- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-201/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00214-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Elena Vainienė, Rūta Mickevičienė (pran.)
- Advokatai
- Marius Monkevičius
- Kategorijos
- 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.17.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. U. S. ir Lenkijos įmonės „J. M. G. J. G.“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį - 350 MGL (keturiasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų Lt) dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį - 300 MGL (trisdešimt devynių tūkstančių Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. D. paskirta galutinė bausmė – 350 MGL (keturiasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas - sulaikyme išbūtą vieną dieną (nuo 2012-04-01 iki 2012-04-02) prilyginant 2 MGL, ir M. D. paskirta galutinė bausmė - 348 MGL (keturiasdešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2, 4 dalimis, konfiskuotas vilkikas „DAF XF95.430“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „Kassbohrer XS“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini).
Iš M. D. priteista Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriui 2575,69 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. nuteistas už tai, kad 2012-04-01, apie 2 val. 30 min., vykdamas iš Baltarusijos į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį Druskininkų sav., Švendubrės k., krovininiu automobiliu - vilkiku „DAF XF95.430" (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kassbohrer XS" (valst. Nr. duomenys neskelbtini), nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs minėto vilkiko „DAF XF95.430" (valst. Nr. duomenys neskelbtini) dvejuose kuro bakuose įrengtose ertmėse - slėptuvėse, neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus: 8490 pakelių cigarečių „Premier" - 59769,6 Lt vertės ir 1000 pakelių cigarečių „Minsk" – 7040 Lt vertės, su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė yra 66 809,6 Lt, t. y. viršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumą. Šiais savo veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje.
M. D. taip pat nuteistas už tai, kad 2012-04-01, apie 2 val. 30 min., iš Baltarusijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį Druskininkų sav., Švendubrės k., krovininiu automobiliu - vilkiku „DAF XF95.430" (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kassbohrer XS" (valst. Nr. duomenys neskelbtini), paslėpęs minėto vilkiko „DAF XF95.430" (valst. Nr. duomenys neskelbtini), dvejuose kuro bakuose įrengtose ertmėse - slėptuvėse, neteisėtai įveždamas akcizais apmokestinamas prekes tabako gaminius: 8490 pakelių cigarečių „Premier" - 9769,6 Lt vertės ir 1000 pakelių cigarečių „Minsk" - 7040 Lt vertės, su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė yra 66809,6 Lt, t. y. viršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumą, pasikėsino minėtą kiekį cigarečių neteisėtai - pažeisdamas tabako gaminių laikymo ir gabenimo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų "Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių" 2.1.1 punkte, gabenti tuo pačiu krovininiu automobiliu „DAF XF95.430" (valst. Nr. duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kassbohrer XS" (valst. Nr. duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto, esančio Druskininkų sav., Švendubrės k. iki magistralinio kelio Nr. A5 „Kaunas – Marijampolė - Suvalkai" 97 km, esančio Kalvarijos r., Salaperaugio k., kur yra Lietuvos - Lenkijos Respublikos valstybės siena, tačiau savo nuskalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2012-04-01, apie 2 val. 30 min., Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste minėto automobilio ir puspriekabės detalaus muitinio patikrinimo metu buvo sulaikytas muitinės pareigūnų. Šiais savo veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. U. S. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. baudžiamąjį įsakymą ir: 1) panaikinti baudžiamojo įsakymo dalį dėl vilkiko „DAF XF95.430” (valst. Nr. duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir grąžinti jį (be kuro bakų) savininkei, t. y. apeliantei A. U. S.; 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti ant vilkiko „DAF XF95.430” esančius kuro bakus su įrengtomis ertmėmis – slėptuvėmis; 3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. D. išieškoti konfiskuotino turto, t. y. vilkiko „DAF XF95.430” (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 36530 Lt; 4) kitą baudžiamojo įsakymo dalį palikti nepakeistą.
Nurodo, jog skundžiamo baudžiamojo įsakymo dalis, kuria nuspręsta konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį vilkiką „DAF XF95.430” (valst. Nr. duomenys neskelbtini), yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Apeliantė neprieštarauja teismo išvadai, jog vilkikas buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, kadangi kuro bakuose buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės, tačiau pabrėžia, jog minėta transporto priemonė negalėjo būti konfiskuota Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, kadangi byloje nustatyta, jog vilkikas priklauso trečiajam asmeniui, t. y. jai. Tvirtina, jog byloje nėra duomenų, kad ji, kaip vilkiko savininkė ar įmonė "J. M. G. J. G.", kuri vilkiku naudojosi pagal 2011-06-09 sutartį, žinojo ir turėjome ar galėjo žinoti, kad M. D. vilkiką gali panaudoti darant nusikaltimą. Teigia, jog esant tokiai situacijai, yra negalimas nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nusikaltimą padariusio asmens privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-7-186/2010, 2K-124/2007, 2K-514/2007).
Skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių sprendimą konfiskuoti ne kaltininkui, o kitam fiziniam asmeniui priklausantį turtą, be to, teismas nenurodė, kuriuo Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu taiko šios transporto priemonės konfiskavimą. Toliau apeliantė dėsto minėto baudžiamo įstatymo (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies) nuostatas, numatančias atvejus, kuomet yra konfiskuojamas turtas. Tvirtina nežinojusi ir negalėjusi žinoti, jog jai priklausantis vilkikas „DAF XF95.430” (valst. Nr. duomenys neskelbtini) bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta kaip liudytoja, davė išsamius parodymus apie tai, kad ji nežinojo, jog vilkiko kuro bakuose buvo įrengtos ertmės - slėptuvės, kuriuose neteisėtai gabentos cigaretės. M. D. nusikalstamas veikas padarė be jos žinios ir sutikimo. Tai, kad ji nieko nežinojo, patvirtino ir paties M. D. parodymai, kurių metu pastarasis teigė pats sugalvojęs ir realizavęs nusikalstamą sumanymą. Atkreipia dėmesį į tai, kad LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose" 8.2.2 punkte taip pat yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai transporto priemonė priklausė kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ji konfiskuojama neatsižvelgiant į tai, ar perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad ši priemonė gali būti panaudota darant nusikaltimą. Taigi, anot apeliantės, nesant duomenų apie tai, kad ji turėjo ir galėjo žinoti, jog M. D. vilkiką panaudos nusikaltimų darymui, ši transporto priemonė negali būti konfiskuota Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Tais atvejais, kuomet nustatoma, kad vilkikas yra nusikaltimo padarymo priemonė, taikytina Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis, numatanti pareigą iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.
Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai išsprendė daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. D. nusikalstamai veikai daryti panaudojo ne vilkiko „DAF XF95.430” (valst. Nr. duomenys neskelbtini) originalius (gamyklinius) kuro bakus, o perdarytus, su įrengtomis ertmėmis - slėptuvėmis, kuro bakus nuo kito vilkiko. Nustatyta, kad šiuose bakuose buvo paslėptos nelegaliai gabenamos cigaretės, todėl šie bakai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini (Kauno apygardos teismo 2012-03-08 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-397/2012). Mano, jog dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamo teismo baudžiamojo įsakymo dalis dėl vilkiko „DAF XF95.430” konfiskavimo turi būti panaikinta, grąžinant šią transporto priemonę (be kuro bakų) jai - teisėtai savininkei, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko M. D. išieškotina konfiskuotino turto, t. y. vilkiko „DAF XF95.430” (valst. Nr. duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 36530 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Lenkijos įmonė „J. M. G. J. G.“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. baudžiamojo įsakymo dalį dėl puspriekabės „Kassbohrer XS“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir grąžinti ją apeliantui, t. y. transporto priemonės naudotojai Lenkijos įmonei „J. M. G. J. G.“. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
Nurodo, jog skundžiamo teismo baudžiamojo įsakymo dalis, kuria nuspręsta konfiskuoti puspriekabę yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Visų pirma akcentuojama ta aplinkybė, jog teismo sprendimu puspriekabė buvo konfiskuota, neatsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ji buvo grąžinta transporto priemonės naudotojai - Lenkijos įmonės „J. M. G. J. G." savininkei J. G. ar jos įgaliotam asmeniui. 2012-04-25 nutarimu puspriekabė grąžinta apeliantui, nenustačius duomenų, patvirtinančių, jog puspriekabės „Kassbohrer XS“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) savininkas Lenkijos įmonė „VB L. p. S.A." ir puspriekabės naudotojas Lenkijos įmonė „J. M. G. J. G." turėjo ir galėjo žinoti, kad jiems priklausanti ar naudojama transporto priemonė gali būti panaudota darant sunkų nusikaltimą. Minėtame nutarime taip pat konstatuota nesant procesinio pagrindo apriboti savininko ar naudotojo nuosavybės teises į nurodytą transporto priemonę, todėl ją tikslinga grąžinti, tenkinant transporto priemonės naudotojo prašymą dėl transporto priemonės grąžinimo. Tuo tarpu teismo sprendime dėl puspriekabės konfiskavimo nenurodyti jokie motyvai, kuriais remdamasis teismas nustatė kitokias aplinkybes negu tos, kurios buvo konstatuotos ikiteisminio tyrimo metu, nepasisakyta dėl 2012-04-25 nutarimo teisėtumo ar pagrįstumo, dėl ko apelianto nuomone, toks teismo sprendimas neatitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų, todėl yra neteisėtas bei turi būti panaikintinas.
Skunde nesutinkama su teismo išvada, jog puspriekabė „Kassbohrer XS“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) yra nusikaltimo padarymo priemonė. Teismas nurodė, jog puspriekabė „yra neatsiejama vilkiko dalis", tačiau apeliantas su tuo nesutinka. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. LAT apžvalgoje „Dėl teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnis) apžvalgoje" (Teismų praktika, Nr. 32) nurodoma, kad „tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos, t. y. išdėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu". Taigi apeliantas, įrodinėdamas, jog puspriekabė nėra vilkiko dalis, tvirtina, jog ji yra atskira (savarankiška) transporto priemonė, įregistruota transporto priemonių registre, turi atskirą transporto priemonės registracijos liudijimą, puspriekabė yra draudžiama kaip atskira transporto priemonė civilinės atsakomybės, KASKO draudimais. Tiek vilkikas, tiek ir puspriekabė kiekviena atskirai gali dalyvauti rinkoje ir yra skirtingos transporto priemonės. Pažymi, jog teismas baudžiamajame įsakyme nenurodė, kokiu būdu (kaip) puspriekabė buvo panaudota darant nusikaltimą. Apelianto teigimu, akivaizdu, jog aptariama transporto priemonė nebuvo panaudota nusikalstamoms veikoms daryti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kontrabandinės cigaretės buvo gabenamos vilkiko kuro bakuose, o ne puspriekabėje (pastaroji nebuvo perdirbta, joje neįrengtos slėptuvės). Nuteistasis M. D. nusikaltimus padaryti galėjo panaudodamas tik vilkiką (be puspriekabės), todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad minėta puspriekabė yra nusikaltimo padarymo priemonė, dėl ko turi būti konfiskuota Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu. LAT kasacinėse nutartyse yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje nurodyta, jog konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą. Transporto priemonė laikoma panaudota nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta arba tiesiogiai panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-5/2007, 2K-50/2007, 2K-636-2007). Apeliantas sutinka su teismų praktikoje išreikšta nuomone, jog nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pvz., transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas (pvz., pinigai, už kuriuos įsigyjamos narkotinės medžiagos, transporto priemonė, kuri buvo būtina privalomiems pateikti muitinei daiktams gabenti), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų (pvz., papirkimo) dalykas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas neteisingai puspriekabę „Kassbohrer XS“ pripažino nusikaltimo padarymo priemone ir ją konfiskavo, nepagrįstai taikydamas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2, 4 dalis bei nesivadovaudamas LAT suformuota praktika šios kategorijos bylose.
Be to, apelianto teigimu, net jeigu ir būtų nustatyta, kad puspriekabė laikytina nusikaltimo padarymo priemone, ji negalėjo būti konfiskuota Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių sprendimą konfiskuoti ne kaltininkui, o kitam juridiniam asmeniui priklausantį turtą (puspriekabę „Kassbohrer XS“), taip pat nenurodė, kuriuo Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu taiko šios transporto priemonės konfiskavimą. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje yra numatyti penki pagrindai, kuriuos nustačius galimas turto, priklausančio ne kaltininkui, o kitam asmeniui, konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei puspriekabės savininkas - Lenkijos lizingo kompanija „VB L. P. S. A.", nei naudotojas - Lenkijos įmonė „J. M. G. J. G." nežinojo ir negalėjo žinoti, kad minėta puspriekabė bus naudojama baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Ikiteisminio tyrimo metu „J. M. G. J. G." įmonės savininkė ir vadovė J. G. buvo apklausta kaip liudytoja, davė išsamius parodymus, kurių metu teigė, jog įmonei nebuvo žinoma, kad M. D. darys nusikalstamas veikas, naudodamas jam darbo funkcijoms patikėtas transporto priemones. Aplinkybę, kad įmonei nebuvo žinoma apie M. D. padarytą nusikalstamą veiką, patvirtina ir paties kaltininko parodymai, kuriuose užfiksuota, jog jis pats sugalvojo ir realizavo savo nusikalstamą sumanymą. Byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas ir/ar naudotojas turėjo ir galėjo žinoti, jog puspriekabė gali būti panaudota nusikalstamai veikai. Skunde atkreipiamas dėmesys į LAT senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose" 8.2.2 punktą, kuriame taip pat išaiškinta, jog tuo atveju, kai transporto priemonė priklausė kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ji konfiskuojama neatsižvelgiant į tai, ar perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad ši priemonė gali būti panaudota darant nusikaltimą. Apeliantas daro išvadą, jog nesant duomenų, kad "J. M. G. J. G." įmonės valdoma transporto priemonė bus panaudota nusikaltimų darymui, t. y. įmonei neturėjus ir negalėjus žinoti tokių aplinkybių, puspriekabė negalėjo būti konfiskuota Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad puspriekabė yra nusikaltimo padarymo priemonė, taikytina Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis, numatanti pareigą iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Kaip jau minėta apeliaciniame skunde, analizuojamu atveju nėra jokio pagrindo puspriekabę pripažinti nusikaltimo padarymo priemone, todėl Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą asmenų, kurių turtas konfiskuotas, A. U. S. ir Lenkijos įmonės „J. M. G. J. G.“ atstovas advokatas prašė patenkinti A. U. S. ir Lenkijos įmonės „J. M. G. J. G.“ apeliacinius skundus, o prokuroras prašė šiuos skundus atmesti.
Asmenų, kurių turtas konfiskuotas, A. U. S. ir Lenkijos įmonės „J. M. G. J. G.“ apeliaciniai skundai tenkinami ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. baudžiamasis įsakymas keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos 328 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos Respublikos BPK 312 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmens, kurio interesai pažeisti, teisė apeliacine tvarka apskųsti nuosprendį, o šiuo konkrečiu atveju – baudžiamąjį įsakymą.
Lietuvos Respublikos BPK 29 straipsnio 2 dalis numato, jog nuosprendžiu laikytinas ir baudžiamasis įsakymas. Lietuvos Respublikos 41 straipsnis taip pat numato, jog teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo.
LAT „Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgoje“ nurodyta, jog asmuo, kurio turtas konfiskuotas, turi teisę apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka (paskelbta „Teismų praktika“ Nr. 32).
Taigi nagrinėjamoje byloje laikytina, jog A. U. S. ir Lenkijos įmonė „J. M. G. J. G.“ turėjo teisę apskųsti baudžiamojo įsakymo dalį, kuria konfiskuotas jiems priklausantis turtas – vilkikas ir puspriekabė. Tokiu būdu įgyvendinamas teisės į teisminę gynybą principas, kuris yra neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo elementas, suponuojantis teisingą procesą.
Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato imperatyvų reikalavimą visais atvejais konfiskuoti kaltininkui priklausantį turtą, kuris buvo nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas. Tuo tarpu kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas konfiskuojamas tik tais atvejais, kai yra nustatyta bent viena ar kelios įstatyme numatytos sąlygos (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalis, 2010-12-02 įstatymo Nr. XI-1199 redakcija).
Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad apygardos teismas vilkiką bei puspriekabę konfiskavo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2, 4 dalimis. Teismas baudžiamojo įsakymo motyvuose įvertinęs tai, jog vilkike buvo du kuro bakai su slėptuvėmis, kuriose rastos cigaretės, paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis, pripažino jį nusikaltimo padarymo priemone. Analogiška išvada padaryta ir dėl vilkiko puspriekabės, kuri pripažinta neatsiejama vilkiko dalimi, t. y. taip pat laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Apeliantai teisingai pažymi, jog teismas, kaip nusikaltimų padarymo priemones nusprendęs konfiskuoti abi šias transporto priemones, nepasisakė dėl to, jog nurodytas turtas nepriklauso nusikaltimus padariusiam M. D. ir, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalį, nenurodė, kokiu konkrečiai pagrindu vadovaujasi konfiskuodamas ne kaltininkui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį turtą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog vilkikas „DAF XF95.430“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) priklauso A. U. S., o puspriekabė „Kassbohrer XS“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) – Lenkijos įmonei „VB L. P. S. A.“, kurią iš šios įmonės pagal operatyvinio lizingo sutartį Nr. 80716 išsinuomojo apeliantas – Lenkijos įmonė „J. M. G. J. G.“ (t. 1, b. l. 35-36, 37-38, 48-51). Vadinasi, teismas, nusprendęs konfiskuoti minėtą turtą, privalėjo įrodyti, jog transporto priemonių savininkai – fizinis asmuo A. U. S. ir juridinis asmuo Lenkijos įmonė „J. M. G. J. G.“ (kaip lizingo gavėjas pagal operatyvinio lizingo sutartį) žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokių duomenų nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta A. U. S. ir įmonės „J. M. G. J. G.“ savininkė J. M. G., kurios kategoriškai paneigė turėjusios bent kokių duomenų, apie tai, jog M. D. transporto priemones naudojo, naudoja ar ketina naudoti nusikalstamų veikų darymui. Apklausiama A. U. S. parodė vilkiką teisėtam krovinių gabenimui perdavusi brolio žmonai J. M. G. (pastaroji užsiėmė krovinių gabenimu), ji pati vilkiku niekada nesinaudojo, kuro bakų neapžiūrėjo, nematė ir nieko nežino apie papildomas slėptuves, jai nežinomos aplinkybės dėl cigarečių gabenimo, M. D. nepažįsta (t. 1, b. l. 63-65). Apklausos metu J. M. G. patvirtino, kad iš brolio sesers pasiskolintą vilkiką perdavė įmonės vairuotojui M. D., pati kuro bakų neapžiūrėjo ir kuro į juos nepylė, tačiau M. D. jai nieko neminėjo, kad buvo kažkokios problemos su kuro bakais (jie buvo perdaryti ar pan.). 2012 m. kovo mėn. pabaigoje ji gavo užsakymą į Baltarusijos Respubliką nugabenti krovinį. Ji davė M. D. nurodymą dėl krovinio nugabenimo, pastarasis išvyko 2012 m. kovo mėn. pabaigoje ir turėjo grįžti 2012 m. balandžio mėn. pradžioje. Vykimo maršruto ji su M. D. nederino, jį pasirinkti turėjo pats M. D., kelionės metu jis jai neskambino ir apie jokias problemas nieko nesakė. J. M. G. nurodė nežinojusi apie tai, kad jos įmonės vairuotojas M. D. Baltarusijoje įgijo cigaretes, taip pat bakus su slėptuvėmis, kuriuose ketino gabenti cigaretes. Apie tai, kad transporto priemonės buvo sulaikytos, M. D. jai pranešė tik 2012 m. balandžio viduryje (t. 1, b. l. 60-62). Apklausiamas kaip įtariamasis M. D. taip pat patvirtino transporto priemonėmis cigaretes vežęs „be įmonės direktorės J. M. G. žinios, tuo labiau be transporto priemonių savininkų žinios“. Jis parodė, jog vykdydamas direktorės J. M. G. nurodymą nugabenti krovinį, įvažiavęs į Baltarusijos Respubliką susipažino su vienu asmeniu, kuris „automobilių stovėjimo aikštelėje nuo mano vilkiko nuėmė kuro bakus ir uždėjo du savo kuro bakus, kuriuose buvo paslėptos cigaretės apie 9500 pakelių, už cigaretes aš minėtam asmeniui sumokėjau 3900 JAV dolerių, už perdarytus kuro bakus sumokėjau 500 JAV dolerių“ (t. 1, b. l. 69-70).
Išdėstytos aplinkybės rodo, jog nei A. U. S., nei J. M. G. nežinojo bei neturėjo ir negalėjo žinoti, kad M. D. transporto priemones (vilkiką bei puspriekabę) panaudojo ar ketina panaudoti uždraustų veikų darymui. Tuo pačiu pažymėtina, jog LAT „Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgoje“ yra nurodyta, kad, spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes. Turėjimas ar galėjimas žinoti, kad perduotas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, pasireiškia neatsargumu (neapdairumu), todėl būtina nustatyti, ar turtą perduodantis asmuo turėjo pareigą bei realią galimybę žinoti, kad šis turtas galės būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir asmens, perdavusio turtą, neatsargumo ar neapdairumo laipsnį, toks turtas gali būti konfiskuojamas teismo nuožiūra.
Kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje nei A. U. S., nei Lenkijos įmonė „J. M. G. J. G.“ nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti, jog M. D., gabendamas krovinį, iš nepažįstamo asmens už atlygį įsigis bakus – slėptuves su cigaretėmis ir gabens juos per Lietuvos Respublikos sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei. Prieš išvykstant M. D. į reisą, nė viena apeliantė neturėjo duomenų apie tokius M. D. ketinimus. Iš J. M. G. parodymų matyti, kad ji, perėmusi vilkiką jo kuro bakų specialiai neapžiūrėjo, kuro į juos nepylė ir iš karto perdavė vairuotojui M. D., tokios apžiūros ji ir neprivalėjo atlikti, kadangi neturėjo jokių įtarimų apie galimas nusikalstamas veikas. Be to, apklausiamas M. D. nuosekliai pripažino, jog kuro bakai – slėptuvės buvo įgytos reiso metu, Baltarusijos Respublikoje, todėl akivaizdu, kad vilkikas su puspriekabe iš Lenkijos išvyko be bakų ertmėse įrengtų slėptuvių. Be to, atsižvelgiama ir į tai, jog M. D. įmonėje dirbo nuo 2011 m. rugsėjo mėn. ir krovinius aptariamomis transporto priemonėmis vežė daugybę kartų, tuo pačiu vilkiku su puspriekabe jis vyko į Baltarusiją, Rusiją, maždaug po 3 kartus į mėnesį, niekada jokių problemų nebuvo kilę.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nei vilkiką naudotis perdavusi A. U. S., nei šią transporto priemonę perėmusi ir kartu su puspriekabe krovinių vežimui M. D. perdavusi J. M. G. neturėjo pareigos bei realios galimybės žinoti, kad šis turtas galės būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tad nenustačius Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto pagrindo, taip pat nesant pagrindų, numatytų kitose nurodyto straipsnio dalies punktuose, baudžiamojo įsakymo dalis dėl vilkiko „DAF XF95.430“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Kassbohrer XS“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) konfiskavimo turi būti panaikinta, grąžinant nurodytas transporto priemones teisėtiems savininkams, t. y. atitinkamai A. U. S. ir Lenkijos įmonei „J. M. G. J. G.“ (teisėtai naudotojai).
Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašė vilkiką „DAF XF95.430“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) be kuro bakų, kuriuose įrengtos slėptuvės, grąžinti teisėtam savininkui. Be to, apeliantai pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad dar 2012-04-25 nutarimu buvo nutarta puspriekabę „Kassbohrer XS“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) grąžinti transporto priemonės naudotojai Lenkijos įmonei „J. M. G. J. G.“ savininkei J. M. G.. Teismas, baudžiamuoju įsakymu nusprendęs konfiskuoti transporto priemones, nepasisakė dėl šių aplinkybių, neišdėstė motyvų, pagrindžiančių priešingą sprendimą, bei, nenustatęs objektyvių duomenų dėl bent viename iš Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies atitinkamuose punktuose numatytų pagrindų buvimo, nepagrįstai konfiskavo kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantį turtą, nors pastarieji nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustoms veikoms daryti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu:
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. teismo baudžiamąjį įsakymą pakeisti:
Panaikinti teismo baudžiamojo įsakymo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2, 4 dalimis, konfiskuotas vilkikas „DAF XF95.430“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „Kassbohrer XS“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir šias transporto priemones grąžinti: vilkiką „DAF XF95.430“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) (be kuro bakų) – A. U. S., o puspriekabę „Kassbohrer XS“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) - Lenkijos įmonei „J. M. G. J. G.“.
Kitos teismo baudžiamojo įsakymo dalies nekeisti.