- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-08
- Bylos Nr.
- eI3-245-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00234-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- UAB "Baltusa"
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 12.15.4Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registravimas
- 5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ skundą atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltusa“ (toliau – ir UAB „Baltusa“, ir Bendrovė) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau- ir Panevėžio apskrities VMI) 2020 m. birželio 26 d. sprendimą Nr.(17.26-40) RES-99756, kuriuo nuspręsta UAB „Baltusa“ neįregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (toliau- ir PVM) mokėtoju (toliau- ir Sprendimas). Skunde nurodė, kad atsakovė Sprendimą grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau- ir PVM įstatymas) 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, PVM kodo nesuteikimas turi būti grindžiamas įrodymais, kad bus sukčiaujama mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, o ne prielaidomis. Tam, kad asmuo būtų įregistruotas PVM mokėtoju, nepakanka vien prašymo, adresuoto mokesčių administratoriui- yra būtina nustatyti, jog asmuo jau vykdo ekonominę veiklą arba ketina vykdyti ekonominę veiklą ir toks ketinimas yra realus. Akivaizdu, jog pareiškėja intensyviai vykdė teisėtas ūkines operacijas, ką patvirtina priimtos sąskaitos faktūros. Atsakovas kai kuriuos pareiškėjos užsienio kontrahentus patikrino praėjus daugiau kaip metams, todėl visiškai normalu, kad jie nerandami ar su jais nepavyksta susisiekti. Pareiškėja turi 14 krovininių automobilių, kurie yra lizinguojami arba nuomojami, turi 77 darbuotojus, kurie pareiškėjos kontrahentams atšaukus užsakymus lieka be darbo. Pareiškėjai neįgijus PVM mokėtojo statuso, pareiškėja patirs virš 120 tūkstančių Eur dydžio nuostolius. Atsakovo teiginiai apie neva tai PVM mokėtojo kodo naudojimą sukčiaujant mokesčių srityje, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Nė dėl vienos pareiškėjos pateiktos PVM sąskaitos faktūros nėra gauta pretenzija ar prieštaravimai dėl duomenų neatitikimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodoma, jog valstybės narės turi tam tikrą diskreciją nustatyti priemones apmokestinamųjų asmenų registravimui PVM tikslais užtikrinti, tačiau ši diskrecija negali būti neribota, teise atsisakyti suteikti apmokestinamajam asmeniui atskirą kodą negali būti pasinaudojama be pateisinamos priežasties. Ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jis nėra motyvuotas ir pagrįstas, paremtas tik bendrais teiginiais, jų neindividualizuojant ir neargumentuojant, neaišku, kuo remiantis atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas nevykdo ekonominės veiklos ir nesudaro sandorių dėl prekių ar paslaugų teikimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko, atsiliepime teismui nurodė, kad priimdama Sprendimą, atsakovė išsiaiškino ir įvertino visas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė įstatymus. Priimant Sprendimą, buvo žinoma, kad Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyrius (toliau- ir FNTT) atlieka pareiškėjos, bei jos vadovo bei buvusio vadovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.06-6-00019-18 (toliau- ir Baudžiamoji byla) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, apie ką Panevėžio apskrities VMI buvo informuota 2020-03-10 raštu Nr.25/14-1-22-4543, taip pat VMI buvo pateikta FNTT 2019-10-25 specialisto išvada Nr.04/14-2-4-11222 dėl pareiškėjos ūkinės veiklos už 2016 m. sausio mėn. – 2018 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį (toliau- ir Specialisto išvada). Šioje Specialisto išvadoje konstatuota, jog pareiškėja nurodytu laikotarpiu pagal PVM nemokančių, realios veiklos nevykdančių įmonių vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras už 5 257 743 Eur sumą įtraukė į buhalterinę apskaitą, į PVM ataskaitą įtraukė 846 338 Eur pirkimo PVM, įgijo teisę šios PVM sumos dydžiu sumažinti ir/arba panaikinti PVM mokestines prievoles, t.y. gavo mokestinę naudą – išvengė didelės vertės turtinės prievolės, šios sumos nesumokėdama į biudžetą; be to, metinėse pelno deklaracijose už 2016-2018 m. laikotarpį įrašė neteisingus duomenis apie apmokestinamą pelną bei pelno mokestį ir nesumokėjo 584 069 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą. VMI Baudžiamojoje byloje parengė ir pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo atsakovams, tarp jų- ir pareiškėjai, 1 398 235 Eur sumai. Pažymėjo, kad pareiškėja VMI 2018-12-07 raštu Nr.(2.43) RPVM-21 buvo įspėta, kad yra įtraukta į prekių tiekimo grandines, kur mažiausiai vienas dalyvis nevykdė nustatytų pridėtinės vertės mokesčio prievolių ir PVM kodas galimai buvo naudojamas sukčiavimo Europos Sąjungos viduje, siekiant išvengti PVM, tikslu. Todėl pareiškėjos teiginys, jog jai nebuvo žinoma apie jos PVM kodo panaudojimą sukčiaujant mokesčių srityje, turi būti vertinamas kritiškai. Vilniaus apskrities VMI priėmė 2020-04-01 sprendimą Nr.(17.26-40) RES-52469 išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro, kuris yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla dar nėra išnagrinėta. Tačiau pareiškėja, nesulaukusi teismo sprendimo, vėl bando įsiregistruoti PVM mokėtoja, nors aplinkybės, dėl kurių ji buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nėra išnykusios. Pareiškėjos veikla nėra pasikeitusi, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ji sąžiningai vykdys veiklą, o naujai suteiktas PVM kodas nebus naudojamas sukčiaujant mokesčių srityje. Sprendime nurodyti Sprendimo priėmimo pagrindai visiškai atitinka VMI viršininko 2020-06-22 įsakymu Nr.178 patvirtintų Įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais/išregistravimo iš PVM mokėtojų taisyklių (toliau- ir Taisyklės) 29.5 punkto nuostatas. Sprendimo forma yra patvirtinta VMI viršininko 2020-06-22 įsakymu Nr.178, ir ginčijamas Sprendimas pilnai šią formą atitinka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltusa“ per portalą Mano VMI 2020-06-12 pateikė prašymą savanoriškai ją įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju nuo 2020-06-17, įregistravimo priežastį nurodė- atlygio suma per paskutinius 12 mėnesių neviršijo 45000 eurų.
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2020-06-18 pranešimu Nr.(17.26-40)RES-95174 nurodė pareiškėjai pateikti informaciją, nurodytą šio pranešimo 1-7 punktuose. Pareiškėja atsakovei 2020-06-18 pateikė papildomą informaciją, 2020-06-19 pateikė paaiškinimą dėl atsakovės pranešime nurodyto 7 punkto (ištaisyti neatitikimus dėl iš ES įsigytų prekių ir paslaugų deklaruotų duomenų neatitikimo su FR0600 deklaruotomis sumomis).
Panevėžio apskrities VMI 2020 m. birželio 26 d. sprendimu Nr.(17.26-40) RES-99756 nusprendė mokesčių mokėtojo UAB „Baltusa“ neįregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, nes MA duomenimis mokesčių mokėtojas nevykdo jokių ūkinių operacijų, nepagrįstai jas įformina apskaitos dokumentuose ir (arba) apskaito buhalterinėje apskaitoje, su užsienio apmokestinamaisiais asmenimis vykdė sandorius, apie kuriuos iš skirtingų šaltinių gauta prieštaringa informacija, pvz., užsienio asmuo, turėjęs sandorių, nerandamas ir/ar nepateikė apskaitos dokumentų patikrinti, MA turi įrodymų, kad asmens PVM mokėtojo kodas buvo naudojamas sukčiaujant mokesčių srityje.
PVM įstatymo 72 straipsnis, reglamentuojantis savanorišką registravimąsi PVM mokėtojais, numato, kad Lietuvos Respublik?s asmuo, vykdantis ar ketinantis vykdyti ekonominę veiklą, turi teisę pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, kad bendra atlygio suma nesiekia šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos, išskyrus atvejį, kai vykdoma ir numatoma vykdyti vien tokia veikla, kurioje naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu šio Įstatymo XII skyriuje nenustatyta kitaip (1 dalis); Asmuo, įsigyjantis ar ketinantis įsigyti prekių iš kitos valstybės narės, turi teisę pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, kad bendra įsigytų ar ketinamų įsigyti prekių vertė neviršija šio Įstatymo 71¹straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos ribos, išskyrus atvejį, kai įsigyjamos ar numatomos įsigyti vien naujos transporto priemonės arba akcizais apmokestinamos prekės (2 dalis).
Asmenų įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ir išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų tvarką nustato Įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020-06-22 įsakymu Nr.178. Taisyklių 29 punktas nustato atvejus, kai priimamas sprendimas neregistruoti PVM mokėtoju, tarp jų- jeigu pateikti duomenys ir/ar dokumentai neįrodo vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos ekonominės veiklos realumo ir/ar jos tęstinumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.A-686-556/2018, analizuodamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau- ir Teisingumo Teismas) praktiką bylose dėl įregistravimo PVM mokėtojais, yra pažymėjęs pagrindinis 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir PVM direktyva) 214 straipsnyje numatyto apmokestinamųjų asmenų registravimo PVM mokėtojais tikslas yra užtikrinti tinkamą PVM sistemos veikimą (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Dankowski, C-438/09, 33 p.). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad PVM mokėtojo kodo suteikimu patvirtinamas apmokestinamojo asmens mokestinis statusas PVM taikymo tikslais ir supaprastinama apmokestinamųjų asmenų kontrolė, siekiant užtikrinti teisingą mokesčio surinkimą. Remiantis prekybos Europos Sąjungos viduje apmokestinimo pereinamojo laikotarpio priemonėmis, apmokestinamųjų asmenų registravimu, kaip PVM mokėtojų suteikiant atskirus kodus, taip pat siekiama palengvinti nustatyti valstybę narę, kurioje patiektos prekės galutinai suvartojamos (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo byloje Mecsek-Gabona, C-273/11, 57 ir 60 p.; 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje VSTR, C‑587/10, 51 p.). Be to, PVM mokėtojo kodas yra svarbus atliktų sandorių įrodymas. Kita vertus, pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės turi teisėtą interesą imtis tinkamų priemonių savo finansiniams interesams apsaugoti, o kova su galimu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu yra PVM direktyvoje pripažintas ir skatinamas tikslas. Be to, valstybės narės privalo užtikrinti įrašų apmokestinamųjų asmenų registre teisingumą, kad būtų užtikrintas tinkamas PVM sistemos veikimas. Taigi nacionalinė kompetentinga institucija privalo patikrinti prašymą pateikusio asmens apmokestinamojo asmens statusą prieš jam suteikdama PVM mokėtojo kodą. Todėl pagal PVM direktyvos 273 straipsnio pirmą pastraipą valstybės narės gali teisėtai numatyti priemones, tinkamas užkirsti kelią piktnaudžiauti identifikaciniais kodais, visų pirma įmonėms, kurių veikla, taigi ir apmokestinamojo asmens statusas, yra visiškai fiktyvūs. Tačiau šiomis priemonėmis neturi būti viršijama tai, kas būtina teisingam mokesčio surinkimui užtikrinti ir sukčiavimui išvengti, ir jomis neturi būti sistemingai pažeidžiama teisė į PVM atskaitą, taigi ir šio mokesčio neutralumas (Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Ablessio, C‑527/11, 28–30 p.). Kad galėtų būti laikomas proporcingu sukčiavimo prevencijos tikslui, atsisakymas suteikti apmokestinamajam asmeniui atskirą kodą turi būti pagrįstas rimtais įrodymais, leidžiančiais objektyviai manyti, kad tikėtina, jog šiam apmokestinamajam asmeniui suteiktas PVM mokėtojo kodas bus naudojamas sukčiaujant. Toks sprendimas turi būti pagrįstas bendru visų konkretaus atvejo aplinkybių įvertinimu ir įrodymais, surinktais tikrinant visą atitinkamos įmonės (apmokestinamojo asmens) pateiktą informaciją (Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Ablessio, C‑527/11, 34 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju VMI 2018-12-07 raštu Nr.(2.43) RPVM-21 pareiškėją įspėjo, kad VMI, išanalizavusi pareiškėjos sandorius su šiame rašte nurodytais juridiniais asmenimis, nustatė, jog šių prekių tiekimų grandinės mažiausiai vienas dalyvis nevykdė (-o) nustatytų pridėtinės vertės mokesčio prievolių ir galimai buvo naudojamas sukčiavimo Europos Sąjungos viduje, siekiant išvengti PVM, tikslu, nurodė imtis reikiamų atsargumo priemonių, nurodė galimus sukčiavimo požymius, taip pat nurodė pareiškėjos pareigą įvertinti, kokių konkrečių veiksmų, atsižvelgiant į sandorių mastą, vertę, dažnumą ir pan. dera imtis, siekiant priimti sprendimą tapti/ netapti atitinkamų sandorių šalimi.
Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyrius UAB „Baltusa“ atžvilgiu atliko ikiteisminį tyrimą Baudžiamojoje byloje pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas). FNTT Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2019-10-25 specialisto išvadą Nr.04/14-2-4-11222, kurioje konstatuota, jog UAB „Baltusa“ 2016-2018 metais į PVM atskaitą įtraukė PVM pagal neturinčias juridinės galios PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos neįvykusios arba įvykusios kitomis sąlygomis nei nurodyta dokumentuose ūkinės operacijos, dėl ko nepagrįstai padidino atskaitomą PVM ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM; pasinaudodama šiomis sąskaitomis faktūromis, nepagrįstai pripažino išlaidas leidžiamais atskaitymais, kurie mažina apmokestinamąjį pelną. Remiantis šia Specialisto išvada, VMI Baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl valstybei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo 1398235 eurų sumai atsakovams, tarp jų- ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltusa“. VMI Kontrolės departamento PVM kontrolės skyriaus duomenimis pareiškėja teikia transportavimo paslaugas ir vengia mokėti PVM, nuolat (nuo 2016 m.) įsiformindama fiktyvius prekių/paslaugų pirkimus iš dingusių prekeivių, kurie pakeičiami naujais, pirmiau naudotus išregistravus iš PVM mokėtojų; per laikotarpį nuo 2019 m. iki 2020 m. vasario mėn. UAB „Baltusa“ nepagrįstai į PVM atskaitą įsitraukė 759290 eurų PVM, kurio dingę prekeiviai nesumokėjo. Remiantis nustatytais duomenimis, Vilniaus apskrities VMI priėmė 2020-04-01 sprendimą Nr.(17.26-40)RES-52469 išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ginčas dėl minėto sprendimo panaikinimo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr.eI3-3193-596/2020.
Be to, pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Baudžiamojoje byloje baigtas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (baudžiamoji byla Nr.1-2063-1053/2020). Minėtoje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti juridiniam asmeniui UAB „Baltusa“ bei jos vadovui V. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio (sukčiavimas) 2 dalį.
Pažymėtina tai, kad Vilniaus apskrities VMI priėmė 2020-04-01 sprendimą Nr.(17.26-40)RES-52469 išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro, nustačius, jog pareiškėja buhalterinės apskaitos dokumentuose įformindavo fiktyvius sandorius, PVM mokėtojo kodas buvo naudojamas sukčiaujant mokesčių srityje. Vilniaus apskrities VMI 2020-04-01 sprendime Nr.(17.26-40)RES-52469 konstatuotos aplinkybės teisės aktų nustatyta tvarka nėra paneigtos. Iš esmės tokiais pačiais pagrindais, remiantis aukščiau nurodytais duomenimis, buvo priimtas ir skundžiamas Sprendimas.
Teismas, įvertinęs Baudžiamojoje byloje civiliniu ieškiniu prašomos priteisti valstybei nusikalstama veika padarytos žalos mastą, FNTT 2019-10-25 specialisto išvadoje Nr.04/14-2-4-11222 bei VMI Kontrolės departamento PVM kontrolės skyriaus nustatytus duomenis, sprendžia, jog šie surinkti įrodymai neabejotinai leidžia objektyviai manyti, jog šiam apmokestinamajam asmeniui suteiktas PVM mokėtojo kodas, tikėtina, bus naudojamas sukčiaujant, pareiškėjos pateikti duomenys ir/ar dokumentai neįrodo vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos ekonominės veiklos realumo. Tai sudarė pagrindą atsakovui priimti Sprendimą, remiantis Taisyklių 29.5 punktu.
Teismas pažymi, kad Taisyklės nustato specialią sprendimo dėl įregistravimo (neįregistravimo) PVM mokesčio mokėtoju formą (FR0618 forma (2 versija)) ir reikalavimus šio sprendimo turiniui. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jame nurodytas teisinis sprendimo priėmimo pagrindas, trumpai nurodyta priežastis, dėl kurios priimtas sprendimas neregistruoti pareiškėjo PVM mokėtoju. Minėta, kad skundžiamas Sprendimas priimtas iš esmės tokiais pačiais pagrindais bei remiantis tais pačiais duomenimis kaip ir Vilniaus apskrities VMI 2020-04-01 sprendimas Nr.(17.26-40)RES-52469. Taigi, duomenys, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, pareiškėjui buvo žinomi iš Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamos bylos Nr.eI3-3193-596/2020 medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr.1-2063-1053/2020 medžiagos.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti teismas neturi pagrindo. Nepanaikinus Sprendimo, teismas neturi pagrindo tenkinti ir išvestinė reikalavimą- įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ skundą atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.