Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021-07-07 raštą Nr. 1SS-1053-(7.5.);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021-04-20 rašto Nr. 8SD-2075-(14.8.94.) dalį dėl atsisakymo įrašyti pretendentę V. V. M. į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) mieste (pagal vertę);

3) įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti klausimą dėl pretendentės V. V. M. įrašymo į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) mieste (pagal vertę), t. y. iš naujo spręsti dėl nuosavybės teisių į pretendentei V. V. M. tenkančią J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, atkūrimo suteikiant neatlygintinai naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste, įrašant pretendentę V. V. M. į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) mieste.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovė advokatė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas skunde teigė ir jo atstovė advokatė teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjo 2021 m. kovo 22 d. prašymas už likusį plotą gauti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti pagal vertę) ir atkurti nuosavybės teises perduodant naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai netenkintas nepagrįstai.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą patenkino iš dalies, panaikino atsakovo NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. sausio 8 d. rašto Nr. 8SD-80-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2018 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 1SS-724-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalis, kuriose nurodoma, jog nuosavybės teisės į likusią neatkurtą J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), bus atkuriamos kompensuojant pinigais, ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pretendentei V. V. M. tenkančią J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, atkūrimo, suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje. Teismas pažymėjo, kad 1991 m. gruodžio 19 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo metu galiojusio 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. 1-1454 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymas) 16 straipsnyje numatytas atlyginimo būdas savo esme atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Pretendentė prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo aiškiai išreiškė valią grąžinti žemę ekvivalentine natūra. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą ir vertindamas Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą – perdavimą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, bei anksčiau galiojusio Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atkūrimo būdą (lygiaverte natūra), konstatavo, jog vien tik teisinių formuluočių, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi.

Nurodė, jog nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 32 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į miestų žemę atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio ir Tvarkos V skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje, be kitų būdų, nurodytas ir nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimas perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Tvarkos 34 punkte. Remiantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, į likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p.); perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p.).

Atsakovės 2021 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 8S-32-(14.8.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei V. V. M. atkūrus nuosavybės teises į 0,0014 ha žemės grąžinant natūra žemės sklypo 0,0014 ha dalį turėtoje vietoje, esančią 0,1585 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), liko neatkurta 0,2838 ha žemės. Kauno miesto skyriaus 2021 m. balandžio 6 d. buvo parengta ir patvirtinta Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 8IP-4 dėl 0,2390 ha žemės į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, pretendentei dar liko 0,0448 ha atkurtinos žemės likutis.

Pažymėjo, kad pretendentei V. V. M. buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje, mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal Atkūrimo įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės. Tokiu atveju pareiškėjui turi būti taikomos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, kurio 9 dalyje numatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 1 p.) arba perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė (Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p.).

Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, turi būti taikomos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, kurio 9 dalyje numatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo už valstybės išperkamą turtą perduodant lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą ir 4 punkte numatytas atlyginimo už valstybės išperkamą turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, būdai reiškia atlyginimą už valstybės išperkamą turtą lygiaverte natūra arba ekvivalentine natūra. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikantis negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo.

Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktuose numatytiems atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdams savo paskirtimi ir teisiniu turiniu nesant kokybiškai kitokiems negu buvo Atstatymo įstatyme 16 straipsnio 1 punkte numatytas tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), prašymo pateikimo metu esant pretendento pareikštai valiai atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, ši valia turi būti nuosekliai realizuojama ir įsigaliojus naujam įstatymui, o pretendentei V. V. M. atkurtinos nuosavybės teisės Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktuose numatytais atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdais, tarp jų ir perduodant neatlygintinai naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, pretendentės V. V. M. įpėdiniui pareiškėjui pateikus 2021 m. kovo 22 d. prašymą parengti išvadą 543 Eur nominalios vertės lygiaverčiam sklypui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, o už likusį plotą gauti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti pagal vertę), prašymo dalis už likusį plotą gauti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti pagal vertę) netenkinta nepagrįstai.

Atkreipė dėmesį, jog ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 15 d. sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje pažymėta, jog Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis įpareigojo institucijas, nagrinėjančias piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, o Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyto įpareigojimo pretendentui neįvykdymas teismo vertinti kaip neatitinkantys gero administravimo principo nuostatų ir laikytini netinkamais, pažeidžiančiais pretendentų atkurti nuosavybę teises ir Atkūrimo įstatymo nuostatas. Taigi, instituciją, kuriai pavesta nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, saisto Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas įpareigojimas nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 31 d. Sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. A. Nr. 8S-31-(14.8.3.) atkūrus nuosavybės teises į 0,0900 ha žemės grąžinant natūra žemės sklypo 0,0900 ha dalį turėtoje vietoje, esančią 0,1585 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), kartu paaiškėjo, jog daugiau galimybių atkurti nuosavybės teises natūra nėra. Remiantis minėta įstatymo nuostata, galutinai paaiškėjus galimybėms atkurti nuosavybės teises natūra ir tokių galimybių neatsiradus arba atsiradus nevisiškai, t. y. tik dalis žemės grąžinama natūra, pretendentai turi teisę persvarstyti nuosavybės teisių atkūrimo būdus.

Teigė, kad atsakovė nepaisė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkto nuostatų ir jame įtvirtintos piliečių, kuriems sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra teismo tvarka panaikinti, teisės teikti naują prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Atsiliepime į skundą ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininko priimtus sprendimus V. V. M. liko atkurti nuosavybės teises į 0,3772 ha buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valsčiuje (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), turėtos žemės.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-928-(14.8.2.) „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo ((duomenys neskelbtini) m.)“ patvirtintoje piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilėje V. V. M. (mirusi) įrašyta Nr. 66.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6314-414/2018 panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. sausio 8 d. rašto Nr. 8SD-80-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 1SS-724-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalis, kuriose nurodoma, jog nuosavybės teisės į likusią neatkurtą J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) valsčiuje (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), bus atkuriamos kompensuojant pinigais, ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pretendentei V. V. M. tenkančią J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) valsčiuje (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, atkūrimo, suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-867-492/2020 Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą.

Atsakovė 2021 m. kovo 22 d. gavo pretendentės V. V. M. įpėdinio pareiškėjo įgalioto asmens prašymą parengti išvadą 543 eurų nominalios vertės lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, ir už likusį plotą gauti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste (įrašant pretendentę į eilę sklypui gauti pagal vertę). Prašymas buvo pateiktas Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus komisijai (toliau – ir Komisija) spręsti dėl galimybės įrašyti pretendentę V. V. M. į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) mieste (pagal vertę). Komisija, išnagrinėjusi prašymą ir nuosavybės teisių į J. A. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) vlsč., atkūrimo byloje esančius dokumentus, 2021 m. balandžio 6 d. protokolu Nr. 8PRT-3-(14.8.6.), atsižvelgdama į tai, kad teisminiuose procesuose buvo skundžiama Kauno miesto skyriaus 2018 m. sausio 19 d. rašto Nr. 8SD-295-(14.8.94.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 1SS-750-(7.5.) dalys, kur teigiama, kad pilietei V. V. M. atkūrus nuosavybės teises suteikiant naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste (pagal plotą) ir grąžinus natūra, pretendentei likusi dalis bus atkuriama atlyginant pinigais, o ne suteikiant lygiavertį žemės sklypą kaimiškoje vietovėje (kaip buvo išreikštas noras 2017 m. gruodžio 6 d. prašyme nurodant lygiaverčio žemės sklypo suteikimą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje), nutarė neįrašyti pretendentės V. V. M. į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) mieste (pagal vertę).

Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo būdas, kai perduodamas lygiavertis žemės, miško ar vandens telkinio plotas, ir Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytas atlyginimo būdas, kai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai, yra atskiri ir savarankiški atlyginimo būdai. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6314-414/2018 įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pretendentei V. V. M. tenkančią J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) valsčiuje (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, atkūrimo, suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje, tačiau atsakovė nebuvo įpareigota suteikti lygiavertį naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Pretendento valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo. Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatyme nustatytas terminas, iki kada piliečiai gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra naikinamasis, t. y. jis nepratęsiamas ir neatnaujinamas. Teigė, jog teisės aktai šiuo metu nenumato galimybės asmenims keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija neturi pareigos atkurti nuosavybės teises pareiškėjos prašomu būdu perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra po 1997 m. liepos 7 d. Atkūrimo įstatymas nebenumatė, todėl piliečiai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais privalėjo tikslinti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, o pareiškėja iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios atkurti nuosavybės teises kitu būdu ir paliko prašyme nurodytus atkūrimo būdus „natūra ir ekvivalentine natūra“. Nurodė, kad nors buvo nustatyta pareiga raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiams kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, tačiau objektyviai nebuvo įmanoma visiems piliečiams pateikti tokius informacinius pranešimus. Atsakovės įsitikinimu, teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas.

Pažymėjo, jog, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendime konstatavo, jog ekvivalentinė natūra savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą, Kauno miesto skyrius pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dalies dėl J. A. įrašymo į Piliečių eilę lygiaverčiam žemės sklypui individualiai statybai gauti (duomenys neskelbtini) mieste.

Skundžiami aktai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl pagrįsti ir motyvuoti.

Nurodė, jog pretendentės V. V. M. įpėdinio pareiškėjo 2021 m. kovo 22 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo yra tinkamai įvykdytas, vadovaujantis Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6314-414/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-867-492/2020, todėl skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovės atsisakymo įrašyti pretendentę V. V. M. į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) mieste (pagal vertę).

Skundžiamu raštu pareiškėjo įgalioto asmens 2021 m. kovo 22 d. prašymas už likusį negrąžintos žemės nuosavybės teisių atkūrimui plotą gauti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti pagal vertę) buvo netenkintas.

Atsisakymas atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) mieste buvo grindžiamas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-6314-414/2018 išvadomis, jog pretendentės prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra atlyginimo už natūra negrąžintą žemę būdas iš esmės reiškia atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu ne natūrinėje (buvusioje) žemės vietoje, tačiau kitoje galimoje vietoje, ir atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą. Administracinėje byloje Nr. eI-6314-414/2018 teismas panaikino atsakovės 2018 m. sausio 8 d. rašto Nr. 8SD-80-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 1SS-724-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalis dėl nuosavybės teisių į likusią neatkurtą J. A. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) valsčiuje, atkūrimo kompensuojant pinigais ir įpareigojo iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pretendentei V. V. M. tenkančią J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) valsčiuje (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, atkūrimo suteikiant lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje.

Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė atsisakė pagal pareiškėjo įgalioto asmens 2021 m. kovo 22 d. prašymą atkurti pretendentei V. V. M. nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypo plotu (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovė atsisakymą argumentavo tuo, jog nuosavybės teisės pretendentei V. V. M. į tenkančią J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) valsčiuje (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, gali būti atkuriamos suteikiant lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje, tačiau ne (duomenys neskelbtini) mieste.

Pareiškėjo teigimu, nuosavybės teisės pretendentei V. V. M. gali būti atkuriamos suteikiant lygiavertį žemės sklypo plotą kitoje vietoje, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) miestą.

Bylos duomenys patvirtina, jog 1991 m. gruodžio 19 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. A. 2 ha žemės (duomenys neskelbtini) valsčiuje (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), pateikė žemės savininko vaikai, t. y. J. A., V. V. M., K. P. K., K. A.. Prašyme nurodytas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdas – ekvivalentinė natūra.

J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) miesto ribose nuosavybės teise valdė 2 ha, J. A. tenkanti žemės dalis – 0,50 ha (prijungta J. A. nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopija).

Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 8794 atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valsčiuje (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), turėtą žemę, pretendentams V. V. M. ir K. A., kartu su kitais bendraturčiais, grąžinant natūra 0,2082 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0694 ha žemės dalį.

Kauno apskrities viršininko 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 9016 J. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valsčiuje (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), turėtą žemę, kartu su bendraturčiais V. V. M. ir K. A., P. K. ir Z. T. įpėdiniais, grąžinant natūra 0,4038 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0178 ha žemės dalį ir 0,3069 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0135 ha žemės dalį.

Kauno apskrities viršininko 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. S8-9 J. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valsčiuje (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), turėtą žemę, kartu su bendraturčiais V. V. M. ir K. A., P. K. ir Z. T. įpėdiniais, grąžinant natūra 0,0878 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,0221 ha žemės dalį.

Pagal minėtus Kauno apskrities viršininko priimtus sprendimus, pretendentei V. V. M. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,3772 ha buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valsčiuje (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), turėtos žemės.

Atsakovės 2021 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 8S-32-(14.8.3.) pilietei V. V. M. atkūrus nuosavybės teises į 0,0014 ha žemės grąžinant natūra žemės sklypo 0,0014 ha dalį turėtoje vietoje, esančią 0,1585 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl neatkurtos liko 0,2838 ha žemės.

Pareiškėjo įgalioto asmens 2021 m. kovo 22 d. prašymo pagrindu atsakovė parengė ir patvirtino 2021 m. balandžio 6 d. išvadą Nr. 8IP-4 dėl 0,2390 ha žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, todėl pretendentei V. V. M. liko 0,0448 ha neatkurtos žemės dalis. Pirmiau minėtu teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6314-414/2018 atsakovė įpareigota atkurti nuosavybės teises pretendentei V. V. M. į likusią neatkurtos žemės dalį, suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje.

Pažymėtina, jog pareiškėjo įgalioto asmens 2021 m. kovo 22 d. prašyme nurodyta, kad už likusį negrąžintą žemės plotą pageidaujama gauti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti pagal vertę). Būtent skundžiamu raštu atsakovė atsisakė šį prašymą tenkinti, vadovaudamasi Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6314-414/2018, teigdama, kad šiuo teismo sprendimu nebuvo įpareigota atkurti nuosavybės teisių suteikiant lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste.

Atkreiptinas dėmesys, jog Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-6314-414/2018 konstatavo, jog pretendentės prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra būdas iš esmės reiškia atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu ne natūrinėje (buvusioje) žemės vietoje, tačiau kitoje galimoje vietoje ir tai atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą. Teismas konstatavo, jog pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į neatkurtą žemės dalį lygiaverčiu žemės sklypu. Taip pat minėtu teismo sprendimu buvo panaikintos atsakovės 2018 m. sausio 8 d. rašto Nr. 8SD-80-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2018 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 1SS-724-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalys dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią neatkurtos žemės dalį kompensuojant pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-867-492/2020 Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-6314-414/2018 paliko nepakeistą.

Nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad 1991 m. gruodžio 19 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. A. žemę nurodytas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra. Be to, pažymėtina, jog nuosavybės teisių pretendentei V. V. M. atkūrimas vyksta į miestui priskirtą žemę.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį (Atkūrimo įstatymo 5 str. 5 d.).

Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo būdas, kai perduodamas lygiavertis žemės, miško ar vandens telkinio plotas.

Atsakovės teigimu, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo būdas, kai perduodamas lygiavertis žemės, miško ar vandens telkinio plotas, neatitinka pareiškėjo 2021 m. kovo 22 d. prašymo dalies suteikti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mieste (įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti pagal vertę).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktiką ne kartą yra konstatavęs, jos ekvivalentinės natūros sąvokos pakeitimas į turto grąžinimą lygiaverte natūra laikytinas neturinčiu jokios įtakos piliečio, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, teisių turiniui. Prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytas būdas – nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas grąžinant nusavintą turtą ekvivalentine natūra – turi būti suprantamas tapačiai nusavinto turto grąžinimui lygiaverte natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1546-146/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2123-492/2016, 2017 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-201-492/2017).

Nagrinėjamo ginčo atveju žemės dalis, į kurią turi teisę atkurti nuosavybės teises pretendentė V. V. M., yra valstybės išperkama ir ginčo byloje dėl to nėra. Pretendentė V. V. M. Atkūrimo įstatyme nustatytais terminai išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra, todėl Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas nuosavybės atkūrimo būdas negali būti kliūtimi atsakovei atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu turtu (ekvivalentine natūra) – perduodant pretendentei V. V. M. lygiavertį žemės sklypo plotą (duomenys neskelbtini) mieste.

Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, vadinamas ekvivalentine natūra (asmens teisė už jam negrąžinamą valstybės išperkamą žemę gauti lygiavertį žemės plotą kitoje vietovėje). Šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas, teismo nuomone, reglamentuoja ir yra taikomas tiek atkuriant nuosavybės teises į visą valstybės išperkamą žemę, t. y. į miestuose turėtą išperkamą žemę, tiek į kaimo teritorijose turėtą valstybės išperkamą žemę, t. y. visais Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje išvardytais valstybės išperkamos žemės atvejais.

Skundžiamo rašto argumentai, jog pretendentei V. V. M. nuosavybės teisių atkūrimo būdas lygiaverčiu žemės sklypo plotu (duomenys neskelbtini) mieste negalimas, teisiškai nepagrįsti. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendime, kuriuo iš esmės rėmėsi atsakovė skundžiamame rašte, administracinėje byloje Nr. eI-6314-414/2018, aplinkybių, ribojančių pretendentei V. V. M. atkurti lygiaverčiu žemės sklypo plotu (duomenys neskelbtini) mieste, nebuvo konstatuota.

Pagrindinis nuosavybės teisių atkūrimo tikslas – teisingas nusavintos nuosavybės atkūrimas ir kompensavimas, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė šių principų nesilaikė, netinkamai aiškindama Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte reglamentuojamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, neteisėtai suvaržė pretendentės teisę atkurti nuosavybės teises jos pasirinktu lygiaverčiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ginčo teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog pareiškėjos ginčijami administraciniai aktai neatitinka Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies, 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatų reikalavimų ir pretendentės išreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Panaikinus skundžiamus aktus, atsakovė įpareigotina iš naujo spręsti klausimą dėl įpareigojimo atsakovei iš naujo spręsti klausimą dėl pretendentės V. V. M. įrašymo į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) mieste (pagal vertę).

Tačiau pažymėtina, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti dėl nuosavybės atkūrimo suteikiant neatlygintinai naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste.

Kaip jau minėta, visų pirma Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktuose numatyti nuosavybės teisių atkūrimo būdai yra atskiri savarankiški būdai. Pareiškėja 2021 m. kovo 22 d. prašyme nebuvo išreiškusi valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo suteikiant neatlygintinai naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste, todėl atsakovė šio klausimo nesprendė.

Taip pat pažymėtina, jog Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatos riboja bendrą piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo ploto dydį, kuris neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai ir kitai paskirčiai tame mieste plotą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 nustatytas perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai ir kitai paskirčiai tame mieste plotas, kuris (duomenys neskelbtini) mieste yra 0,06 ha.

Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų pareiškėjo skundo reikalavimo dalis dėl įpareigojimo iš naujo spręsti dėl nuosavybės atkūrimo suteikiant būtent neatlygintinai naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste netenkintina, kadangi pareiškėjas nesikreipė į atsakovę dėl šio konkretaus atlyginimo būdo su 2021 m. kovo 22 d. prašymu.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisinius argumentus ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis) (Rekomendacijų 7 p.).

Pareiškėjo atstovė advokatė N. Ž. prašo priteisti iš atsakovės 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už skundo parengimą. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateikta PVM sąskaitą faktūra už teisines paslaugas Nr. ADV-320 ir kasos pajamų orderis Nr. 85.

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2021 m. rugpjūčio 10 d. (2021 m. III ketv.), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 517,4 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 3 793,5 Eur (1 517,4 x 2,5). Pareiškėjo prašoma 605 Eur suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatytos maksimalios sumos.

Pareiškėjas už skundo pateikimą teismui yra sumokėjęs 30 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtina į bylą pateiktas 2021 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo kvitas. Atsižvelgiant į ABTĮ 34 ir 35 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 40 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, minėtos išlaidos taip pat priteistinos pareiškėjui iš atsakovės.

Atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, taip pat į tai, jog šioje byloje sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai, konstatuotina, jog pareiškėjas patyrė 635 Eur (605 + 30) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjui iš atsakovės (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-07-07 raštą Nr. 1SS-1053-(7.5.).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021-04-20 rašto Nr. 8SD-2075-(14.8.94.) dalį dėl atsisakymo įrašyti pretendentę V. V. M. į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) mieste (pagal vertę).

Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl pretendentės V. V. M. įrašymo į Piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini) mieste (pagal vertę).

Kitą pareiškėjo S. M. skundo dalį dėl įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pretendentei V. V. M. tenkančios J. A. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini) valsčiuje (dabar (duomenys neskelbtini) miestas), dalies, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, atkūrimo, suteikiant neatlygintinai naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste, atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo S. M. prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti. Priteisti pareiškėjui S. M. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 635 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.