Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2020-10-15 · Civilinė byla Nr. e2-589-1000/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
e2-589-1000/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05626-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Šarūnė Butkuvienė
Ieškovas
K. K.
Atsakovas
D. V.
Advokatai
Vadimas Makušinas, Sigitas Lukauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-589-1000/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05626-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Madeikienei,

dalyvaujant ieškovei K. K. (nuotoliniu būdu, pasinaudojant elektroninių ryšių priemonėmis), jos atstovui advokatui Vadimui Makušinui,

atsakovei D. V., jos atstovui advokatui Sigitui Lukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį dėl turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo atsakovei D. V., atsakovės D. V. priešieškinį dėl turto iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ieškovei K. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašo atidalinti ieškovei K. K. ir atsakovei D. V. bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei priklausančias 123/400 buto dalis, o ieškovei priteisti iš atsakovės 12 607,50 Eur kompensaciją; atidalinti ieškovei ir atsakovei bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei priklausančią ¼ dalį sodo namelio, o atsakovei priteisti iš ieškovės 1 500 Eur kompensaciją, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei priklauso 123/400 dalys, o atsakovei 277/400 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovei priklauso ¾ dalys, o atsakovei ¼ dalis sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute ieškovė niekada negyveno, o buto nuosavybės dalį įgijo paveldėjimo būdu mirus ieškovės tėvui (atsakovės sutuoktiniui). Vadovaujantis įstatyminio paveldėjimo nuostatomis, ieškovė paveldėjo sodo namelio ¾ dalis, tuo tarpu atsakovė paveldėjo ¼ dalį sodo namelio. Ieškovė atsakovei pasiūlė ne ginčo tvarka pasidalinti paveldėtą turtą – ieškovė už 9 000 Eur kompensaciją perleistų atsakovei savo turimą buto dalį ir atsakovė taptų viso buto savininkė, o atsakovė ieškovei perleistų sodo namelio dalį, ieškovė taptų viso sodo namelio savininkė. Atsakovė nesutiko su pasiūlymu. Tiek butu, tiek sodo nameliu pagal turimas nuosavybės teises dalis naudotis dviem bendrasavininkiams yra problemiška, nusistatyti naudojimosi tvarkos praktiškai neįmanoma.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė sutinka su atsakovės priešieškinyje nurodyta buto verte, ją tenkina atsakovės siūlomas kompensacijos dydis (11 992 Eur), tačiau nesutinka gauti kompensaciją už sodo namelį. Paaiškino, kad sodo valda, dėl kurios šalys nesutaria, buvo įgyta ieškovės velionio tėvo R. V. šiam būnant dar pirmojoje santuokoje, todėl sodo infrastruktūra pradėta kurti dar iki velionio R. V. pažinties su atsakove. Ieškovė, dar būdama maža, leisdavo dalį laiko ginčo sodo valdoje, todėl su šia vieta ieškovę sieja malonūs, nostalgiški prisiminimai. Be to, ši vieta – vienintelis ieškovei, jos vaikams likęs tėvo (senelio) palikimas ir atminimas (moralinėmis prasmėmis), todėl, priešingai nei teigia atsakovė priešieškinyje, ieškovė neketina sodo valdos parduoti, realizuoti ar kitaip perleisti. Ieškovės nuomone, neturi esminės reikšmės aplinkybė, kad ji gyvena Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje). Ši aplinkybė negali lemti ieškovės konstitucinių nuosavybės ir daiktinių teisių suvaržymo. Ieškovė su šeima kelis kartus per metus grįžta į Lietuvą. Grįžusi į Lietuvą ieškovė neabejotinai lankytų jai mielą ir artimą sodo valdą, tik kol vyksta teisiniai ginčai su atsakove, ieškovė neturi techninių galimybių patekti į sodo valdą (visi raktai, dokumentai pas atsakovę). Sodo valdos dokumentų ir kitų duomenų neturėjimas lemia, kad ieškovė (bent jau kol kas) neturi galimybės rūpintis sodo valdos mokesčių mokėjimu. Priešingai nei teigia priešieškinyje atsakovė, sodo valda daugiausia rūpinosi velionis R. V., gyvendavęs joje nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Atsakovė sodo valdoje pasirodydavo epizodiškai.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas advokatas Vadimas Makušinas dalyje dėl buto su priešieškiniu sutiko, tačiau palaikė reikalavimą dėl sodo namelio priteisimo ieškovei, sutiko sumokėti visas atsakovės nurodytas vertes už sodo namelį, kitus statinius. Nurodė, kad ieškovė planuoja grįžti į Lietuvą, sodo namelį tvarkyti, remontuoti, kad jame galėtų gyventi ieškovės mama. Pažymėjo, kad jos nuosavybės teisė nėra mažiau svarbi vien todėl, kad ji negyvena Lietuvoje, o tai, kad atsakovė valdo turtą, nesudaro pagrindo vertinti, kad ji turi didesnes teises į jį. Be to, atsakovė, valdydama sodą, gaudavo iš jo naudą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovės dalis turte yra ¾, o atsakovės – tik ¼.

Šalies argumentai

4. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė atidalinti ieškovei ir atsakovei bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei priklausančias 123/400 dalis buto, o ieškovei priteisti iš atsakovės 11 992,00 Eur kompensaciją; atidalinti ieškovei ir atsakovei bendrąja daline nuosavybe priklausantį sodo namelį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), 7 400 Eur vidutinės rinkos vertės tokia tvarka: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei priklausančias ¾ dalis sodo namelio, ieškovei priteisti iš atsakovės 5 550 Eur piniginę kompensaciją; atidalinti ieškovei ir atsakovei bendrąja daline nuosavybe priklausantį inžinierinį statinį – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur vidutinės rinkos vertės, esantį SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei priklausančias ? dalis garažo natūra, ieškovei priteisti iš atsakovės 150 Eur piniginę kompensaciją; atidalinti ieškovei ir atsakovei bendrąja daline nuosavybe priklausantį inžinierinį statinį – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei priklausančias ? dalis šulinio natūra, ieškovei priteisti iš atsakovės 75 Eur piniginę kompensaciją, priteisti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su buto atidalinimo būdu atsakovė sutinka, tačiau ginčija prašomą priteisti 12 607,50 Eur kompensacijos dydį. Į bylą pateikė Nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą Nr. 61539, kuri atitinka vertinimo metodiką reglamentuojančių nuostatų reikalavimus. Joje reziumuojama, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 39 000 Eur. Todėl mano, kad priteisiant ieškovei kompensaciją, ji turėtų sudaryti 11 992 Eur. Su siūloma ieškovės sodo namelio atidalijimo tvarka nesutinka, kadangi, atsakovė, susituokusi su R. V., 2002 m. rugsėjo 14 d. SB (duomenys neskelbtini) žemės sklypu naudojosi kaip papildomu šeimos pajamų šaltiniu, augino daržoves, puoselėjo vaiskrūmius, vaismedžius. Atsakovė iki šiol tuo užsiima ir jai būtų labai skaudu netekti naudotis sodininkų bendrijoje esamu žemės sklypu, sodu ir jame esančiu ginčo sodo nameliu. Po santuokos su R. V. šeimos lėšomis buvo statomas priestatas garažas, iškastas šulinys, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taigi ieškovei kaip tėvo turto paveldėtojai (kitų vaikų R. V. neturėjo) priklausytų tik ? dalys (¾ nuo ½ dalies) garažo ir šulinio. Pažymėjo, kad priteisus ieškovei ginčo objektą sodo namelį natūra, liktų pagrindas ginčui dėl investuotų lėšų statant garažą kompensacijos, vyktų toliau sodo namelio senėjimo procesas (ieškovė su šeima pastoviai gyvena Jungtinėje Karalystėje), be to, ieškovė, įgijusi nuosavybę į visą namelio pastatą, sieks jį parduoti, o tokiu atveju liktų pagrindas galimam ginčui su žemės sklypo po nameliu savininku. Be to, ieškovė niekada nesinaudojo nei bendrijos sodo žemės sklypu, nei ginčo namelio dalimi, nuolatos gyvena kitoje valstybėje. Ieškovės siekis atidalinti jai priklausančią dalį nurodytu būdu nevertintinas kaip svarbus, nes ieškovė nuosavybės teise turi kitas gyvenamąsias patalpas, su šeima gyvena nuolat kitoje valstybėje. Tuo tarpu atsakovei ginčo namelis ir sodininkų bendrijoje esantis žemės sklypas, ant kurio stovi ginčo namelis, yra tiek materialiai, tiek morališkai be galo reikšmingi. Juo rūpinasi iki šiol mokėdama mokesčius sodininkų bendrijai.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas advokatas Sigitas Lukauskas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad sodo namelį R. V. statė savo rankomis, apie 2005 m. buvo pastatytas garažas. Garažas ir šulinys turi numerius, bet VĮ registrų centre neįregistruoti. Žemės sklypas taip pat yra išmatuotas, tik neįregistruotas VĮ registrų centre. Po R. V. mirties visas sutartis savo vardu persirašė atsakovė, ji moka ir visus mokesčius už sodą. Ieškovė savo darbu prie sodo namelio remonto, garažo, šulinio statybų neprisidėjo, į sodą atvažiuodavo tik kartais, kai išsikėlė į Škotiją – tik 1 – 2 kartus per metus. Atsakovė 30 metų investavo, prižiūrėjo, puoselėjo sodą, yra prie jo emociškai prisirišusi, tuo tarpu atsakovei sodas emociškai nėra svarbus. Atsakovė sutinka sumokėti net didesnę kompensaciją, nei sodo rinkos vertė. Atsakovė turi santaupų, gali pasiimti kreditą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

6. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei nuo 2018 m. balandžio 13 d. priklauso 123/400 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei nuo 2018 m. balandžio 13 d. priklauso 277/400 dalys minėto buto. Butas yra trijų kambarių, 64,06 kv. m ploto.

7. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 61539 VAT_2019 DOMP PANE patvirtina, jog buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. kovo 22 d. dienai yra 39 000 Eur.

8. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei nuo 2018 m. gruodžio 12 d. priklauso ¾ dalys sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei nuo 2018 m. gruodžio 12 d. priklauso ¼ dalis sodo namelio.

9. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), be sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruoti. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neregistruotas.

Dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011), būtina atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kurią taikant yra suformuluoti aptarti išaiškinimai, tikslą. Taikant atidalijimo būdą priteisiant kompensaciją pinigais, būtina užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus.

11. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014).

12. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė sutinka, kad 123/400 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančios ieškovei, būtų priteistos atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovės ieškovei būtų priteista kompensacija. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškiniu nesiekiama išsaugoti nuosavybės teisių į butą, pati ieškovė prašo taikyti atidalijimą priteisiant jai kompensaciją pinigais, tokio reikalavimo tenkinimas nelaikytinas pažeidžiančiu savininkų teises.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 61539 matyti, jog buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. kovo 22 d. dienai yra 39 000 Eur. Dėl šios buto vertės byloje ginčo nėra. Tiek ieškovė atsiliepime į priešieškinį, tiek atsakovė priešieškinyje sutinka, kad už 123/400 dalis buto ieškovei turi būti sumokėta 11 992 Eur kompensacija. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ieškovės sutikimą su atsakovės nurodyta buto verte bei siūlomu kompensacijos dydžiu, teismas ieškinį dalyje dėl 123/400 dalių buto priteisimo atsakovei ir kompensacijos priteisimo ieškovei tenkina iš dalies, atsakovės priešieškinį šioje dalyje tenkina visiškai – priteisia atsakovei asmeninės nuosavybės teise 123/400 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovės priteisia 11 992 Eur kompensaciją.

Dėl sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma, turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

15. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo sodo namelis yra tik 58,09 kv. m bendro ploto, todėl atidalyti ¼ sodo namelio natūra, nepadarant jo paskirčiai neproporcingos žalos, yra neįmanoma fiziškai. Be to, sodo namelio dalyti natūra šalys nepageidauja. Abi šalys siekia, jog ginčo sodo namelis būtų priteistas joms, kitai bendraturtei išmokant kompensaciją. Pažymėtina, jog atsakovė nori dalinti ne tik sodo namelį, bet ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tiek garažas, tiek šulinys laikytini sodo namelio priklausiniais, todėl jie priteistini tai šaliai, kuriai bus priteistas sodo namelis. Taigi byloje kyla ginčas, kuriai iš šalių turi būti priteistas ginčo sodo namelis, o kuriai kompensacija.

16. Minėta, jog kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016). Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nei viena šalis nesutinka gauti kompensacijos. Ieškovei priklauso žymiai didesnė sodo namelio dalis (3/4), atsakovei gerokai mažesnė sodo namelio dalis (1/4).

17. Sprendžiant, kuriai šaliai priteisti kompensaciją, taip pat svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. Ieškovė nurodo, kad sodo namelis yra susijęs su jos vaikystės prisiminimais, tai vienintelis ieškovei, jos vaikams likęs tėvo (senelio) palikimas ir atminimas. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad 30 metų investavo, prižiūrėjo, puoselėjo sodą, todėl jis atsakovei yra emociškai svarbus. Be to, sodas yra papildomas jos pajamų šaltinis (daržovės, vaisiai). Tuo tarpu ieškovė sode pasirodydavo epizodiškai, 1 ar 2 kartus per metus. Atsakovės žodžius teismo posėdyje patvirtino ir liudytojos N. V., R. K., R. M.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad abi šalys turi poreikį dalijamam daiktui.

18. Atsakovė teigia, kad ieškovė neturės galimybių prižiūrėti turtą, kadangi gyvena užsienyje, todėl sodą parduos. Teismas nesutinka su tokiu argumentu, kadangi vien faktas, kad asmuo gyvena kitoje valstybėje, savaime negali paneigti jo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą.

19. Atsakovė tvirtina, kad ieškovė visiškai neprisidėdavo prie sodo išlaikymo, sodo namelio remonto, mokesčių už sodą mokėjimo. Teismo vertinimu, kadangi visos nekilnojamojo turto ir su juo susijusių mokesčių sutartys buvo perrašytos atsakovės vardu, natūralu, jog visos sąskaitos ir tekdavo atsakovei. Kita vertus, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pati atsakovė, ji niekada nesikreipė į ieškovę dėl investuotų lėšų susigrąžinimo ar prašydama investuoti lėšas ar sumokėti mokesčius. Be to, atsakovė pripažino, kad sodu naudojosi kaip papildomu pajamų šaltiniu – sodindavo daržoves, skindavo vaisius, naudojo sodą poilsiui, t. y. gaudavo iš jo naudos, taip pat ir materialinės.

20. Spręsdamas, ar sodo namelio ir jo priklausinių priteisimas ieškovei esminiai nepažeistų atsakovės savininko teisių, teismas pažymi, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 5/16 5 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančio šalia ginčijamo sodo namelio žemės sklypo. Taigi, atsakovė neprarastų galimybės ir toliau auginti daržoves, leisti laisvalaikį sode.

21. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes, priešingu atveju, teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-253/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; kt.). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad sutinka su atsakovės nurodytu kompensacijos dydžiu, priteistiną kompensaciją atsakovei sumokės nedelsiant, atsakovė neginčijo ieškovės finansinių galimybių išmokant nurodytą sumą, todėl teismas dėl ieškovės turtinės padėties atskirai nepasisako ir jos neanalizuoja. Pažymėtina, jog atsakovės turtinė padėtis nėra labai gera, ji gyvena viena, jos darbinės pajamos apie 500 Eur per mėnesį, atsakovės prašymu 2020 m. vasario 11 d. nutartimi ji buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimo, be to, atsakovė turės sumokėti ieškovei 11 992 Eur kompensaciją už priteistą buto dalį. Kaip nurodė atsakovė, tuo tikslu ji ims kreditą iš Panevėžio kredito unijos. Taigi, kompensacijos už sodo namelį priteisimas iš atsakovės dar labiau apsunkintų jos padėtį.

22. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kad ieškovei priklauso gerokai didesnė sodo namelio dalis, abi šalys turi poreikį dalijamam turtui, atsakovės finansinės galimybės sumokėti kompensaciją yra ribotos, įvertinęs, kad atsakovei natūra yra priteisiama buto dalis ir sodo namelio priteisimas natūra atimtų iš ieškovės visas nuosavybės teises į paveldėtą turtą, kas būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu bei CK 4.93 straipsnyje nustatyta savininko teisių apsaugos garantija, vadovaudamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, teismas sprendžia, kad ieškovės siekis atidalyti jai tenkančią dalį, išmokant kitai bendraturtei kompensaciją, laikomas priimtiniausiu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdu ir, nutraukiant bendrą nuosavybės valdymą, labiau pagrįsta kompensaciją priteisti iš ieškovės atsakovei.

23. Minėta, kad vienas priteistinos kompensacijos dydžio nustatymo kriterijų yra tai, jog kompensacija turi būti teisinga, t. y. atitikti rinkos kainą. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl sodo namelio ir kitų pastatų vertės – ieškovė sutiko sumokėti pagal atsakovės nurodytas vertes, apmokėti visas atsakovės patirtas išlaidas, turėtas prižiūrint sodą. Atsakovė patikslintame priešieškinyje, remdamasi 2020 m. liepos 23 d. konsultacija dėl galimos turto kainos, nurodė, kad sodo namelio vertė yra 7 400 Eur, garažo vertė 400 Eur, šulinio vertė 200 Eur. Taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog garažas ir šulinys buvo pastatyti jau po santuokos su R. V. sudarymo, jie vertintini kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. ½ garažo ir šulinio priklauso atsakovei, o po R. V. mirties ieškovė paveldėjo tik ? garažo ir šulinio. Kadangi byloje nėra duomenų, kad garažas ir šulinys būtų pastatyti iki atsakovės santuokos su R. V., ieškovė tokių įrodymų į bylą taip pat nepateikė, teismas sutinka, kad atsakovei, kaip R. V. sutuoktinei, bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso ½ garažo ir šulinio, todėl ieškovė po R. V. mirties galėjo paveldėti tik ? garažo ir šulinio. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės priteisiama teisinga kompensacija už sodo namelį būtų 1850 Eur (1/4 x 7 400 Eur), už garažą – 2500 Eur (5/8 x 400 Eur), už šulinį – 125 Eur (5/8 x 200 Eur), iš viso – 2 225 Eur.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės ieškinio dalį dėl sodo namelio (su priklausiniais) priteisimo tenkina iš dalies, atsakovės priešieškinį šioje dalyje atmeta – priteisia ieškovei ¼ dalį sodo namelio, ? dalis garažo, ? dalis šulinio, o atsakovei priteisia 2 225 Eur kompensaciją.

25. Teismui iš atsakovės ieškovei priteisus 11 992 Eur kompensaciją, atsakovei iš ieškovės priteisus 2 225 Eur kompensaciją, ieškovės mokėtina suma įskaitoma ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 9 767 Eur (11 992 Eur – 2 225 Eur) kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. Ieškinį patenkinus iš dalies (87,93 proc.), iš atsakovės ieškovei priteisiama 278,74 Eur žyminio mokesčio bei 1 318,95 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 1 597,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Priešieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), iš ieškovės atsakovei priteisiama 50 Eur žyminio mokesčio bei 350 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kiekvienai šaliai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 272 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovės K. K. ir atsakovės D. V. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą turtą trijų kambarių butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sodo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

- ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimas nuosavybės teise ¼ dalį sodo namelio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ? dalis garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ? šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

- atsakovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimą nuosavybės teise ¼ dalį trijų kambarių buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už jai tenkančią iš ieškovės K. K. atidalinto turto dalį, ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją – 9 767,00 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 00 ct).

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 597,69 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Šarūnė Butkuvienė