Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-01-07 · Byla Nr. Ik-339-423/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-339-423/2013Sprendimas · 2013-01-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-08-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-07
Bylos Nr.
Ik-339-423/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00937-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Policijos departamento prie VRM, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr.1-339-423 /13Proceso Nr. 3-62-3-00937-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 22; 15.2.3;74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 7d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės ir Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant pareiškėjui V. J. ,

nedalyvaujant atsakovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie VRM atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 23 d. administracinį aktą Nr. 20-10-S-8316, įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atsakyti iš naujo į pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. skundą, reg. Nr. 20-AP-636 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 443,35 Lt turtinę žalą ir 50 000 Lt neturtinę žalą (b.l. 7-10).

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo atsisakymas atlikti pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. skunde reikalautus veiksmus pažeidė Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos protokolo Nr. 11 3, 5, 6, 10, 13, 14 straipsnius, dėl atsakovo veiksmų ir kaltės pareiškėjas patyrė ilgalaikį ir sistemingą psichologinį kankinimą, jo orumą žeminantį elgesį, netiesioginį fizinį kankinimą, laisvės ir saugumo pažeidinėjimą. Pareiškėjui atsakovas trukdė teisme ginti suvaržytą teisę į teisingą bylų nagrinėjimą. Taip pat atsakovas pažeidė pareiškėjo teises į veiksmingas gynybos priemones administracinėse bei baudžiamosiose bylose. Be to, atsakovas diskriminavo pareiškėją dėl pareiškėjo įsitikinimų bei kilmės. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas savo veiksmais pažeidė ir Konstitucijos 3, 5, 18, 20, 21, 25, 29, 30, 32, 48 straipsnių nuostatas, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3, 4, 6 str. 3 d., 13 ir 16 straipsnių nuostatas, Policijos veiklos įstatymo 2 str. 1 d. ir 2 d., 3 str., 4 str., 5 str. 1 d. 1 p. 2 p. 3 p., 4 str. 5 p., 13 str., 14 str. 1-3 p., 21 str., 22 str., 23 str., 24 str., Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalį, Vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ 6-7, 10-13, 20, 25-26, 32 punktus. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė pareiškėjo teises į teisingą, nepriklausomą, nešališką ir operatyvų baudžiamųjų ir administracinių bylų tyrimą, nagrinėjimą ir išsprendimą bei ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Šiais savo veiksmais atsakovas pareiškėjui padarė 443,35 Lt turtinę žalą ir 50 000 Lt neturtinę žalą. Turtinę žalą pareiškėjas kildina dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kauno rajono policijos komisariato 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu paskirtos 60 Lt administracinės nuobaudos, dėl kelionės išlaidų automobiliu į teismus, ikiteisminio tyrimo įstaigas, prokuratūros įstaigas, kurių metu patyrė 163,68 Lt išlaidas kuro sąnaudoms, taip pat 310 Lt už automobilio remontą, 70 Lt už procesinių dokumentų spausdinimą bei 3,35 Lt pašto išlaidų. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš sukeltų ilgalaikių dvasinių kančių, nes pareiškėją atsakovas nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. iki šiol psichologiškai ir fiziškai kankina, persekioja, žemina jo orumą, diskriminuoja, nepagrįstai ir neteisėtai kaltina, šmeižia, sistemingai pažeidinėja pareiškėjo pilietines bei žmogaus teises, žemina policijos pareigūnų garbę ir orumą įdarbindamas kriminalinius nusikaltėlius, sukelia ilgalaikius nepatogumus, trukdo prižiūrėti ir slaugyti pareiškėjo sergančią mamą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka (b.l. 64-65). Atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno AVPK 2012 m. rugpjūčio 23 d. administraciniame akte Nr. 20-10-S-8316 pareiškėjui buvo paaiškinta, kad 2011 m. gegužės 9 d. pagal jo pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo Nr. F 069368 suklastotos datos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato pareigūno V. F. veikoje nėra subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios, padaryta neatidi klaida, kuri nesukėlė teisinių pasekmių, todėl 2011 m. birželio 22 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taip pat buvo nurodyta, kad byloje 2011 m. rugsėjo 19 d. priimta Kauno apygardos teismo galutinė ir neskundžiama nutartis ir Kauno miesto apylinkės prokuratūra, ištyrusi baudžiamąją bylą dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, pareigūno V. F. veikoje teisės aktų pažeidimų nekonstatavo, todėl tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas. Kadangi pareigūnas V. F. padarė neatidžią klaidą, kuri nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl atsakovas mano, jog padaryta rašytinė klaida negali būti traktuojama kaip netinkamas pareigų atlikimas ar jų visiškas neatlikimas ir žala nėra priteistina. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas - Kauno AVPK 2012 m. rugpjūčio 23 d. administracinis aktas Nr. 20-10-S-8316, kuriuo atsakovas iš dalies atsakė į pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. skundą (reg. Nr. 20-AP-636) (b.l. 14).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno AVPK 2012 m. rugpjūčio 23 d. individualų administracinį aktą Nr. 20-10-S-8316, įpareigoti Kauno AVPK atsakyti į pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. skundą iš naujo bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, pareiškėjui 443,35 Lt turtinę ir 50 000 Lt neturtinę žalą (b.l. 7-10).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi su skundu į atsakovą ir prašė: dėl tarnybinio V. F. nusižengimo 2010 m. rugpjūčio 19 d. suklastojus administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. F 069368 atlikti tarnybinį patikrinimą ir V. F. paskirti tarnybinę nuobaudą; dėl tarnybinio V. F. nusižengimo 2010 m. rugpjūčio 19 d. suklastojus administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. F 069368 tarnybinio patikrinimo neatlikimo ir tarnybinės nuobaudos V. F. nepaskyrimo atlikti tarnybinį patikrinimą ir atsakingiems pareigūnams paskirti tarnybines nuobaudas; V. J. pateikti tinkamai patvirtintus raštiškus administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenis apie V. F. 2010 m. rugpjūčio 19 d. V. J. įteikto administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimą - atitinkamo lapo nuorašą - paliekant kitų administracinio teisės pažeidimo nutarimų registracijos datas ir registravusio asmens parašus (neskelbtinų su kitų privačių asmenų duomenų apsauga susijusių duomenų pareiškėjas neprašo); V. J. raštu pranešti administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenis apie V. F. 2010 m. rugpjūčio 19 d. V. J. įteikto administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimą - įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; V. J. raštu pranešti administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenis apie prieš administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimą įregistruoto ankstesniojo administracinio teisės pažeidimo nutarimo įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; V. J. raštu pranešti administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenis apie sekantį po administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimo įregistruotą administracinį teisės pažeidimo nutarimą: įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; V. J. pateikti tinkamai patvirtintų administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenis apie administracinio teisės pažeidimo 2010 m. rugpjūčio 19 d. įteikto nutarimo Nr. E 726078 J. P. įregistravimą: datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną (b.l. 12-13). 2012 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas ginčijamu administraciniu aktu Nr. 20-10-S-8316 pareiškėjui atsakė į pastarojo 2012 m. rugpjūčio 3 d. skundą, tačiau tik iš dalies, t.y. atsakė tik dėl V. F. veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties nebuvimo 2010 m. rugpjūčio 19 d. priimant administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. F 069368, dėl tarnybinių patikrinimų neatlikimo ir tarnybinių nuobaudų neskyrimo V. F. bei kitiems atsakingiems pareigūnams (b.l. 14).

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo klausimą nagrinėjamoje byloje, aktualu, kad konkretaus asmens atžvilgiu priimtas vienkartis teisės taikymo aktas paprastai turėtų būti pripažįstamas individualiu administraciniu aktu (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), o jo turiniui turėtų būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimai.

Nustatant, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas skundžia administracinį aktą ar neveikimą, atsižvelgtina į individualaus teisės akto sąvoką, pateiktą ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje - tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. VAĮ 1 straipsnyje nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti LR Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. Pabrėžtina, jog Kauno AVPK yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis VAĮ nuostatų, gero administravimo principo, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-71/2011). Įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto veikla remtųsi įstatymu ir atitiktų jo reikalavimus (VAĮ 3 str. 1 d.). Taigi, viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir svarbu, kad tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip kaip numato teisės aktai.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tai reiškia, kad kiekviename sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai, argumentai ir įrodymai ir pateikiamas įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006), be to, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Teismo vertinimu skundžiamas 2012 m. rugpjūčio 23 d. administracinis aktas Nr. 20-10-S-8316 atitinka aukščiau nurodyto administracinio akto bendruosius reikalavimus, tačiau juo, kaip jau ankščiau minėta, nėra tinkamai atsakyta į visą pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 3 d. skundą, todėl šis trūkumas šiuo atveju laikytinas iš esmės procedūriniu ir savo ruožtu toks formalus procedūros pažeidimas nėra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu bei jį naikinti. Atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą, pareiškėjui pagrįstai ir tinkamai atsakė į skundo reikalavimus tik dėl tarnybinio V. F. nusižengimo 2010 m. rugpjūčio 19 d. priimant administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. F 069368 bei dėl tarnybinių patikrinimų neatlikimo ir tarnybinių nuobaudų neskyrimo V. F. bei kitiems atsakingiems pareigūnams, kadangi faktinės bylos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog 2011 m. gegužės 9 d. pagal pareiškėjo pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo Nr. F 069368 suklastotos datos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato pareigūno V. F. veikoje nėra subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios, padaryta neatidi klaida, kuri nesukėlė teisinių pasekmių, todėl 2011 m. birželio 22 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymių (b.l. 74). Taip pat teismų sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. priimta Kauno apygardos teismo galutinė ir neskundžiama nutartis, kuria paliktas galioti 2011m. birželio 22d Kauno miesto apylinkės prokuratūros sprendimas. Kadangi, ištyrus baudžiamąją bylą dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, pareigūno V. F. veikoje teisės aktų pažeidimų konstatuota nebuvo, tarnybinis patikrinimas pagrįstai minėto pareigūno atžvilgiu atliktas nebuvo. Atsižvelgus į nustatytas neginčijamas bylos aplinkybes, pareiškėjo skundas dalyje dėl Kauno AVPK 2012 m. rugpjūčio 23 d. administracinio akto Nr. 20-10-S-8316 panaikinimo yra nepagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo.

Tačiau atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir pareiškėjui nepateikė jokio atsakymo į kitus skundo reikalavimus, todėl atsakovas įpareigotinas atsakyti į pareiškėjo skundo reikalavimus: dėl pateikimo V. J. tinkamai patvirtintų raštiškų administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie V. F. 2010 m. rugpjūčio 19 d. V. J. įteikto administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimą - atitinkamo lapo nuorašą - paliekant kitų administracinio teisės pažeidimo nutarimų registracijos datas ir registravusio asmens parašus (neskelbtinų su kitų privačių asmenų duomenų apsauga susijusių duomenų pareiškėjas neprašo); dėl raštu pranešimo V. J. administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie V. F. 2010 m. rugpjūčio 19 d. V. J. įteikto administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimą - įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; dėl raštu pranešimo V. J. administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie prieš administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimą įregistruoto ankstesniojo administracinio teisės pažeidimo nutarimo įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; dėl raštu pranešimo V. J. administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie sekantį po administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimo įregistruotą administracinį teisės pažeidimo nutarimą: įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; dėl pateikimo V. J. tinkamai patvirtintų administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie administracinio teisės pažeidimo 2010 m. rugpjūčio 19 d. įteikto nutarimo Nr. E 726078 J. P. įregistravimą: datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir taip pat prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų patirtą 443,35 Lt turtinę ir 50 000 Lt neturtinę žalą. Turtinę žalą kildina dėl nepagrįstai ir neteisėtai paskirtos 60 Lt administracinės nuobaudos, dėl patirtų 163,68 kelionės išlaidų kurui važiuojant automobiliu VW Passat valst.Nr. (duomenys neskelbtini) į teismus, ikiteisminio tyrimo įstaigas, prokuratūros įstaigas, dėl patirtų 310 Lt automobilio remonto išlaidų bei 70 Lt už procesinių dokumentų spausdinimą ir 3,35 Lt pašto išlaidų, susijusių su baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00280-11 tyrimu, baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00283-11 Kauno miesto apylinkės prokuratūroje tyrimu, administracinių bylų Nr. II-269-428/2011, 1474-423/2010, 863-423/2010 ir 1044-428/2011 nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu). Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad paskirta atsakovo nutarimu Nr. F069368 60 Lt administracinė nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta, tačiau paskirtos nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas ir ištirtas ne tik Kauno apygardos administracinio teismo, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, todėl toks motyvas dėl turtinės žalos atsiradimo atmestinas kaip nepagrįstas. Turtinė žala kildinama ir dėl pareiškėjo patirtų 163,68 Lt išlaidų kurui, važinėjant į valstybines institucijas automobiliu VW Passat. Pareiškėjas pateikė teismui keturių mokėjimo kvitų kopijas (trys iš jų dyzelino įsigijimui, vienas - benzinui), kaip įrodymą pagrindžiantį, jog buvo patirta turtinė žala. Pareiškėjas tiksliai ir aiškiai nedetalizavo bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, jog būtent tas dienas, kai pirko kurą automobiliui, vyko būtent į nurodytas institucijas. Pareiškėjas pateikė tris prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus, kuriais grindė automobilio remonto patirtas išlaidas, tačiau jokiais įrodymais neįrodė, kad automobilis buvo sugadintas dėl atsakovo netesėtų veiksmų ar neveikimo. Taip pat nurodė, jog turtinė žala kildina ir dėl procesinių dokumentų spausdinimo, ko pasekoje patyrė 70 Lt žalą. Atsiradusios žalos pagrindimui pateikė 2010 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 0025370 iš kurios turinio matyti, jog pareiškėjas pirko kasetę Q2612A Anpoll (b.l. 16). Be to pareiškėjas patyrė 3,35 Lt pašto išlaidų, siųsdamas korespondenciją Kauno miesto apylinkės teismui 2011 m. liepos 2 d. (b.l. 20).

Aptartų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog pareiškėjo nedetalizuotos išlaidos (už administracinę nuobaudą, kurą, automobilio remontą, kasetės pirkimą ir pašto išlaidas) negali būti laikomos žala, kilusia iš atsakovo veiksmų. Pažymėtina, jog valstybinė civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinosioms sąlygomis, kurios yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu): neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir teisės pažeidimu padarytai žalai ar nuostoliams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir jo aprašytųjų išlaidų, skirtų nuostoliams padengti, nes administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, neįrodyta, jog pirktas kuras automobiliui buvo tikrai naudojamas važiuoti į nurodytas pareiškėjo institucijas, būtent tomis dienomis, kada buvo pirktas kuras, iš prekių pirkimo – pardavimo kvitų nėra aišku kokio pobūdžio automobilio remontas buvo daromas ir neįrodyta, jog kilusi žala buvo priežastiniame ryšyje dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir automobilio remonto, nurodytos kasetės pirkimas neįrodo, jog būtent buvo spausdinami tie procesiniai dokumentai, kurie susiję su skundo dalyku kaip ir patirtos pašto išlaidos siunčiant Kauno miesto apylinkės teismui korespondenciją, nes iš Lietuvos pašto kvito nėra matyti, kas būtent buvo siunčiama ir ar turtinė žala kildinama iš pareiškėjo skundo dalyko, todėl priteisti turtinę žalą pareiškėjui nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas teismo prašė priteisti neturtinę 50 000 Lt žalą ir nurodė, jog neturtinė žala pasireiškė dvasinėmis kančiomis, persekiojimu, pareiškėjo orumo žeminimu, diskriminavimu, nepagrįstu ir neteisėtu kaltinimu, šmeižimu, ilgalaikiais nepatogumais ir pan.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog neturtinė žala kildinama dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjui buvo sukelta dvasinės kančios, persekiojimas, pareiškėjo orumo žeminimas, diskriminavimas ir pan. nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Ši argumentacija taikytina ir pareiškėjo skundo argumentams dėl neturtinės žalos atsiradimo.

Remdamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl žalos atsiradimo ir jos priteisimo yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 ir 3 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atsakyti į pareiškėjo V. J. 2012 m. rugpjūčio 3 d. skundo reikalavimus: dėl pateikimo V. J. tinkamai patvirtintų raštiškų administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie V. F. 2010 m. rugpjūčio 19 d. V. J. įteikto administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimą - atitinkamo lapo nuorašą - paliekant kitų administracinio teisės pažeidimo nutarimų registracijos datas ir registravusio asmens parašus (neskelbtinų su kitų privačių asmenų duomenų apsauga susijusių duomenų pareiškėjas neprašo); dėl raštu pranešimo V. J. administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie V. F. 2010 m. rugpjūčio 19 d. V. J. įteikto administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimą - įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; dėl raštu pranešimo V. J. administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie prieš administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimą įregistruoto ankstesniojo administracinio teisės pažeidimo nutarimo įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; dėl raštu pranešimo V. J. administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie sekantį po administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. F 069368 įregistravimo įregistruotą administracinį teisės pažeidimo nutarimą: įregistravimo datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną; dėl pateikimo V. J. tinkamai patvirtintų administracinių teisės pažeidimų registro Kauno rajono policijos komisariate duomenų apie administracinio teisės pažeidimo 2010 m. rugpjūčio 19 d. įteikto nutarimo Nr. E 726078 J. P. įregistravimą: datą, tikslų laiką, vietą ir registravusį pareigūną.

Skundą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta UrbonienėNatalja ZelionkienėRimantas Giedraitis