Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-02 · Civilinė byla Nr. e2S-245-324/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-02
Bylos Nr.
e2S-245-324/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18139-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
A. P.
Civilinė byla Nr. e2S-245-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18139-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23728-752/2015 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė nepilnamečio sūnaus M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir nustatyti sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies. Nustatė laikiną nepilnamečio sūnaus M. P. gyvenamąją vietą su ieškove iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikui po 80 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo priėmimo, priteistą laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskyrė laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė, kad vaikas faktiškai gyvena su motina, ji rūpinasi kasdienių jo poreikių tenkinimu, atsakovas su vaiku nebendrauja, jam išlaikymo neteikia, tarp šalių susiklostę konfliktiniai santykiai. Sprendė, jog, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, jo interesai bylos nagrinėjimo metu nebus pažeisti. Nenustatė, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamečiu sūnumi. Visos prašomos priteisti laikino išlaikymo sumos nepriteisė, nes ieškovė jos nepagrindė jokiais įrodymais, teismas neturėjo visų įrodymų apie šalių turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, be to, laikino išlaikymo suma visiškai sutapo su ieškinio reikalavimu. Priteisė laikiną išlaikymą, kadangi įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad su nutartimi nesutinka iš dalies.

Atsiliepimas

Teismas pažeidė nepilnamečio vaiko interesus gauti bent minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą bylos nagrinėjimo metu. Sutinka, kad 200 Eur prašoma priteisti laikina suma per didelė, tačiau 80 Eur nekompensuoja net vaiko lankomų būrelių, už kuriuos ieškovė kas mėnesį moka, patiria ir kitų išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus, kurie patvirtino kas mėnesį vaiko patiriamas išlaidas (vaiko poreikių lentelė, išlaidas pagrindžiantys įrodymai), išrašą apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, įrodymus apie vaiko realius poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, kuriais teismas galėjo remtis. Atkreipia dėmesį į teismų praktiką analogiškose situacijose (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-112/2015, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1059-390/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1161-253/2015).

Prašo nutarties dalį dėl priteisto laikino išlaikymo panaikinti ir priteisti laikiną išlaikymą po 180 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas patenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (laikino išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Pirmosios instancijos teismas, 2015 m. spalio 20 d. nutartimi patenkinęs ieškovės prašymą ir pritaikęs CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą laikinąją apsaugą, minėtas teisės normas iš esmės pritaikė tinkamai, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nustatytu laikino išlaikymo dydžiu.

Apeliantė teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo priteisiamo laikino išlaikymo dydžio ir dėl to jį nustatė neteisingai (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nepilnamečiui vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas, preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Nustatyta, kad šioje civilinėje byloje atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, kad atsakovas neprašo iš ieškovės sūnui priteisti išlaikymo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, nes jis vienas gali patenkinti sūnaus būtinuosius poreikius. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto (https.:www.registrucentras.lt; paieška 2016-02-01 11:44:57). Atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, vaiko poreikių lentelę, į tai, kad pagal vaiko amžių (11 metų) jo poreikiai yra pakankamai dideli, į abiejų tėvų pareigą jį išlaikyti, tai, kad preliminarūs atsakovo turtinės padėties duomenys rodo jo galimybę teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, todėl 80 Eur laikinas išlaikymas šalių sūnui nėra pakankamas. Remiantis protingumo principu, jis laikinai padidintinas iki 130 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo motyvų dėl vaiko išlaidas patvirtinančių įrodymų, kuriais ieškovė remsis pirmosios instancijos teisme, įrodinėjant vaikui būtino išlaikymo dydį, nes laikinas išlaikymas nustatomas, minimas aplinkybes įvertinus preliminariai.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, neįvertino, jog 80 Eur dydžio išlaikymas nekompensuoja minimalių vienuolikmečio vaiko poreikių, todėl priteisė nepakankamo dydžio laikiną išlaikymą. Dėl to apskųstoji nutarties dalis pakeistina (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi nepilnamečiam vaikui nustatyto laikino išlaikymo dydį, iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą sūnui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padidinant iki 130 Eur (šimto trisdešimties eurų) kas mėnesį iki sprendimo priėmimo, išlaikymui skirtus pinigus uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusios nutarties dalies nekeisti.

Teisėja Virginija Gudynienė