- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-2412-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17350-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto 5-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. (S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2038-713/2014 pagal ieškovo R. K. (S.) ieškinį atsakovėms Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarei R. P., draudimo kompanijai Beazley Furlonge Ltd, trečiajam asmeniui draudimo kompanijai Allianz Global Corporate & Speciality dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės draudimo kompanijos Beazley Furlonge Ltd 100 000,00 Lt draudiminę išmoką, o iš atsakovės Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės R. P. 25 846,66 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. jis su J. K. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo J. K. nuosavybės teise priklausantį 63,44 kv.m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo –pardavimo sutartį ir buto priėmimo - perdavimo aktą patvirtino Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarė R. P.. Kauno apygardos teismas 2011-06-21 sprendimu minėtą pirkimo-pardavimo sutartį ir buto priėmimo-perdavimo aktą pripažino negaliojančiais, taikė restituciją, panaikino nuosavybės teisės registraciją R. S. vardu ir grąžino nuosavybės teisę J. K.. Sprendime konstatuota, kad sandoriai CK 1.89 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindais pripažinti negaliojančiais dėlto, kad sandorius J. K. sudarė negalėdama suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, be to jie buvo sudaryti paveikus J. K. valią, kuri ir taip buvo įtakota jos ligos, dėl atsakovų panaudotos apgaulės. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-04-05 nutartimi Kauno apygardos teismo 2011-06-21 sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad dėl notarės R. P. patvirtintų neteisėtų sandorių jis patyrė 125 864,66 Lt žalą, kurią sudaro 120 000,00 Lt sumokėti už butą ir 5 864,66 Lt bylinėjimosi išlaidos išnagrinėtoje byloje. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teismo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris rodo, kad yra padarytas įstatymo pažeidimas, notaras atliko ne viską, ką turėjo atlikti. Ieškovo nuomone, atsakovė buvo nepakankamai atidi, sudarydama sandorį, neužtikrino J. K. vertėjo ir dėl to kilo neigiamos pasekmės. Notarė R. P. apdraudė savo civilinę atsakomybę draudimo kompanijoje Beazley Furlonge Ltd 100 000,00 Lt sumai. Draudiminiu atveju notarės atsakomybė yra ribota, ir ji atsako tik draudimo sutartimi nustatytose ribose. Ieškovo patirta žala 125 864,66 Lt, yra didesnė už bendrą maksimalią draudimo išmokų sumą, kurią priteisti ieškovas prašo iš draudiko, todėl iš notarės R. P. prašė priteisti 25 864,66 Lt žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. K. 5000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei draudimo kompanijai Allianz Global Corporate & Specialitys, 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui draudimo kompanijai Beazley Furlonge Ltd ir 56,00 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2011-06-21 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-597-254/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-117/2013, patvirtina, jog buto pirkimo pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.89 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindais, kaip sudaryta J. K. negalint suvokti savo veiksmų reikšmės bei esant paveiktai ieškovo R. K. (S.) ir G. K. panaudotos apgaulės; teismas taip pat pasisakė ir dėl ieškovo sąžiningumo, jis negali būti laikomas sąžiningu pirkėju, kadangi gavo butą už mažesnę kainą, nei buto vidutinė rinkos vertė, neįrodė pinigų perdavimo fakto. Teismų sprendimuose nekonstatuota notarės kaltė patvirtinus neteisėtus sandorius. Taigi, teismo vertinimu, šioje byloje iš naujo nespręstina dėl ieškovo sąžiningumo, pinigų perdavimo fakto, kadangi kitoje byloje nustatyta, kad pinigai nebuvo perduoti. Prejudiciniais faktais nustatyta, kad pats ieškovas yra pažeidęs įstatymus. Įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos, nes iš neteisės teisės neatsiranda.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju notarė 2009-09-04 prieš patvirtindama sandorį, atliko visus įstatymo reikalaujamus veiksmus: patikrino sandorio šalių dokumentus, dokumentų duomenis patikrino Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Notarė kliūčių, dėl kurių notarinio veiksmo atlikimas turėtų būti atsisakytas atlikti ar atidėtas, nenustatė. J. K. sandorių sudarymo metu nebuvo įtraukta į Neveiksnių asmenų registrą, jos psichikos ar kitų sveikatos sutrikimų notarė nepastebėjo, todėl sandorį patvirtino. Tik po sandorio sudarymo 2010-02-04 J. K. buvo atlikta ambulatorinė, kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, kurioje konstatuota, jog J. K. 2009-09-04 sandorių sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu - Kraujagysline demencija, dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (140-142 b. l., 1 t.); pripažinta neveiksnia Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-02 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-11422-568/2010 (16 b. l., 1 t.) ir jai paskirtas globėjas. J. K. buvo rusakalbė, tačiau atsakovė, veikdama atidžiai, protingai ir sąžiningai, sudaromų sandorių tekstus ir teisinės pasekmės išaiškino pardavėjai suprantama rusų kalba. J. K., sudarydama buto pirkimo-pardavimo sutartį, savo parašu patvirtino, kad sutinka parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, bet ir sutarties 3.2. p. papildomai savo parašu patvirtino, kad ieškovas su ja yra tinkamai atsiskaitęs prieš pasirašant šią sutartį, ir ji gavo visą sutartą kainą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovė, vykdydama savo įstatymines funkcijas, neteisėtų veiksmų neatliko, veikė atsargiai, protingai, atidžiai ir sąžiningai, ji atliko viską, ko iš jos buvo reikalaujama. Teismo vertinimu, notarė įrodė, jog atliko viską, kad žala neatsirastų dėl aplinkybių, susijusių su jos veiksmais, savo kaltę paneigė, todėl jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Nenustačius notarės kaltės, draudikui taip pat negali būti keliami reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad prejudiciniais faktais nustatyta, kad ieškovas 120000 Lt už butą nėra sumokėjęs, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra įrodymų, kad pinigus jis realiai perdavė, todėl reikalavimas negali būti patenkintas. Netenkintinas ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas bendrai 5864,66 Lt sumai, patirtas išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-597-254/2011, kurios buvo priteistos iš R. S.. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovės R. P. kaltės, todėl draudikas neturi pareigos išmokėti draudimo išmoką (CK 6.987 str., L R draudimo įstatymo 2 d. 27 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185 str., 197 str. 2 d., 218 ir 219 str.). Teismas nevertino ir nenagrinėjo, ar notarė buvo atidi ir rūpestinga atlikdama sukeliantį teisines pasekmes veiksmą. Teismų sprendimuose nurodyta, kad pinigai buvo perduoti galimai buto savininkės anūkui G. K.. Ieškovas praeituose teismuose ir šiame procese, duodamas išsamius paaiškinimus, nurodė, kad pinigai buvo perduoti buto pardavėjai jos anūko akivaizdoje namuose, nes jie tokios didelės pinigų sumos nenorėjo vežtis į notarų biurą. Bet šias aplinkybes patvirtino sandorio sudarymo metu ir padarė įrašą sutartyje, kad pinigus gavo. 2009-09-04 pirkimo - pardavimo sutartis ir 2009-09-04 priėmimo - perdavimo aktas buvo patvirtinti Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės R. P.. Minėtos sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad pardavėja J. K. pareiškė, kad 120 000 Lt gavo iš pirkėjo R. K. (S.) prieš pasirašant šią sutartį. Teismas nagrinėdamas bylą dėl sandorių panaikinimo preziumavo, kad abstrakti frazė „dechni pololila“ nepatvirtina pinigų perdavimo ar gavimo fakto. Iš to seka išvada, kad notarė tvirtindama sandorį neįsitikino ar mokėjimas yra atliktas. Kadangi notarė tvirtindama sandorį nesilaikė jai keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, ji atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai užtikrino ieškovo (pirkėjo) teises, dėl kurių atsirado žala. Teismas nesuprantamais ir nepaaiškinamais motyvais, remiantis vien atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, teigė, kad sandoris buto pardavėjai buvo išaiškintas ir perskaitytas jai suprantama rusų kalba. Teismas nesigilino ir nesiaiškino, ar notarė turi specialių žinių, ar ji gali įstatymo nustatyta tvarka atlikti ir vertėjo funkcijas. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas notarinio veiksmo teisėtumas (Notariato įstatymo 2 str.). Teismas neatsižvelgė į tai, ar realiai buvo įgyvendinta Notariato įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata.
Dėl padarytos žalos. Teismas nevertino, kad sandoris buvo panaikintas (pripažintas negaliojančiu), nes buto pardavėja (sandorio šalis) buvo tokios būsenos, kad sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ta aplinkybė, kad teismų priimtuose ankstesniuose sprendimuose nėra preziumuota notarės kaltė, neturi jokios reikšmės nagrinėjamu atveju. Sandoris buvo panaikintas kitais pagrindais ir procese nebuvo kildinamas ginčas dėl notaro veiksmų. Tačiau nagrinėjamu atveju, teismas privalėjo šias aplinkybes aiškintis, t. y. ar notarė bendravo su pardavėja, aiškinosi jos valią, įsitikino jos sveikatos būkle. Akivaizdu, kad kituose teismų procesuose buvo nustatyta, kad jau sandorio sudarymo metu J. K. sirgo psichine liga. Gi notarė, turinti pakankamą kvalifikaciją, patirtį, negalėjo šių aplinkybių nematyti. Kyla abejonės, ar apskritai notarė domėjosi pardavėjos būsena ar tik apsiribojo Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis. Šios aplinkybės buvo teisiškai reikšmingos priimant sprendimą. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CPK 12, 17 str.), nepagrįstai nustatė įrodinėjimo pareigą tik atsakovui. Ieškovas mano, kad notarė R. P. taip pat privalėjo įrodyti, kad ji padarė viską, ko iš jos tikisi protingas asmuo.
2. Teismas pažeidė materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimą ir taikymą, teisės į teisingą teismo sprendimą, teisėtų lūkesčių principus ir kt. Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarė R. P. savo profesinę civilinę atsakomybę yra apdraudusi draudimo kompanijoje Beazley Furlonge Ltd, o tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai net ir tuomet, kai notaras suklydimo įtakoje ar dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo. Žalos ieškovui atsiradimą lėmė arba sąlygas šiai žalai atsirasti sudarė notarės patvirtinti neteisėti sandoriai. Notarės civilinės atsakomybės draudimo liudijime patvirtinta įstatyme numatyto minimalaus dydžio draudimo suma kiekvienam draudiminiam įvykiui - 100 000 Lt (Notariato įstatymo 6² str.). Ieškovas patyrė 125 864,66 Lt žalą. Be to, akivaizdu, o teismas šių aplinkybių net nenagrinėjo, kad notarė, vadovaujantis 2003-05-08 Dėl notarų profesinės ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių Nr. 580 28 p. nuostatomis, turėjo pareigą nedelsiant apie draudiminį įvykį informuoti draudiką, bet ne vėliau kaip 5 dienas pranešti apie galimai neteisėtus veiksmus, tačiau šios pareigos nevykdė. Notarė apsiribojo pasilikti sau teisę pačiai spręsti, ar ji sukėlė savo veiksmais neigiamus padarinius ir pasekmes. Ji į ieškovo pretenziją atsakė pati, tad pažeidė įstatymo nuostatas.
3. Teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Priteisdamas iš ieškovo atsakovės ir draudimo bendrovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas neatsižvelgė į jų procesinį elgesį byloje ir nevertino aplinkybės, kad pareiškus pretenziją, net nemėginus tarpusavyje susitarti geruoju, kad atsakovė notarė net nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas, o teismas nesuprantamai Allianz Global Corporate&Speciality Nordic Region (AGCS) naudai priteisė iš ieškovo advokatės L. G., atstovavusiai atsakovę ir trečiąjį asmenį, sąskaitoje nurodytas išlaidas. Teismas nepagrįstai priteisė Allianz Global Corporate & Speciality Nordic Region (AGCS) atsakovės notarės R. P. bylinėjimosi išlaidas. Allianz Global Corporate&Speciality Nordic Region (AGCS) į procesą įtraukta teismo ir draudimo bendrovių iniciatyva, nes šiuo metu šioje kompanijoje atsakovė - notarė R. P. apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau pažeidimo padarymo momentu, atsakovės profesinė civilinė atsakomybė buvo drausta Draudimo kompanija Beazley Furlonge Ltd, todėl teismas turėjo atsižvelgti ir į šias aplinkybes. Bylinėjimosi išlaidas Draudimo kompanija Beazley Furlonge Ltd, teismas priteisė nepagrįstai, kadangi įstatymo nustatyta tvarka atsakovas nepateikė detalaus skaičiavimo, kas sudaro išlaidas. Be to, akivaizdu, kad byloje pateikta PVM sąskaita - faktūra Nr. AKSR14, kuri išrašyta 2014-03-21 ir joje nurodyta valandų skaičius bei papildomos tiesioginės išlaidos, viso 32 583,76 Lt. Iš pateikto dokumento neaišku, kam, kada ir kokios paslaugos teiktos, kaip teismas padarė išvadas, kad tokias ar kitokias išlaidas patyrė draudimo kompanija, kokioje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė notarė R. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pirmosios instancijos teisme neįrodė savo teiginių, o teismas pagrįstai pripažino, jog notarė savo funkcijas atliko tinkamai ir padarė viską, kas nagrinėjimu atveju buvo būtina. J. K., sudarydama Buto pirkimo-pardavimo sutartį, savo parašu ne tik patvirtino, kad sutartyje aptartomis sąlygomis sutinka parduoti jai nuosavybės teise priklausantį Butą, tačiau sutarties 3.2. p. papildomai savo parašu patvirtino, kad ieškovas su ja yra tinkamai atsiskaitęs prieš pasirašant šią sutartį, t.y. kad gavo už parduodamą nekilnojamąjį daiktą visą sutartą kainą. 2011 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimu buvo panaikinti Buto pirkimo-pardavimo ir priėmimo-perdavimo sandoriai. Teismas, spręsdamas restitucijos klausimą sprendime nurodė, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pirkėjas (ieškovas) J. K. pinigų už parduotą butą nesumokėjo, nes pinigų perdavimo faktas pardavėjai neginčytinais įrodymais neįrodytas. Teismas darydamas nurodytą išvadą rėmėsi byloje esančiais liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais bei kitais civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tačiau, jų visuma nepatvirtino, kad ieškovas J. K. sumokėjo sutartyje nurodytą nekilnojamojo daikto kainą iki sutarties pasirašymo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą dėl nurodyto sprendimo, 2013 m. balandžio 5 d. nutartyje taip pat pažymėjo, jog labiau tikėtina, kad pinigai pagal pirkimo-pardavimo sandorį J. K. nebuvo sumokėti, nei kad buvo sumokėti. Taigi, nagrinėjamu atveju, nors Buto pirkimo-pardavimo sandorio notarinio tvirtinimo metu J. K. patvirtino, jog pinigus iš ieškovo gavo iki sutarties pasirašymo, o atsakovė šią aplinkybę nustatė ir tinkamai įvertino, tačiau teisminio nagrinėjimo metu, civilinėje byloje Nr. 2-597-254/2011, ieškovas neginčijamais įrodymais šios aplinkybės neįrodė. Tai reiškia, jog teismas nagrinėjamoje byloje visiškai pagrįstai vadovavosi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai turinčiu Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-597-254/2011, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-117/2013, ir padarė tinkamą išvadą, jog notarei nekyla pareiga atlyginti ieškovui neegzistuojančius nuostolius. Vien aplinkybė, jog tvirtinant buto pirkimo-pardavimo sutartį nedalyvavo vertėjas, ar tai, jog atsakovė nėra profesionali vertėja, neturi įtakos nei sudaryto sandorio, nei atsakovės atliktų veiksmų teisėtumui. Be to, ieškovas nepagrįstai remiasi Notariato įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ar kita abiems pusėms priimtina kalba. Minėtoje įstatymo nuostatoje yra kalbama apie užsienio valstybių fizinius ir juridinius asmenis, tuo tarpu tiek ieškovas, tiek buto pardavėja yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl nurodyta norma šiuo atveju net nėra taikytina.
Priešingai nei teigia ieškovas, teismas vertino, kokius veiksmus atsakovė (notarė) atliko nustatant J. K. veiksnumą. Teismas įvertino tai, jog atsakovė, be kita ko, patikrino duomenis apie buto pardavėją Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, pardavėjos psichikos ar kitų sveikatos sutrikimų nepastebėjo, todėl sandorį patvirtino. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog notarė įrodė, jog atliko viską, kad žala neatsirastų dėl aplinkybių, susijusių su jos veiksmais, savo kaltę paneigė, todėl jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Šio aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, jog teismas įrodinėjimo naštą šioje byloje perkėlė tik ieškovui ir tokiais veiksmais neva pažeidė LR CPK 12 bei 17 str. įtvirtintus šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus.
2. Teismo sprendime nustatyta ir konstatuota, jog notarė tinkamai atliko visus jai teisės aktais nustatytus reikalavimus. Tai iš esmės reiškia, kad notarė neatliko jokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, kad būtų išvengta neteisėto sandorio sudarymo, buvo maksimaliai atidi, taip pat neperžengė jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų ir dėl to nėra ne tik vienos iš būtinųjų notarės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, bet ir vieno iš draudiminio įvykio būtinųjų elementų. Nors atsakovei yra keliami didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, tačiau atsakovė 2009 m. rugsėjo 4 d. notarine tvarka tvirtindama pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Skundžiamame teismo sprendime taip pat konstatuota, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju veikė tiek atidžiai ir rūpestingai, kiek iš jos atitinkamu atveju galėjo būti pagrįsta ir protinga reikalauti, todėl jos veiksmuose taip pat nėra kaltės, kaip vienos iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Jau minėta, kad nesant notaro kaltės, draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. Teismo sprendime taip pat pagrįstai konstatuota, jog ieškovas jokių relių nuostolių nėra patyręs. Be to, šiuo konkrečiu atveju, ieškovo tariami nuostoliai net nėra tiesioginiame priežastiniame teisiniame ryšyje su jo paties atliktais neteisėtais veiksmais, todėl už tokios žalos atsiradimą nekilo ir atsakovės civilinė atsakomybė, dėl ko ir draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju, nesant atsakovės notarės R. P. ne tik neteisėtų veiksmų, ieškovo realios žalos, priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomos žalos ir atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų, bet net ir menkiausio laipsnio atsakovės kaltės, bylą nagrinėjęs teismas pagristai pripažino, jog jos atžvilgiu deliktinės civilinės atsakomybės taikymas yra negalimas, o ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra pareikštas visiškai nepagrįstai ir todėl atmestinas. Dėl nurodytų priežasčių teismui taip pat nebuvo jokio pagrindo pripažinti, jog yra įvykęs draudiminis įvykis Taisyklių 8 p. prasme.
3. Vadovaujantis draudimo liudijimo (poliso) sąlygomis, atsakovės interesus šioje civilinėje byloje neatlygintinai atstovavo jos profesinės civilinės atsakomybės draudiko advokatų kontora, t.y. Advokatų S., G., K. ir A. profesinė bendrija SGKA Legal, todėl atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo teismui pateikti jokių bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų apskirtai neatsirado ir kad jos neturi būti atlygintos. Atsakovės atstovavimo išlaidas apmokėjo jos profesinės civilinės atsakomybės draudikas, todėl, vadovaujantis draudimo liudijimo (poliso) sąlygomis ir LR CPK nuostatomis, jis įgijo teisę pareikšti teismui savarankišką prašymą dėl tokių išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė draudimo kompanija Beazley Furlonge Ltd prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo draudimo kompanijai Allianz Global Corporate & Speciality prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Kompanijos prašė priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudiko prievolės buvimo išmokėti notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu draudimo išmoką ir paties notaro atsakomybės ir prievolės buvimo išmokėti žalą patyrusiam asmeniui ir šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir jų taikymo.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas šioje byloje įrodinėjo, kad notarė R. P. patvirtino neteisėtą sandorį, jį tvirtindama buvo nepakankamai atidi, sudarydama sandorį neužtikrino J. K. vertėjo ir dėl to kilo ieškovui neigiamos turtinės pasekmės, kurias jis įvertino 125864,66 Lt suma. Kadangi 2009 m. rugsėjo 4 d. sandorio sudarymo metu notarė savo profesinę atsakomybę buvo apdraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu 100000 lt sumai draudimo kompanijoje Beazley Furlonge Ltd, nuo 2011-10-01 draudimo kompanijoje Allianz Global Corporate & Speciality, kuri pagal draudimo sutarties sąlygas suteikia draudimo apsaugą ir dėl notarinių veiksmų atliktų iki sutarties įsigaliojimo (36 b. l., 71 b. l., 1 t.), ieškovas todėl prašė priteisti jam iš atsakovų Beazley Furlonge Limited Ltd 100 000,00 Lt ir Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P. 25 864, 66 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. K. 5000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei draudimo kompanijai Allianz Global Corporate & Specialitys, 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui draudimo kompanijai Beazley Furlonge Ltd ir 56,00 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias notaro civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir sąlygas, jo prievolės buvimo išmokėti žalą patyrusiam asmeniui dėl notaro veiklos, taip pat reglamentuojančias draudiko prievolės buvimo išmokėti notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu draudimo išmoką (LR CK 6.246–6.249 str., Notariato įstatymo 6² straipsnio 7 d., 16 str. 1 d., LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 8 d. nutarimas Nr. 580 „Dėl Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl notaro profesinės civilinės atsakomybės sąlygų ir draudiko pareigos atlyginti žalą notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu
Teisėjų kolegija pažymi, jog notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Pasitikėjimas notaro atliekamais veiksmais grindžiamas ir Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, kol šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė–teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas pripažintinas neteisėtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Neteisėti veiksmai yra viena iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Bendriausia prasme ji suprantama kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra tie, kurie neatitinka ne tik civilinės teisės, bet ir kitų teisės šakų teisės aktų reikalavimų, principų. Dėl notaro atsakomybės pažymėtina, kad notaro veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tai, ar notaras nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, taip pat kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. atsakovė R. P. notarine tvarka patvirtino J. K. ir ieškovo R. K. (sutarties sudarymo metu tas pats asmuo – S., 8, 13 b. l., 1 t.) sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 5-2-3932), kuria J. K. pardavė, o ieškovas nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Bylą iškėlus pagal J. K. teisių perėmėjo A. K. ieškinį atsakovui R. K. (S.), Kauno apygardos teismas 2011-06-21 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-597-254/2011) pripažino negaliojančiais 2009 m. rugsėjo 4 d. buto prikimo-pardavimo sutartį ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą, taikė restituciją, panaikino nuosavybės teisės registraciją ieškovo vardu ir grąžino nuosavybės teisę J. K.. Teismo sprendimas panaikinti sandorį buvo grindžiamas tais motyvais, jog ginčijamus sandorius J. K. sudarė negalėdama suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir dėl atsakovų, tarp jų ir R. K. (S.) panaudotos apgaulės, sudarant sandorį, LR CK 1.89 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindais. Kauno apygardos teismas, spręsdamas restitucijos klausimą, sprendime nurodė, kad pirkėjas (ieškovas R. K.) J. K. pinigų už parduotą butą nesumokėjo, nes pinigų perdavimo faktas pardavėjai neginčytinais įrodymais neįrodytas. Atsižvelgiant į tai, teismas taikė vienašalę restituciją, - panaikino nuosavybės teisės registraciją ieškovo vardu ir grąžino nuosavybės teisę J. K.. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-04-05 nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą (15-19 b. l., 20-25 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vertina, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog notarė nagrinėjamu atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų - ji patikrino sandorio šalių dokumentus, dokumentų duomenis patikrino Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, notarė kliūčių, dėl kurių notarinio veiksmo atlikimas turėtų būti atsisakytas atlikti ar atidėtas, nenustatė. J. K. sandorių sudarymo metu nebuvo įtraukta į Neveiksnių asmenų registrą, jos psichikos ar kitų sveikatos sutrikimų notarė nepastebėjo, todėl sandorį patvirtino. Tik po sandorio sudarymo 2010-02-04 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00445-09 J. K. buvo atlikta ambulatorinė, kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, kurioje konstatuota, jog J. K. prieš sudarant sandorį ir 2009-09-04 sandorių sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu - kraujagysline demencija, dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (140-142 b. l. 1 t.). Ji pripažinta neveiksnia Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-11422-568/2010 (16 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra neginčijamai konstatuota, kad pats ieškovas R. K. savo neteisėtais veiksmais suklaidino notarę - jis dėl sandorio tarėsi ne su buto savininke, o su kitu asmeniui, jis žinojo, kad sandoris sudaromas ne rinkos kaina, o parduodamas už daug mažesnę kainą. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino spręsdamas dėl notarės veiksmų teisėtumo sandorio sudarymo metu. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog teismas nevertino, kad sandoris buvo panaikintas (pripažintas negaliojančiu), nes buto pardavėja (sandorio šalis) buvo tokios būsenos, kad sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Teismas visas šias aplinkybes aptarė skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsako tik už kaltais veiksmais padarytą žalą. Kaltės turinys šio asmens atsakomybės požiūriu yra ypatingas: jis priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikšmės, nes notarui keliami didesni reikalavimai ir atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 07 18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-405/2013). Dėl to, sprendžiant dėl tam tikrą notarinį veiksmą atlikusio notaro civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat turi būti įvertinta, ar šis asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti. Teisėjų kolegija, bylą nagrinėdama apeliacine tvarka, patikrino ar Kauno apylinkės teismas įvertino skundžiamame teismo sprendime notarės veiksmus ir šiuo aspektu. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos matyti, jog prieš sandorių patvirtinimą notarė garsiai perskaitė jų tekstus abiems šalims suprantama kalba ir įsitikino, kad abi šalys supranta jų turinį ir išreiškia savo tikrąją valią. J. K. buvo rusakalbė, tačiau atsakovė, veikdama atidžiai, protingai ir sąžiningai, sudaromų sandorių tekstus ir teisinės pasekmės išaiškino pardavėjai suprantama rusų kalba. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai skundą grindžia Notariato įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ar kita abiems pusėms priimtina kalba. Minėtoje įstatymo nuostatoje yra kalbama apie užsienio valstybių fizinius ir juridinius asmenis, tuo tarpu tiek ieškovas, tiek buto pardavėja yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl nurodyta norma šiuo atveju nėra taikytina.
J. K., sudarydama buto pirkimo-pardavimo sutartį, savo parašu patvirtino, kad sutinka parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, bet ir sutarties 3.2. p. papildomai savo parašu patvirtino, kad ieškovas su ja yra tinkamai atsiskaitęs prieš pasirašant šią sutartį, ir ji gavo visą sutartą kainą. Tokiu būdu Kauno apylinkės teismas iš įrodymų visumos padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog notarė, vykdydama jai deleguotas įstatymines funkcijas, kaltų neteisėtų veiksmų neatliko, veikė atsargiai, protingai, atidžiai ir sąžiningai, ji atliko viską, ko buvo įstatymo ir jos profesinės veiklos nuostatų reikalaujama.
Teisėjų kolegija pritaria Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadai, jog nenustačius notarės neteisėtų veiksmų ir kaltės, draudikui negali būti keliami reikalavimai dėl žalos atlyginimo galiojančios profesinės notaro atsakomybės draudimo sutarties pagrindu. Byloje nustatyta, kad atsakovė notarė R. P. sandorio tvirtinimo metu buvo apsidraudusi notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Notariato įstatymo 6² straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. LR Vyriausybė 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad sudarius draudimo sutartį šiose taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties sudėtine dalimi. Pagal Taisyklių 8 punktą draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti neteisėti notaro veiksmai, dėl kurių atsirado žala, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, t. y. notarui, per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos. Taigi pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą matyti, jog draudikas atsako tada, kai žala asmeniui atsiranda dėl notaro kaltės. Kai notaro veiksmuose kaltės nėra, tokiu atveju už trečiajam asmeniui atsiradusią žalą neatsako draudikas, apdraudęs notaro profesinę atsakomybę privalomuoju draudimu.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185 str., 197 str. 2 d., 218 ir 219 str.), materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimą ir taikymą, teisės į teisingą teismo sprendimą, teisėtų lūkesčių principus, nevertino ir nenagrinėjo, ar notarė buvo atidi ir rūpestinga, atlikdama minimą notarinį veiksmą.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nurodoma, jog atsakovė R. P. nepateikė byloje duomenų apie patirtas išlaidas. Šis skundo motyvas nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog atsakovės notarės R. P. ir trečiojo asmens Allianz Global Corporate & Speciality AG atstovė advokatė L. G. pateikė įrodymus ir prašė priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovo 6903,45 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą, darbų atlikimo ataskaitą (3-4 b. l., 2 t.), o atsakovės draudimo kompanijos Beazley Furlonge Ltd atstovė L. Č.-K. pateikė įrodymus ir prašė priteisti atsakovei iš ieškovo 11905,25 Lt turėtų (3448,00 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktas sąskaitas – faktūras, darbų atlikimo ataskaitas (143-144, 1 t., 17-22 b. l., 2 t.). Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis LR Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų 8.2, 8.18, 8.17, 8.16, 9, 10, 3, 11 punktuose nustatytais dokumentų rengimo, atstovavimo teisme maksimaliais dydžiais, advokatės L. G., atstovavusiai atsakovę ir trečiąjį asmenį, sąskaitoje nurodytą išlaidų dydį 6903,45 Lt sumai sumažino ir priteisė iš ieškovo 5000,00 Lt sumą, o advokatės L. Č. – K., atstovavusiai vieną atsakovę, sąskaitose nurodytą 11905,25 Lt išlaidų sumą sumažino ir priteisė iš ieškovo 3000,00 Lt. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose aptariamas pinigų sudarant minimą sandorį (ne) perdavimo ar (ne) gavimo faktas, apelianto teiginių jog notarė, tvirtindama sandorį neįsitikino ar mokėjimas už perleidžiamą turtą yra atliktas, jog nebuvo užtikrintas notarinio veiksmo teisėtumas, kadangi šios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir faktinis pagrindas, todėl neturi teisinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija nustatė, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė notarė R. P. ir trečiasis asmuo Allianz Global Corporate & Speciality AG pateikė įrodymus, jog turėjo 2208,78 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t. b.l. 119, 120), ir prašo šias turėtas išlaidas priteisti iš apelianto. Prašymas tenkintinas, kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas (LR CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti draudimo kompanijai Allianz Global Corporate & Specialitys Nordic Region (AGCS), buveinė Pilestraede 58, DK-1112, Kopenhaga, Danija, iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2208,78 Lt (639,71 eurų) turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.