Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-26 · Civilinė byla Nr. e2-2879-1044/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
e2-2879-1044/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35023-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gerda Sinkevičienė
Ieškovas
AS „PlusPlus Capital“
Atsakovas
S. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2879-1044/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35023-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovei S. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AS „PlusPlus Capital“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. N. (toliau ir atsakovė) 64,66 Eur skolos (negrąžinto kredito), 4,09 Eur mokėjimo palūkanų, 4,49 Eur delspinigių, 16,50 procentų dydžio metines mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos (64,66 Eur) už laikotarpį nuo 2019-11-18 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė ir AB „Swedbank“ bankas (toliau ir bankas) sudarė kredito sutartį Nr. 14-001698-GV, pagal kurią bankas suteikė atsakovei sutartyje numatyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl bankas sutartį nutraukė. 2018 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi visos iš sutarties kylančios banko reikalavimo teisės į atsakovę buvo perleistos PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, 2018 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisės į atsakovę buvo perleistos ieškovui, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019 m. liepos 2 d. Ieškovo teigimu, reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną atsakovės pagal sutartį negrąžinto kredito suma – 64,66 Eur.

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžymomis „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Procesiniai dokumentai atsakovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu įteikti 2020 m. vasario 3 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. 2020 m. sausio 4 d. palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. sausio 9 d. AB „Swedbank“ bankas ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 14-001698-GV (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 10 000 litų dydžio vartojimo kreditas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas, galutinis vartojimo kredito grąžinimo terminas – 2019 m. sausio 3 d. Atsakovė įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl AB „Swedbank“ bankas sutartį vienašališkai nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti likusią negrąžintą 64,66 Eur kredito sumą bei pareikšti reikalavimus dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų piniginių sumų sumokėjimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai), t. y. atsakovė iki šiol yra skolinga 64,66 Eur negrąžinto kredito.

Nustatyta, kad 2018 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimų sutartimi visos iš sutarties kylančios banko reikalavimo teisės į atsakovę buvo perleistos PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiam per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, 2018 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisės į atsakovę buvo perleistos ieškovui, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019 m. liepos 2 d.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2019 m. spalio 10 d. pranešimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Iš bylos aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo mėnesinių įmokų bei kitų pagal sutartį mokėtinų sumų. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovui liko skolinga 64,66 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovui priteistina 64,66 Eur negrąžinto kredito.

Sutarties pagrindinėse sąlygose numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 16,50 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Sutartyje nenumatyta, kad sutarties nutraukimo atveju mokėjimo palūkanos nustojamos skaičiuoti. Taigi remiantis sutartimi ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės mokėjimo (pelno) palūkanų ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 4,09 Eur palūkanos iki ieškinio parengimo dienos (2019-11-18) ir 16,50 proc. metinės mokėjimo palūkanos už negrąžintą kredito sumą (64,66 Eur), skaičiuojamos nuo kitos dienos po ieškinio parengimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 19 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kredito sutartyje (bendrųjų sąlygų 10.2.1 punkte ir specialiųjų sąlygų punkte „Delspinigių dydis“) numatyta, kad sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovė nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovo skaičiavimu, atsakovė turi sumokėti 4,49 Eur delspinigių (0,05 proc. norma per dieną) už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino kredito, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 4,49 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis)

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (73,24 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovės priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 5,58 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AS „PlusPlus Capital“ (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovės S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 64,66 Eur (šešiasdešimt keturi eurai, 66 ct) negrąžinto kredito, 4,09 Eur (keturi eurai, 09 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 4,49 Eur (keturi eurai, 49 ct) delspinigių, 16,50 (šešiolikos ir penkiasdešimt šimtųjų) procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos (64,66 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (73,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur (penki eurai, 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gerda Sinkevičienė