Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Akcentuoja, kad neturi nieko bendro su Rusijos valdžia ar jos institucijomis, todėl VSD vertinimas, jog pareiškėjas yra lojalus Rusijos valdžiai ir palaiko jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei kad jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, yra visiškai niekuo nepagrįstas bei neįrodytas ir neatitinka pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių.

Pareiškėjo nuomone, nesąžininga paprastam žmogui, kuris dirba ir išlaiko savo šeimą, perkelti visą atsakomybę už Rusijos valdžios vykdomą politiką vien todėl, kad jis yra (duomenys neskelbtini), neatlikus jo individualios situacijos įvertinimo. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjas dėl to, kad kadaise kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) liks ,,nubaustas“ visą likusį gyvenimą, nes šie duomenys niekada neišnyks iš asmens darbo istorijos ir dėl tokių duomenų jis visą likusį gyvenimą bus laikomas asmeniu, keliančiu grėsmę valstybės saugumui bei persona non grata (lot. k. nepageidaujamu asmeniu), kas yra visiškai neproporcinga bei neteisinga.

Pabrėžia, kad neturi absoliučiai jokių sąsajų ir ryšių su savo kilmės ar kokios nors kitos Lietuvos atžvilgiu priešiškai nusiteikusios valstybės teisėsaugos, karinėmis, žvalgybos ar saugumo institucijomis, taip pat nėra padaręs jokių nusikaltimų ar nusižengimų, nėra atlikęs absoliučiai jokių veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybę, nėra lojalus Rusijos valdžiai ir su ja nieko bendro neturi, gyvena kaip eilinis paprastas pilietis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis kelia realią grėsmę Lietuvos saugumui. Įkurdamas socialinio tinklo ,,Telegram“ kanalą aiškiai deklaravo, kad nepritaria Rusijos vykdomai politikai ir su ja nieko bendro neturi. Pareiškėjo nuomone, tai, jog VSD specialistas dokumente išreiškė savo asmeninę nuomonę dėl pareiškėjo keliamos „grėsmės“, greičiausiai tėra (ir turi likti) tik jo asmenine nuomone, nes nėra jokių įrodymų, kurie tai pagrįstų.

Papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas neteisingai vertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, kadangi pareiškėjas buvo pakviestas dirbti į (duomenys neskelbtini) konkurso sąlygomis, dėl aukštų profesinių savybių. Atlikdamas darbines pareigas įrodė, kad yra geras ir atsakingas darbuotojas, ką patvirtina darbdavio (duomenys neskelbtini) teikiama charakteristika. Pareiškėjas Lietuvos biudžetui moka visus mokesčius, taip pat dalyvauja viešame gyvenime – žaidžia (duomenys neskelbtini) futbolo komandoje, siekia integruotis į Lietuvos visuomenę ir būti naudingas Lietuvai. Turi rimtų ketinimų likti Lietuvoje ir čia gyventi bei dirbti. Kitais mokslo metais planavo leisti savo dukrą į lietuvišką mokyklą, kad ne tik tėvai jai skiepytų europietiškas demokratines vertybes, tačiau ir aplinkiniai asmenys.

Nurodo, kad Sprendimas1, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, bei Sprendimas2, kuriuo jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. kovo 30 d. iki 2028 m. kovo 29 d., vien dėl to, kad pareiškėjas daugiau nei prieš 10 metų dirbo (duomenys neskelbtini), yra neproporcingi, nesąžiningi ir neteisingi. Atsakovas grindžia priimtus Sprendimus vien abstrakčia VSD išvada, kuri nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas kelia realią grėsmę valstybės saugumui.

Pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytais individualiam administraciniam aktui keliamais reikalavimais, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, tačiau Migracijos departamentas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įvertintų, ar pareiškėjas iš tiesų kelia grėsmę ir kaip tai pasireiškia. Nors atsakovas Sprendime1 pateikė daug informacijos apie Rusijos ir Baltarusijos agresiją, tačiau nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė pareiškėjui, sutapatindamas jį su Rusijos valdžia vien todėl, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, toks argumentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų.

Atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė, tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas. Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimą gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

Pareiškėjo nuomone, atsakovo išvada apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad jis prieš 11 metų dirbo (duomenys neskelbtini), nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Vien tik tokia, praeityje egzistavusi formali aplinkybė, sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos saugumui, turėtų būti vertinama visumoje kartu su pareiškėjo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju toks vertinimas nebuvo atliktas.

Nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektu, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su paraiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas nepakankamai bendradarbiavo, prieš priimdamas Sprendimus jam neatskleidė gautos informacijos, neiškvietė į apklausą, neleido apsiginti nuo iškeltų įtarimų bei nesudarė galimybių pateikti paaiškinimus bei oficialius įrodymus, paneigiančius įtarimus.

Apibendrindamas skunde nurodytus argumentus pareiškėjas pabrėžia, kad Migracijos departamento argumentai, kuriais remiantis buvo priimti Sprendimai, neatitinka teisėtumo reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, grįsti tokius svarbius Sprendimus, ribojančius pareiškėjo teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje vien gauta VSD išvada, bei vieninteliu faktu, kad pareiškėjas prieš 11 metų dirbo (duomenys neskelbtini), neišsiaiškinus, kokias pareigas jis ėjo, dėl ko išėjo iš darbo ir kitų aplinkybių, t. y. neišsiaiškinus individualios prašymą pateikusio pareiškėjo situacijos, kaip to reikalauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, ir iš to spręsti, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, yra neproporcinga ir neteisinga. Atsižvelgdamas į tai mano, kad atsakovo priimti Sprendimai yra nemotyvuoti bei neproporcingi, todėl turi būti panaikinti.

Paaiškina, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Migracijos departamentas, 2023 m. kovo 14 d. gavęs VSD išvadą Nr. 18-2883 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgdamas į tai, priėmė ginčijamą Sprendimą1, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir VSD Išvadą, taip pat priėmė Sprendimą2, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.

Pažymi, kad priimdamas ginčijamus Sprendimus vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Nurodo, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai priimdamas sprendimus Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

Atkreipia dėmesį, kad VSD Išvadoje nurodyta, jog, VSD vertinimu, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad vien tai, jog pareiškėjas prieš 11 metų dirbo (duomenys neskelbtini), niekaip neįrodo, kad jis yra lojalus Rusijos valdžiai ir kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Mano, kad VSD savo Išvadoje pagrįstai nurodė, jog pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Cituoja LVAT ir EŽTT išaiškinimus, susijusius su aplinkybių dėl užsieniečio galimos kelti grėsmės vertinimu.

Nurodo, kad VSD pripažino, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento nuomone, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad jis aiškiai nurodė nepritariantis Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, kas tik patvirtina faktą, jog jis nebuvo ir nėra lojalus Rusijos valdžiai. Mano, kad net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje bei, kad Krymas priklauso Ukrainai, būtent ilgametė darbo patirtis leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką.

Pažymi, kad priešingai, nei nurodoma pareiškėjo skunde, skundžiami Sprendimai atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, nes juose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atkreipia dėmesį, kad nors iš skundžiamo Sprendimo1 turinio matyti, jog jis grindžiamas VSD Išvada, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius ryšius bei nustatė, kad jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, pareiškėjas įdarbintas tik nuo 2022 m. gruodžio 5 d., todėl pareiškėjo ilgalaikiai ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nenustatyti), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

Akcentuoja, kad Sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo ryšius su Lietuvos Respublika, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas nesutinka, jog nebendradarbiavo su pareiškėju. Atkreipia dėmesį, kad neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti Sprendime1 nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenustato ir Įstatymas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas1 buvo priimtas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Apibendrindamas nurodytus argumentus nurodo, kad pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o valstybės ir visuomenės interesai yra svarbesni, nei pareiškėjo asmeniniai interesai bei noras gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl ginčijami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti ir jų panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovo Sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.

Nurodo, kad vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kurios reglamentuoja, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD Migracijos departamentui pateikė Išvadą, kurioje nurodė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, atsakydamas į Migracijos departamento pateikto klausimyno 2 klausimą, nurodė, jog 2002-2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini). VSD nuomone, pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini), išreiškė lojalumą Rusijos Federacijai ir palaikė Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei prižiūri Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Taigi, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Nurodo, kad VSD kontražvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, jog Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. Atkreipia dėmesį, kad VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Pasak VSD, palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

Paaiškina, kad VSD kontražvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strategines civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Akcentuoja, kad grėsmė valstybės saugumui yra ta aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimus. Kadangi, pareiškėjas buvo VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, mano, jog jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės ar kiti nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo, todėl prašo pareiškėjo skundą dėl Sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2023 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) užpildė klausimyną, kuriame yra 11 klausimų. Atsakydamas į klausimyne pateiktus klausimus nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 1999 m. mokėsi (duomenys neskelbtini). Baigus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ginkluotosiose pajėgose netarnavo. Taip pat yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą – 2000 m. baigė (duomenys neskelbtini) valstybinį universitetą, specialybė – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2002-2012 m. laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini), vykdė (duomenys neskelbtini); laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Į klausimą, ar turi (turėjo) kontaktų su NATO ar Europos Sąjungai (toliau – ir ES) nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis, atsakė neigiamai. Į klausimą, ar palaiko ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos ar karinėmis institucijomis, atsakė neigiamai. Nurodė, jog nebuvo teistas. Į klausimą, ar vykdo (vykdė) verslą, individualią veiklą, turi (turėjo) kitų verslo ryšių su NATO ar ES nepriklausančių valstybių: a) karinės pramonės įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis (įskaitant veiklą dvejopos paskirties prekių srityje); b) strateginės reikšmės objektais; c) valstybinės valdžios ir valdymo sektoriumi; d) teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis, atsakė neigiamai. Nurodė, kad neturi teisės susipažinti su įslaptinta informacija. Į klausimą, ar turi (turėjo) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos ir saugumo tarnybomis (dirba (dirbo) tokioms tarnyboms, teikė joms informaciją, vykdė jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavo), atsakė neigiamai. Į klausimą, ar pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, atsakė neigiamai. Į klausimą, kam, remiantis asmenine nuomone, priklauso Krymas, atsakė, jog Ukrainai.

Siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 ,,Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 76 punktu, Migracijos departamentas 2023 m. vasario 8 d. VSD išsiuntė papildomą paklausimą Nr. 3511264, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

VSD 2023 m. kovo 14 d. raštu Nr. 18-2883 ,,Dėl informacijos pateikimo“ pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pažymėjo, kad pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Atkreipė dėmesį, kad Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, 14 punkte. Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms.

Pažymėjo, kad atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, prašė pareiškėjui nesuteikti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui minėto asmens duomenis pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5, 7 ir 8 dalimis, taip pat 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 4, 6, 15 ir 20 punktų nuostatomis, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 ir 37 punktais, 2023 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 23S39672, kuriuo nusprendė: 1) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus); 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Nurodė, kad Sprendimas2 priimtas, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento priimtais Sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis). Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

Tvarkos aprašo 80.2 papunktyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Pagal Aprašo 10.3(1) papunktį, kai užsienietis asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą, turi užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka VSD patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as).

Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsienietis Tvarkos aprašo 10.3(1) papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą VSD, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Tvarkos aprašo 10.3(1) papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui (76 punkto antra pastraipa).

Pagal LVAT formuojamą praktiką, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

Kaip ir minėta, VSD Išvadoje nurodė, kad, VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini), taigi privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai, palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, padarė išvadą, kad išdavus pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.