Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovui R. K. ir jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, atsakovės Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P. ir trečiojo asmens draudimo kompanijos Allianz Global Corporate & Speciality atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei, atsakovės draudimo kompanijos Beazley Furlonge Ltd (Lloyd's Syndicate AFB 2623/623) atstovei advokatei Laurai Čereškaitei - Činčiuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovėms Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarei R. P., draudimo kompanijai Beazley Furlonge Ltd, trečiajam asmeniui draudimo kompanijai Allianz Global Corporate & Speciality dėl turtinės žalos atlyginimo, ir,

nustatė : ieškovas R. K. ieškiniu (3-6 b.l.) prašo priteisti iš atsakovės draudimo kompanijos Beazley Furlonge Ltd 100 000,00 Lt draudiminę išmoką; iš atsakovės Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarės R. P. 25 846,66 Lt žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. ieškovas R. K. (prieš santuokos nutraukimą buvusi pavardė S.) su J. K. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas sutarties pagrindu įsigijo J. K. nuosavybės teise priklausantį 63,44 kv.m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kaune. Pirkimo –pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 5-2-3923) ir buto priėmimo - perdavimo aktą (notarinio registro Nr. 5-2-3924), patvirtino Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarė R. P..

2011-06-21 Kauno apygardos teismas sprendimu minėtą pirkimo-pardavimo sutartį ir buto priėmimo-perdavimo aktą pripažino negaliojančiais, taikė restituciją, panaikino nuosavybės teisės registraciją R. S. vardu ir grąžino nuosavybės teisę J. K.. Sprendime konstatuota, kad sandoriai CK 1.89 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindais pripažinti negaliojančiais dėlto, kad sandorius J. K. sudarė negalėdama suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, be to jie buvo sudaryti paveikus J. K. valią, kuri ir taip buvo įtakota jos ligos, dėl atsakovų panaudotos apgaulės. 2013-04-05 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl notarės R. P. patvirtintų neteisėtų sandorių (pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto) ieškovas patyrė 125 864,66 Lt žalą, kurią sudaro 120 000,00 Lt sumokėti už butą ir 5 864,66 Lt bylinėjimosi išlaidų išnagrinėtoje byloje. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teismo panaikintas ar pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris rodo, kad yra padarytas įstatymo pažeidimas, notaras atliko ne viską, ką turėjo atlikti. Ieškovo nuomone, atsakovė buvo nepakankamai atidi, sudarydama sandorį, neužtikrino J. K. vertėjo ir dėlto kilo neigiamos pasekmės. Notaro atsakomybės pagrindas yra pats mažiausias neapsižiūrėjimas, neatidumas ar net klaida. Notarė R. P., apdraudė savo civilinę atsakomybę draudimo kompanijoje Beazley Furlonge Ltd 100 000,00 Lt sumai. Draudiminiu atveju notarės atsakomybė yra ribota, ir ji atsako tik draudimo sutartimi nustatytose ribose. Ieškovo patirta žala - 125 864,66 Lt, yra didesnė už bendrą maksimalią draudimo išmokų sumą, kurią priteisti ieškovas prašo iš draudiko, todėl iš notarės R. P., prašo priteisti 25 864,66 Lt žalos atlyginimo.

Atsakovė Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarė R. P. yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko (73-82 b.l., 1 t.). Nurodo, kad ieškovas, 2013 m. birželio 10 d. pretenzija kreipėsi tiesiogiai į atsakovę dėl 125 864,66 Lt žalos atlyginimo. Atsakovė su pateikta pretenzija nesutiko ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. ieškovui pateikė rašytinį atsakymą.

Notariato įstatymo 30 ir 31 straipsniai nustato notaro veiksmus, kuriuos jis privalo atlikti prieš tvirtindamas sandorį. Tais atvejais, kai notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 str.). Atsakovė savo pareigas, numatytas įstatymo atliko tinkamai: atvykus ieškovui ir J. K. į notarų biurą atsakovė, pareikalavo pateikti dokumentus, reikalingus tapatybei nustatyti; sandorių šalių duomenis patikrino Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, šalių elgesys ir bendravimas notarei įtarimų nekėlė, buvo įsitikinusi sutartį sudarančių asmenų veiksnumu; patvirtindama sandorius, garsiai perskaitė jų tekstus abiems šalims suprantama kalba; J. K., kuri buvo rusakalbė, sudaromų sandorių tekstus ir teisines pasekmes išaiškino jai suprantama rusų kalba; J. K. papildomai savo parašu patvirtino sutarties 3.2. punktą, kad ieškovas su ja yra tinkamai atsiskaitęs prieš pasirašant sutartį; atsakovė įsitikino, kad abi šalys supranta sudaromų sandorių turinį ir išreiškia savo tikrąją valią, nenustačiusi kliūčių sandoriui patvirtinti, sandorį patvirtino.

Atsakovė nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu. Nurodo, kad dviem įsiteisėjusiais ir prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai turinčiais teismų procesiniais dokumentais yra konstatuota, kad ieškovas buto pardavėjai jokių pinigų neperdavė, todėl negali reikalauti 120 000,00 Lt dydžio žalos atlyginimo, o bylinėjimosi išlaidos 5 864,66 Lt išspręstos 2011 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-597-254/2011, priteistos iš R. S., yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su paties ieškovo neteisėtais veiksmais ir jo nesąžiningumu, todėl negali būti atlygintos. Trečiasis asmuo draudimo kompanija Allianz Global Corporate&Speciality išstojanti atsakovės pusėje iš esmės palaikė atsakovės argumentus (106-112 b.l., 1 t. ). Nurodė, kad draudikas atsako tik už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą notaro profesinės veiklos vykdymo metu ir tik tuo atveju, kai jų atžvilgiu yra nustatomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, t.y. kai teismas konstatuoja, kad jiems iš delikto kyla nauja prievolė atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą; jei notarui nekyla civilinė atsakomybė, vadinasi nėra ir draudiminio įvykio, o dėl to ir pareigos draudikui mokėti draudimo išmoką. Ieškovas neįrodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-08 nutarimu Nr. 580 patvirtintų Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 8 punkte draudiminio įvykio elementų: draudimo sutarties galiojimo metu atliktų neteisėtų notaro veiksmų; dėl kurių atsirado žala, reikalavimo atlyginti žalą apdraustajam ir notaro kaltės. Kauno m. 5-ojo notarų biuro notarė R. P. ne tik kad neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado reali žala, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomos žalos ir tariamai neteisėtų veiksmų, bet ir menkiausio laipsnio kaltės, todėl nėra draudiminio įvykio ir draudikui nekyla pareiga ieškovui sumokėti draudimo išmoką.

Atsakovės notarės R. P. ir trečiojo asmens išstojančios atsakovės pusėje draudimo kompanijos Allianz Global Corporate & Speciality atstovė advokatė Laura Gumuliauskienė papildomai paaiškino, kad joks teisės aktas nenustato notarui pareigos patikrinti ar iki nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pardavėjas faktiškai yra gavęs pinigus. Ar mokėtina suma yra gauta, šalys patvirtina parašu. Aplinkybę, kad pinigai nebuvo sumokėti J. K., patvirtina du įsiteisėję sprendimai, turintys prejudicinę galią: 2011-06-21 Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-597-254/2011 ir 2013-04-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-117/2013. Notarė buto pirkimo-pardavimo sutarties notarinio tvirtinimo metu 2009 m. rugsėjo 4 d. tinkamai atliko savo pareigas, sandorių šalių elgesys ir veiksmai nekėlė notarei jokių įtarimų, pardavėja elgėsi adekvačiai, todėl sandorį patvirtino. J. K. buvo pripažinta neveiksnia tik 2010-09-02 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11422-568/2011, t.y. praėjus metams po sutarties sudarymo. Prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. atsakovė R. P. notarine tvarka patvirtino J. K. ir ieškovo R. K. (sutarties sudarymo metu – Sabaliauskas, 8,13 b.l., 1 t.) sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 5-2-3932), kuria J. K. pardavė, o ieškovas nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kaune. Tą pačią dieną notarine tvarka atsakovė patvirtino nurodyto buto priėmimo - perdavimo aktą (notarinio registro Nr. 5-2-3924), 29-30, 32-33 b.l., 1 t.). Sandorio sudarymo metu Notarė savo profesinę atsakomybę buvo apdraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudimo kompanijoje Beazley Furlonge Ltd, nuo 2011-10-01 draudimo kompanijoje Allianz Global Corporate & Speciality, kuri pagal darudimo sutarties sąlygas suteikia draudimo apsaugą ir dėl notarinių veiksmų atliktų iki sutarties įsigaliojimo (36 b.l., 71 b.l., 1 t.).

Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-597-254/2011 2011-06-21 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančiais 2009 m. rugsėjo 4 d. Buto prikimo-pardavimo sutartį ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą, taikė restituciją, panaikinant nuosavybės teisės registraciją ieškovo vardu ir grąžino nuosavybės teisę J. K.. Teismo sprendime konstatuota, kad ginčijamus sandorius J. K. sudarė negalėdama suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip pat paveikus sergančiosios valią dėl ligos; dėl atsakovų panaudotos apgaulės, todėl teismas sandorius pripažino negaliojančiais CK 1.89 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindais. Teismas, spręsdamas restitucijos klausimą, sprendime nurodė, kad pirkėjas (ieškovas R. K.) J. K. pinigų už parduotą butą nesumokėjo, nes pinigų perdavimo faktas pardavėjai neginčytinais įrodymais neįrodytas. Atsižvelgiant į tai, teismas taikė vienašalę restituciją, - panaikino nuosavybės teisės registraciją ieškovo vardu ir grąžino nuosavybės teisę J. K.. Ieškovas Kauno apygardos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2013-04-05 civilinėje byloje Nr. 2A-117/2013 priėmė nutartį, kuria Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą (15-19 b.l., 2025 b.l., 1 t.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų Beazley Furlonge Limited Ltd 100 000,00 Lt ir Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P. 25 864, 66 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ieškovo reikalavimas iš esmės yra grindžiamas notarės neteisėtais veiksmais, sudarant sandorius, dėl kurių jis patyrė žalą, ir notarei taikytinos civilinės atsakomybės.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Ieškovas teigia, kad notarė R. P. patvirtino neteisėtus sandorius, buvo nepakankamai atidi, sudarydama sandorį, neužtikrino J. K. vertėjo ir dėlto kilo neigiamos pasekmės. Byloje esantys 2011-06-21 sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-597-254/2011, 2013-04-05 nutartis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-117/2013, patvirtina, jog buto pirkimo pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.89 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindais, kaip sudaryta J. K. negalint suvokti savo veiksmų reikšmės bei esant paveiktai ieškovo R. K. (S.) ir G. K. panaudotos apgaulės; teismas taip pat pasisakė ir dėl ieškovo sąžiningumo jis negali būti laikomas sąžiningu pirkėju, kadangi gavo butą už mažesnę kainą, nei buto vidutinė rinkos vertė, neįrodė pinigų perdavimo fakto. Teismų sprendimuose nekonstatuota notarės kaltė patvirtinus neteisėtus sandorius (18 -19 b.l., 22 b.l., 25 b.l., 1 t.). Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnis). Įstatymas (CPK 279 straipsnio 4 dalis) draudžia sprendimui įsiteisėjus, kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi, apibendrinus galima spręsti, kad šioje byloje iš naujo nespręstina dėl ieškovo sąžiningumo, pinigų perdavimo fakto, kadangi kitoje byloje nustatyta, kad pinigai nebuvo perduoti. Prejudiciniais faktais nustatyta, kad pats ieškovas yra pažeidęs įstatymus. Įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos, nes iš neteisės teisės neatsiranda

Dėl notarės atliktų veiksmų teisėtumo. Notariato įstatymo 30 ir 31 straipsniai nustato, kokius veiksmus privalo atlikti notaras, prieš patvirtindamas sandorį: 1) nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę (31 straipsnio 1 dalis); 2) išaiškina atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (30 straipsnio 1 d.); 3) įsitikina fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas (30 straipsnio 2 dalis); 4) išsiaiškinęs, kad asmenys suvokia savo veiksmų reikšmę, sudaromo sandorio pobūdį bei pasekmes ir išreiškia savo valią sudaryti sandorį, parengia dokumento projektą ir, prieš tvirtindamas, pasiūlo šalims jį pasirašyti; 5) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrina sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumą.

Tais atvejais, kai notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 str.). Nagrinėjamu atveju notarė 2009 m. rugsėjo 4 d. prieš patvirtindama sandorį, atliko visus įstatymo reikalaujamus veiksmus: patikrino sandorio šalių dokumentus, dokumentų duomenis patikrino Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre (83 b.l., 1 t.). Notarė kliūčių, dėl kurių notarinio veiksmo atlikimas turėtų būti atsisakytas atlikti ar atidėtas, nenustatė. J. K. sandorių sudarymo metu nebuvo įtraukta į Neveiksnių asmenų registrą, jos psichikos ar kitų sveikatos sutrikimų notarė nepastebėjo, todėl sandorį patvirtino. Tik po sandorio sudarymo 2010-02-04 Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00445-09 J. K. buvo atlikta ambulatorinė, kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, kurioje konstatuota, jog J. K. prieš sudarant sandorį ir 2009-09-04 sandorių sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu - Kraujagysline demencija, dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (140-142 b.l., 1 t.); pripažinta neveiksnia 2010 m. rugsėjo 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-11422-568/2010 (16 b.l., 1 t.) ir jai paskirtas globėjas. Ieškovas ankstesnėse bylose, ir šios bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovė prieš sandorių patvirtinimą garsiai perskaitė jų tekstus abiems šalims suprantama kalba ir įsitikino, kad abi šalys supranta jų turinį ir išreiškia savo tikrąją valią. J. K. buvo rusakalbė, tačiau atsakovė, veikdama atidžiai, protingai ir sąžiningai, sudaromų sandorių tekstus ir teisinės pasekmės išaiškino pardavėjai suprantama rusų kalba. J. K., sudarydama buto pirkimo-pardavimo sutartį, savo parašu patvirtino, kad sutinka parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, bet ir sutarties 3.2. p. papildomai savo parašu patvirtino, kad ieškovas su ja yra tinkamai atsiskaitęs prieš pasirašant šią sutartį, ir ji gavo visą sutartą kainą. Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovė vykdydama savo įstatymines funkcijas neteisėtų veiksmų neatliko, veikė atsargiai, protingai, atidžiai ir sąžiningai, ji atliko viską, ko iš jos buvo reikalaujama. Kaltė yra notaro civilinės atsakomybės sąlyga. Ar taikytina notarui civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neatidumo, neatsargumo ar neapsižiūrėjimo tvirtinant sandorį, sprendžiama pagal tai, ar šis asmuo, vykdydamas savo funkcijas, padarė viską, ko yra pagrįsta ir protinga iš jo reikalauti. Jeigu konkrečiu atveju notaras ėmėsi teisės aktais numatytų priemonių, atliko kitus veiksmus, kurie, nors ir nenumatyti teisės aktais, bet buvo reikalingi ir jų pagrįsta reikalauti iš notaro, tai civilinė atsakomybė, kuri taikoma kaltės pagrindu, nebūtų galima dėl kaltės paneigimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-12712003). Notarė įrodė, jog atliko viską, kad žala neatsirastų dėl aplinkybių, susijusių su jos veiksmais, savo kaltę paneigė, todėl jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

Teismui nenustačius notarės kaltės, draudikui taip pat negali būti keliami reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Draudikas atsako tik už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą notaro profesinės veiklos vykdymo metu tik tuo atveju, kai notaro, notarų biuro darbuotojo atžvilgiu yra nustatomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ir teismui konstatavus, kad jiems iš delikto kyla nauja prievolė atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą; jei notarui nekyla civilinė atsakomybė, vadinasi nėra ir draudiminio įvykio, o dėl to ir pareigos draudikui mokėti draudimo išmoką. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas sąlygas - neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą (nuostolius) (CK 6.246 straipsnis – 6.248 straipsnis). Ieškovas neįrodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-08 nutarimu Nr. 580 patvirtintų Notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 8 punkte draudiminio įvykio elementų: draudimo sutarties galiojimo metu atliktų neteisėtų notaro veiksmų; dėl kurių atsirado žala, reikalavimo atlyginti žalą apdraustajam ir notaro kaltės, todėl civilinė atsakomybė negalima.

Dėl žalos nebuvimo. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, visų pirma turi įrodyti žalos faktą ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civ.byloje Nr. 3K-3-189/2010). Taigi, tam, kad ieškovui būtų priteistas žalos atlyginimas iš atsakovės ir jos profesinės civilinės atsakomybės draudiko, jis pirmiausiai turi įrodyti, kad tą žalą apskritai patyrė, t.y. jam atsirado realūs nuostoliai. Minėta, prejudiciniais faktais nustatyta, kad ieškovas 120 000,00 Lt už butą nėra sumokėjęs, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra įrodymų, kad pinigus jis realiai perdavė, todėl reikalavimas negali būti patenkintas. Netenkintinas ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas bendrai 5864,66 Lt sumai, patirtas išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-597-254/2011, kurios buvo priteistos iš R. S. (ieškovo šioje byloje). Notarė savo profesinę atsakomybę privalomuoju draudimu buvo apdraudusi draudimo kompanijoje Allianz Global Corporate & Speciality. Draudikas atsako tada, kai žala asmeniui atsiranda dėl notaro kaltės, kai notaro veiksmuose kaltės nėra, už trečiajam asmeniui atsiradusią žalą draudikas, apdraudęs notaro civilinę atsakomybę neatsako (LAT 2008-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3452/2008). Ieškovas neįrodė atsakovės R. P. kaltės, todėl draudikas neturi pareigos išmokėti draudimo išmoką, kadangi draudimo išmoka mokama tik esant draudžiamajam įvykiui (CK 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 dalies 27 punktas).

Prejudiciniais faktais nustatyta, kad pats ieškovas yra pažeidęs įstatymus. Įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos, kadangi iš ne teisės negali atsirasti teisė.

Teismui išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustačius atsakovės notarės R. P. kaltės, ieškinys negali būti patenkintas (CPK 178 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovės notarės R. P. ir trečiojo asmens Allianz Global Corporate & Speciality AG atstovė advokatė Laura Gumuliauskienė prašo priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovo 6903,45 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą, darbų atlikimo ataskaitą (3-4 b. l., 1 t.).

Atsakovės draudimo kompanijos Beazley Furlonge Ltd atstovė Laura Čereškaitė- Kinčiuvienė prašo priteisti atsakovei iš ieškovo 11905,25 Lt (3448,00 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktas sąskaitas – faktūras, darbų atlikimo ataskaitas (143-144, 1 t., 17-22 b. l., 2 t.).

Nors byloje pateikti įrodymai apie turėtas atstovavimo išlaidas, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Nors šiose Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.18, 8.17, 8.16, 9, 10, 3, 11 punktuose nustatytais dokumentų rengimo, atstovavimo teisme maksimalius dydžius, advokatės L.Gumuliauskienės, atstovavusiai atsakovę ir trečiąjį asmenį, sąskaitoje nurodytas išlaidų dydis 6903,45 Lt sumai mažintinas ir laikytinas pagrįstu 5000,00 Lt (3-4 b.l., 2 t.), o advokatės L.Čereškaitės – Kinčiuvienės, atstovavusiai vieną atsakovę, sąskaitose nurodyta 11905,25 Lt išlaidų suma mažintina ir laikytina pagrįsta 3000,00 Lt (143-144 b.l., 1 t.; 14-22 b.l., 2 t.). Tokiu būdu, iš ieškovo R. K. priteistinos tokios bylinėjimosi išlaidos:

atsakovei draudimo kompanijai Allianz Global Corporate & Specialitys 5000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; atsakovei draudimo kompanijai Beazley Furlonge Ltd 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; valstybei - 56,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 98 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 263 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, 307 straipsniu, nuspren džia :

ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei draudimo kompanijai Allianz Global Corporate & Specialitys Nordic Region (AGCS), buveinė Pilestraede 58, DK-1112, Kopenhaga, Danija, iš ieškovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti trečiajam asmeniui draudimo kompanijai Beazley Furlonge Ltd (Lloyd's Syndicate AFB 2623/623), registracijos Nr. 1993407, buveinė Plantation Place South, 60 Great Tower Street, London EC3R 5AD, Jungtinė Karalystė, iš ieškovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti valstybei iš ieškovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 56,00 Lt (penkiasdešimt šešis litus) pašto išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.