Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovėms UAB „Rhetor“ ir UAB „Vesmių statyba“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

AAS „Gjensidige Baltic" gavo Vilniaus apygardos teismo atskirąją nutartį (pridedama). Nutartyje nurodoma, kad ieškinį A. T. dėl skolos priteisimo kitoje, t. y. c. b. Nr. 2-19-73-392/2015 pareiškė UAB „Rhetor", trečiasis asmuo UAB „Versmių statyba". Reikalavimas kildinamas iš 2013-11-08 reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria UAB „Versmių statyba" perleido UAB „Rhetor" 42.574,14 Eur dydžio reikalavimo teisę į A. T.. Reikalavimo perleidimas apmokėtas įskaitant UAB „Rhetor" bendrovei „Versmių statyba" suteiktas teisines paslaugas. Pasak teismo, reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta po to, kai buvo priimtas AAS „Gjensidige Baltic" ieškinys c. b. Nr. 2-857-560/2015. Dėl to ir dėl kitų nutartyje išdėstytų aplinkybių teismas daro prielaidą, kad UAB „Versmių statyba" galimai dirbtinai mažina savo mokumą ir tuo pažeidžia kreditoriaus AAS „Gjensidige Baltic" teises.

Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad UAB „Rhetor ir UAB „Versmių statyba" vadovas yra tas pats - I. R.. Šis asmuo UAB „Versmių statyba" direktoriumi tapo tą pačią dieną, kai buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, t. y. 2013-11-08. Be to, I. R. priklauso 100 proc. UAB „Rhetor" akcijų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad UAB „Versmių statyba" 100 proc. akcijų priklauso bendrovei „Romiris", kurios vadovas taip pat yra I. R. (informacija iš „Creditinfo" duomenų bazės). Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad UAB „Rhetor" ir UAB „Versmių statyba" yra glaudžiai susijusios bendrovės, todėl preziumuoja, kad 2013-11-08 sudarydamos reikalavimo perleidimo sutartį, buvo nesąžiningos (CK 6.67 str.).

UAB „Versmių statyba" neturi nekilnojamojo turto, nuo 2012 metų registrų centrui neteikia savo finansinės atskaitomybės dokumentų, o iš 2011 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2010 metais patyrė 134.498,38 Eur, o 2011 metais - net 282.097,14 Eur nuostolį.

Atsakovai atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, tačiau byloje yra jų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinio pareiškimas teisme, ar net laikinų apsaugos priemonių taikymas nesudaro pagrindą teigti, kad neginčijamą reikalavimą ieškovas turi, ir vien dėl tokių priemonių taikymo naikinti atsakovo sudaromas sutartis. Laikinų apsaugos priemonių taikymas nepatvirtina, kad ieškovo reikalavimas bus patenkintas, ar jam bus iš atsakovo UAB „Versmių statyba" priteista kitoje byloje.

UAB „Versmių statyba" finansinė situacija akivaizdžiai gera, įmonė moki, vykdo ir gali vykdyti jai nustatytas prievoles (tai patvirtinti pateikė finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas). Tuo tarpu, pagrindinių įmonės skolininku yra UAB „E.L.L.", iš kurios ieškovas AAS „Gjensidige Baltic" ir perėmė taip vadinamą reikalavimą civ. byloje Nr.2-857-560/2015. UAB „E.L.L." skolinga už rangos paslaugas ir galimai visi pradėti procesai turi tikslą sutrukdyti išieškoti skolą už rangos darbus, kuri sudaro apie vieną milijoną litų.

2014 m. pabaigoje Trečiasis asmuo gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą teismo įsakymą, kuriuo iš jo buvo priteista Atsakovui UAB „Rhetor" 42 574,14 Eur (147 000,00 Lt) suma pagal 2013 m. lapkričio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp Atsakovų UAB „Versmių statyba" ir UAB „Rhetor".

Mano, kad Atsakovai, sudarę ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningi, o būtent, abu Atsakovus faktiškai valdo vienas ir tas pats fizinis asmuo - I. R., nors ginčijamą sandorį Atsakovo UAB „Rhetor" vardu pasirašė vadovė R. (galimai I. R. giminaitė, viešoje erdvėje, t.y. VĮ Registrų centre duomenų apie šį asmenį nėra). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad Atsakovo UAB „Versmių statyba" vadovu iki 2012 m. gegužės 29 d. buvo Trečiasis asmuo, nuo 2013 m. lapkričio 8 d. į vadovo pareigas paskirtas I. R., pranešimai apie Trečiojo asmens atleidimą iš vadovo pareigų ir I. R. paskyrimą į vadovo pareigas yra pateikti vieną dieną, t.y. 2014 m. kovo 10 d.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1793-392/2015, kurioje atsakovas UAB „Rhetor" yra pareiškęs Trečiajam asmeniui ieškinį dėl skolos priteisimo - reikalavimo pagrindas 2013 m. lapkričio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, atsakovas UAB „Rhetor" nėra pateikęs sąskaitos-faktūros, kurios pagrindu Atsakovui UAB „Versmių statyba" atsirado prievolė mokėti Atsakovui UAB „Rhetor" įsiskolinimą. Trečiasis asmuo, būdamas Atsakovo UAB „Versmių statyba" vadovu, pats sudarė su Atsakovu UAR „Rhetor" Teisinių paslaugų teikimo sutartį. Atsakovas UAB „Rhetor" turėjo atlikti Atsakovo UAB „Versmių statyba" bankroto procedūrą. Akivaizdu, kad Atsakovas UAB „Rhetor" šių paslaugų nesuteikė. Be to, teismui pateiktas rašytinis įrodymas - pašto kvitas, patvirtinantis, kad skolininkas buvo informuotas apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą, patvirtina faktą, kad pranešimas Trečiajam asmeniui apie Reikalavimo perleidimo sutartį išsiųstas tik 2014 m. pabaigoje. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą įžvelgti nesąžiningumą Atsakovų veiksmuose.

Teismo posėdžio metu atsakovų UAB „Rhetor“ ir UAB „Vesmių statyba“ atstovas direktorius I. R. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei atsakovų atstovo paaiškinimų nustatyta, kad pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti 2013-11-08 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Rhetor“ ir UAB „Vesmių statyba“ negaliojančia ab initio. Be to, ieškovas prašė išreikalauti iš atsakovų 2013-11-08 reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir visus su ja susijusius dokumentus bei informaciją. Taip pat prašė išreikalauti iš atsakovų visus dokumentus ir kitą informaciją, pagrindžiančią 2013-11-08 sutartimi perleistą reikalavimo teisę.

Teismo posėdyje atsakovų atstovas direktorius teigė, kad 2013-11-08 Reikalavimo teisės perleidimo sutartį ieškovas turėjo į bylą pateikti pats, nes jis formuluoja ir pagrindžia ieškinio reikalavimus. Atsakovų atstovas mano, kad ieškovas savo įrodinėjimo pareigos perkelti kitai šaliai negali.

Teismo posėdyje du kartus iš eilės ieškovo atstovai nedalyvavo.

Byloje yra 2013-11-08 reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopija, kurią į nagrinėjama bylą pateikė trečiasis asmuo A. T. (el. b. I t., b.l. 64). Pateikdamas šią sutartį trečiasis asmuo nurodė, kad niekada nematė šios sutarties originalo, o Vilniaus apylinkės teismas, nagrinėjęs jo (A. T.) ir atsakovo UAB „Rhetor“ ginčą, įteikė trečiajam asmeniui šios sutarties kopiją. Todėl teismas konstatuoja, kad į bylą nėra pateiktos ginčijamos sutarties nei originalo, nei įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos ( CPK 114 str.).

Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė.

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2013-11-08 reikalavimo teisės perleidimo sutartį actio Pauliana pagrindu (CK 6.6. str. )

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį–skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).

CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“, Norvegijos įmonė Parkerings-Compagniet, AS, bylos Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Neto“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2013; kt.). Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas neturi galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės. Ieškovas prašė sustabdyti nagrinėjamą bylą kol bus išnagrinėta civ. byla Nr. 2-243-560/2016 nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Pabrėžė, kad išnagrinėjus šią bylą (Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. 2-243-560/2016) paaiškės, ar ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą UAB “Versmių statyba”.

Iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo civ. byloje Nr. 2-243-560/2016 buvo atlikta statybos ekspertizė, kuri apygardos teisme buvo gauta 2016-05-23. Statybos ekspertizė buvo paskirta nagrinėjant ginčą, kuriuo būtų sprendžiamas klausimas, ar ieškovas turi reikalavimo teisę į ieškovą. Tačiau ieškovas teismui nenurodė, kokios yra ekspertizės išvados, ir ar preliminariai galima spręsti apie būtinumą nagrinėjama bylą stabdyti CPK 164 str. 4 d. pagrindu. Nurodytu pagrindu teismas galėtų bylą sustabdyti, jeigu pripažintų, jog ją stabdyti būtina. Tačiau nagrinėjamoje byloje (civ. b. e2-23954-868/2016) ieškovas sustabdyto būtinumo neįrodė, o teismas jo nenustatė.

Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas šiuo metu neturi galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės, taip pat teismui nepateikta jokių įrodymų, jog yra didelė tikimybė, kad ieškovas tą teisę turės.

Be to, ieškovas neįrodė, kad ginčijamas sandoris pažeidžia, jo, kaip kreditoriaus teises. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, ir pateikė įmonės UAB “Vermių statyba” 2014 metų balansą. Iš UAB “Vermių statyba” 2014 m. balanso nematyti, kad įmonė dirba nuostolingai, nes turėjo 1.445.560,00 Lt vertės turto, kai jos įsipareigojimas buvo 139.239,00 Lt dydžio ( el. b. I t., b.l. 103).

Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai neturėjo ginčijamo sandorio sudaryti

(CPK 178 str.). Šias aplinkybes privalėjo įrodyti ieškovas. Taip pat byloje nenustatyta, kad atsakovai buvo nesąžiningi sudarydami ginčijamą sandorį. Vien tos aplinkybės, kad UAB “Versmių statyba” ir UAB „Rhetor“ yra susijusios įmonės, ir tai, jog šiuo metu šių įmonių direktoriumi yra tas pats asmuo, nesudaro pagrindo konstatuoti apie įmonių nesąžiningumą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad 2013-11-08 Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tam, kad sumažinti UAB “Versmių statyba” mokumą, kai tokių neginčijamų įrodymų byloje nėra. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, todėl teismas neturi jokio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio ir jis netenkinamas.

Teismas pažymi, kad šios kategorijos byloje kai ginčas vyksta tarp juridinių asmenų teismas neprivalo būti aktyvus. Todėl teismas už ieškovą nerinko visų būtinų įrodymų ieškinio reikalavimams pagrįsti. Byloje buvo paskirti du teismo posėdžiai, tačiau ieškovų atstovas nei viename iš posėdžių nedalyvavo. Konstatuotina, kad jis nepasinaudojo savo teise dėl įrodymų rinkimo ir pateikimo į nagrinėjamą bylą.

Atsakovų atstovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Pagal CPK 95 str., baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Tačiau teismas negali konstatuoti, kad ieškovas buvo nesąžiningas arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.