- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2A-1025-1070/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02562-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „B2 Impact“ padavė teismui ieškinį, kurį patikslino 2024 m. spalio 4 d. pareiškimu, prašydama priteisti iš atsakovės A. K. 492,60 Eur negrąžintą kreditą, 102,45 Eur palūkanas, 367,85 Eur negautas pajamas, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad 2023 m. birželio 16 d. tarp pradinės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovės buvo sudaryta atsinaujinančios kredito linijos sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 500 Eur kredito limitas maksimaliam 36 mėn. (iki 2026 m. birželio 16 d.) laikotarpiui, taikant metinę 71,88 proc. palūkanų normą (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutartį bendra vartojimo kredito gavėjos mokama suma – 721,10 Eur, kuri paskaičiuota, darant prielaidą, jog maksimali kredito limito suma bus išmokama iš karto po Sutarties sudarymo, o kreditas bus grąžinamas per 12 mėn. laikotarpį. Ieškovė pasinaudojo galimybe gauti 500 Eur paskolą du kartus: 2023 m. birželio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 19 d. 2023 m. birželio 16 d. suteiktas kreditas buvo grąžintas 2023 m. birželio 19 d. ir 2024 m. sausio 15 d. Atsakovė, gavusi 500 Eur paskolą, 2023 m. rugsėjo 19 d., raginama pradinės kreditorės grąžinti kreditą per dvi savaites po pradinės kreditorės pranešimo, nesumokėjo susidariusios skolos todėl Sutartis buvo nutraukta 2024 m. vasario 19 d. Nutraukus Sutartį kredito davėja negavo visų Sutartyje numatytų mokėjimo palūkanų, kurios pripažįstamos jos nuostoliais ir paskaičiuotos tokia tvarka: 492,60 Eur negrąžinto kredito suma×71,88 proc.×374 d. nuo Sutarties nutraukimo iki 2025 m. vasario 28 d. / 360 Sutartimi numatytas dienų skaičius metuose.
3. Atsakovė A. K. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimu už akių patenkino iš dalies ieškovės UAB „B2 Impact“ ieškinį, priteisdamas ieškovei iš atsakovės A. K. 492,60 Eur negrąžintą kreditą, 102,45 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo (2024 m. vasario 19 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. birželio 26 d. pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė A. K. sudarė atsinaujinančios kredito linijos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 500 Eur kredito limitas maksimaliam 36 mėn. gražinimo laikotarpiui. Pagal Sutartį bendra kredito kainos metinė norma – 102,95 proc., metinė palūkanų norma – 71,88 proc., o bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 721,10 Eur. Atsakovei netinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus, Sutartis nutraukta 2024 m. vasario 19 d. 2024 m. vasario 19 d. tęstinių reikalavimų teisių perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė perleido atsakovės skolą ieškovei UAB ,,B2 Impact“. 2024 m. vasario 26 d. pranešimu atsakovė informuota apie reikalavimo teisių perleidimą.
6. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, nes negrąžino 492,60 Eur kredito, ieškovei priteista 492,60 Eur negrąžinto kredito. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad kreditorės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu yra ne reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet reikalavimas įvykdyti prievolę natūra: sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį (palūkanas) už naudojimąsi paskolos suma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Teismas, įvertinęs Sutarties sąlygas, nustatė, kad atsakovė įsipareigojo mokėti 71,88 procentų dydžio metines pelno palūkanas iki 2025 m. vasario 28 d., padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 102,45 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, yra pagrįstas.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė prilygino negautoms pajamoms Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 71,88 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas, bei sprendė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nutraukus vartojimo kredito sutartį kredito davėjas negali reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas). Todėl teismas nevertino kaip pagrįstą ir tikėtiną ieškinyje nurodytą negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl atmetė šį ieškovės reikalavimą, vadovaudamasis ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartyje Nr. e2A-1361-864/2020 pateiktais išaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog mokėjimo (pelno) palūkanos negali būti skaičiuojamos pagal Sutartį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ginčo sutarties sąlygas, sprendė, kad jos šalys buvo susitarusios tik dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo. Teismas nenustatė, kad šalys būtų susitarusios dėl palūkanų, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, mokėjimo. Pasak teismo, aplinkybė, kad ieškovė, reaguodama į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įvardija nuostoliais Sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas, neįrodinėdama reikalavimo dėl šių palūkanų priteisimo pagrindo, nėra pakankama kitaip vertinti šalių susitarimą ir ieškovės prašomų priteisti sumų prigimtį.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net laikant ieškovės prašomą priteisti sumą nuostoliais (kompensacinėmis palūkanomis), reikšminga tai, jog pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui. Todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje Nr. e3K-7-4-611/2020 pateiktus išaiškinimus, padarė išvadą, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytos 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.). Teismas nurodė, kad net tuo atveju, jei ieškovė laikytų, jog jos prašomos priteisti 367,85 Eur negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos, yra kompensacinės palūkanos, šis reikalavimas negalėtų būti patenkintas, nes tokios palūkanos viršija palūkanų normą, numatytą Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Ieškovė UAB „B2 Impact“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių dalį dėl 367,85 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo priteisimo ir perduoti šioje dalyje bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ieškinyje reikalaujamų negautų pajamų (nuostolių) dydis nėra pagrįstas ir tikėtinas. Iš Sutarties sąlygų matyti, kad pradinė kreditorė paskolino atsakovei pinigus už sutartą mokestį (pelno palūkanas). Sutartis buvo nutraukta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų (negrąžino kredito ir neatliko įmokų pagal išrašomas sąskaitas). Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, mokėjimo (pelno) palūkanos nuo sutarties nutraukimo negali būti skaičiuojamos, tačiau turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Atsakovei tinkamai vykdant Sutartį, pradinė kreditorė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje nustatyto dydžio pajamas. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų po Sutarties nutraukimo iki paskolos termino pabaigos kreditorė negavo iš atsakovės pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma. Aplinkybė, kad pradinė kreditorė atgavo tik dalį paskolintų pinigų ir Sutartyje numatytų palūkanų, sudaro prielaidas išvadai apie realią pajamų gavimo tikimybę.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną. Pagal kasacinio teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą, be kita ko, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punktas).
11.3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą dėl negautų pajamų pritesimo, formuoja ydingą tesimų praktiką, kuomet pažeidžiami vartojimo kredito davėjo teisėti interesai, bei paneigia kreditoriaus kaip verslo subjekto teisę gauti šalių sutartą mokestį (palūkanas) už pinigų skolinimąsi. Teismui formuojant praktiką, kad asmeniui, nevykdžiusiam arba netinkamai vykdžiusiam savo sutartines prievoles, neturi / negali būti taikoma civilinė atsakomybė, ir prievolę pažeidęs asmuo neprivalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos turėtų nuostolių, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis), sąžiningai ir tinkamai savo sutartinius įsipareigojimus vykdantys asmenys atsiduria nepalankesnėje padėtyje, nes nevykdyti Sutarties ir vengti atsiskaityti su kreditoriais tampa finansiškai naudingiau, taip kreditoriui grąžinama mažesnė, nei Sutartimi numatyta įsipareigojimų suma.
12. Atsakovė A. K. nepateikė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. birželio 16 d. atsakovė A. K. ir pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ sudarė kredito linijos sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 500 Eur dydžio kredito limitą maksimaliam 36 mėnesių laikotarpiui, nustatydama 5,99 proc. mėnesinių (71,88 proc. metinių) palūkanų normą. Atsakovei buvo suteiktas 500 Eur kreditas 2023 m. birželio 16 d., kuris buvo grąžintas iki ieškinio padavimo, bei 500 Eur kreditas 2023 m. rugsėjo 19 d. Sutarties asmeninėse sąlygose numatyta, kad atsakovės bendra mokama suma 721,10 Eur per metus, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 102,95 proc. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas ir atlikti kitus mokėjimus vadovaudamasi Sutarties sąlygomis (Sutarties asmeninės sąlygos ir bendrųjų sąlygų 2 punktas).
16. Sutarties bendrosiose sąlygose nurodyta, kad maksimalus grąžinimo laikotarpis – kredito linijos atveju, laikotarpis nurodytas asmeninėse sąlygose, per kurį kredito gavėjas privalo grąžinti kreditą, mokėdamas bent minimalias mėnesio įmokas.
17. Sutarties bendrųjų sąlygų 13.2 punkte nustatyta, kad kai pasibaigus kredito linijos terminui kreditas ar jos dalis lieka negrąžinta, atsakovė privalo mokėti kas mėnesį palūkanas (skaičiuojant nuo mokėjimo dienos) už tolesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma iki visiško kredito grąžinimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 13.5 punkte nustatyta, kad jei kreditas išmokamas kredito linijos forma, kredito gavėjas privalo grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, netesybas, paskyros aptarnavimo mokestį, išmokėjimo mokestį ir visus kitus taikytinus mokesčius, numatytus Sutartyje, pagal mėnesio sąskaitas ir ne vėliau kaip joje nurodytą mokėjimo dieną. Kredito davėjas kiekvieną mėnesį išrašys ir pateiks kredito gavėjui sąskaitą, kurioje bus nurodyta bent minimali mėnesinė įmoka bei grąžintinas kreditas, mokėtini mokesčiai ir mokėtina palūkanų suma. Pagal Bendrųjų sąlygų 13.6 punktą, minimali mėnesio įmoka negali būti mažesnė nei 10 Eur, išskyrus paskutinį mokėjimą, ir yra apskaičiuojama kaip fiksuota suma, kuri turi būti grąžinama kiekvieną mėnesį, remiantis: (i) bendra kredito ir susikaupusių palūkanų suma, atsižvelgiant į maksimalaus grąžinimo laikotarpio mėnesių skaičių, taikant anuiteto metodą, (ii) išmokėjimo mokesčiu ir kitais mokesčiais, mokėtinais pagal Sutartį, apskaičiuotais už ankstesnįjį mėnesį. Bendrųjų sąlygų 1 punkte nurodyta, kad anuiteto metodas – minimalios mėnesio įmokos skaičiavimo metodas, pagal kurį kredito davėjai mokėtina bendra mėnesio grąžintino kredito dalis ir palūkanos yra nekintančios per visą grąžinimo laikotarpį, išskyrus paskutinį mokėjimą, kuris yra skirtingas dėl suapvalinimo.
18. Atsakovė laiku nemokėjo Sutartyje numatytų įmokų, todėl 2024 m. vasario 19 d. pradinė kreditorė nutraukė jų sutartinius santykius ir pranešė apie sutarties nutraukimą atsakovei. 2024 m. vasario 9 d. Susitarimo dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties pagrindu 2024 m. vasario 20 d. pradinė kreditorė perleido ieškovei (tuo metu – UAB „B2Kapital“) reikalavimo teisę į atsakovės 599,53 Eur skolą (492,60 Eur pagrindinė skola, 102,45 Eur palūkanos ir 4,48 Eur delspinigiai). Atsakovei pranešta apie jos skolos perleidimą ieškovei 2024 m. vasario 26 d.
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „B2Impact“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, motyvuodama savo skundą tuo, kad ji kaip pradinės kreditorės teisių perėmėja tinkamo Sutarties vykdymo atveju turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas (pelno palūkanas), kad teismų praktikoje numatyta kredito davėjo teisė reikalauti nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo, kad reikalavimo dėl negautų pajamų netenkinimas pažeidžia kreditorės interesus. Todėl toliau pasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepriteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą (ne)teisėtumo.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo
20. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuostoliai yra piniginė žalos išraiška. Žala yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2008). Be to, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
22. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje 7 punkte įtvirtinta, kad vartojimo kredito sutartyje aiškiai ir glaustai nurodoma bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir visos šios normos apskaičiavimo prielaidos.
23. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
24. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
25. Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).
27. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju kredito davėjai nutraukus Sutartį su atsakove, kreditorės teisių perėmėja apeliantė UAB „B2Kapital“ pasirinko savo teisių gynimo būdą, reikšdama reikalavimą ne dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, bet dėl nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo priteisimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentui, jog sprendžiant klausimą dėl kredito gavėjos nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo neturi būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl netesybų skaičiavimo ir priteisimo.
29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju byloje turėjo būti nustatyta, ar ieškovės prašomos atlyginti negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar buvo pagrįstai tikėtasi jas gauti, esant normaliai veiklai; ar šios pajamos negautos dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr. šios nutarties 21 punktą).
30. Susipažinus su pradinės kreditorės ir atsakovės pasirašytos Sutarties asmeninėmis sąlygomis, standartine informacija, nustatyta, kad joje nurodyta, atsakovės bendra mokama suma 721,10 Eur per metus. Ši informacija iš esmės atitinka tą, kuri turi būti nurodoma vartojimo kredito sutartyje pagal Vartojimo kredito sutarties 2 straipsnio 2 dalį. Sutartyje ir standartinėje informacijoje nenurodyta bendra vartojimo kredito kaina fiksuota suma, ji išreikšta metinių procentų dydžiu – 102,95 proc. Standartinėje informacijoje taip pat nurodyta, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma apskaičiuojama remiantis prielaida, jog palūkanų norma ir mokesčiai sutarties galiojimo laikotarpiu nekis, visa kredito limito suma bus išmokama iš karto po sutarties sudarymo, ir kreditas bus grąžinamas per 12 mėnesių laikotarpį.
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė prisiėmė pareigą teikti skolininkei sąskaitas pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 13.5 punktą. Visas 500 Eur kredito limitas atsakovei buvo išmokėtas viena išmoka 2023 m. rugsėjo 19 d. Sutartis buvo nutraukta 2024 m. vasario 19 d. Todėl darytina išvada, kad atsakovei turėjo būti pateiktos keturios sąskaitos su anuiteto metodu apskaičiuota kredito dalies grąžinimo ir palūkanų dalies mokėjimo suma. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nebuvo pateiktos atsakovei išrašytos sąskaitos, kuriose turėjo būti nurodomas minimalios mėnesio įmokos dydis. Sutartyje nurodyta tik bendra atsakovės mokama suma per metus – 721,10 Eur, tačiau kredito grąžinimo laikotarpis yra 36 mėn. (3 metai). Sutartyje nenurodyta bendra atsakovės mokama suma, iš kurios būtų galima spręsti apie visą atsakovės pagal Sutartį mokėtinų palūkanų sumą, įvertinus tai, kad Sutartyje be mokėtinų palūkanų normos nenurodyti kiti su Sutartimi susiję mokesčiai, kuriuos atsakovė turi sumokėti ieškovei. Sutartyje nėra konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti bendrą atsakovės mokamą sumą per Sutarties galiojimo terminą.
32. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė konkrečios mokėjimo palūkanų sumos, kurią turėjo sumokėti atsakovė pagal Sutartį, jei Sutarties sąlygos būtų vykdomos tinkamai. Pagal Sutarties nuostatas atsakovė kiekvieną mėnesį turėjo grąžinti kredito dalį ir sumokėti palūkanų dalį pagal jai pateiktą sąskaitą. Atsakovei kiekvieną mėnesį grąžinant dalį suteikto kredito, likusi negrąžinta kredito dalis, nuo kurios mokamos palūkanos, turėtų mažėti. Šiuo atveju ieškovė skaičiuoja 367,85 Eur negautas pajamas nuo visos negrąžinto kredito sumos (t. y. 492,60 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei iš atsakovės priteisiant negautų pajamų atlyginimą, skaičiuojamą nuo negrąžinto kredito sumos per visą ieškovės nurodytą laikotarpį, šiai būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
33. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad jos prašomos priteisti negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, kad pagrįstai tikėtasi gauti 367,85 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 19 d. iki 2025 m. vasario 28 d., esant normaliai veiklai pagal pradinės kreditorės ir skolininkės sudarytą Sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo ir tuo pagrindu pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimo priteisimo. Nesant pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje nėra duomenų apie atsakovės bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nėra paskirstomos apeliacinės instancijos teismo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Impact“ apeliacinį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių.