- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- e2S-718-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Simple Finance“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Easy Rental“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 2.6.38Taikos sutartis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simple Finance“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Easy Rental“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simple Finance“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme 2021 m. sausio 18 d. gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Easy Rental” (toliau – ir ieškovė) atstovės I. P. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašyme nurodoma, kad 2020 m. spalio 29 d. pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 7 d. Vadovaujantis šalių sudarytos taikos sutarties ir 2020 m. spalio 29 d. nutarties nuostatomis, pirmą 2 437,31 Eur įmoką atsakovė ieškovei turėjo sumokėti iki 2020 m. lapkričio 16 d. imtinai, antrą – ne vėliau, kaip 2020 m. gruodžio 16 d., trečią – ne vėliau, kaip 2020 m. sausio 15 d. Tikina, kad iki šiol atsakovė nėra sumokėjusi jokios skolos dalies. Dėl šios priežasties ieškovei išduotinas vykdomasis raštas dėl antros (2 437,31 Eur) bei trečios (2 437,31 Eur) atsakovės ieškovei mokėtinų įmokų bei su tuo sietinų delspinigių.
2. Teisme 2021 m. sausio 28 d. gautas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Simple Finance” (toliau – ir atsakovė) atstovo K. P. prašymas, kuriame nurodyta, kad vykdomasis raštas neturėtų būti išduotas, o taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarka turėtų būti pakeista, kadangi atsakovė negali įvykdyti taikos sutarties dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Teigia, kad atsakovė yra pripažinta kaip COVID-19 paveikta įmonė. Jos veikla yra paskolų teikimas, lizingas, išperkamoji nuoma. Kadangi dėl Vyriausybės paskelbto karantino ir kitų COVID-19 sukeltų padarinių iš atsakovės išperkamosios nuomos būdu automobilius įgyjantys fiziniai ir juridiniai asmenys dėl jų darbui ir veiklai Vyriausybės sprendimu taikomų apribojimų, prastovų, darbo praradimo, susidūrė su mokumo problemomis, tai atsakovei taip pat nemokėjo ir nemoka išperkamosios nuomos įmokų, palūkanų. Teigia, kad atsakovė, vykdydama imperatyvią įstatymo normą, iš gaunamų pajamų privalo atsiskaityti ir atsiskaito su trečios eilės lėšų gavėjais – valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais, kuriems išleidžia praktiškai visas savo gautas pajamas. Matydama, kad iš gautų pajamų ji negali įvykdyti taikos sutarties, atsakovė buvo pasirengusi realizuoti savo turimą materialų turtą ir iš gautų pajamų įvykdyti taikos sutartį, tačiau Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo uždraudė atsakovei disponuoti turimu turtu (nustatė terminą nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. vasario 26 d.). Taigi, atsakovė negali įvykdyti taikos sutarties ir realizuodama savo turtą, taip pat dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Atsakovė abejoja, jog, vykdant priverstinį išieškojimą iš jos turto, antstolis turės teisę priverstinai išvaržyti ikiteisminio tyrimo byloje laikinai apribotą turtą, todėl, išdavus vykdomąjį raštą ir pradėjus priverstinai vykdyti taikos sutartį, ji negalėtų būti įvykdyta iki nesibaigė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas. Be to, atsakovė dėl priverstinio vykdymo veiksmų patirtų daug išlaidų, sumažėtų galimybės įvykdyti taikos sutartį, todėl turėtų būti sumažinti jos išmokų dydžiai. Nurodo, kad dėl taikos sutarties nevykdymo yra tik dalinė atsakovės kaltė, o 0,2 proc. dydžio į dieną delspinigiai yra akivaizdžiai neprotingi ir neproporcingi. Anot atsakovės, delspinigiai turėtų būti sumažinti. Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis atsakovė teismo prašo pakeisti 2020 m. spalio 29 d. taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką sekančiai: 1) atsakovė moka po 500 Eur išmokas lygiomis dalimis iki visiško atsiskaitymo, kurią privalo sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos; 2) jeigu atsakovė vėluoja mokėti išmokas, ji privalo mokėti po 0,02 procento į dieną delspinigius už pradelstą sumą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į prašymą ieškovės atstovė nurodo, kad nesutinka su atsakovės argumentais. Teigia, kad atsakovė su ieškove sudarydama taikos sutartį įvertino visas aplinkybes, susijusias ir su minėto karantino ribojimais bei jų pasekmėmis. Ieškovės atstovės manymu, turėtų būti atmestas atsakovės prašymas pakeisti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – ieškovei išdavė vykdomąjį raštą, o atsakovės atstovo prašymą dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos, atmetė.
5. Konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji tinkamai ir laiku vykdė taikos sutarties sąlygas dėl įsiskolinimo mokėjimo. Sprendė, kad ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovo prašymą dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos atmetė, nurodydamas, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl jos turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą. Dėl šių priežasčių atsakovė turėtų arba susitarti su ieškove dėl jų sudarytos taikos sutarties sąlygų pakeitimo abipusiu susitarimu, arba pasinaudoti teise atnaujinti procesą, jeigu tam yra įstatyme numatyti pagrindai, arba sudaryti taikos sutartį su išieškotoju vykdymo procese.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką ir neišduoti vykdomojo rašto tenkinti visiškai; jeigu teismas netenkintų pirmojo prašymo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo procesinis sprendimas yra neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis procesinėms teisės normoms. Skundžiamoje nutartyje nėra pateikta nė vieno motyvo, kodėl atsakovės prašymas pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką buvo netenkintas. Teismas atsakovės prašymą išnagrinėjo formaliai.
1.2. Nors atsakovė pateikė išsamius argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, dėl ko teismas turėtų pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, tačiau teismas nenagrinėjo atsakovės pateiktų argumentų ir įrodymų, dėl jų nepasisakė. Be to, teismas nepateikė motyvų, dėl kurių atmetė atsakovės argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus.
1.3. Teismas pasitenkino tik bendro pobūdžio teiginiais apie taikos sutarties vykdytinumą. Įstatymas (CPK 646, 284 straipsniai) nustato išimtis iš bendros taisyklės, ką atsakovė ir prašė taikyti, tačiau teismas net nenagrinėjo klausimo, ar šiuo atveju yra išimtinės sąlygos taikyti įstatyme nurodytas išimtis. Akivaizdu, kad teismo nutartis yra be motyvų, todėl yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
1.4. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies normą. Iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad priešingai teismo teiginiams dėl proceso atnaujinimo galima kreiptis tik tuo atveju, jeigu teismas atsisako išduoti vykdomąjį raštą. Nagrinėjamu atveju teismas vykdomąjį raštą išdavė, todėl dėl proceso atnaujinimo kreiptis nėra galima.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovė, vertinant susiklosčiusią situaciją COVID-19 pandemijos aspektu, nėra kokioje nors išskirtinėje padėtyje, lyginant ją su kitais panašią veiklą vykdančiais juridiniais asmenimis. Pažymi, kad su tuo sietinos bet kokios aplinkybės, įskaitant ir juridinio asmens pripažinimą nukentėjusiu nuo šios pandemijos asmeniu nėra ir negali būti vertinamos priežastimi, leidžiančia tokiam juridiniam asmeniui nevykdyti kitiems privatiems juridiniams asmenims prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant priverstinį išieškojimą pagal teismų priimtus bei įsiteisėjusius sprendimus. Teisės aktai numato tik vieną su tuo sietiną išlygą – išieškojimas negali būti nukreiptas į valstybės piniginę paramą, kuri skiriama nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusioms įmonėms (CPK 668 straipsnio 4 dalis), tačiau tokio pobūdžio klausimas gali būti keliamas ne sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, o priverstinio vykdymo procese. Atsakovė šioje civilinėje byloje su ieškove sudarydama taikos sutartį įvertino visas aplinkybes, įskaitant ir sietinas su minėto karantino ribojimais bei jų pasekmėmis.
2.2. Kitų atsakovės kreditorių buvimas ar nebuvimas negali būti kaip nors susietas su vykdomojo rašto šioje civilinėje byloje išdavimu ar neišdavimu.
2.3. Iš atsakovės kartu su prašymu pateikto 2020 m. lapkričio 9 d. prokuroro nutarimo turinio akivaizdžiai matyti, jog laikinas nuosavybės teisių ribojimas pritaikytas tik daliai atsakovės turto, o apie tai, jog atsakovė turi ir daugiau turto matyti iš šioje civilinėje byloje esančių duomenų. Ši aplinkybė nėra kaip nors susijusi su ieškovės atliktais veiksmais, be to, bet kuriuo atveju negali būti kaip nors aiškinama ieškovės nenaudai, netenkinami teisėti išieškotojo interesai.
2.4. Be ieškovės sutikimo negali būti keičiamos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos, įskaitant ir nuostatas, sietinas su delspinigių nustatymu.
2.5. Atskirojo skundo teiginiai, susiję su proceso galimu atnaujinimu civilinėje byloje, kurioje šalys sudarė taikos sutartį, o teismas ją patvirtino, nėra suprantami, kadangi jų atsakovė išsamiau nepaaiškino, jokių tokio pobūdžio prašymų byloje nėra pateikusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, o atsakovės atstovo prašymas dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo ir taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Minėtos sutarties 6 punkte atsakovė įsipareigojo pirmą 2 437,31 Eur įmoką sumokėti per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, pervesdama šią pinigų sumą į ieškovei priklausančią banko sąskaitą, antrą 2 437,31 Eur įmoką įsipareigojo sumokėti ne vėliau, kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pirmos įmokos sumokėjimo, trečią ir ketvirtą 2 437,31 Eur įmokas iki galutinio visos 9 748,50 Eur sumos išmokėjimo, atsakovė įsipareigojo pervesti į tą pačią ieškovei priklausančią banko sąskaitą tuo pačiu periodiškumu. Šios sutarties 7 punkte šalys sutarė, kad jeigu atsakovė dėl bet kokių priežasčių pažeis sutarties 6 punkte nurodytus prievolės įvykdymo terminus, tai privalės ieškovei mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius, skaičiuotinus nuo neįvykdytų įsipareigojimų (mokėjimų) sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti kalendorinę dieną. Dėl kiekvienos sutarties 6 punkte nurodytos laiku nesumokėtos įmokos, ieškovė turės teisę prašyti išduoti ir gauti vykdomąjį raštą.
12. Ieškovė pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, t. y. dėl antros (2 437,31 Eur) bei trečios (2 437,31 Eur) atsakovės ieškovei mokėtinų įmokų bei su tuo sietinų delspinigių. Nurodo, kad atsakovė nesilaiko taikos sutarties sąlygų, iki šios dienos nėra sumokėjusi jokios skolos dalies. Tuo tarpu atsakovė prašo pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką dėl atsiradusių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – atsakovė yra pripažinta nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusia įmone, be to, ji privalo mokėti mokesčius valstybės biudžetui, valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Prašyme, be kita ko, nurodo ir tai, kad atsakovės atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime 2020 m. lapkričio 9 d. prokuroro priimtu nutarimu yra pritaikytas laikinas jos nuosavybės teisių ribojimas, t. y. areštuotas tam tikras atsakovei priklausantis turtas.
13. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, konstatuodamas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji tinkamai ir laiku vykdė taikos sutarties sąlygas dėl įsiskolinimo mokėjimo. Tuo tarpu atsakovės atstovo prašymą dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo atmetė, nurodydamas, kad šiuo atveju atsakovė turėtų arba susitarti su ieškove dėl jų sudarytos taikos sutarties sąlygų pakeitimo abipusiu susitarimu, arba pasinaudoti teise atnaujinti procesą, jeigu tam yra įstatyme numatyti pagrindai, arba sudaryti taikos sutartį su išieškotoju vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas apylinkės teismo vertinimui pritaria visiškai.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), nurodė, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
15. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisinį reglamentavimą vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl jos turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 str. 1 d. 2, 9 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2011 m. lapkričio 25 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011).
17. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nedetalizavo dėl kokių priežasčių atmetė atsakovės atstovo prašymą dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau, netenkindamas minėto prašymo, iš esmės pasielgė teisingai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, visų pirma, reikšminga laiko tai, kad, pasirašydama taikos sutartį, atsakovė pati įsipareigojo atsiskaityti su ieškove taikos sutartyje nustatytais terminais, t. y. šalys laisva valia nusistatė taikos sutarties vykdymo tvarką, jokių pretenzijų dėl taikos sutarties sąlygų nereiškė.
18. Antra, abi taikos sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, kuriems keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, todėl atsakovė turėjo įvertinti taikos sutarties sąlygas ir savo galimybes šias sąlygas tinkamai įgyvendinti (įvykdyti). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtu nutarimu karantinas Lietuvos Respublikoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas 2020 metų kovo mėnesį, vėliau – ir 2020 m. lapkričio mėnesį, kuris tęsiasi iki šiol. Minėtu laikotarpiu įvairius ribojimus patyrė ir patiria tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Vertinant šį aspektą, apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovė nėra kokioje nors išskirtinėje padėtyje, lyginant ją su kitais panašią veiklą vykdančiais juridiniais asmenimis. Darytina išvada, kad atsakovė, sudarydama taikos sutartį su ieškove, įvertino visas aplinkybes, įskaitant susijusias ir su minėto karantino ribojimais ir jų pasekmėmis, kadangi taikos sutartis buvo sudaryta ir patvirtina po pirmojo karantino panaikinimo.
19. Trečia, atsakovė objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad ji negali atsiskaityti su ieškove dėl kitų, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Minėta, kad atsakovė prašymą pakeisti 2020 m. spalio 29 d. taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką taip pat grindė aplinkybe, kad Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo uždraudė atsakovei disponuoti turimu turtu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. vasario 26 d. Pasisakant šiuo aspektu, pažymėtina, kad šiai dienai minėtas ribojimas nebegalioja, kadangi jo taikymui suėjo nustatytas terminas (įrodymų, kad nuosavybės teisių ribojimas atsakovės turtui būtų pratęstas į bylą nepateikta). Kita vertus, net jeigu minėtas ribojimas atsakovės turtui ir būtų pratęstas, tai negali būti aiškinama ieškovės nenaudai, negali būti nepagrįstai suvaržomi, netenkinami ieškovės teisėti interesai, kadangi tai, kad atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, su ieškovės veiksmais neturi nieko bendra.
20. Apeliantė atskirajame skunde taipogi teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies normą. Šiam argumentui apeliacinės instancijos teismas nepritaria. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės prašymo pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nurodė, kad atsakovė turėtų susitarti su ieškove dėl jų sudarytos taikos sutarties sąlygų pakeitimo abipusiu susitarimu, arba pasinaudoti teise atnaujinti procesą, jeigu tam yra įstatyme numatyti pagrindai, arba sudaryti taikos sutartį su išieškotoju vykdymo procese. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė būtų pateikusi ieškovei siūlymą susitarti dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, todėl, nesant ieškovės sutikimo, taikos sutarties sąlygos negali būti keičiamos. Tuo tarpu atskirojo skundo argumento, susijusio su galimu proceso atnaujinimu civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, apeliacinės instancijos teismas nevertina, kadangi šio argumento apeliantė išsamiau nepaaiškino.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
22. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir, tenkindamas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o atsakovės atstovo prašymą dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo atmesdamas, pasielgė teisėtai ir pagrįstai. Darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Teisme 2021 m. kovo 4 d. gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, priteisimo, pateikti jų dydį pagrindžiantys įrodymai – 2021 m. vasario 22 d. sąskaita už teisines paslaugas IP Nr. 1275-21, 2021 m. vasario 22 d. bankinio mokėjimo kopija, iš kurių nustatyta, kad buvo patirtos 480 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (0,4 x 1454,8 Eur = 581,92 Eur), todėl priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartį.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Simple Finance“ (juridinio asmens kodas 305161626) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Easy Rental“ (juridinio asmens kodas 300586623) naudai 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.