Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su UAB „Rhetor“ ir UAB „Versmių statyba“ vadovo I. R. pateiktu prašymu nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2S-1151-580/2016 nagrinėjimo ir perduoti ją nagrinėti kitos apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

civilinė byla Nr. e2S-1151-580/2016, kurioje reiškiamas nušalinimas, pradėta pagal UAB „Rhetor“ ir UAB „Versmių statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atmestas atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nušalinimas visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui grindžiamas tuo pagrindu, kad šio teismo teisėjas Virginijus Kairevičius 2015 m. birželio 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-1973-392/2015, pradėtoje pagal ieškovo UAB „Rhetor“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Versmių statyba“, priėmė atskirąją nutartį, kuria informavo draudimo bendrovę AAS „Gjensidige Baltic“ apie galimą UAB „Versmių statyba“ kreditorių, jų tarpe ir AAS „Gjensidige Baltic“, teisių pažeidimą.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad teisėjo Virginijaus Kairevičiaus atskirąja nutartimi suformuota neigiama nuomonė apie įmones UAB „Rhetor“ ir UAB „Versmių statyba“. Nurodyta nutartimi, priimdama ginčijamą 2016 m. vasario 22 d. nutartį, rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, todėl ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai, nagrinėdami civilinę bylą Nr. e2S-1151-580/2016 dėl atskirąja nutartimi jų kolegos suformuotos neigiamos nuomonės apie apeliantus ir dėl kolegiškų bei draugiškų santykių su teisėju Virginijumi Kairevičiumi, negali užtikrinti objektyvaus ir nešališko bylos pagal UAB „Rhetor“ ir UAB „Versmių statyba“ nagrinėjimo. Taip pat pažymima, kad dėl teisėjo Virginijaus Kairevičiaus veiksmų yra kreiptasi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnio 4 dalis numato, kad nušalinimas gali būti pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, t. y. teisėjui ar teisėjams, kurie nagrinėja bylą, kurioje reiškiamas nušalinimas. Nušalinimas gali būti grindžiamas CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis ir turi būti motyvuotas. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Nustatyta, kad civilinę bylą Nr. e2S-1151-580/2016, pradėtą pagal UAB „Rhetor“ ir UAB „Versmių statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, skirta nagrinėti teisėjai Jūrai Marijai Strumskienei, tačiau pagrindų šiai teisėjai nušalinti nenurodoma. Nušalinimo pareiškimas visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams iš esmės grindžiamas nesutikimu su teisėjo Virginijaus Kairevičiaus atliktu procesiniu veiksmu – atskirosios nutarties priėmimu. Pareiškėjams išaiškinama, kad tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo nušalinti viso atitinkamo teismo nuo bylos nagrinėjimo, kadangi nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija ar išimtiniais atvejais proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne reikšti nušalinimus visam teismui. Be to, esant pagrįstų abejonių dėl teisėjo Virginijaus Kairevičiaus šališkumo nagrinėjant su pareiškėjų teisėmis susijusius klausimus, pareiškėjai turi teisę reikšti prašymą nušalinti būtent šį teisėją nuo jam skirtos bylos nagrinėjimo, tačiau civilinės bylos Nr. 2-2679-392/2016 (2015 metų bylos Nr. 2-1973-392/2015) medžiaga patvirtina, kad nušalinimų šią bylą nagrinėjančiam teisėjui nebuvo pareikšta.

Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas preziumuojamas, todėl asmuo, siekiantis konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, teigdamas, kad jo priimami procesiniai sprendimai byloje gali būti įtakojami kitų teisėjų, bylos šalių ir pan. turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamas nušalinimą. Šiuo atveju nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės, kad teisėjas Virginijus Kairevičius apie pareiškėjus Vilniaus apygardos teisme suformavo neigiamą nuomonę, niekuo nepagrįstos, todėl nesudaro prielaidų kilti abejonėms dėl bylą nagrinėjančios teisėjos ar kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo. Pareiškėjų Vilniaus apygardos teismui reiškiamas nušalinimas grindžiamas ir aplinkybe, kad jie kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos teisėjui Virginijui Kairevičiui iškėlimo. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 straipsnio 7 dalį, kai drausmės byla teisėjui iškeliama dėl konkrečios jo nagrinėjamos bylos, teisėjas nušalinimas būtent nuo šios bylos nagrinėjimo. Virginijus Kairevičius civilinės bylos Nr. e2S-1151-580/2016 nenagrinėja, todėl jo, o tuo labiau viso teismo, kuriame teisėjas dirba nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo klausimas, tuo pagrindu, kad pareiškėjai inicijuoja drausmės bylos šiam teisėjui iškėlimą, keliamas nepagrįstai.

Teikiamu pareiškimu prašoma nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2S-1151-580/2016 nagrinėjimo visą Vilniaus apygardos teismą, tačiau pagrindų tokiam prašymui pagrįsti nepateikia, t. y. nenurodo aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas manyti, kad visi šio teismo teisėjai negali nešališkai ir objektyviai išnagrinėti šios bylos. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Be to, jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).

Šiuo atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 - 66, 71 straipsniuose įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2S-1151-580/2016, gali būti išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

UAB „Rhetor“ ir UAB „Versmių statyba“ vadovo I. R. prašymo nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2S-1151-580/2016 nagrinėjimo ir perduoti ją nagrinėti kitos apygardos teismui netenkinti.