Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. (M. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024-03-29 nutarimo Nr. RV-25-993 panaikinimo ir lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-17 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-11-11 iki 2016-11-17. Nuosprendis įsiteisėjo 2017-02-17 Lietuvos Apeliaciniam teismui atmetus nuteistojo gynėjo skundą.

Bausmės pradžia – 2014-11-11, bausmės pabaiga – 2025-11-11, 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko – 2022-03-11, neatliktos bausmės dalis 2024-03-27 – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienos.

Teisės pažeidėjo nusikalstamas elgesys siejasi su psichiką veikiančių medžiagų vartojimo kontrolės sunkumais. Anksčiau teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Bausmės atlikimo metu, Marijampolės kalėjime baustas administracine tvarka už amfetamino vartojimą. Vilniaus kalėjime, atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistasis neigia narkotinių medžiagų vartojimą laisvėje, tačiau Marijampolės kalėjime vertinimo metu nuteistasis teigė, kad laisvėje vartojo heroiną apie 5 metus, marihuaną rūkydavo kiekvieną dieną. Nuteistojo teigimu, dėl vartojimo problemų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Minėta aplinkybė – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi, t. y. tokia, jog net ir esant šiai rizikai vidutinei, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens daromos pastangos pasitaisyti yra tokios ženklios, kad jas vertinant nekiltų pagrįstų abejonių, jog baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti nuteistajam būnant laisvėje, o ne toliau atlikinėjant bausmę. O ir teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, kitos reikšmingos aplinkybės, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą. BVK 4 straipsnio 4, 6 punktuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Vertinant M. G. asmens byloje esančius duomenis pirmiausiai pažymėtina, kad nuteistasis iki Vilniaus apygardos teismo 2016-11-17 nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu atlieka, Lietuvos Respublikoje buvo teistas septynis kartus (įskaitant ir dabartinį teistumą), 2 kartus teistas užsienyje, laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą. Taigi, M. G. kriminalinio elgesio nuostatos, taip pat nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai buvo pakankamai tvirtai susiformavę. Nuteistasis M. G. šiuo metu atlieka subendrintą terminuotą laisvės atėmimo bausmę už kelias nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, t.y. už nužudymą dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. kaltės nepripažino, vėliau jo pozicija keitėsi, pripažino sudavęs nukentėjusiajam tik 2 smūgius neigė byloje nustatytas aplinkybes dėl didesnio kiekio smūgių sudavimo, be to, tokios pozicijos laikėsi ir teisminio nagrinėjimo metu. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, socialinio tyrimo išvadoje paminėta, kad naudojant interviu metodą, M. G. savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad vertinimo metu nuteistasis bendravo nepriešiškai, tačiau nenoriai gilinosi į įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, vengė analizės. Teismo vertinimu, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nagrinėjamu atveju, vis tik didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei.

Kaip matyti M. G. Komisijai pristatomas ketvirtą kartą, bausmę atlieka nuo 2014-11-11, nuo 2022-07-13 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2022-09-01 bausmę atlieka Vilniaus kalėjime. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 10 kartų baustas drausmine tvarka, 1 kartą administracine tvarka (visos nuobaudos ir administracinė nuobauda skirtos M. G. atliekant bausmę Marijampolės kalėjime) bei 2 kartus skatintas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pirminis M. G. nusikalstamos veikos rizikos vertinimas atliktas 2017-05-19 Marijampolės pataisos namuose, kurio metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2021-05-05 Marijampolės pataisos namuose atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei identifikuoti tam tikri neigiami nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Jam atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2022-03-02 atlikus pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, pastebėta teigiama dinamika gyvenimo sąlygų ir išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityse. 2023-03-12 Vilniaus kalėjime atliekant M. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nenustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, nėra pasireiškę nauji kriminogeniniai poreikiai ar pablogėjęs nuteistojo elgesys. 2023-09-08 Vilniaus kalėjime jam nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika teigiami, pokyčiai nustatyti dabartinio alkoholio vartojimo srityje, nustačius, kad oficialiuose dokumentuose nėra įrodymų, kad nuteistasis šiuo metu piktnaudžiauja alkoholiu. Šio vertinimo metu nustatyta, kad bausmės atlikimo metu M. G. ne kartą baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, tačiau jam atvykus į Vilniaus kalėjimą, nebuvo užfiksuoti alkoholio vartojimo atvejai (nuo 2019 m.). Pažymėta, kad nuteistasis dalyvaujant intervencinėse ir prevencinėse priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, tai gi, šiuo metu šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas. Taip pat vykdyta nusikalstamo elgesio analizė, siekiant padėti nuteistajam identifikuoti problemines sritis; nuteistasis gebėjo atpažinti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, įvardinti dabartinius sunkumus bei išsikelti terapinius tikslus tęstiniam individualiam darbui. Buvo vykdoma psichologinė intervencija, orientuota į problemų atpažinimo, sprendimo bei pasekmių numatymo įgūdžių lavinimą, t.y. vertinimo metu buvo nustatyti tam tikri teigiami pokyčiai mąstymo ir elgesio srityje. Taip pat teigiamai vertinta nuostatų į priežiūrą sritis, kadangi pastaruoju metu nuteistojo elgesys keičiasi teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu M. G. ne kartą baustas drausmine ir administracine tvarka, kad rodo, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis negebėjo kontroliuoti savo elgesio, tačiau nuo 2020 metų nauji režimo pažeidimai nėra užfiksuoti, nuteistasis skatintas. 2023-09-11 socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo vidurinį išsilavinimą, tris profesines kvalifikacijas, dalyvavo intervencinėse, pozityvaus užimtumo priemonėse, stebima aukšta motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje, nes Marijampolės kalėjime dirbo. Atvykęs tęsti bausmės į Vilniaus kalėjimą taip pat įdarbintas tvarkiniu. Išreiškė poreikį savanoriškai sumokėti antstoliui 10 Eur. Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos rekomendacijas vykdė. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirti su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys pajamų ir lėšų tvarkymo; piktnaudžiavimo alkoholiu, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse, kurios reikalauja nuteistojo tęstinių veiksmų bei jam rekomenduojamų pataisos priemonių vykdymo.

Kaip matyti iš 2024-03-12 Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam M. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2023-03-15 nustatyta pakartotinio smurtinio elgesio vidutinė rizika. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad remiantis nuteistojo asmens bylos duomenis, bausmės atlikimo metu M. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo vidurinį išsilavinimą, tris profesines kvalifikacijas, dalyvavo intervencinėse, prevencinėse ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat nurodyta, kad stebima nuteistojo aukšta motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje. Nedidele suma, tačiau savanoriškai moka skolas antstoliui, Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos rekomendacijas vykdė. Paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje vėlgi išskirti 8 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo elgsiu gali koreguoti, t.y. legalaus pragyvenimo šaltinio užtikrinimo laisvėje stoka; apsunkinta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; impulsyvus, smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio; konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka; vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams; bei neigiamas požiūris į visuomenės narius ir vertybes.

Vertinant sritį „Lėšų tvarkymas ir pajamos“, pažymėtina, kad pagal 2024-02-09 Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pažymą, M. G. skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 9571,34 Eur (didžioji dalis skolų už administracinius nusižengimus, baudžiamaisiais įsakymais paskirtos baudos, tame tarpe ir 2016-11-17 teismo nuosprendžiu nukentėjusiosios naudai priteistas 137,60 Eur turtinės žalos atlyginimas). Šie įsiskolinimai dengiami tiek iš nuteistojo darbinės veiklos, tiek iš trečiųjų asmenų gautų lėšų, taip, pat nuteistasis sumokėjo savanoriškai antstoliui 20 Eur, todėl galima teigti, kad šiuo metu nuteistasis turi finansinių sunkumų dėl priteistų ieškinių, nesumokėtų administracinių baudų. Interviu metu nuteistasis nurodė, kad priteistus ieškinius atlygins, kai išeis į laisvę ir pradės dirbti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jo vykdyti nusikaltimai siejami su finansinėmis paskatomis bei nepakankama nuteistojo motyvacija siekti išskirtinai tik legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užtikrinimas bei tikslingi veiksmai dengiant turimus įsiskolinimus.

Socialinio tyrimo išvadoje išskirti dinaminiai veiksniai „gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos“ bei „kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis“, nurodant, kad asocialios gyvensenos ypatumai (nuolatinis darboviečių keitimas be rimtos priežasties, piktnaudžiavimas alkoholiu, vairavimo pažymėjimo praradimas, pro-socialaus užimtumo stoka“ buvo vieni reikšmingiausių veiksnių, sietinų su M. G. nusikalstamumu. Nusikalstamo elgesio rizikos valdymui gyvenimo būdo ir draugų srities, aplinkos psicho-socialiniai faktoriai išlieka reikšmingais bei reikalaujančiais aktyvių, kompleksinių, intervencinių priemonių taikymo.

Taip pat kaip dinaminiai veiksniai išskirti nuteistojo „impulsyvus, smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio“, „konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka“, „vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams“. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad alkoholio vartojimas yra tiesiogiai susijęs su M. G. neapgalvotais sprendimais bei nusikalstamu elgesiu; bausmės atlikimo metu ne kartą baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, tačiau jam atvykus į Vilniaus kalėjimą, nebuvo užfiksuoti alkoholio vartojimo faktai. Nuteistasis dalyvavo intervencinėse ir pozityvaus užimtumo priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, taip pat smurto prevencijos užsiėmimuose bei grupinėje terapijoje, įvairiuose užsiėmimuose, užsiėmimuose, išvadoje pažymėta, kad šiuo metu šis kriminogeninis veiksnys valdomas bausmės atkimo metu nuteistasis lankėsi pas įstaigos psichologą, kuris išvadoje nurodo, kad savęs vertinimas pakankamai adekvatus, - nuteistasis geba identifikuoti savo gerąsias savybes, stipriąsias puses ir turimus įgūdžius, o taip pat ir įžvelgti savo trūkumus, silpnybes, įvardinti poreikį tam tikrų sričių korekcijai. Taip pat išvadoje nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui neabejotinai yra svarbus ir pateis nuteistojo požiūris į jo nusikalstamas veikas, jo mąstymas. Pagal teisės pažeidimų pobūdį jo nusikalstamam elgesiui būdingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, negebant pasimokyti iš turėtos patirties. Teistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą, tačiau nenustatyta, kad nusikaltimas padarytas praradus savitvardą. Nusikalstamos veikos susijusios su nuteistojo atsainumu savo elgesio pasekmių atžvilgiu, nepakankamu atsakomybės jausmu. Jam būdinga apsunkinta socialinių situacijų interpretacija, savo poreikių nevaržymas. Nuteistasis užpildė savęs vertinimo anketą, kurioje nurodė tam tikras problemines sritis, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu. Atliekant bausmę Vilniaus kalėjime nuteistasis dalyvavo resocializacijos procese, vykdyta jo nusikalstamo elgesio analizė, siekiant padėti jam identifikuoti problemines sritis, pradėta vykdyti psichologinė prevencija, orientuota į problemų atpažinimo, sprendimo bei pasekmių numatymo įgūdžių lavinimą. Pokalbių eigoje stebėti pakankami planavimo įgūdžiai – nuteistasis gebėjo išsikelti tikslingus trumpalaikius ir ilgalaikius ateities planus, suplanuoti jų įgyvendinimo žingsnius, numatyti galimus trukdžius jų pasiekime bei įvardinti galimus jų įveikos būdus. Išvadoje pažymėta, kad nuteistojo ateities planai yra glaudžiai susiję su veikla, kuri padėtų save realizuoti socialiai priimtinais būdais, kartu valdant ir nusikalstamo elgesio bei vartojimo riziką. Kalbėdamas apie ateitį nuteistasis akcentuoja stabilaus darbo, artimų santykių su šeima bei draugais, asmeninio tobulėjimo bei blaivybės palaikymo svarbą. 2023 m. rugsėjo mėnesį dalyvavo psichologinėje intervencijoje, orientuotoje į problemų atpažinimo, sprendimo bei pasekmių numatyto įgūdžių lavinimą. Priemonės vykdymo metu stebėtos nuoseklios nuteistojo pastangos analizuoti problemines, su nusikalstamu elgesiu susijusias sritis, įsitraukti į užduotis, dalyvautu diskusijose. Išvadoje nurodyta, kad dalyvavimas priemonėje vertinamas kaip sėkmingas, stebima aukšta motyvacija pokyčiams, bei tai, kad minėti kriminogeniniai pokyčiai buvo ugdomi specialistų pagalba bausmės atlikimo metu, asmuo labiau motyvuotas dalyvauti rezocializacijos procese. Išvadoje taip pat pažymėta, kad nuo 2020 metų nėra užfiksuoti režimo pažeidimai, pastaruoju metu stebima labiau teigiama nuteistojo elgesio dinamika.

Analizuojant sritį dėl nuteistojo nuostatų, kurioje išskirtas dinaminis kriminogeninis veiksnys „neigiamas požiūris į visuomenės narius ir vertybes“, išvadoje nurodyta, kad M. G. padarė nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, o dėl savo antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo intervencinėje priemonėje, kurios metu buvo stebima socialiai priimtina vertybinė sistema, prokriminalinės nuostatos nefiksuotos. Užsiėmimų eigoje sustiprėjo ne tik vidinė nuteistojo motyvacija, bet ir pasitikėjimas savo gebėjimais pakeisti savo elgesį. Nuteistasis motyvuotas keisti vertybines nuostatas.

Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis nuo 2022-07-13 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2020 metų neturi drausminių nuobaudų, t. y. pastaruoju bausmės atlikimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, taip pat 2022-05-26 skatintas už aktyvų dalyvavimą intervencinėje programoje, 2023-12-28 - už gerą darbą, todėl manytina, kad nuteistasis daro pažangą valdant savo kriminogeninius veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam 2023-12-11, 2024-01-05, 2024-01-22, 2024-02-14, 2024-03-06, 2024-03-29 buvo suteiktos trumpalaikės 3 dienų išvykos namo, nuteistasis išvykų metu nustatytų tvarkos taisyklių nepažeidė, kas rodo, kad asmuo elgiasi atsakingai.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. G. padarė pakankamai akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, o jo pažangus, teigiamas elgesys nuo 2020 metų laisvės atėmimo įstaigoje leidžia manyti, kad ir būdamas laisvėje jis elgsis atsakingai. Taigi, pripažintina, kad jo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu vyko teigiama linkme, pagrįstai teigti, jog padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra ženkli, negalima. Be to, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai, pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.

Teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami resocializuotis. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jo atžvilgiu vykdoma probacija, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taip pat jam teikiama pagalba, siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę, o tai ypač svarbu ilgalaikio laisvės atėmimo atveju.

Tikėtina, kad M. G. laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nenusikalstamai. Teismo nuomone, visos nurodytos aplinkybės, patvirtina galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos bus veiksminga ir efektyvi priemonė, padėsianti M. G. laikytis resocializacijos krypties, jį drausminsianti, kuri taip pat padės užtikrinti tolimesnius teigiamus jo elgesio pokyčius. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, ir jo nauji teisės pažeidimai ar probacijos sąlygų nevykdymas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės dalies atlikimui.

Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, balansas tarp bausmei keliamų tikslų ir visuomenės intereso, kad nusikaltęs asmuo atliktų jo padarytai veikai adekvačią bausmę, nagrinėjamų atveju taikant M. G. lygtinį paleidimą pažeistas nebus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad M. G. atitinka ne tik formaliuosius, tačiau ir BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą materialųjį – ženklios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, todėl jo skundas tenkinamas – Komisijos nutarimas panaikinamas ir taikomas lygtinis paleidimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 2 punktu, 364 straipsniu teismas,

nutaria:

nuteistojo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024-03-29 nutarimą Nr. RV-25-993, kuriuo nutarta netaikyti M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

Išaiškinti M. G., kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba, į kurią jis turi atvykti per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.