- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- A-686-556/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06016-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius, Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nadeira“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nadeira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nadeira“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Nadeira“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVMI) 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą (17.26-40) RES-240273 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus AVMI įregistruoti bendrovę pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja.Paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 1 d., 2015 m. spalio 19 d. ir 2015 m. lapkričio 16 d. teikė prašymus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) įregistruoti bendrovę PVM mokėtoja. Visus šiuos prašymus buvo atsisakyta tenkinti, motyvuojant tuo, kad bendrovė neįrodė vykdomos veiklos realumo bei tęstinumo, nors teikiant kiekvieną prašymą buvo bendradarbiaujama su Vilniaus AVMI specialistais, pateikiama visa prašoma informacija bei dokumentai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 71 straipsnio 7 dalimi, 2 straipsnio 3 ir 31 dalimis bei Įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 178 (toliau – ir Registravimo taisyklės) 42 punktu, bendrovė laikėsi pozicijos, kad ji turi būti registruojama PVM mokėtoja, nes kontroliuoja keletą juridinių asmenų, vykdančių ekonominę veiklą, kurių bendra gautina atlygių suma per paskutiniuosius 12 mėnesių viršijo 45 000 Eur sumą. Teigė, kad Vilniaus AVMI, neregistruodama bendrovės PVM mokėtoja, sudarė jai papildomų išlaidų, t. y. bendrovė nėra atleidžiama nuo pareigos mokėti į muitinės surenkamąją sąskaitą apskaičiuotą importo PVM už importuotas į Lietuvą prekes. Vilniaus AVMI specialistai, siekdami įsitikinti, ar krovinys faktiškai atgabentas, sukėlė situaciją, kuri kenkia bendrovės dalykinei reputacijai. Dėl tokių Vilniaus AVMI veiksmų, bendrovės prekių kaina tampa didesne, nes į prekių kainą yra įskaičiuojamas PVM, kurio nėra galimybės įtraukti į atskaitą. Taip pat PVM kodo neturėjimas apsunkina veiklos vykdymą su Europos Sąjungos šalimis, nes perkant paslaugas iš bendrovių, įsikūrusių Europos Sąjungos šalyse, ir neturint PVM kodo, atsisakoma išrašyti sąskaitą-faktūrą.Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, PVM kodo nesuteikimas privalo būti grindžiamas įrodymais, kad bus sukčiaujama mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, o ne prielaidomis ir nuomone. PVM kodas valstybei suteikia sąlygas prižiūrėti ir kontroliuoti apmokestinamųjų asmenų veiklą mokesčių srityje, todėl PVM kodo suteikimas yra svarbus tiek valstybės kontrolės funkcijų įgyvendinimui, tiek apmokestinamojo asmens veiklos vykdymui.Vadovaudamasi Registravimo taisyklių 29.5 punktu bei jį aiškinančiu Lietuvos Respublikos finansų ministerijos leidiniu „Ar reikia registruotis PVM mokėtoju?“ nurodė, kad pagrindas neįregistruoti PVM mokėtoju yra dokumentų ir/ar informacijos nepateikimas. Bendrovė nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. pateikia visą reikalaujamą informaciją ir dokumentus, t. y. prekių pirkimo-pardavimo sutartis, mokėjimo pavedimų kopijas, sąskaitas apmokėjimui, krovinio išsiuntimo, gabenimo dokumentus, muitinės deklaracijas, taip pat išsamius paaiškinimus apie vykdomą ekonominę veiklą.ESTT laikosi pozicijos, kad apmokestinamaisiais asmenimis, galinčiais prašyti suteikti PVM mokėtojo kodą, laikomi ne tik asmenys, kurie jau vykdo ekonominę veiklą, bet ir asmenys, kurie ketina pradėti tokią veiklą vykdyti ir šiuo tikslu patiria pirmųjų investavimo išlaidų. Šie asmenys gali negalėti šiuo parengiamuoju jų ekonominės veiklos etapu įrodyti, kad jie jau turi materialinių, techninių ir finansinių išteklių tokiai veiklai vykdyti. Todėl 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir Direktyva 2006/112) draudžia valstybės narės mokesčių administratoriui atsisakyti suteikti PVM mokėtojo kodą prašymą pateikusiam asmeniui vien dėl to, kad, pateikdamas prašymą įtraukti į apmokestinamųjų asmenų registrą, jis negali įrodyti, jog turi materialinių, techninių ir finansinių išteklių deklaruotai ekonominei veiklai vykdyti. Nagrinėjamu atveju, prekių įsigijimas bei tolesnis rūpinimasis prekių realizavimu (pardavimu) įrodo, kad bendrovė turi finansinių ir žmogiškųjų išteklių veiklai vykdyti ir plėtoti. Pareiškėjas atitinka reikalavimus tapti PVM mokėtoja, o Vilniaus AVMI be pateisinamų priežasčių, sistemingai atsisako registruoti pareiškėją PVM mokėtoju.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Paaiškino, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą įregistruoti PVM mokėtoju, buvo nustatyta, jog bendrovėje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. yra įdarbintas vienas darbuotojas – vienintelis bendrovės akcininkas, vadovas Š. B., kuriam darbo užmokestis nėra mokamas. Be to, pareiškėjas neteikė Vilniaus AVMI mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų.Vilniaus AVMI taip pat nustatė, kad pareiškėjo pagrindinis akcininkas Š. B. taip pat yra UAB „Tako Plius“ akcininkas, valdantis 50 proc. akcijų, ir UAB „Nestandartas“ akcininkas, valdantis 50 proc. akcijų; pareiškėjo, UAB „Tako Plius“ ir UAB „Nestandartas“ vadovu yra Š. B., o pareiškėjo ir nurodytų bendrovių buhalterinę apskaitą tvarko Š. B. motina B. B.; pareiškėjas vykdomos veiklos pagrindimui pateikė 2015 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopiją su Pakistano Islamo Respublikos bendrove „Zartab Enterprises“ dėl 90 vnt. patalynės komplektų įsigijimo, banko išrašą apie 2015 m. rugpjūčio 27 d. atliktą mokėjimą „Zartab Enterprises“, „Zartab Enterprises“ išrašytą 2015 m. rugpjūčio 30 d. proformą už 90 vnt. patalynės pirkimą ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties kopiją su UAB „Imat Nord“ dėl 90 vnt. patalynės komplektų pardavimo; UAB „Imat Nord“ buhalterinę apskaitą taip pat tvarko Š. B. motina B. B..Paaiškino, kad pagal PVMĮ 71 straipsnio 7 dalį asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, tačiau PVMĮ nenustatyta, jog mokesčių administratorius visais atvejais privalo įregistruoti asmenį PVM mokėtoju. PVMĮ įtvirtinta nuostata, jog pateikti prašymą įregistruoti PVM mokėtoju privalo asmuo, jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą. Vilniaus AVMI įpareigojus pareiškėją papildomai pateikti duomenis, įrodančius numatomos vykdyti PVM apmokestinamos veiklos realumą, pareiškėjas pateikė paaiškinimus, tačiau nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių vykdomos ir numatomos vykdyti PVM apmokestinamos veiklos realumą. Todėl, vadovaujantis Registravimo taisyklių 29.5 punktu, buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėją PVM mokėtoju.Vilniaus AVMI išnagrinėjo pareiškėjo prašymą registruoti PVM mokėtoju, tačiau jo netenkino atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamosios ekonominės veiklos realumą ir/ar jos tęstinumą, bendrovėje įdarbintas vienas darbuotojas, pareiškėjas neteikė Vilniaus AVMI mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų (FR0572 forma). Be to, pareiškėjo pagrindinis akcininkas Š. B. taip pat yra kontroliuojamų UAB „Tako Plius“ ir UAB „Nestandartas“ akcininkas ir vadovas, o pareiškėjo, susijusių bendrovių ir UAB „Imat Nord“, su kuria pareiškėjas sudarė sandorį, buhalterinę apskaitą tvarko Š. B. motina. Sprendimas įformintas teisingai, laikantis teisės aktų nuostatų.Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais bei ESTT praktika, apmokestinamojo asmens įregistravimas PVM mokėtoju yra formalus reikalavimas, t. y. pareiškėjui nesuteiktas PVM mokėtojo kodas iš esmės negali turėti jokios įtakos apmokestinamojo asmens teisei atskaityti sumokėtą pirkimo PVM, jeigu įvykdytos materialinės šios teisės atsiradimo sąlygos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. (17.26-40) RES-240273, kuriuo buvo atsisakyta bendrovę registruoti PVM mokėtoja, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš pareiškėjo pateiktų prašymų turinio teismas nustatė, kad jis siekė būti įregistruotas PVM mokėtoju vadovaujantis PVMĮ 72 straipsniu, reglamentuojančiu savanorišką registravimąsi PVM mokėtoju. Teismas rėmėsi PVMĮ 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 71 straipsnio 7 dalimi ir Registravimo taisyklių 4.2, 27 ir 29.5 punktais.Teismo vertinimu, PVMĮ 71 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos taisyklės paskirtis yra užkirsti kelią vienam asmeniui, valdančiam kelis nedidelės apimties veikla besiverčiančius juridinius asmenis, išvengti prievolės registruotis PVM mokėtoju. Tačiau ši teisės norma turėtų būti aiškinama kartu su PVMĮ 71 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta viena iš būtinųjų prievolės registruotis PVM mokėtoju atsiradimo sąlygų – prekių ar paslaugų tiekimu šalies teritorijoje. Analogiška sąlyga įtvirtinta Registravimo taisyklių 4.1 punkte. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, vykdantis bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą, privalo pateikti prašymą įregistruoti jį kaip PVM mokėtoją, kai Lietuvoje tiekia prekes ir/ar teikia paslaugas ir bendra per metus (per paskutinius 12 mėnesių) gauto atlygio suma yra didesnė kaip 45 000 Eur. Taigi iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda tik asmeniui, vykdančiam ekonominę veiklą.Teismas nustatė, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo papildomai pateiktus duomenis bei paaiškinimus. Atsakydamas į Vilniaus AVMI 2015 m. lapkričio 19 d. pranešimą Nr. (17.26-40) RES-235971, pareiškėjas paaiškino, kad už prekių transportavimą yra atsakinga UAB „Transeurina ir Ko“, tačiau Vilniaus AVMI susisiekus su minėta bendrove, buvo nurodyta, kad ji sutartinių santykių su pareiškėju neturėjo. Pareiškėjas pateikė važtaraštį, kuriame nurodytas prekių gavėjas UAB „Tako plius“, o ne pareiškėjas. Rašte dėl informacijos pateikimo pareiškėjas nurodė, kad tokia situacija galėjo susiklostyti, nes įgaliotas asmuo, dirbantis UAB „Tako plius“, tardamasis dėl prekių vežimo, naudojo minėtos bendrovės elektroninį paštą. Tokie teiginiai vertintini kritiškai, nes įgaliotas asmuo, veikdamas įgaliojančios bendrovės naudai, turi užtikrinti, kad nekiltų neaiškumų dėl prekių gavėjo. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad mažmeninė prieššventinė prekyba vyks per nuolaidas siūlančius interneto tinklalapius (atskirame rašte paaiškino, kad yra deramasi su UAB „Ox Energy“ dėl galimybės pardavinėti prekes interneto tinklalapyje), tačiau nepateikė preliminarių sutarčių ar kitokių įrodymų, patvirtinančių tokius ketinimus.Vilniaus AVMI 2015 m. lapkričio 19 d. pranešimu Nr. (17.26-40) RES-235971 prašė pareiškėjo pateikti informaciją apie numatomos vykdyti veiklos realumą ateityje, nurodant, kada planuojama įdarbinti daugiau darbuotojų, kada planuojama gauti pirmąsias pajamas. Pareiškėjas, atsakydamas į šiuos klausimus, nurodė, kad verslo kūrimo etape naujų darbuotojų priimti neplanuojama, taip pat, jog nėra rastas pirkėjas didmeninei prekybai. Tokie pareiškėjo paaiškinimai vertintini kaip nepakankami, siekiant pagrįsti planuojamą vykdyti ekonominę veiklą, neleidžiantys manyti, kad ši veikla ateityje bus vykdoma. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prekės importuojamos iš Pakistano Islamo Respublikos pagal 2015 m. rugpjūčio 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/08/30, sudarytą su Pakistano Islamo Respublikos bendrove „Zartab enterprises“. Taip pat pateikė 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Imat Nord“, pagal kurią minėta bendrovė įsipareigojo nupirkti iš pareiškėjo 90 vnt. patalynės komplektų. Šią aplinkybę vertinant kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ji neįrodo, jog planuojama tęstinė ekonominė veikla, jog buvo sudarytas ne vienkartinis sandoris dėl importuotų prekių realizavimo.Teismas įvertino, kad Vilniaus AVMI padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo pateikti įrodymai ir paaiškinimai neleidžia besąlygiškai konstatuoti planuojamos ekonominės veiklos vykdymo tęstinumo bei realumo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neregistruoti pareiškėjo PVM mokėtoju.Teismas pažymėjo, kad Registravimo taisyklės nustato specialią sprendimo dėl įregistravimo PVM mokesčio mokėtoju formą (FR0618 forma (2 versija)) ir reikalavimus šio sprendimo turiniui. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jame nurodytas teisinis sprendimo priėmimo pagrindas, trumpai nurodyta priežastis, dėl kurios priimtas sprendimas neregistruoti pareiškėjo PVM mokėtoju. Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas nurodė, kad bendrovės reikalavimas įpareigoti Vilniaus AVMI įregistruoti bendrovę PVM mokėtoja yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti sprendimą. Teismui konstatavus, kad Vilniaus AVMI sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis bendrovės reikalavimas įpareigoti Vilniaus AVMI įregistruoti bendrovę PVM mokėtoja.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas akcentuoja, jog atitinka visas PVMĮ 71 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas sąlygas. Pareiškėjo vienintelis akcininkas ir direktorius kontroliuoja kitus juridinius asmenis, kurių gauto atlyginimo suma per paskutinius 12 mėn. viršijo 200 000 Eur sumą, pareiškėjas importavo prekes iš Pakistano, vykdo ekonominę veiklą, prekės bus parduotos Lietuvos rinkoje. Tiek pareiškėjas, tiek kontroliuojami juridiniai asmenys vykdo ekonominę veiklą ir planuoja ją vykdyti ateityje. Pareiškėjas pateikė tai patvirtinančius dokumentus bei paaiškinimus, todėl ginčijamame sprendime nurodyta jo priėmimo priežastis – pateikti duomenys ir/ar dokumentai neįrodo vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos ekonominės veiklos realumo ir/ar tęstinumo, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Teigia, kad atsisakant pareiškėją registruoti PVM mokėtoju, ribojama jo veikla, jis negali siekti pelno. Mokesčių administratorius turėjo įregistruoti pareiškėją PVM mokėtoju, padėti jam įgyvendinti savo teises ir pareigas, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad pateikė tiek atsakovui, tiek teismui duomenis apie vykdomą veiklą, tačiau ši informacija buvo neteisingai interpretuota. Vykdant verslą, derybos vyksta žodžiu, o ne pasirašant preliminariąsias sutartis, bendravimas vyksta el. paštu, o darbuotojų skaičius niekaip neparodo, ar bendrovė vykdo veiklą, nes visas paslaugas galima esant poreikiui įsigyti.Nurodo, kad teismas nukrypo nuo ESTT praktikos (2013 m. kovo 14 d. prejudicinis sprendimas byloje Valsts ienemumu dienests prieš Ablessio SIA), pagal kurią atsisakyti įregistruoti PVM mokėtoju leidžiama tik turint rimtų įrodymų, kad PVM kodas bus naudojamas sukčiaujant, tačiau tokių duomenų byloje nėra.Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą administracinėje byloje, išsiaiškino visas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė įstatymus, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas ir netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo „Dėl įregistravimo pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju“ Nr. (17.26-40)RES-240273 teisėtumo ir pagrįstumo.Ginčijamu sprendimu (I t., b. l. 88) atsakovas nusprendė neįregistruoti pareiškėjo UAB „Nadeira“ PVM mokėtoju, nes pateikti duomenys ir/ar dokumentai neįrodo vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos ekonominės veiklos realumo ir/ar jos tęstinumo.Ginčijamas sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą privalomai įregistruoti PVM mokėtoju nuo 2015 m. lapkričio 19 d. Prašyme nurodyta, kad privalomas registravimas susijęs su kontroliuojančiu asmeniu, pareiškėjo direktoriumi Š. B. (I t. b. l. 62). Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 71 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą.Iš to, kas išdėstyta prieš tai, taip pat iš pareiškėjo teiktų duomenų atsakovui bei procesinių dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, vykdydamas prieš tai nurodytoje teisės normoje įtvirtintą pareigą, pateikė mokesčių administratoriui prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju, nes Š. B. (vienas ir/ar su kitais asmenimis) kontroliuoja keletą juridinių asmenų (pareiškėją, UAB „Oro zonos“, UAB „Salvitas“, MB „Teravilis“, UAB „Tako plius“, UAB „Nestandartas“), kurių bendra gauta atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur sumą ir buvo apie 200 000 Eur. Nepaisant to, mokesčių administratorius atsisakė įregistruoti pareiškėją PVM mokėtoju, remdamasis tuo, kad pateikti duomenys ir/ar dokumentai neįrodo vykdomos ar numatomos vykdyti PVM apmokestinamos ekonominės veiklos realumo ir/ar jos tęstinumo.Nagrinėjamu aspektu yra svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Šis teismas yra pažymėjęs, kad valstybėms narėms yra nustatyta pareiga užtikrinti, kad atskiru kodu būtų registruojami PVM direktyvos 214 straipsnio 1 dalyje nurodyti apmokestinamieji asmenys. Pagrindinis PVM direktyvos 214 straipsnyje numatyto apmokestinamųjų asmenų registravimo tikslas yra užtikrinti tinkamą PVM sistemos veikimą (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Dankowski, C-438/09, 33 p.). Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad PVM mokėtojo kodo suteikimu patvirtinamas apmokestinamojo asmens mokestinis statusas PVM taikymo tikslais ir supaprastinama apmokestinamųjų asmenų kontrolė, siekiant užtikrinti teisingą mokesčio surinkimą. Remiantis prekybos Europos Sąjungos viduje apmokestinimo pereinamojo laikotarpio priemonėmis, apmokestinamųjų asmenų registravimu, kaip PVM mokėtojų suteikiant atskirus kodus, taip pat siekiama palengvinti nustatyti valstybę narę, kurioje patiektos prekės galutinai suvartojamos (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo byloje Mecsek-Gabona, C-273/11, 57 ir 60 p.; 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje VSTR, C‑587/10, 51 p.). Be to, PVM mokėtojo kodas yra svarbus atliktų sandorių įrodymas. Iš tiesų PVM direktyvos daugelyje nuostatų, susijusių visų pirma su sąskaitų faktūrų išrašymu, deklaravimu ir sumuojančiomis ataskaitomis, reikalaujama, kad šis apmokestinamojo asmens, prekes įsigyjančio asmens ar paslaugų gavėjo kodas būtų nurodytas šiuose dokumentuose (Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Ablessio, C-527/11, 20 p.).Nors PVM direktyvos 214 straipsnyje nurodytos asmenų, kuriems turi būti suteikti atskiri kodai, kategorijos, šioje nuostatoje nenumatytos sąlygos, kurios gali būti taikomos suteikiant PVM mokėtojo kodą. Iš šio straipsnio ir tos pačios direktyvos 213 straipsnio formuluotės matyti, kad valstybės narės turi tam tikrą diskreciją nustatyti priemones apmokestinamųjų asmenų registravimui PVM tikslais užtikrinti. Tačiau ši diskrecija negali būti neribota. Nors valstybei narei leidžiama atsisakyti suteikti apmokestinamajam asmeniui atskirą kodą, tokia teise negali būti pasinaudojama be pateisinamos priežasties (Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Ablessio, C‑527/11, 22 ir 23 p.).Remiantis apmokestinamojo asmens sąvoką apibrėžiančia Teisingumo Teismo praktika ir PVM direktyvos 213 straipsnio 1 dalies formuluote, apmokestinamaisiais asmenimis, galinčiais prašyti suteikti PVM mokėtojo kodą, laikomi ne tik asmenys, kurie jau vykdo ekonominę veiklą, bet ir asmenys, kurie ketina pradėti tokią veiklą ir šiuo tikslu patiria pirmųjų investavimo išlaidų. Taigi šie asmenys gali negalėti šiuo parengiamuoju jų ekonominės veiklos etapu įrodyti, kad jie jau turi materialinių, techninių ir finansinių išteklių tokiai veiklai vykdyti. Todėl PVM direktyva, visų pirma jos 213 ir 214 straipsniais, draudžiama valstybės narės mokesčių administratoriui atsisakyti suteikti PVM mokėtojo kodą vien dėl to, kad, pateikdamas prašymą įtraukti į apmokestinamųjų asmenų registrą, asmuo negali įrodyti, jog turi materialinių, techninių ir finansinių išteklių deklaruotai ekonominei veiklai vykdyti (Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Ablessio, C‑527/11, 26 ir 27 p.). Kita vertus, pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės turi teisėtą interesą imtis tinkamų priemonių savo finansiniams interesams apsaugoti, o kova su galimu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu yra PVM direktyvoje pripažintas ir skatinamas tikslas. Be to, valstybės narės privalo užtikrinti įrašų apmokestinamųjų asmenų registre teisingumą, kad būtų užtikrintas tinkamas PVM sistemos veikimas. Taigi nacionalinė kompetentinga institucija privalo patikrinti prašymą pateikusio asmens apmokestinamojo asmens statusą prieš jam suteikdama PVM mokėtojo kodą. Todėl pagal PVM direktyvos 273 straipsnio pirmą pastraipą valstybės narės gali teisėtai numatyti priemones, tinkamas užkirsti kelią piktnaudžiauti identifikaciniais kodais, visų pirma įmonėms, kurių veikla, taigi ir apmokestinamojo asmens statusas, yra visiškai fiktyvūs. Tačiau šiomis priemonėmis neturi būti viršijama tai, kas būtina teisingam mokesčio surinkimui užtikrinti ir sukčiavimui išvengti, ir jomis neturi būti sistemingai pažeidžiama teisė į PVM atskaitą, taigi ir šio mokesčio neutralumas (Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Ablessio, C‑527/11, 28–30 p.).Kad galėtų būti laikomas proporcingu sukčiavimo prevencijos tikslui, atsisakymas suteikti apmokestinamajam asmeniui atskirą kodą turi būti pagrįstas rimtais įrodymais, leidžiančiais objektyviai manyti, kad tikėtina, jog šiam apmokestinamajam asmeniui suteiktas PVM mokėtojo kodas bus naudojamas sukčiaujant. Toks sprendimas turi būti pagrįstas bendru visų konkretaus atvejo aplinkybių įvertinimu ir įrodymais, surinktais tikrinant visą atitinkamos įmonės (apmokestinamojo asmens) pateiktą informaciją (Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo byloje Ablessio, C‑527/11, 34 p.).Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta prieš tai, pareiškėjas turėjo pareigą (įtvirtintą PVMĮ 71 str. 7 d.) registruotis PVM mokėtoju. Pagal prieš tai nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, apmokestinamaisiais asmenimis, galinčiais prašyti suteikti PVM mokėtojo kodą, laikomi ne tik asmenys, kurie jau vykdo ekonominę veiklą, bet ir asmenys, kurie ketina pradėti tokią veiklą ir šiuo tikslu patiria pirmųjų investavimo išlaidų. Šie asmenys gali negalėti šiuo parengiamuoju jų ekonominės veiklos etapu įrodyti, kad jie jau turi materialinių, techninių ir finansinių išteklių tokiai veiklai vykdyti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nurodyti šio sprendimo 18–20 punktuose, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi ir nepateisinantys atsakovo priimto ir šioje administracinėje byloje ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad pagal prieš tai nurodytus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, mokesčių administratorius galėtų atsisakyti registruoti asmenį PVM mokėtoju motyvuodamas galimu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu. Tačiau nagrinėjamu atveju pats atsakovas 2015 m. lapkričio 17 d. būsimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo rizikingumo nustatymo anketoje (I t., b. l. 160–165) nustatė, kad galutinis pareiškėjo rizikingumo balas yra žemas. Taigi šiuo pagrindu taip pat nebuvo galima grįsti atsisakymo registruoti pareiškėją PVM mokėtoju. Juo labiau, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1 dalį, apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju.Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, netenkindamas pareiškėjo skundo ir pripažindamas, jog atsakovas pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėją PVM mokėtoju. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą: panaikinti Vilniaus AVMI 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą „Dėl įregistravimo pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju“ Nr. (17.26-40)RES-240273 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą įregistruoti PVM mokėtoju.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
uždarosios akcinės bendrovės „Nadeira“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
uždarosios akcinės bendrovės „Nadeira“ skundą iš dalies tenkinti;
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą „Dėl įregistravimo pridėtinės vertės mokesčių mokėtoju“ Nr. (17.26-40)RES-240273 panaikinti;
Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „Nadeira“ 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.
Sprendimas neskundžiamas.