Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.31 val., viešoje vietoje, bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam buvo nustatytas 1,44 promilės girtumas) ir kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. būdamas bare, kitų asmenų akivaizdoje, be pateisinamos priežasties, tyčia sudavė kojomis ne mažiau kaip du kartus gulinčiam ant nugaros ir besitraukiančiam nukentėjusiajam D. M., po ko spardydamas į šalis kėdes ir artindamasis link gulinčio D. M., sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į galvos sritį bei du kartus smūgiavo į viršutinę kūno dalį, o D. M. atsistojus, jis dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kairės pusės galvos sritį bei grumdamasis pargriovė D. M. ant nugaros, po ko nukentėjusiajam atsistojus ir pasitraukus į šoną, jis laikydamas kėdę iškėlęs į viršų, priėjo prie sėdėjusio ant palangės D. M. ir metė kėdę į nukentėjusiojo kojas, tokiu būdu keturiais trauminiais poveikiais, pjaunančiu - duriančiu savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, padarė dvi žaizdas kiekvieno antakio srityje, žaizdą kairiame skruoste bei žaizdą (įvardintą specialisto išvadoje kaip durtinę) kairėje šlaunyje, nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo D. M. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. J. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad viskas vyko praeitą vasarą, gali būti, kad kaltinime nurodytą dieną ir nurodytu laiku. Jis buvo su draugu E. bare, sėdėjo terasoje ir gėrė alų. Išgėrė tą vakarą apie 6-7 bokalus alaus. Jautėsi apsvaigęs. Konfliktas prasidėjo apie 23 val. Nurodė, jog nieko neprisimena, tik gali papasakoti ką matė iš jam parodytų vaizdo įrašų. Ką jam pasakė priėjęs nukentėjusysis, jis neatsimena. Pripažįsta, kad yra emocionalus, tačiau konflikte save sunkiai atpažino. Nurodė, jog alkoholį vartoja retai, jam užtenka nedaug išgerti ir kartais taip atsitinka. Tą kartą pamatęs peilį išsigando ir todėl ėmėsi tokių veiksmų. Kiek sudavė smūgių, nežino, buvo turbūt afekto būsenoje. Beveik nieko iš to vakaro neprisimena. Pripažįsta, kad sudavė kaltinime nurodytą smūgių kiekį. Tačiau buvo afekto būsenoje ir gynėsi. Afekto būsena jam buvo ir nuo alkoholio ir nuo situacijos. Niekada anksčiau nėra dalyvavęs muštynėse. Neprisimena, ar tą vakarą baro darbuotojai jam buvo minėję, kad daugiau nebeparduos alkoholio. Su darbo darbuotojais jis nebuvo agresyvus, gal jiems tik taip atrodė, gal kalbėjo su jais griežčiau. Baro darbuotojų parodymai byloje labai skiriasi. Be to, jeigu jis agresyvus buvo tą vakarą, tai baro darbuotojai galėjo iškviesti policiją. Po įvykio su draugu kalbėjosi apie tą vakarą. Dabar su juo mažai bendrauja, jis išvykęs iš Vilniaus. Civilinį ieškinį pripažįsta, jį atlygino. Pripažįsta savo kaltę dėl įvykio ir labai galisi. Jeigu teismas paskirtų baudą, ją sutiktų sumokėti dalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. J. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, kuo įtariamas supranta, duoti parodymus atsisako (t. 2, b. l. 5-10, 17-19, 22-24, 29-34).

2024 m. vasario 19 d. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-33092-23 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, dėl to, kad po D. M. įvykdytos nusikalstamos veikos prieš E. Š., E. Š. draugas D. J. toje pačioje vietoje, bare “ (duomenys neskelbtini)”, adresu (duomenys neskelbtini), aplinkinių akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų sudavė rankomis ir kojomis smūgius D. M., bei metė kėdę į D. M., padarydamas jam durtinę žaizdą kairėje šlaunyje, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį (t. 1, b. l. 8-10).

2024 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl D. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-33092-23 į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06822-24 (t. 1, b. l. 1-2).

2023 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios patrulės D. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.30 val., patruliuojant nustatytame maršrute, radijo ryšio šaukiniu (duomenys neskelbtini) kartu su vyr. patruliu K. R. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad bare vyriškis puola su peiliu, yra du sužaloti vyrai. Atvykus nurodytu adresu, baro „(duomenys neskelbtini)“ viduje, ant grindų, rado galimai peiliu sužalotą asmenį, kaip vėliau paaiškėjo D. M.. Asmeniui buvo sužalota kairė koja bei veidas. Atvykusi GMP 0801 asmenį dėl sužalojimų nusprendė vežti į Lazdynų ligoninę žaizdai susiūti. Įvykio vietoje aplinkybes aiškintis liko ekipažas (duomenys neskelbtini). Filmuota Bodycam (t. 1, b. l. 26).

2023 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini)- poskyrio specialisto E. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2023 m. rugpjūčio 29 d. patruliuojant nustatytu maršrutu tarnybiniu automobiliu, borto Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su specialistu D. J., apie 23.32 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), bare vyriškis puola su peiliu, yra du sužaloti vyrai. Atvykus nurodytu adresu prie baro žmonės nurodė, kuria kryptimi vienas iš įvykių dalyvių šalinasi. Už baro buvo pasivytas su baltais marškiniais (galimai su kraujo pėdsakais) vyras D. J.. Asmuo paaiškino, kad nepažįstamas vaikinas peiliu užpuolė jo draugą E. Š. ir jis norėdamas apginti draugą, puolė nepažįstamą vyrą, ir prasidėjo grumtynės, kurių metu galimai su kėde sužalojo nepažįstamam vaikinui koją. Į įvykio vietą taip pat atvyko kolegų ekipažas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su kuriais užėjo į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, viduje buvo išmėtytos kėdės, betvarkė, po stalu gulėjo peilis bei aplink ant grindų plytelių buvo daug raudonos spalvos dėmių. Baro gale gulėjo vaikinas su sužalota koja. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo bei suteikė pirmąją med. pagalbą vaikinui, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. M.. Taip pat bare buvo E. Š., kuris paaiškino, kad būdamas bare nepažįstamas vyras staiga su kažkokiu daiktu jam dūrė į kaktą ir šį įvykį pamatęs jo draugas D. J. puolė jį ginti bei prasidėjo grumtynės. Su alkotesteriu patikrinus blaivumą D. J. nustatytas 1,44 promilės. Pabendravus su baro (duomenys neskelbtini) D. R., ji paaiškino, kad baras stebimas vaizdo kameromis bei įrašas bus išsaugotas, ir prireikus jį pateiks policijai. D. M. buvo išvežtas į RVUL (t. 1, b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. M. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 18.00 - 19.00 val., jis vienas atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo išgerti alaus ir pasižiūrėti krepšinio varžybų. Ar atėjo jau išgėręs, to neprisimena, bare gėrė alų, kiek jo bare išgėrė tiksliai neatsimena, maždaug apie du litrus, daugiau nieko nevartojo, tik alkoholį, t. y. alų. Iš pradžių sėdėjo prie staliuko baro viduje. Kai baigėsi varžybos, nuėjo gerti alaus į baro terasą, esančią lauke. Sėdėjo ten kurį laiką, vis gėrė alų ir jau jautėsi gerokai apgirtęs. Kadangi buvo labai stipriai išgėręs, jis beveik nieko neatsimena, kas vyko bare vėliau, neatsimena, kaip prasidėjo konfliktas tarp jo ir dviejų jam nepažįstamų vaikinų, neprisimena, kodėl jis priėjo prie staliuko, prie kurio sėdėjo minėti vaikinai, ką jis jiems sakė, kodėl vaikinai ėjo link jo, o jis traukėsi į baro vidų, kur užėjęs jis su savimi turėtu kanceliariniu peiliuku užsimodamas sužalojo vieną iš vaikinų, po ko įbėgę į barą minėti vaikinai, ypač to sužaloto vaikino draugas pradėjo jį mušti. Kokiais veiksmas, t. y. smūgiais jis buvo sumuštas, jis taip pat neatsimena. Visas šias nurodytas aplinkybes jis žino tik iš to, kad jam kitame ikiteisminiame tyrime, kuriame jis yra pripažintas įtariamuoju, buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame šias nurodytas aplinkybes jis ir pamatė. Vėliau prisimena tik kad vaikinai, nežino ar vienas ar abu, jį stipriai sumušė, jis praradinėjo sąmonę, jo veidas buvo stipriai sumuštas, koja įpjauta, tačiau kuo nežino, nes nuo daug suduotų jam smūgių nieko neprisimena. Visas jo sumušimas taip pat užfiksuotas baro vaizdo įraše. Jį po įvykio greitoji išvežė į Lazdynų ligoninę, buvo susiūta jam kojoje padaryta žaizda, suteikta pirma pagalba ir buvo išleistas namo. Kas iškvietė greitąją med. pagalbą bei policijos pareigūnus, jis nežino, kaip atrodė minėti vaikinai jis neatsimena. Po įvykio jis turėjo eiti į darbą, tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), jo visas veidas buvo apklijuotas nes buvo žaizdos. Kadangi dirba (duomenys neskelbtini) jam buvo nemalonu taip išeiti į darbą, kaip suprato dėl to jį atleido iš darbo. Dėl šio įvykio jis buvo sužalotas, kuris iš vaikinų jį sužalojo jis nežino, dėl patirtų sužalojimų jis gydėsi namuose keletą dienų, kiek tiksliai jau neatsimena, į polikliniką nesikreipė. Dėl šio įvykio prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, dėl civilinio ieškinio informuos tyrėją vėliau (t. 1, b. l. 96-99).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. R. parodė, kad dirba bare ,,(duomenys neskelbtini)“ baro (duomenys neskelbtini). Jos pamaina prasidėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d., nuo 21.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., 02.00 val. Apie 23.25 val. pamatė, kad prie įėjimo durų vyriškis, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos maikute, su juodos spalvos akiniais nuo saulės, šviesios spalvos kepure, jis stovėjo tarp durų ir jas laikė, kad kitas asmuo, kuris buvo apsirengęs šviesios spalvos maikute, daugiau požymių neįsidėmėjo, negalėtų įeiti. Tuo metu baro viduje minėti asmenys pradėjo stumdytis ir muštis viduje, mėtytis baro kėdėmis ir stalais. Taip pat prie jos priėjo asmuo, kuriam buvo sužalota veido sritis, asmuo buvo apsirengęs mėlynos spalvos marškinėliais, šis jos paprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą ir toliau nuėjo ten. kur vyko muštynės tarp asmenų. Konflikto ir muštynių metu prie jos taip pat buvo priėjusi mergina, kuri paprašė, kad duotų ledo, kadangi yra sužeistas asmuo su sužalota koja. Merginai davė ledą, ši išėjo ir toliau nematė kas vyko, nes buvo išėjusi laukti greitosios pagalbos ir taip pat skambino policijai. Bare yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, vaizdo medžiagą pateiks. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 125-128).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja D. R. parodė, kad prie 2023 m. rugpjūčio 30 d. duotų parodymų nori papildyti, kad tą vakarą, kai įvyko muštynės tarp trijų vaikinų, bare dirbo trys darbuotojai, t. y. ji, kaip (duomenys neskelbtini), ji tą vakarą dirbo prie baro, A., kuris buvo (duomenys neskelbtini) ir U., kuri dirbo (duomenys neskelbtini). A. dirbo kartu su ja už baro. Nei vienas iš darbuotojų ir ji nematė, kaip prasidėjo konfliktas lauke, nes dirbo viduje. Ji pati nematė, kaip į barą atbulas užėjęs vaikinas, į kurį vėliau metė kėdę, ir uždaręs prieš save duris, sužalojo vieną iš už durų lauke stovėjusių vaikinų. Jai dirbant baro viduje, ji matė pro stiklinius vitrininius langus, kad lauke prie stalo sėdėjo du vaikinai, kurie tą vakarą pakankamai daug gėrė ir buvo stipriai išgėrę. Vaikino, kuris užėjo pirmas į barą, ji prieš tai lauke nebuvo pastebėjusi ir nematė jokio konflikto tarp jo ir prie staliuko sėdėjusių minėtų dviejų vaikinų. Taip pat nesigirdėjo jokio triukšmo, kad kažkas šūkautų, ar agresyviai elgtųsi. Visą įvykių seką ji pagrinde matė peržiūrėjusi vaizdo įrašus, kuriuos pateikė policijai, ir tik juose pamatė, kad vaikinas su akiniais, tamsios spalvos maikute, pats priėjęs prie dviejų prie stalo sėdėjusių vaikinų, juos užkalbino ir pats atsitraukė, jokios agresijos iš jo pusės nematė. Tik vaizdo įraše pamatė, kad pirmas į barą užėjęs vaikinas, kažką išsitraukęs iš striukės kišenės ir pravėręs duris, rankoje laikydamas daiktą, kaip vėliau suprato, kad kanceliarinį peiliuką, nes jis buvo rastas baro patalpose netoli durų ant grindų, juo užsimojo vienam iš lauke stovėjusių vaikinų, po ko abu vaikinai įsiveržė į baro vidų ir pradėjo mušti sužalojusį vaikiną. Pati to nematė, tik iš vaizdo įrašo. Pati matė, kaip pro duris įsiveržė abu už durų stovėję vaikinai, pirmiausiai puolė abu, po to tik vienas, kuris buvo agresyviausias. Prie baro, kur ji buvo, pribėgo peiliuku sužalotas vaikinas, jis pats ne iš karto suprato, kad jam kraujavo žaizda kaktoje prie akies, kiek atsimena lygtais kairėje pusėje. Ji negali dabar tiksliai įvardinti kas vyko baro viduje, t. y. kas kokius veiksmus, smūgius, kiek kartų ir prieš ką sudavė, viskas yra labai gerai užfiksuota vaizdo įraše, vyko didelis chaosas, stalai ir kedės vartėsi, baro klientai, sėdėję bare, išbėgo į lauką, o iš lauko subėgo klientai, kurie bandė skirti vaikinus, pagrinde visus veiksmus baro viduje atliko agresyvus vaikinas, apsirengęs šviesia maikute, jis baro viduje puolė vaikiną, kuris prieš tai panaudojo peiliuką, jam smūgiuodamas tiek kumščiais tiek spardydamas, o minėtas vaikinas pagrinde bandė gintis. Matė, kaip agresyvus vaikinas vaikščiojo paėmęs kėdę ir norėdamas ją mesti į minėtą vaikiną, ja mosikavo. Iš pradžių kėdę baro klientai bandė atimti, bet vėliau vis tiek metė minėtam vaikinui, kuris jau buvo atsitraukęs į šoną ir sėdėjo prie lango. Po šio smūgio, ji matė, kad vaikinui kraujavo koja, virš kelio. Prieš apklausą jai buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota konflikto pradžia, t. y. veiksmas lauke ir sužalojimas peiliuku. Nei tuo metu būdama bare, nei peržiūrėjus vaizdo įrašą, ji nesuprato, kodėl išsitraukęs peiliuką vaikinas perpjovė ties akim kaktą kitam vaikinui, ji matė, būdama už baro, kad už durų stovėjo du vaikinai ir bandė atidaryti duris, bet negirdėjo nei jokio konflikto, nei triukšmo nei puolimo iš už durų stovėjusių vaikinų pusės, nematė jokios realios grėsmės, dėl ko vaikinas, pjovęs peiliuku taip pasielgtų. Taip pat ir baro viduje vykusių muštynių metu, pagrinde puolimas buvo iš agresyvaus vaikino pusės, jis ne gynėsi, o puolė. Vaikino, kuriam buvo sužalota koja, buvo sumuštas ir veidas, matėsi akivaizdūs sumušimai, bet nežino ar nuo smūgių, ar nuo griuvimo. Kas įvyko lauke, nematė nei vienas iš baro darbuotojų, nes visi tuo metu buvo baro viduje. Muštynių baro viduje metu buvo pilnai sutrikdytas baro darbas, išgąsdinti baro darbuotojai ir klientai, jie nebeįleido į barą daugiau klientų, tik jau buvusiems lauke sėdėjusiems klientams leido pabaigti savo gėrimus. Baro darbą buvo priversti baigti maždaug valanda anksčiau, nei turėjo dirbti. Baro turtas nebuvo sugadintas. Parodytame vaizdo įraše, ji nieko neatpažino iš lauke prie staliukų sėdėjusių klientų, kad galėtų nurodyti duomenis kaip paliudyti galinčių asmenų. Visi konflikte dalyvavę vaikinai tą vakarą jai taip pat matyti pirmą kartą (t. 1, b. l. 130-133).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad datos jau tiksliai neprisimena, galimai 2023 m. rugpjūčio 30 d., jis dirbo (duomenys neskelbtini) bare „(duomenys neskelbtini)“ naktinėje pamainoje. Jo pamaina yra nuo 19.00 val. iki 2.00 val. nakties. Minėtame bare jis dirba (duomenys neskelbtini). Dėl minėtos dienos vakaro muštynių nori pasakyti, kad įvykusių muštynių pradžios jis nematė, todėl nurodyti kaip ir nuo ko jos prasidėjo negali, nes nieko nežino. Muštynes matė nuo tada kada jau jos buvo įpusėjusios, kada reikėjo kviesti policijos pareigūnus. Muštynės vyko tarp trijų vaikinų, vienas iš jų, kuris įpjovė vienam iš jų peiliuku į kaktą, ir kiti du. kurie buvo dviese. Iš minėtų vaikinų asmeniškai nei vieno nepažįsta. Nors jis pačios muštynių pradžios nematė, bet kaip supranta, ir vėliau matė per kameras, konfliktas prasidėjo nuo to, kai vaikinas, įpjovęs peiliuku, priėjo prie staliuko kur sėdėjo kiti du minėti vaikinai ir juos užkalbino. Kadangi abu iš dviejų sėdėjusių prie staliuko vaikinų buvo labai girti, kaip suprato vienas iš jų, kuris buvo su baltais marškinėliais, negalėjo nusiraminti, ir pats savo agresyviu nusiteikimu išprovokavo visą tą situaciją, nes jis mano, kad net jei tas vaikinas nebūtų įpjovęs peiliuku, vis tiek tarp jų būtų muštynės, nes vaikinas su baltais marškinėliais, kada jam pasakė, kad jau daugiau nebeparduos alkoholio, net su jais kalbėjo agresyviai, kitas su juo buvęs vaikinas buvo ramesnis. Nori pasakyti, kad jis pačios muštynių pradžios nematė, nes nebuvo salėje, pamatė tik tada, kai jie jau buvo salės gale. Tada prie baro priėjo vienas iš vaikinų kuriam buvo įpjauta į kaktą ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus, daugiau jokios pagalbos neprašė ir vėl nuėjo atgal prie savo draugo, kur toliau tesėsi muštynės. Jis norėdamas nuraminti situaciją vaikinui, kuris įpjovė vienam iš vaikinų, į veidą papurškė ašarinių dujų, kurių dėl saugumo turi darbe. Nori pasakyti, kad dujų papurškė tik minėtam asmeniui, ne kitiems dviems, nes vaikinas kuriam buvo įpjauta į kaktą, jam pasirodė gan ramus, o vaikinui kuris buvo su balta maike nepurškė privengdamas jo, nes vaikinas jam grasino, sakydamas, kad jei jis įsikiš, kad gaus ir jis. Dabar įvardinti kas kam kokius smūgius sudavė jis negalėtų, nes taip smulkiai visko neprisimena. Prisimena tik momentą, kada vaikinas su balta maike, vaikinui buvusiam su peiliuku, metė su kėde pataikydamas į koją. Mano, jei ne padauginęs alkoholio vaikinas su baltais marškinėliais, viso konflikto nebūtų buvę, nes vaikinas įpjovęs į kaktą peiliuku bare buvo ir dieną prieš, jis pasirodė keistokas, tačiau buvo neagresyvus. Ką sakė prieš įvykį vaikinas priėjęs prie staliuko, kur sėdėjo kiti du minėti vaikinai nurodyti negali, nes pats negirdėjo. Pačioj pabaigoj konflikto, kada jau laukė policijos, jam baro vadovė neleido jau artintis prie jų, todėl daugiau nieko nematė, nežino. Matė tik kad prieš atvykstant pareigūnams agresyviausias vaikinas su baltais marškinėliais bandė pabėgti iš įvykio vietos, bet jį sugavo. Daugiau jokių aplinkybių papasakoti negali, nes neprisimena. Nori pasakyti, kad nors ir vyko muštynės, visi baro klientai atrodė ramūs, nebuvo kažkaip išsigandusių ar sutrikusių, viena mergina buvo priėjusi prie baro ir paprašė ledo, visi klientai jo manymu elgėsi ramiai. Daugiau neturi ką papasakoti (t. 1, b. l. 138-141).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja U. A. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) bare, dirba ten (duomenys neskelbtini). Datos tiksliai neprisimena, galimai 2023 m. rugpjūčio 30 d., bare dirbo nuo 17.00 val. iki 1.00 val. nakties. Bare tą vakarą dirbo ji, jos kolega A. ir vadovė D.. Kad tos dienos vakarą bare vyko muštynės ji žino, bet nuo ko jos prasidėjo nieko nežino, nes nematė, kadangi tuo metu dirbo virtuvėje. Būdama virtuvėje ji išgirdo, kad baro salėje kažkas vyksta, pažiūrėjusi per virtuvės durų langelį pamatė mėtomus stalus ir tada išėjo prie baro pažiūrėti kas vyksta. Kada ji išėjo iš virtuvės tuo metu vyko muštynės tarp trijų asmenų prie baro. Jokių veiksmų, kas ką darė, nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, vyko kažkokia sumaištis, spardėsi, mėtėsi kėdėmis ir stalais. Konfliktas vyko tarp vieno vaikino ir kitų dviejų vaikinų, kurie buvo kartu. Nori pasakyti, kad dėmesį atkreipė iš tų trijų tik į vieną vaikiną, tai iš tų kurie buvo dviese, jis buvo su baltos spalvos marškinėliais, vaikinas buvo tamsios plaukų spalvos, jis iš jų buvo agresyviausias, atrodė labai emocionalus, taip mano ir todėl, kad jau nurimus muštynėms jis bandė konfliktuoti su vienu iš baro klientų, su kuriuo taip pat vos nesusimušė. Nori pasakyti, kad pačio momento, kada vienam iš minėtų dviejų vaikinų įpjovė į kaktą, ji nematė, pamatė, kad jo kakta buvo kruvina tada, kai jis priėjo prie baro ir paprašė iškviesti medikus ir policijos pareigūnus. Iš pačios pabaigos, kada jau muštynės aprimo, ji prisimena kai pamatė salės gale ant grindų sėdintį prie sienos pasirėmusį vaikiną, tą kuris galimai įpjovė peiliuku, jo būklė atrodė labai prasta, atrodė, kad jis praradinėja sąmonę, matė kaip jam ant veido pylė vandenį, kad nenualptų, ant jo kojos buvo gili ir didelė poros centimetrų žaizda, ji dar net pagalvojo, kad jam įpjovė peiliu, bet, kaip vėliau suprato iš kolegų, koja galimai buvo sužalota kėde. Daugiau apie įvykį kažką papasakoti nelabai gali, nes viską, ką įsidėmėjo, papasakojo. Tik dar iš pačios pabaigos prisimena, kad vienas iš vaikinų kurie buvo kartu pasakė, kad iškvietė policiją, o kitas į tai atsakė - tada bėgam iš čia ir abu šalinosi iš įvykio vietos, bet policijos pareigūnai juos abu sulaikė. Vaikinas kuris galimai vienam iš jų įpjovė peiliuku niekur nebėgo, jis negalėjo paeiti ir galimai nuo stiprių sumušimų praradinėjo sąmonę. Kiek prisimena, kai atvažiavo medikai, į ligoninę buvo išvežtas tas, kuris buvo su peiliuku, o vaikinas kuriam buvo įpjauta į kaktą važiuoti atsisakė, tik jam užklijavo kaktą. Nori pasakyti, kad baro klientai, kada vyko muštynės neatrodė išsigandę ar kitaip sutrikę, kuriems visa tai stebėti buvo galbūt nemalonu išėjo iš baro, o kiti iš terasos susidomėję klientai kaip tik atėjo pažiūrėti kas vyksta, bet atėjo tada, kada jau viskas nurimo. Pačios pradžios, kaip vaikinas peiliuku įpjovė kitam vaikinui, ji nematė, nuo ko tarp jų prasidėjo konfliktas nieko nežino. Viską ką prisimena iš minėtos dienos vakaro ji papasakojo, daugiau neturi ką pasakyti. Pati nebuvo nei išsigandusi, nei sutrikusi (t. 1, b. l. 143-146).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Š. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.00 val., jis kartu su draugu D. J., kurio telefono numerio jis nežino, atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, sėdėjo už staliuko. Staliukas buvo lauko pusėje. Apie 22.00 val. jis nuėjo prie baro stalo, tam, kad pasiimtų dar alaus ir eilėje pastebėjo vyriškį, kaip buvo apsirengęs neatsimena, maždaug apie 1,75 m. ūgio, kuris rankoje laikė mygtukinį telefoną ir labai jį buvo užsidengęs rankomis, kad jam pasirodė keista, tarsi jis kažką slėpė nuo aplinkinių. Kaip kalbėjo šis vyriškis jis nežino, negirdėjo. Nuėjęs prie staliuko su draugu gėrė alų. Po kažkiek laiko jo draugas nuėjo į tualetą, o jis nuėjo prie baro. Baro lauką ir vidų skiria durys. Eidamas pro šias duris pajuto staigų smūgį į kaktą su kažkokiu aštriu daiktu, po ko pajuto fizinį skausmą. Kas buvo po smūgio, jis nežino, nesuprato kas vyksta. Pastebėjo kaip atbėga jo draugas ir pradeda grumtis su vyriškiu, kaip suprato su vyriškiu, kuris jam trenkė į kaktą. Jie abu mušėsi, draugas jį norėjo apginti. Po ko, tas vyriškis pargriuvo ir jis atsistojęs trenkė jam porą smūgių su koja. Po ko subėgo baro darbuotojai ir juos išskyrė. Greičiausiai policiją iškvietė baro darbuotojai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jo draugas išsigando ir pradėjo bėgti, nežino dėl kokių priežasčių. Tuo metu bare buvo kiti aplinkiniai, kurie matė įvykį. Po kiek laiko pastebėjo kaip jo draugas kartu su policijos pareigūnais ateina prie tarnybinio automobilio. Kartu su policija atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba. Jį apžiūrėjo medikai ir nustatė kaktos įpjovimą ir užklijavo pleistrą. Nusikalstama veika jam padaryta fizinė žala. Civilinį ieškinį teiks tolimesnio tyrimo metu. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 148-151).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas E. Š. parodė, kad pasilieka prie pirminės apklausos parodymų, tačiau papildomai nori patikslinti kai pirminės apklausos metu minėjo, kad su juo prie stalo sėdėjęs draugas buvo tualete, o jis iš lauko terasos ėjo į baro vidų, kai jam atidarius duris nepažįstamas vaikinas tuo metu jam dar nežinomu daiktu dūrė į kaktą ir tuo pačiu pataikė į antakį. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga pamatė ir nori patikslinti, kad visgi jo pažįstamas D. J. visą laiką buvo kartu su juo. Susipažinęs su vaizdo įrašu, nori paakyti, kad jiems su pažįstamu sėdint prie staliuko prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris vėliau jam dūrė peiliuku, ką jis priėjęs sakė - nurodyti negali, nes tikrai neprisimena, pagal vaizdo įrašą mato, kad pasakė kažką, kas jam buvo juokinga, o D. dėl to galimai įsižeidė. Galimai dėl to, kad buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, jis visiškai neprisimena to momento, kada jis išėjo kartu su D. paskui juos užkalbinusį vaikiną. Jam tuo metu atrodė, kad jis ėjo vienas iš terasos į baro vidų, tačiau pagal vaizdo įrašą mato, kad atėjo kartu su D.. Visai neprisimena ar jis, ar jo pažįstamas D., eidamas iš paskos minėtam vaikinui kažką sakė. Neprisimena ir to momento, kada jam peiliuku įpjovęs vaikinas laikė prieš juos baro duris. Kiek mato iš peržiūrėtų vaizdo įrašų, duris atidarė jo pažįstamas D., o jis kadangi stovėjo tiesiai prieš jas - buvo sužalotas, kaip vėliau paaiškėjo kanceliariniu peiliuku (t. 1, b. l. 153-156).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas E. Š. parodė, kad prie ankstesnių apklausų duotų parodymų gali papildomai nurodyti tik tiek, kad visi jo 2023 m. lapkričio 8 d. papildomos apklausos metu, po to, kai jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota nuo momento, kaip prie staliuko, prie kurio sėdėjo jis ir jo draugas D., priėjo nepažįstamas vaikinas, kaip nepažįstamas vaikinas nuo jų staliuko, atsitraukė, kaip D. nuėjo paskui minėtą vaikiną, kaip jis nubėgo paskui D., kaip jam minėtas nepažįstamas vaikinas kanceliariniu peiliuku perpjovė kaktą, dešinėje pusėje ties antakiu, kaip jis su D. įbėga į barą ir kas vyko baro viduje toliau, duoti parodymai yra teisingi, jis pilnai pasilieka prie jų, jis nieko naujo neatsimena ir papildyti negali, kaip ir minėjo apklausos metu, neatsimena konflikto pradžios, nežino, kodėl prie jų staliuko priėjo minėtas vaikinas ir ką jiems pasakė, nežino, kodėl D. nuėjo paskui minėtą vaikiną, gali pasakyti tik tiek, ką pamatė parodytame vaizdo įraše, kad jokios agresijos iš jo pusės nematė, tai, ką priėjęs prie jų staliuko kalbėjo minėtas vaikinas jam kėlė šypseną, paskui D. jis nubėgo taip pat su šypsena. Kodėl D. nuėjo paskui minėtą vaikiną, jis negali paaiškinti, tai tikriausiai galėtų pasakyti tik pats D., nors kiek žino, jis taip pat mažai ką atsimena apie tą vakarą kilusį incidentą, nes buvo stipriai išgėręs, nei iš minėto vaikino nei iš jo pusės, tikrai vaizdo įraše nematė jokios agresijos ar grėsmės, nemano, kad ir D. ėjo link minėto vaikino norėdamas jo atžvilgiu atlikti kokius nors smurtinius veiksmus, galimai kažką pasiaiškinti, nes jam nepatiko ką vaikinas pasakė, bet kaip minėjo neatsimena ką vaikinas galėjo pasakyti. Jis paskui D. nubėgo, nes norėjo padėti suvaldyti situaciją, jei ji pasisuktų viena ar kita linkme, taip sprendžia žinodamas save ir savo charakterį, nes net ir išgėręs niekada nėra agresyvus, nesivelia į jokias muštynes, visada stengiasi išspręsti konfliktus žodžiu. Apie D. negali nieko pasakyti, nes tą vakarą D. matė tik antrą kartą, pažinojo jį tik apie porą mėnesių, taip pat anksčiau jo nebuvo matęs agresyvaus. Kodėl vaikinas jam pjovė peiliuku, jis nesupranta, nes jo akimis, ką jis matė vaizdo įraše, tam veiksmui nebuvo jokio motyvo, nes nebuvo jokios realios grėsmės gintis, kadangi vaikino niekas nepuolė, jau po suduoto smūgio, jis įbėgęs į barą sudavė vaikinui porą smūgių, kur tiksliai neatsimena, vaizdo įraše yra užfiksuota, kadangi jis iš pradžių nematė kuo vaikinas perpjovė jam kaktą, jo tikslas buvo, kad vaikinas išmestų daiktą, kuriuo jam perpjovė, ir girdėjo garsą, kaip kažkas iškrito ant grindų bare, po to atsitraukė ir nuėjo prie baro paprašyti, kad jam iškviestų greitąją, toliau muštynėse jis nedalyvavo, jis tik atsimena, kad vyko muštynės tarp D. ir minėto vaikino, buvo didelis chaosas vartėsi stalai ir kėdės, neatsimena tikrai, kiek ir kokius smūgius sudavė D. minėtam vaikinui, ar vaikinas sudavė D., tuos veiksmus jis irgi pamatė tik jam parodytame vaizdo įraše, pats atsimena tik, kad muštynių tarp D. ir minėto vaikino metu jis bandė D. stabdyti, t. y. raminti ir bandė atitraukti nuo minėto vaikino, fakto, kaip D. metė į vaikiną kėdę, jis neatsimena, tai tik matė vaizdo įraše. Daugiau papildyti neturi ko, mano, jei minėtas vaikinas peiliu nebūtų jo sužalojęs, visų tolimesnių muštynių tikrai nebūtų buvę, jei ir būtų buvęs kažkoks žodinis konfliktas tarp D. ir minėto vaikino, jis būtų jį išsprendęs taikiai, be pasekmių, kurios atsitiko realiai šioje situacijoje (t. 1, b. l. 158-161).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad jis naudojasi mobiliojo ryšio telefonu ir maždaug prieš metus, tikslios datos neatsimena, galimai 2023 m. rugpjūčio 29 d., jis buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastate, sėdėjo lauke prie staliuko, sėdėjo su savo pažįstamais, kurių vienas buvo T. J., kitas vardu R.. T. iš vis tą vakarą matė pirmą kartą, jokių jo kontaktinių duomenų nežino. Jiems besėdint, vėlai vakare, koks buvo laikas neatsimena, pastebėjo, kad baro viduje vyksta muštynės, matė kaip vienas bare esantis vaikinas kumščiais daužo kitą vaikiną, ar spardė neatsimena, vėliau šiam mušamam vaikinui atsitraukus prie lango, tas vaikinas kuris puolė, priėjo prie lango ir į atsitraukusį vaikiną metė kėdę, bet kur pataikė, nematė. Muštynės jam iš šono stebint atrodė kaip vieno vaikino puolimas kito vaikino atžvilgiu. Visą tai matė iš lauko pusės pro langą, į baro vidų užėjęs nebuvo. Tuo metu pažįstamas vardu T. paprašė jo telefono, kad galėtų iškviesti policiją. Kodėl skambino būtent iš jo telefono, tiksliai neatsimena, galimai pažįstamo telefonas buvo išsikrovęs. Kai T. pranešė policijai, po kažkurio laiko matė, kad atvažiavo policija ir greitoji. Jie, prasidėjus baro viduje muštynėms, niekur nesitraukė nuo staliuko, toliau lauke sėdėjo, matė kaip pareigūnai išsivežė mušusį vaikiną, o greitoji sužalotą vaikiną. Jiems sėdint lauke nesijautė kažkokios didelės sumaišties dėl vykusių muštynių, galimai labiau galėjo pajusti tie, kas buvo baro viduje. Jį labiausiai šokiravo ir išgąsdino, kai pamatė, kad vaikinas paėmė kėdę ir užsimojęs kėde priėjo prie kito vaikino ir metė į jį kėdę, jis išsigando, kad tokią kėdę mesdamas gali stipriai sužaloti. Kaip buvo sužalotas nukentėjęs vaikinas, jis neatkreipė dėmesio, nes kaip minėjo, jie toliau lauke sėdėjo prie staliuko ir bendravo tarpusavyje. Daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti, nes neatsimena (t. 1, b. l. 166-169).

2024 m. sausio 26 d. Medicinos dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, jog remiantis D. M. pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, jog D. M. nustatytos keturios žaizdos: po vieną antakių srityje, viena kairiame skruoste, viena kairėje šlaunyje (įvardinta kaip durtinė). Žaizdos padarytos keturiais trauminiais poveikiais, pjaunančiai duriančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Žaizdos atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes duomenų, kad sveikata būtų sutrikdyta ilgam nėra (t. 1, b. l. 83-85).

2023 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ įsikūrusio, adresu (duomenys neskelbtini) patalpose, esantis baras „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrimas baras yra prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ pastato pirmajame aukšte. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 32-47).

2023 m. rugsėjo 15 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kanceliarinis peilis su geltona rankena ir jo geležtė. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 66-72).

2024 m. sausio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai apžiūrėti vaizdo įrašai Nr. 1000012831.mp4, Nr. 1000012828.mp4, Nr. 1000012824.mp4 ir Nr. 1000012822.mp4 (t. 1, b. l. 62-65).

2024 m. liepos 17 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 172-176).

2024 m. liepos 15 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas (t. 1, b. l. 180-182).

2024 m. liepos 22 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro skambučių įrašai (t. 1, b. l. 183-185).

Alkoholio kvito Nr. ARKL0698 duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 30 d., 01.25 val., D. J. iškvėptame ore buvo nustatyta 1,44 promilių etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 30).

Alkoholio kvito Nr. ARAA0133 duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 30 d., 02.23 val., D. M. iškvėptame ore buvo nustatyta 1,41 promilių etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal baudžiamojo proceso įstatymo normų nustatytas ribas. Taigi, BPK nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs požymiai – viešoji tvarka gali būti sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi arba vandališkais veiksmais. Esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį turi šios nusikalstamos veikos padarymo vieta, o būtent – viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Tik tuo atveju, jeigu objektyvioji nusikaltimo pusė yra realizuojama viešoje vietoje asmuo gali atsakyti pagal BK 284 straipsnį.

BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panašiai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių asmenų reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K- 513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad D. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Nors apklausų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. J. parodymus duoti atsisakė ir dėl savo kaltės nepasisakė, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.31 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam buvo nustatytas 1,44 promilės girtumas) ir kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. būdamas bare, kitų asmenų akivaizdoje, be pateisinamos priežasties tyčia sudavė nukentėjusiajam D. M. ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas bei smūgiavo kėde, nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo D. M. sveikatą. D. J. patvirtino, kad nurodytą dieną tarp jo ir nukentėjusiojo galimai kilo konfliktas, tik D. J. negalėjo prisiminti dėl kokios priežastis, kurio metu jis sudavė nukentėjusiajam kaltinime nurodytus smūgius. Kiek smūgių sudavė kaltinamasis detalizuoti negalėjo, tačiau patvirtino, kad visa tai, kas yra užfiksuota vaizdo įrašuose yra tiesa ir suduotų smūgių skaičiaus jis neginčija (t. 1, b. l. 62-65; t. 2, b. l. 135-138). Fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybę patvirtina ir paties nukentėjusiojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 96-99). Be kita ko, fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybes, o būtent tai, kad kaltinamasis D. J. D. M. atžvilgiu bylai aktualiu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai D. R., A. A., E. Š., R. J. (t. 1, b. l. 125-128, 130-133, 138-141, 148-151, 153-156, 158-161, 166-169), taip pat ir pirmiau nurodyti vaizdo įrašai, aptarti 2024 m. sausio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokole, kuriuose akivaizdžiai matosi kaltinamojo D. J. nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų pobūdis (t. 1, b. l. 62-65).

Taigi, visi pirmiau aptarti proceso dalyvių parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, leidžia teismui daryti neabejotina išvadą, kad kaltinamasis D. J. bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.31 val. bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą - sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į įvairias kūno vietas bei smūgiavo kėde, tokiu būdu keturiais trauminiais poveikiais, pjaunančiu - duriančiu savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, padarė dvi žaizdas kiekvieno antakio srityje, žaizdą kairiame skruoste bei žaizdą (įvardintą specialisto išvadoje kaip durtinę) kairėje šlaunyje, įvertintą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad D. J. fizinį smurtą nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu panaudojo vietoje, atitinkančioje viešosios vietos reikalavimus, t. y. (duomenys neskelbtini) bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tai padarė kitų asmenų akivaizdoje. Minėtas kaltinamajam inkriminuotas faktines aplinkybes įrodo tiek atliktos įvykio vietos apžiūros protokolas bei įvykio vietoje buvusių vaizdo kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 32-47, 62-65), tiek kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų D. R., A. A., U. A., E. Š. ir R. J. apklausos protokolai (t. 1, b. l. 125-128, 130-133, 138-141, 143-146, 148-151, 153-156, 158-161, 166-169). Iš pirmiau nurodytos baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad vieta, kurioje kaltinamasis D. J. panaudojo fizinį smurtą, buvo prieinama kiekvienam pašaliniam asmeniui, joje laisvai judėjo kiti asmenys ir į ją bet kada buvo galima patekti, o įvykio metu, be kaltinamojo ir nukentėjusiojo, ten buvo ir kiti asmenys - anksčiau minėti liudytojai ir kiti baro lankytojai.

Anksčiau teismo aptartų įrodymų kontekste teismas konstatuoja ir tai, kad dėl kaltinamojo D. J. nusikalstamų veiksmų, buvo sukelti BK 284 straipsnio sudėtyje numatyti pavojingi padariniai, realiai sutrikdę visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Iš baudžiamosios bylos duomenų (nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojų D. R., A. A., U. A., E. Š., R. J. parodymų, 2024 m. sausio 26 d. Medicinos dokumentų apžiūros protokolo) matyti, kad nukentėjusiojo D. M. atžvilgiu buvo panaudotos fizinis smurtas ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaip jau buvo minėta, minėtas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) bare „(duomenys neskelbtini)“, iš esmės be pateisinamos priežasties, kitų su konfliktu nesusijusių asmenų, kurie bandė minėtą konfliktą nutraukti, akivaizdoje. Akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis – fizinis smurtas buvo panaudotas kitiems asmenims laisvai prieinamoje vietoje, jų akivaizdoje, kurie dėl kilusio konflikto buvo priversti imtis tikslingų veiksmų, nukreiptų minėtą konfliktą išspręsti, baras dėl nurodytų kaltinamojo veiksmų buvo priverstas anksčiau baigti darbą. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje yra pripažįstama, kad smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K- 719/2012).

Be to, teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamajam inkriminuoti veiksmai pasižymėjo tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, Nr. 2K-159/2009, Nr. 2K-136/2010, Nr. 2K- 447/2012). Kaltinamasis nurodė, kad neturėjo tikslo sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, turėjusio peilį, tačiau pastarojo nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų veiksmų dinamika bei vieta, leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog kaltinamasis D. J. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Minėtos aplinkybės viso proceso metu pats kaltinamasis neginčijo (apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jautėsi apsvaigęs), ją taip pat įrodo ir alkotesterio „Alcotest“ Nr. ARKL-0698 rezultatai (t. 1, b. l. 30).

Kaltinamasis duodamas parodymus teisme nurodė, jog veiką įvykdė gindamasis, taip pat nuo alkoholio ir nuo visos situacijos būdamas afekto būsenoje. Vis dėlto pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas afekto būsenoje. Pabrėžtina, kad versija, jog D. J. veikė būdamas labai susijaudinęs, pateikta tik nagrinėjant bylą teisme, o ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nesutiko duoti parodymų, nepasisakė dėl savo kaltės, taip pat nenurodė, jog dėl nukentėjusiojo veiksmų staiga ir labai susijaudino. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiojo D. M. smūgis kanceliariniu peiliuku buvo suduotas ne D. J., o kartu su juo buvusiam asmeniui. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog D. J. buvo itin agresyvus ir net kartu su juo buvusiam draugui bei kitiems baro lankytojams jį bandant sulaikyti nuo tolimesnių veiksmų, jis ištrūkdavo iš jų rankų ir toliau smūgiuodavo nukentėjusiajam kai akivaizdaus pavojaus jau nebebuvo. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. A. parodymų, D. J. ir su baro darbuotojais elgėsi agresyviai (kalbėjo agresyviai, kai buvo informuotas baro darbuotojo, kad daugiau alkoholio tą vakarą jam nebus parduodama). Iš paties kaltinamojo prisipažinimo matyti, jog jis laiko save emocionaliu. Dėl to nesutiktina su argumentais, jog vien nukentėjusiojo D. M. smūgis kanceliariniu peiliuku kartu su kaltinamuoju buvusiam asmeniui siekė tokį netikėtumo bei įžūlumo lygį, kad jo pakako sukelti D. J. afekto būseną. Laikytina, jog nors kaltinamojo smurtinius veiksmus ir galėjo iš dalies lemti paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys, kuriuo jis išprovokavo D. J. pyktį ir šis nesusivaldęs sumušė nukentėjusįjį, kaltinamasis suvokė savo veiksmų esmę ir gebėjo juos valdyti.

Tai, kad D. J. nebuvo sukelta afekto būsena patvirtina ir aplinkybė, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl konstatuotina, kad kaltinamojo negalėjimą tiksliai nurodyti visų įvykio detalių lėmė ne buvimas afekto būsenoje, o neadekvatus situacijos vertinimas esant apsvaigus nuo suvartoto alkoholio. Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, prieš atvykstant policijai D. J. ketino pasišalinti iš įvykio vietos, bet buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pirmiau nurodytos aplinkybės tik sustiprina išvadą, kad kaltinamojo pozicija dėl afekto būsenos yra tik jo pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors sutiktina su tuo, kad bet koks konfliktas, įžeidinėjimas ar fizinis smurtas gali asmeniui sukelti susijaudinimą, bet šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad D. J. susijaudinimo lygis atitinka afekto būsenai keliamus reikalavimus.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad D. J. 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 23.31 val., viešoje vietoje, bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam buvo nustatytas 1,44 promilės girtumas) ir kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. būdamas bare, kitų asmenų akivaizdoje, be pateisinamos priežasties, tyčia sudavė kojomis ne mažiau kaip du kartus gulinčiam ant nugaros ir besitraukiančiam nukentėjusiajam D. M., po ko spardydamas į šalis kėdes ir artindamasis link gulinčio D. M., sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į galvos sritį bei du kartus smūgiavo į viršutinę kūno dalį, o D. M. atsistojus, jis dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kairės pusės galvos sritį bei grumdamasis pargriovė D. M. ant nugaros, po ko nukentėjusiajam atsistojus ir pasitraukus į šoną, jis laikydamas kėdę iškėlęs į viršų, priėjo prie sėdėjusio ant palangės D. M. ir metė kėdę į nukentėjusiojo kojas, tokiu būdu keturiais trauminiais poveikiais, pjaunančiu - duriančiu savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, padarė dvi žaizdas kiekvieno antakio srityje, žaizdą kairiame skruoste bei žaizdą (įvardintą specialisto išvadoje kaip durtinę) kairėje šlaunyje, nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo D. M. sveikatą. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo D. J. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 284 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę D. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita vertus, D. J. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų atlikimui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina ir tai, kad pastarasis Lietuvos Respublikoje teistas 2 kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio veiką (t. 2, b. l. 39-43), yra teistas užsienyje (t. 2, b. l. 44), baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą – važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui, automobilio statymo ne tam skirtoje vietoje, greičio viršijimo (t. 2, b. l. 47-49). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė vykdantis individualią veiklą pagal pažymą – (duomenys neskelbtini), turi tris nepilnamečius vaikus, yra išsiskyręs (t. 2, b. l. 135). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti D. J. už padarytą ir BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus baudą. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam skirtina artima minimaliam dydžiui bauda – 60 MGL.

Kadangi ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, D. J. paskiriant galutinę bausmę – 40 MGL dydžio baudą.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 9,65 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 111-112). Teisiamojo posėdžio metu D. J. pateikė duomenis, kad 2024 m. lapkričio 11 d. atliko 9,65 Eur pavedimą į civiliniame ieškinyje nurodytą sąskaitą (t. 2, b. l. 134), taigi žalą atlygino. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad turtinė žala civiliniam ieškovui yra atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Byloje nebuvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

- Prie bylos I tomo viršelio prisegtas vokas su 3 laikmenomis (CD) su įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

- Vokas Nr. 1, kuriame supakuota kanceliarinio peilio geležtės dalis; vokas Nr. 2, kuriame supakuotas kanceliarinis peilis su geltona rankena; vokas Nr. 3 su nuoplova; dėžutė Nr. 4, kurioje supakuota servetėlė su raudonos spalvos dėmėmis, nutarimu perduoti saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius. Aktas, Nr. PD-00000017189 (t. 1, b. l. 76), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. skirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Nutraukti procesą dėl pareikšto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– prie bylos I tomo viršelio prisegtą voką su 3 laikmenomis (CD) su įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

- voką Nr. 1, kuriame supakuota kanceliarinio peilio geležtės dalis; voką Nr. 2, kuriame supakuotas kanceliarinis peilis su geltona rankena; voką Nr. 3 su nuoplova; dėžutę Nr. 4, kurioje supakuota servetėlė su raudonos spalvos dėmėmis, nutarimu perduotus saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius. Aktas, Nr. PD-00000017189, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikintini.

Išaiškinti D. J., kad 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų atsiskaitomųjų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį Nr. 1-3234-1217/2024), baudos įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.