas AB ,,Gubernija“ su ieškiniu dėl atsakovo UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ prekių ženklų panaikinimo į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi 2013 m. lapkričio 27 d. taigi, nors tarp bylos šalių iš tiesų vyko teisiniai ginčai dėl prekių ženklų su žymeniu ,,DVARO“ naudojimo, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl nurodytų priežasčių atsakovo Prekių ženklų ,,DVARO“ nenaudojimas yra pateisinamas o nurodyti teisiniai ginčai laikytini rimtomis priežastimis ar nuo prekių ženklo savininko valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, užkirtusiomis kelią atsakovui, teigiančiam, kad būtent jam priklauso pirmumo teisė į žymenų ,,DVARO“ naudojimą, tinkamai naudoti Prekių ženklus ,,DVARO“ ir, esant reikalui, imtis savo teisių gynimo (PŽĮ 47 str. 2 d.).

Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo prekių ženklai buvo nenaudojami dėl to, kad naudoti ženklus sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės (CPK 185 str., PŽĮ 47 str. 2 d.).

Dėl prekių ženklo naudojimo vertinimo

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ atsiliepime į ieškinį yra nurodęs, jog alus su žymeniu ,,Dvaro“ paskutinį kartą į tarą išpilstytas 2008 m. balandžio 15 d., kuriamas naujas šios prekės pakuotės įvaizdis, ketinama pateikti į rinką šiuo žymeniu pažymėtas prekes; kad alus su žymeniu ,,Dvarų“ paskutinį kartą į tarą išpilstytas 2012 m. gegužės 3 d. Atsakovo teigimu, prašomų panaikinti prekių ženklų naudojimą patvirtina tai, kad yra naudojamos ,,Dvaro“ alaus marketingo priemonės (kavinių iškabos), kad žymuo ,,Dvarų“ (,,Dvaro“ daugiskaita) naudojamas alui žymėti, kad žymuo ,,Dvaro“ buvo licencijuotas ieškovui 2007 m. liepos 9 d. – 2011 m. gegužės 30 d. laikotarpiu (64 – 69 l.). Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė reklaminių iškabų su žymenimis ,,Kalnapilio DVARO“ nuotraukas (71 – 78 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovo pateiktos nuotraukos negali būti laikomos tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo nurodomas aplinkybes dėl žymens ,,DVARO“ naudojimo, kadangi pateiktose nuotraukose nėra nurodyta nei jų padarymo data, nei vieta (CPK 177 str. 1, 2 d.).

Ieškovo pirmosios instancijos teismui pateikto dokumento – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2014 m. vasario 14 d. rašto Nr. (19.22-10)-R-1311 duomenimis, atsakovas alaus produkciją, žymimą prekių ženklu ,,DVARO“ iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio į vidaus rinką paskutinį kartą išgabeno 2008 m. gegužės 13 d. (125 – 126 b. l.).

Be to, ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktos ištraukos iš atsakovo interneto svetainės duomenimis, joje nėra nurodomas nei alus, žymimas prekių ženklu ,,DVARO“, nei alus, žymimas prekių ženklu ,,Dvarų“ (23 – 29 b. l.), tokių duomenų nėra ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktoje ištraukoje iš atsakovo interneto svetainės (172 b. l.).

Apibendrinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog jam priklausantys Prekių ženklai ,,DVARO“ buvo naudojami jo paties ar kito asmens, turinčio sutikimą arba kad tokiam naudojimui sutrukdė rimtos priežastys ar kitos nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės (CPK 178 str, 185 str., PŽĮ 47 str. 2 d., 3 d. 1 p., 4 d.).

Dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą aukščiau nurodytu būdu, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 5 d.).

Apygardos teismas, atmesdamas ieškinį, priteisė iš ieškovo AB ,,Gubernija“ 32,64 Lt (9,45 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Panaikinus apygardos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus, nurodytos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Bylos duomenimis, ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 5 514 Lt (1 596,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų: 432 Lt (125,11 Eur) žyminio mokesčio ir 5 082 Lt (1471,85 Eur) išlaidų advokato pagalbai (135 – 141 b. l.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.18 punktais, sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 4 147 Lt (1201,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (432 Lt (125,11 Eur) žyminio mokesčio ir 3 715 Lt (1075,94 Eur) išlaidų advokato pagalbai).

Be to, ieškovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktu prašymu prašo priteisti 3 284 Lt (951,11 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (175 – 177 b. l.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 302 straipsniu, Rekomendacijų 8.10 punktu, sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 2 432 Lt (704,35 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (432 Lt (125,11 Eur) žyminio mokesčio ir 2 000 Lt (579,24 Eur) išlaidų advokato pagalbai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą - patenkinti ieškovo akcinės bendrovės ,,Gubernija“ ieškinį, panaikinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ prekių ženklų registracijas: ,,Kalnapilis DVARO“ (fig., registracija Nr. 30214), ,,DVARO“ (registracija Nr. 54464), ,,Kalnapilis DVARO 1902 ŠVIESUSIS ALUS LAGER BEER“ (registracija Nr. 55402), priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ (juridinio asmens kodas 121958128) ieškovo akcinės bendrovės ,,Gubernija“ (juridinio asmens kodas 144715765) naudai 1 201,05 Eur (vienas tūkstantis du šimtai vienas euras 5 euro centai) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ į valstybės biudžetą 9,45 Eur (devyni eurai 45 euro centai).

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kalnapilio – Tauro grupė“ (juridinio asmens kodas 121958128) ieškovo akcinės bendrovės ,,Gubernija“ (juridinio asmens kodas 144715765) naudai 704,35 Eur (septyni šimtai keturi eurai 35 euro centai) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėDanutė MilašienėVigintasVišinskis