Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 70 MGL (3500 eurų) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiajai I. J. iš A. J. priteista 4 663,50 eurų turtinės žalos atlyginimo, 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (6163,50 eurų), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš A. J. nukentėjusiajai I. J. 1 500 eurų už advokato teisinę pagalbą, taip pat 14,46 eurų teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. J. priklausančiam automobiliui „Fiat Ducato“2.3 MJT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinei ieškovei priteistos žalos atlyginimo visiško įvykdymo arba iki kol priverstiniame žalos išieškojimo vykdymo procese turto areštą šiam turtui pritaikys antstolis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 6 d. apie 06.00 val., tyčia, siekdamas sunaikinti svetimą – I. J. priklausantį turtą, jai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), į plastikinį 1000 litrų talpos vandens rezervuarą įpylė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį skysčio su herbicido-oksifluorfenu, dėl ko nukentėjusiajai I. J. naudojantis minėtoje talpoje esančiu vandeniu - palaisčius juo jai priklausančiame daigyne, adresu (duomenys neskelbtini), daigus, jie sunyko, tai yra, tyčia sunaikino nukentėjusiajai I. J. priklausančio turto už 1869,50 eurus: 1250 eurų bendros vertės 2500 agurkų daigų, 100 eurų bendros vertės 200 pomidorų daigų, 100 eurų bendros vertės 200 paprikos daigų, 25 eurų bendros vertės 50 baklažanų daigų, 25 eurų bendros vertės 50 melionų daigų ir 369,50 eurų bendros vertės daigų durpes.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato S. Štaraičio apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Šių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, ištyrė visas A. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai pripažino A. J. kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame teismo nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant A. J. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

13. Pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį nesudaro ir nuteistojo bei jo gynėjo argumentai, kad A. J. veiksmai, kai jis savanoriškai sugrįžo prie vandens talpos ir bandė ją išplauti nuo prieš tai supiltų herbicidų, turėjo būti vertinami kaip savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką. BK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą (ar baudžiamąjį nusižengimą) yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Tokia išvada gali būti padaryta, kai sprendimą atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką asmuo priėmė savanoriškai, o ne susidūręs su neįveikiamomis ar sunkiai įveikiamomis aplinkybėmis (kliūtimis), neleidžiančiomis pabaigti pradėtos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-788/2015, 2K-345-511/2018, 2K-7-162-303/2019). Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimas tik rengimosi ar pasikėsinimo stadijose, t. y. iki nusikaltimo pabaigimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–199/2007).

14. Priešingai nei teigia nuteistasis A. J., pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nustatė ir nuosprendyje nurodė objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, išdėstė konkrečius nuteistojo atliktus veiksmus, tyčią sugadinant svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą, atskleidė A. J. kaltės turinį, t. y. suvokimą, kad jis pripylęs skysčio su herbicido-oksifluorfenu į J. vandens talpą, sunaikins J. daigus ir jo sąmoningą pasirinkimą taip veikti bei išdėstė motyvuotas išvadas dėl BK 23 straipsnio taikymo negalimumo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju A. J. įpylus skysčio su herbicido-oksifluorfenu į nukentėjusiajai priklausančią vandens talpą, atsirado tokių jo veiksmų padariniai – sunaikintas nukentėjusiajai priklausantis turtas. Byloje nustatyta, kad po to kai nuteistasis įpylė chemikalų į vandens talpą ir nukentėjusioji iš minėtos talpos laistė jai priklausančius daigus, šie daigai nunyko ir tuo bendrai buvo padaryta 1869,50 eurų žala, kurios dydį patvirtina byloje esantys duomenys (apie žalą bus išsamiau pasisakyta aptariant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio). Taigi, dėl A. J. neteisėtų tyčinių veiksmų padariniai atsirado, t. y. buvo sunaikintas svetimas turtas. Vien tai, kad apeliantas bandė išplauti talpą, padarinių atsiradimui jokios įtakos neturėjo. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, padarinių buvo galima išvengti jei nuteistasis būtų tinkamai išplovęs talpą arba pranešęs nukentėjusiajai, kad vandens talpa yra užteršta. Tačiau A. J. nepranešė nukentėjusiajai apie supiltus chemikalus į jai priklausančią vandens talpą, taip pat nesiėmė pakankamų veiksmų jai išplauti – jo atlikti veiksmai neužkirto kelio pasekmių atsiradimui. Atsiradus padariniams, akivaizdu, kad savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką nebuvo, kadangi nagrinėju atveju padarytas baigtas nusikaltimas.

15. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto kaltės ir tėra apeliaciniame skunde savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. J. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nustatytu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios I. J. civilinis ieškinys ir iš A. J. nukentėjusiajai priteista 4 663,50 eurų turtinės žalos atlyginimo, t. y. 1500 eurų už daigus, 369,50 eurų už durpes ir 2794 eurus negautų pajamų bei 1500 eurų neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

17. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

18. Nagrinėjamu atveju, byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai kilo dėl A. J. tyčinių veiksmų, todėl jis šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas ir privalo atlyginti nukentėjusiajai padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Nors apeliantas nesutinka su apylinkės teismo apskaičiuota turtinės žalos suma, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiosios pateikti pajamų skaičiavimo užrašai ir jos parodymai dėl antrojo derliaus vertintini kritiškai, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktais turtinės žalos skaičiavimais. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas atliko išsamią pateiktų duomenų analizę, siekdamas nustatyti nukentėjusiosios patirtos žalos dydį dėl sunaikintų daigų, negautų pajamų už sunaikintą daigų derlių sumą ir ją pagrindė gautų ir išanalizuotų duomenų visetu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios ir liudytojo G. J. parodymus apie būtinybę sodinti antrąjį derlių dėl sunaikintų daigų, paprastai kiekvienais metais sodinamų daigų skaičių, nukentėjusiosios pateiktus užrašus apie 2018-2019 metais gautas pajamas už pomidorų ir agurkų derlių, įvertino įvykio vietoje užfiksuotą atsodintų daigų skaičių, atsižvelgė į nukentėjusiosios nurodytą vieno daigo vertę, kuri iš esmės atitinka viešoje erdvėje prieinamą informaciją apie daigų kainas, jos neginčijo ir apeliantas, kuris taip pat augina daigus. Nustatant nukentėjusiosios negautų pajamų už derlių sumą, buvo detaliai analizuoti nukentėjusiosios pateikti užrašai ir remiantis kelių paskutinių metų gaunamomis pajamomis už atitinkamos rūšies daržoves buvo išvestas gaunamų pajamų vidurkis (t. 2, b. l. 67, 72, 69-70, 73-74). Apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti 369,50 eurų žalą už durpes taip pat yra pagrįstas, nes laistant daigus vandeniu, kuris buvo užterštas herbicidais, buvo sugadintos ir durpės. Minėtos žalos dydį pagrindžia ir 2020 m. vasario 18 d. vekselyje nurodyta suma (t. 1, b. l. 64). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu turtinės žalos dydžiu, todėl anksčiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, kad apylinkės teisme A. J. iš dalies sutiko su nukentėjusiosios prašoma priteisti turtinės žalos suma, nurodydamas, kad sutiktų atlyginti 4400 eurų turtinės žalos. Apylinkės teismo priteista suma tik nežymiai viršija tą sumą, kurią atlyginti apeliantas iš esmės sutiko.

19. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta nukentėjusiajai padaryta neturtine žala, nors iš esmės jokių nesutikimo motyvų nenurodo. Iš nuteistojo parodymų apylinkės teisme matyti, jog jis sutiko atlyginti 1000 eurų neturtinę žalą (ieškiniu buvo prašoma priteisti 3000 eurų). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio išvadas kartu su byloje esančiais surinktais įrodymais, konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį – 1500 eurų, tinkamai įsigilino į baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertino neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismui taip pat nekyla abejonių, kad I. J. dėl apelianto tyčinių veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nerimą ir stresą, nes buvo sugadintas jai priklausantis turtas, kuris tiesiogiai susijęs su jos gaunamomis pajamomis. Ji turėjo antrą kartą sodinti daigus ir nerimauti dėl būsimo derliaus ir galimybės jį vėliau parduoti bei gauti pajamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad duomenų, jog apelianto nusikalstama veika turėjo rimtas ir ilgalaikes pasekmes nukentėjusiosios sveikatai nebuvo gauta, o A. J. tyčiniai veiksmai iš esmės buvo nukreipti ne į nukentėjusiosios ir jos artimųjų sveikatą, tačiau į svetimo turto – daigų sunaikinimą. Visų bylos aplinkybių visumoje apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra realus bei pagrįstas, neprieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

20. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes bei teismų praktiką, nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį nustatė tinkamai, todėl keisti nuosprendį dalyje dėl priteistų žalų dydžio, nėra pagrindo.

21. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl A. J. paskirtos bausmės – baudos dydžio, prašant ją sumažinti bei nustatyti ilgesnį jos sumokėjimo terminą.

22. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. J. paskirtos baudos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

23. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. J. paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), A. J. kaltės formą (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis neteistas (t. 2, b. 1. 7-13), teistumas išnykęs, per paskutinius penkis metus vieną kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 15). Kaip matyti iš Sodros duomenų nuteistasis nedirba (t. 2, b. l. 22, 23), tačiau jo paties teigimu augina agurkus ir iš šios veiklos gauna pajamas, taip pat uždarbiauja užsienyje. Teismas nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas A. J. skyrė vieną iš švelniausių BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas nors ir šiek tiek didesnį nei minimalų už nesunkius nusikaltimus galimą skirti baudos dydį, tačiau jam artimą – 70 MGL (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą, pagrindo nėra. Apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar A. J. asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį, nustatant ilgesnį baudos sumokėjimo terminą (nesant objektyvių duomenų, kad bauda negali būti sumokėta per apylinkės teismo nustatytą laikotarpį) nėra jokio pagrindo. Juolab, kad apylinkės teismas, atsižvelgė ir įvertino apelianto skunde nurodomas aplinkybes, kad jis neteistas ir iš dalies pripažino savo kaltę bei, kaip jau minėta, skyrė artimą minimaliai baudos bausmę.

24. Kartu su atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusioji I. J. pateikė prašymą priteisti jai iš nuteistojo A. J. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą, kartu pridėjo 2021 m. liepos 7 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. (duomenys neskelbtini) - 500 eurų sumai (t. 2, b. l. 164, 169). Sutinkamai su BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).

25. Analizuojamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla A. J. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Byloje esantis 2021 m. liepos 7 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas patvirtina nukentėjusiosios 500 eurų išlaidas, turėtas dėl advokato Lino Mažono teisinės pagalbos surašant nukentėjusiosios atsiliepimą į nuteistojo A. J. apeliacinį skundą bei atstovaujant nukentėjusiąją apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tačiau, pažymėtina, kad nukentėjusiosios nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant išlaidų dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.).

26. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės vieno 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu (2021 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu paskelbta pertrauka, šiame posėdyje nukentėjusiosios atstovas dalyvavo, posėdis truko 15 min.), įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo. Nukentėjusiosios pateikto atsiliepimo apimtis nėra didelė (4 lapai), tas pats nukentėjusiosios atstovas dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl akivaizdu, kad su bylos medžiaga jau buvo susipažinęs. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, nuteistajam paskirtos baudos ir priteisto civilinio ieškinio sumą, tai, kad nukentėjusiajai pirmos instancijos teismas jau priteisė 1500 eurų už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apylinkės teisme, ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme turi būti atlyginta iš dalies, iš nuteistojo A. J. priteisiant nukentėjusiajai 300 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. J. priteisti nukentėjusiajai I. J. 300 (tris šimtus) eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.