- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-14
- Bylos Nr.
- eII-383-818/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00223-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- E. B.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. (toliau – ir Pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) 2025 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-10411-2025 (ROIK: 25286078453) (toliau - Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
VMI vyriausioji specialistė L. T. 2025 m. spalio 21 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka priėmė nutarimą, kuriuo E. B. paskirta nuobauda – 295 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Pažeidimo esmė: 2025 m. rugsėjo 24 d. 09.43 val. nustatyta, kad E. B., būdamas (duomenys neskelbtini) MB, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Juridinis asmuo), vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) toliau - Deklaracija) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Nesutikdamas su VMI 2025 m. spalio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25286078453 pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo: 1) panaikinti paskirtą administracinę baudą kaip neproporcingą konkrečiomis aplinkybėmis, arba 2) netaikyti atsakomybės/nutraukti bylą dėl mažareikšmiškumo, įvertinus, kad pažeidimas buvo laiku ištaisytas ir realių neigiamų pasekmių nekilo. Skunde nurodyta, kad Deklaracija nebuvo pateikta iki nustatyto termino dėl žmogiškos klaidos. Gavus VMI priminimą, Deklaracija buvo pateikta tą pačią dieną – 2025 m. rugsėjo 24 d. ryte, apie 9.00 – 9.30 val., t. y. dar prieš faktinį informavimą apie administracinės atsakomybės taikymą. Vėliau, 2025 m. rugsėjo 26 d., deklaracija buvo patikslinta, ištaisant technines žymėjimo klaidas. Administracinės baudos skyrimas buvo atliktas automatiniu būdu 2025 m. rugsėjo 24 d. 09.44 val., t. y. faktiškai tuo pačiu metu, kai deklaracija jau buvo pateikta arba buvo pateikimo procese. Apie paskirtą baudą buvo informuotas tik vėliau – tą pačią dieną vakare el. paštu, todėl neturėjo realios galimybės pateikti paaiškinimų iki nutarimo priėmimo. Pažymėtina, kad: deklaracija buvo pateikta savanoriškai, gavus priminimą; pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas; jokia žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta; pažeidimas yra formaliojo pobūdžio, be piktybiškumo ar sistemingumo požymių.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. B. nurodė, kad bauda jam buvo paskirta jau po deklaracijos pateikimo, tačiau jis nebuvo apie ją informuotas ir jokio pranešimo negavo. Apie paskirtą baudą pareiškėjas sužinojo tik gavęs laišką dėl jos perdavimo antstoliams, kai imtis veiksmų jau buvo per vėlu. Jis akcentavo komunikacijos trūkumą su institucijomis, nes paskambinus į VMI jis buvo nukreipiamas pas antstolius, o paskambinus antstoliams – atgal į VMI. Jis paaiškino nesuprantantis, kodėl VMI sistemoje yra likęs jo senas, „vaikiškas“ ir jau 9–10 metų nenaudojamas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), į kurį, tikėtina, birželio mėnesį ir buvo atsiųstas priminimas. Pareiškėjas teigė VMI sistemoje neradęs, kur šį adresą pakeisti, juolab kad ant paties protokolo buvo teisingai nurodytas jo dabartinis, realiai naudojamas el. paštas (duomenys neskelbtini). Jis pažymėjo, kad valdo dar 3–4 įmones, kurių ataskaitos yra tvarkingai priduotos, tad, jei būtų buvęs tinkamai informuotas, viską būtų operatyviai sutvarkęs ir šiuo atveju. Taip pat pareiškėjas patikslino deklaracijos pateikimo laiką – ją pridavė tarp 9.00 ir 9.30 val., o protokolas buvo surašytas 9.44 val. Jis prisiminė, kad prieš kelerius metus buvo kilusi situacija, kai buhalterė nepadavė duomenų Registrų centrui, tačiau tą klaidą jie ištaisė. Pareiškėjas pabrėžia, kad pati bauda nėra didelė ir jis iš esmės jai neprieštarauja, tačiau jį labiausiai papiktino ydingas bendravimo procesas su VMI ir antstoliais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, jis prašo teismo nutraukti bylą arba priimti jam palankiausią sprendimą šioje situacijoje.
Atsiliepimas
VMI pateikė teismui atsiliepimą dėl Pareiškėjo skundo, kuriame nurodo, kad pareiškėjas, būdamas MB (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė įstatymo numatytus terminus ir iki 2025 m. birželio 16 d. nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2024 m. VMI pabrėžia, kad priminimas pateikti deklaraciją pareiškėjui buvo išsiųstas dar 2025-06-18 į jo el. paštą (duomenys neskelbtini). Institucijos teigimu, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, nes administracinio nusižengimo protokolas 2025-09-24 buvo patalpintas „Mano VMI“ portale su lydraščiu, kuris papildomai išsiųstas tuo pačiu el. paštu. VMI sistemų duomenys patvirtina, kad pareiškėjas protokolą perskaitė jo įteikimo dieną (2025-09-24), o likus dienai iki bylos nagrinėjimo (2025-10-20) netgi pateikė savo paaiškinimą. Be to, VMI atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas už analogišką pažeidimą baudžiamas ne pirmą kartą – 2024-02-08 jam jau buvo skirtas įspėjimas, o 2025-03-19 paskirta 250 eurų bauda. Atsižvelgdama į tai, kad nusižengimas padarytas pakartotinai, VMI laiko paskirtą 295 eurų baudą (kuri yra ne mažesnė negu vidurkis) tinkama bei proporcinga ir prašo teismo palikti nutarimą nepakeistą, o pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui VMI Nutarimu skirta 295 eurų piniginė nuobauda, pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) MB (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) už 2024 m., kuri turėjo būti pateiktos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d.
Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda, nes dėl nustatyto formalaus pažeidimo (vėlavimo pateikti deklaraciją) valstybės biudžetas nepatyrė absoliučiai jokios finansinės žalos ar žalos grėsmės. Nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų materialinių pasekmių, Deklaracijos pateikimo terminas buvo praleistas dėl žmogiškosios klaidos.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad už minėtos pajamų deklaracijos nepateikimą Pareiškėjas nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1,4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.
MAĮ 66 ir 73 straipsniuose nustatyta, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.
Kaip jau minėta, ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pats straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimas – deklaracijų nepateikimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais užtraukia administracinę atsakomybę.
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad deklaracijų pateikimo terminai buvo praleisti dėl apmaudžios žmogiškosios klaidos. Gavus VMI priminimą, Deklaracija buvo pateikta tą pačią dieną – 2025 m. rugsėjo 24 d. ryte, apie 9.00 – 9.30 val., t. y. dar prieš faktinį informavimą apie administracinės atsakomybės taikymą. Vėliau, 2025 m. rugsėjo 26 d., deklaracija buvo patikslinta, ištaisant technines žymėjimo klaidas. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl nustatyto formalaus pažeidimo (vėlavimo pateikti deklaraciją) valstybės biudžetas nepatyrė jokios finansinės žalos, nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų materialinių pasekmių. Minėtos aplinkybės yra svarbios, tačiau jos neturi esminės reikšmės Pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad šioje teisės normoje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybė kyla už patį deklaracijos nepateikimo laiku faktą (nagrinėjamu atveju praleidus 2025 m. birželio 16 d. terminą), nepriklausomai nuo to, ar kilo realūs žalingi padariniai valstybės biudžetui (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-377-1034/2025).
Teismas taip pat kritiškai ir kaip prieštaraujančius objektyviems bylos duomenims vertina pareiškėjo teiginius, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie procesą, nes VMI naudojo jo nenaudojamą elektroninį paštą, o apie paskirtą baudą jis neva sužinojo tik iš antstolių. Nors pareiškėjas teisingai nurodo, kad pačią deklaraciją pateikė 2025 m. rugsėjo 24 d. rytą, dar iki protokolo surašymo, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad apie po to sekusią teiseną jis buvo informuotas. Byloje esantys objektyvūs „Mano VMI“ sistemos duomenys patvirtina, kad užfiksavus vėlavimo faktą sugeneruotas administracinio nusižengimo protokolas su lydraščiu 2025 m. rugsėjo 24 d. (15.30 val.) buvo įteiktas per „Mano VMI“ portalą ir tą pačią dieną pareiškėjo perskaitytas. Maža to, likus dienai iki bylos nagrinėjimo, 2025 m. spalio 20 d., pareiškėjas per sistemą pateikė savo paaiškinimą, kas neginčijamai įrodo, jog apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną jis žinojo ir joje dalyvavo. Teismas atkreipia dėmesį, kad juridinių asmenų registre ir mokesčių administratoriaus sistemose nurodyti aktualūs įmonės bei jos vadovo kontaktiniai duomenys yra paties juridinio asmens vadovo atsakomybė. Valstybės institucijos, siųsdamos informaciją asmens oficialiai deklaruotais ir sistemoje nurodytais kontaktais, savo pareigą informuoti įvykdo tinkamai, todėl pareiškėjo neveikimas neatnaujinant savo kontaktinių duomenų negali būti vertinamas kaip institucijos padarytas procedūrinis pažeidimas.
Pareiškėjas, būdamas juridinio asmens vadovu, buvo įpareigotas vykdyti savo pareigas ne tik atsakingai, rūpestingai ir atidžiai, bet ir laikytis visų teisinių prievolių, kurias jam nustato įstatymai. Tarp šių prievolių ypač svarbi – pareiga laiku ir tinkamai pateikti Deklaraciją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas žinojo apie šią teisinę prievolę bei galimas administracines pasekmes už jos nevykdymą, jis turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad Deklaracija būtų pateikta tinkamu laiku ir forma. Pareiškėjo neveikimas šiuo atžvilgiu rodo pareigos nevykdymą, nes jis nepasirūpino, kad būtų įvykdyta aiškiai įstatymų nustatyta teisinė prievolė.
Įvertinęs tai, kas nurodyta anksčiau, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti Institucijos nutarimo ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenos E. B. atžvilgiu, kadangi nusižengimo aplinkybės nustatytos aiškiai ir tinkamai. Skundžiamu nutarimu E. B. paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir baustumą administracine tvarka. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas už analogišką pažeidimą yra baudžiamas ne pirmą kartą – 2024 m. vasario 8 d. jam skirtas įspėjimas, o 2025 m. kovo 19 d. – 250 Eur bauda. Tai paneigia pareiškėjo argumentus dėl atsitiktinės „žmogiškos klaidos“ ir rodo sistemingą mokestinių pareigų nevykdymą. Įvertinus šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusižengimas padarytas pakartotinai) bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad paskirta 295 Eur nuobauda nėra per griežta. Ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, todėl keisti ar švelninti skundžiamą nutarimą taip pat nėra teisinio pagrindo.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, t. y. įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-381-1121/2020, Nr. AN2-68-468/2021).
Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikomos atsakomybės priemonės, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurias nulemia paskirtos baudos dydis, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra netipinės ir išskirtinės, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įvertinant tai, jog apie neigiamas pasekmes pareiškėjas buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, jis privalo visa apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. B. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. B. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-10411-2025 (ROIK: 25286078453) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.