Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 6 d. apeidamas šiltnamius pamatė išpiltus pelenus su vinimis, todėl susinervino, paėmė chemijos, įsipylė 100 g ir supylė chemiją į J. bačką. Bačkoje pradėjo keistis spalva. Supylęs chemiją išėjo namo, bet pabuvęs namuose pradėjo galvoti, kad blogai padarė, todėl nuėjo atgal, atsuko bačką, išleido chemiją ir supylė 6 kibirus po 20 litrų vandens, kaskart vis išleisdamas, ir vėl viską užsuko. Šešis kartus pakeitus vandenį, išsiplauna bet kokia chemija. 2020 m. gegužės 9 d. I. J. pasakė, kad pas ją iškrito daigai, tačiau per tas dienas bačka nebuvo pajudėjusi iš vietos. Ten gyvena kaimynas A. B., kuris viską mato, be to, tuo metu jo šiltnamyje dirbo D. V., kuri taip pat matė, kad priekaba su bačka išvažiavusi nebuvo. Po kurio laiko sužinojo, kad toje jo chemijoje buvo ir vandens, be to, kad chemija pakenktų augalams, ja reikia nupurkšti augalus, o J. augalus laistė. Jo įpilta chemija mažiau veiksminga nei Raundapas, nes ji veikia ne visus augalus. Be to, J. aiškina, kad dėl įpiltos chemijos pas juos aplink bačką išdegusi žolė, bet tos žolės tyrimų niekas neatliko. Visose išvadose pažymėta, kad buvo rasta tik herbicidų pėdsakų, o pėdsakai nežudo augalų, tik sukelia jiems stresą. Kaltu neprisipažįsta, nes nors ir pylė skystį, bet nuo to skysčio daigai tikrai nenuvyto. Skystį pylė, nes norėjo, kad sunyktų J. daigai, jo tikslas buvo pakenti J., nes jam nusibodo kaimynų elgesys. Iš pradžių su kaimynais santykiai buvo neblogi, bet jie buvo užėmę daug jo nuomojamos žemės, be to, nuolat pila pelenus ir taip po truputį santykiai tapo konfliktiški. Konfliktuoja jau apie 5 metus. J. dirba ir į šiltnamius atvažiuoja tik apie 15 val. ir būna iki 20 val. Pernai jie į šiltnamį augalus pasodino birželio pradžioje. Be to, kai jie pasodino daigus, tai buvo šalnos ir jų daigai nušalo, užpernai jiems irgi visi daigai nušalo. Jis pats augino agurkus ir pomidorus, dabar augina tik agurkus, veža juos parduoti į Vilnių. Jo dirbamos žemės plotas yra 25 arai, iš vieno aro gauna apie 500 Eur pajamų. Viename are būna pasodinta apie 200-300 agurkų daigų. Individualios veiklos nėra užregistravęs, nes parduoda mažus kiekius, todėl registruoti veiklos nereikia. Užimtumo tarnyboje neregistruotas, papildomai išvažiuoja padirbėti į Daniją ir per du mėnesius uždirba apie 7 000 Eur. Turi butą, kuris priklauso žmonai, automobilis „Fiat Ducato“ stovi kaime užšalęs po žiemos.

Nukentėjusioji I. J. nurodė, kad maždaug 2020 m. gegužės 7, 8 d. ji pastebėjo, jog jos daigyne, esančiame (duomenys neskelbtini)., pradėjo ruduoti ir nykti pasodinti daigai. Ten buvo pasėta 2500 agurkų, 200 pomidorų, 200 paprikų, 50 melionų, 50 baklažanų daigų. Vandenį laistymui automobiline priekaba plastikinėje 1000 litrų talpoje atsiveždavo iš atviro vandens telkinio, esančio savo sodyboje (duomenys neskelbtini)., ir visi daigai, kuriuos laistė parsivežtu vandeniu, sunyko. Sodyba (duomenys neskelbtini) k. yra stebima vaizdo kamera, kuri veikia nuo judesio. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą pamatė, kad 2020 m. gegužės 6 d. į jos sodybą buvo atėjęs kaimynas A. J. iš gretimo sklypo ir iš atsinešto balto butelio kažko pripylė į 1000 litrų plastikinę talpą, paskui atsinešė vieną kibirą vandens, supylė į bačką ir skystį išleido. Kitą rytą paklausė A. J., ko jis pripylė į bačką, tačiau A. J. neprisipažino tai padaręs, net ir parodžius vaizdo įrašą, sakė, kad ten ne jis. Anksčiau taip pat buvo atvejis, kai A. J. norėjo sunaikinti jų derlių, bet tada jie neturėjo įrodymų. Iš pradžių santykiai su A. J. buvo geri, bet paskui jis pradėjo kenkti, puola ant vaikų, buvo ir pečių užpylęs. Išleidus vandenį iš tos bačkos, kažkiek vandens vis tiek lieka. Visi daigai, kuriuos laistė vandeniu iš tos bačkos sunyko, tad teko sodinti antrą derlių, bet iš antro derliaus pajamų irgi beveik nebuvo, ji jų net neskaičiavo, nes nors ir sodino viską iš naujo, pirko naujai durpes ir nieko seno nenaudojo, bet žemė buvo prilaistyta ir kai tik augalų šaknys pasiekdavo žemę, iš karto pradėdavo nykti. Nes iš tos Bačkos laistė ir (duomenys neskelbtini). Patyrė 1500 Eur žalą už sunykusius daigus, 369,50 Eur už durpes ir 7 025 Eur negautų pajamų. Daigus augina jau maždaug 15 metų, ir kasmet sodina tokį patį kiekį daigų, kiekvienais metais veda pajamų paskaičiavimą, iš kurio vidurkio ir apskaičiavo negautas pajamas. Daigais jie neprekiauja, tik produkcija. Kai atvyko pareigūnai apžiūrėti nunykusių daigų, tai durpės jau buvo supiltos į maišus, sunykę daigai jau buvo išmesti, tik keletas buvo likę šalia, kuriuos pareigūnai ir nufotografavo. Iš daigyno vežė daigus, durpes ir vandenį ištirti į Akademiją, kur buvo nustatyta, kad trąšų kiekis yra normos ribose, paskui pavyzdžius pateikė ir policijai. Kamera veikia nuo judesio, tačiau jos įrašai po kurio laiko išnyksta, tad išliko tik tie įrašai, kuriuos buvo persikėlę į telefoną.

Liudytojas G. J. nurodė, kad jis su žmona turi sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur turi šiltnamius ir augina daržoves, vasarą ten gyvena, o šiaip gyvena (duomenys neskelbtini)k., kur turi daigyną. Šia veikla užsiima apie 15 metų. 2020 m. balandžio pradžioje pasėjo sėklas, daigai augo gerai. Daigams laistyti vandenį vežė iš (duomenys neskelbtini)k. Palaisčius daigus, po kelių dienų jie nuvyto. Teritorija stebima vaizdo kamera, kuri suveikia nuo judesio 10-15 metrų atstumu, o filmuoja labai toli. Peržiūrėję vaizdo kameros įrašus pamatė, kaip atėjo A. J., atsuko bačką, įpylė iš 1 litro buteliuko skysčio. Buvo šeši vaizdo įrašai, bet liko tik trys, nes nežinojo, kad juos reikia išsaugoti, kad jie po kuri laiko išnyksta. Išnykusiuose įrašuose matėsi, kaip A. J. atėjęs apžiūri teritoriją, ar nieko nėra, ar niekas jo nemato, matėsi kaip A. J. užsilipo ant priekabos prikabinimo mechanizmo, pripylė skysčio, paskui atsinešė kibirą vandens, supylė, paskui atsuko ventilį ir išleido tą vandenį iš bačkos. Iš viso A. J. į bačką supylė du kibirus vandens. Vaizdo įrašus peržiūrėjo maždaug 2020 m. gegužės 6-9 dienomis, tuo laikotarpiu vandenį iš (duomenys neskelbtini)k. į daigyną vežė kelis kartus. Tikslių datų kada peržiūrėjo įrašus, kada vežė vandenį, nepamena. Pastebėjo, kad toje vietoje, kur A. J. išpylė vandenį iš bačkos, pasikeitė žolė, tad jis suprato, kad A. J. įpylė į bačką chemikalų. Kai A. J. pylė skystį, talpa buvo tuščia, bet iš talpos viskas negali išbėgti, likučiai visada lieka, o kiek tiksliai ten lieka vandens, nežino. Tuo metu daigai buvo laistomi tik vandeniu, trąšomis nelaistė. Akademijoje padarė tyrimą dėl trąšų pertekliaus, viskas buvo normose. A. J. parodžius vaizdo įrašus, jis neprisipažino, nors keli pažįstami iš parodyto vaizdo įrašo iš karto atpažino A. J.. Tai ne pirmas kartas, kai A. J. jiems kenkia - buvo atvejis, kai jie augino braškes ir jos sunyko. Tada taip pat įtarė A. J., bet neturėjo įrodymų. Mano, kad A. J. jiems keršija, nes kai A. J. pradėjo nuomotis žemę, jis neleido važinėti pro jo žemę, nuo tada santykiai su juo ir nėra draugiški. Policijai pavyzdžius antram tyrimui pateikė jis, nes viskas buvo likę daigyne. Ar policija ėmė pavyzdžius kai atvyko pirmą kartą, nepamena. Žemę pirko pagal vekselį, likutis dar nesumokėtas, bet dar nėra suėjęs terminas, tačiau prekė jau gauta. Pirmus daigus sodina balandžio pradžioje, o pardavinėja iki rugsėjo galo, jei metai geri – iki spalio pradžios. Antro derliaus niekada nesodina. Pernai, nunykus daigams, juos atsodino gegužės mėnesio pabaigoje. Jei būna šilta, daigai užauga per tris savaites, o derlių galima skinti maždaug po pusės metų. Pernai agurkų derlius prasidėjo birželio gale, o pomidorų – liepos gale, ankstyvų daržovių kainų jau negavo. Buvo pasodinta 2500 agurkų, 200 pomidorų daigų, dar buvo paprikos, baklažanai. Jie užsodina daigais 5 arus šiltnamio. Daigyną laisto kiekvieną dieną, reikia apie 300 litrų vandens. Bačkoje maždaug tiek vandens ir atsiveža, nes didesnio kiekio nepaveža priekaba. Įvykio metu daigynas buvo šildomas. Pajamas skaičiuoja žmona.

Specialistė L. Š., dirbanti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje laboratorijos vedėja, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atliko durpių, vandens, augalų (pomidorų) laboratorinius tyrimus, tyrė „blogą“ ir „gerą“ vandenį, taip pat pomidorus ir durpes paletėje. Atlikę tyrimą jie išvadų neteikia. Nustatė, kad pateiktų „blogo“ ir „gero“ vandens mėginių rezultatai skyrėsi, kodėl – pasakyti negali. Mėginiuose tyrė mineralines trąšas. Savo laboratorijoje toksikologinių tyrimų neatlieka. Buvo prašoma ištirti vandenį ir ištyrus buvo nustatyti vandenyje esantys makrokomponentai. Jei makrokomponentai smarkiai viršija normas, augalas, palaistytas tokiu vandeniu, gali neaugti, bet tai agronomų kompetencija. Mėginius analizuoja iš karto, nes paskui gali pasikeisti mėginio cheminės savybės. Įvykis buvo 2020 m. gegužės 6 – 9 d., o duomenis tyrimui gavo 2020 m. gegužės 15 d., tad tų mėginių cheminės savybės galėjo būti kažkiek pakitusios. Tyrimų, susijusių su pesticidais, jie neatlieka. Laboratorija normų nevertina, tik pateikia skaičius, o su laboratoriniais atsakymais žmogus siunčiamas konsultuotis pas agronomus, kurie atlieka tyrimų vertinimą. Abiejuose vandens mėginiuose buvo rasta mineralinių medžiagų, tik kiekiai juose skyrėsi, „blogesniame“ vandenyje buvo nustatytas didesnis medžiagų kiekis, tačiau jis buvo tinkamas naudoti. Toksinės medžiagos galėjo daryti įtaką tam, kad „blogame“ vandenyje buvo nustatytas didesnis cheminių medžiagų kiekis.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, kad viskas nurodyta teisingai. Specialistė L. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Lietuvos žemės ūkio konstultavimo tarnybos laboratorijos vedėja. Laboratorijoje atliekami dirvožemio tyrimai, gamtinių (paviršinių ir požeminių) vandens ir nuotekų, šiltnamio grunto (makrokomponentų), augalų, laistymo vandens tyrimai. Pesticidų nustatymas laboratorijoje neatliekamas. 2020 m. gegužės 15 d. G. J. pateikė du laistymo vandens mėginius ir du šiltnamio grunto mėginius. Mėginiai pateikti tyrimui buvo tinkami. Vandens mėginiai buvo pateikti, kaip „blogas“ ir „geras“ vanduo. G. J. paaiškino, kad geras vanduo yra pateiktas iš atviro vandens telkinio, skirto laistymui, o blogas vanduo iš plastikinės talpos, kuria gabendavo vandenį laistymui. Taip pat pateikė du grunto mėginius, t. y „durpės iš palečių“ ir „pomidorai tiesioginis kontaktas su vandeniu“. Buvo atlikti pateiktų mėginių makrokomponentiniai standartiniai laboratoriniai tyrimai. Tyrimai atlikti pagal Lietuvoje galiojančius standartus, kurie nurodyti analizių duomenų protokolo apačioje. Druskų koncentracijos ms/cm norma yra 1,8 - 2,5 nustatyta 0,996 ir 0,818. Rūgštingumas (pH) nuo 6,0-6,8, nustatyta 7,99 ir 8,16. Azotas (N) nuo 220-240, nustatyta 10,3 ir 0,265. Fosforas (P) nuo 40-60, nustatyta 7,72 ir <0,004 (0,0009). Kalis (K) norma 280-320, nustatyta 26,9 ir 3,93. Kalcis (Ca) norma 18-200, nustatyta 135 ir 127. Magnis (Mg) norma 40-50, nustatyta 24,1 ir 20,5. Chloridai (Cl) norma <100 geriau, kai nėra, nustatyta 34,9 ir 31,8. Karbonatai (HCO3) priklauso nuo rūgštingumo (kuo didesnis rūgštingumas, tuo mažesnis kiekis karbonatų), nustatyta 272 ir 272. Gauti tyrimo rodikliai neviršija rekomenduojamų normų. Ar yra kokia nors medžiaga, kad nuo mažo kiekio pakenktų augalams ir po laistymo talpos išplovimo, nežino, ir atsakyti negali, nes su tokiomis medžiagomis tyrimo neatlieka. Laboratorija nevertina gautų tyrimo rezultatų, nes tokius vertinimus atlieka agronomai (1 t., b. l. 99-103).

Specialistas L. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad oksifluorfenas – tai herbicidas, naudojamas piktžolių naikinimui. Tai nėra visuotinis herbicidas, jis yra selektyvus ir naikina tik tam tikrus augalus. Šis herbicidas gali sunaikinti pomidorus, agurkus, baklažanus. Herbicido 1 litras hektarui gali išnaikinti augalus, o panaudojus mažesnį kiekį herbicido, augalai gali tik sustresuoti. Šis herbicidas nėra naudojamas Lietuvoje, jis registruotas ir naudojamas Lenkijoje. 1 litras herbicido sumaišytas su 350 litrų vandens sunaikins piktžoles prie svogūnų, kopūstų, rapsų, česnakų. Herbicido negalima naudoti su agurkais, baklažanais, melionais, pomidorais. Daigai – pats pažeidžiamiausias augalo tarpsnis ir net nedidelis kiekis herbicido pažeistų daigą. Vandens talpai išplauti reiktų bent 600 litrų vandens. Talpos išplauti su 120 litrų vandens nebuvo galima. To herbicido molekulė yra labai maža ir gali bet kur prilipti. Mano, kad viso herbicido kaltinamasis neišplovė. Ūkininkai, kurie naudoja purkštuvus, naudoja kitą chemiją, kad geriau išplautų purkštukus. Daigams laistyti turi būti visiškai švari talpa, nes net ir mažas kiekis herbicido gali pakenkti. Visi herbicidai kažkiek naikina augalą. Herbicido instrukcijoje nurodoma, kur galima jį naudoti, o nepaminėtiems augalams nerekomenduojama naudoti. Nėra jokio skirtumo, ar augalas bus apipurkštas, ar palaistytas, nes herbicidas yra kontaktinis. Herbicidai dažniausiai naudojami purškimui, bet palaisčius efektas bus toks pats. Jei daigai buvo išaugę ir laistant gavo medžiagos, vadinasi buvo kontaktas ir daigai galėjo išnykti. Pagal bylos aplinkybes, mano, kad palaisčius tokiu vandeniu daigus, jie galėjo sunykti. Gal šiuo atveju herbicido kiekis ir buvo mažesnis nei 1 litras/350 litrų vandens, bet patekęs ant daigų, galėjo juos sunaikinti. Negali atsakyti, ar laistant vandeniu su pėdsakais galima sunaikinti augalus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, kad viskas nurodyta teisingai. Specialistas L. L., ikiteisminio tyrimo metu, susipažinęs su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvada Nr. 11-1457(20), nurodė, kad toks herbicidas - oksifluorfenas Lietuvoje nėra registruotas, bet jį galima įsivežti tam tikromis sąlygomis, turint dokumentus. Kiek žino, tokie herbicidai yra parduodami Lenkijoje, tačiau juos nusipirkus kitoje valstybėje, Lietuvoje naudoti draudžiama, nes minėtas herbicidas nėra registruotas. Kiek žino, tokios chemijos herbicido-oksifluorfeno ar „Galigan 240EC“ įsivežti iš kitos valstybės negalima. Oksifluorfenas yra naudojamas svogūnams ir gūžiniams kopūstams, išnaikinti piktžoles iš jų. Minėtas oksifluorfenas pomidorams, agurkams, melionams, baklažanams nėra tinkamas naudojimui ir augalai gali nunykti, o ypač daigams, nes jie labiausiai pažeidžiami. Naudojamas 1 litras „Galigan 240EC“ nupurkšti 1 hektarui ir naudojamas su 200-300 litrų vandens koncentracija. „Galigan 240EC“ 1 litre yra 240 gramų oksifluorfeno veikliosios medžiagos. Į 1000 litrų talpą, įpylus medžiagos, kurioje yra oksifluorfeno, nedidelį kiekį, jei talpoje nebuvo vandens arba, jeigu vandens buvo tik ant dugno, o vėliau įpilant šešis kibirus vandens ir jį išleidus, tai talpa neišsiplautų, nes talpą reikia plauti dideliu kiekiu vandens kelis kartus. Tam, kad išsiplautų talpa, reikia du kartus mažiausiai plauti po 300 litrų vandens, o plaunant talpą šešiais kibirais vandens, talpa neišsiplovė ir liko oksifluorfeno pėdsakų. Įpylus vandens į tokią talpą ir palaisčius daigus - pomidorų, agurkų, baklažanų ir melionų, jie sunyktų. Oksifluorfenas augalus sunaikintų, nes jis ne tiems augalams skirtas, netinkamo oksifluorfeno koncentracija ir netinkamu laiku. Patvirtina, kad herbicido - oksifluorfeno, kurio nustatyta tyrimui pateiktame „Galigan 240EC“ į 1000 litrų talpos talpą užtenka įpilti labai mažo kiekio, o kad išplauti talpą, po to reikia daug vandens ir plauti ne vieną kartą. Pagal pateiktus tyrimui rezultatus, gali patvirtinti, kad augalai, tai yra, jų daigai sunyko nuo herbicido, kuriame buvo oksifluorfeno pėdsakų. Jokių eksperimentų su Lietuvoje neregistruotais produktais atlikti negalima (1 t., b. l. 106-109).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta ir baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusiosios I. J.protokole-pareiškime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 9 d. savo daigyne, esančiame, (duomenys neskelbtini)., pastebėjo, kad agurkų ir pomidorų daigai nurudavo ir sunyko. Daigams laistyti vandenį 1000 litrų talpoje atsiveždavo iš (duomenys neskelbtini)., kur turi šiltnamius. (duomenys neskelbtini)k. teritorija yra stebima vaizdo kamera. 2020 m. gegužės 9 d. peržiūrėjusi vaizdo kameros įrašus, pastebėjo, kad gretimo sklypo kaimynas A. J. į vandens talpą įpylė kažkokio skysčio. Su juo pasikalbėjus, jis neigė ką nors pylęs į jų talpą. Dėl sunykusių daigų ir sugadinto durpių substrato, kurį turėjo išpilti, bendrai jai padaryta 1500 eurų žala. Prašo nustatyti kaltininką ir jį įpareigoti atlyginti jai padarytą žalą. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Vandens ir durpių mėginius yra pateikusi tyrimui atlikti. Gavusi tyrimo rezultatus, juos pateiks papildomai (1 t., b. l. 11-14).

2020 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus prie I. J. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)., matomas mūrinis pilkos spalvos blokelių dviejų aukštų namas. Priešais namą, tarp langų, prie sienos matomas nurudavusios žolės 1x1 metro plotas. Vakarinėje namo pusėje yra du šiltnamiai. Arčiau esantis neapdengtas plėvele. Antras šiltnamis dengtas plėvele. Antrojo šiltnamio viduje eilėmis išilgai šiltnamio sudėtos cilindro formos talpos su durpėmis. Jokių augalų talpose nepasodinta (1 t., b. l. 22-27).

2020 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), matomas medinis namas. Įvažiavimas į kiemą iš pietinės pusės. Sklypas aptvertas tvora. Įvažiavus į kiemą, kairėje pusėje yra plėvele dengtas šiltnamis, šildomas. Įėjimas į šiltnamį iš šiaurinės pusės. Šiltnamyje matomi sudėti įvairūs daiktai, padėklai, stelažas, ant kurio indeliuose susodinti daigai. Šiltnamyje kairėje sienos pusėje ant žemės padėti indeliai, kuriuose susodinti pomidorų ir agurkų daigai, kurie dalinai yra nurudavę ir apvytę (1 t., b. l. 28-34).

2020 m. birželio 1 d. A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad jis vietoje - (duomenys neskelbtini)., parodė kur stovėjo talpa, į kurią įpylė chemijos ir vėliau ją plovė (1 t., b. l. 141-147).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. J. pateikė vaizdo įrašus ir 2020 m. vasario 18 d. paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta durpių pirkimo vertė – 369,50 eurai (1 t., b. l. 60-63, 64).

Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrimame vaizdo įraše matyti, kaip prie šalia namo sienos stovinčios automobilinės priekabos su joje esančia plastikine talpa prieina vyriškis, kuris rankoje atsineša buteliuką. Dairydamasis pasilipa ant priekabos borto. Atsuka plastikinės talpos dangtį. Atsuka atsinešto buteliuko kamštelį. Buteliuko turinį supila į plastikinę talpą. Užsuka buteliuko kamštelį. Kitame įraše matyti, kaip vyriškis nueina nuo priekabos. Apsisuka ir grįžta prie priekabos. Pasilenkęs į kažką žiūri priekaboje. Ištiesia ranką prie plastikinės talpos išleidimo ventilio. Trečiame vaizdo įraše matyti tas pats vyriškis, nešinas kibiru su skaidriu skysčiu, ateina prie priekabos su plastikine talpa. Užlipa ant priekabos borto. Atsuka plastikinės talpos dangtį. Kibiro turinį supila į plastikinę talpą. Nulipa nuo priekabos borto ir atsuka plastikinės talpos išleidimo ventilį. Pro jį iš plastikinės talpos į priekabą išbėga skystis. Iš priekabos, pro bortų tarpus, skystis išbėga ant žemės. Vyriškis nešinas tuščiu kibiru nueina link įvažiavimo keliuko. Apsisukęs grįžta link priekabos, tačiau netrukus vėl apsisuka ir nueina link netoliese matomo krūmyno (1 t., b. l. 65-67, 68).

G. J. el. paštu į bylą pateikė LŽŪKT Laboratorijos laistymo vandens analizių duomenis ir šiltnamio grunto analizių duomenis (1 t., b. l. 69-71), kurie plačiau aptarti apklausiant specialistę L. Š..

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu G. J. tyrimui pateikė vandens pavyzdį, nunykusių agurkų ir pomidorų daigus, durpių pavyzdžius (1 t., b. l. 79-81).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1457(20) nurodyta, kad tirti pateiktuose augaluose, dirvožemyje ir laistymo vandenyje yra herbicido - oksifluorfeno pėdsakų. Tirti pateiktame butelyje su etikete „Galigan 240EC“ esantis skystis yra vanduo. Šiame vandenyje yra herbicido - oksifluorfeno pėdsakų, ant butelio išorinio paviršiaus yra herbicido - oksifluorfeno apnašų. Tirti pateiktuose augaluose (agurkų, pomidorų daiguose), dirvožemyje ir laistymo vandenyje yra tokio paties herbicido, kaip ir herbicido, kurio yra butelyje su etikete „Galigan 240EC“ esančiame vandenyje (ir apnašose ant išorinių butelio sienelių), - oksifluorfeno pėdsakų (1 t., b. l. 88-91).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymoje apie oro temperatūrą nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. nurodyta, kad temperatūra minėtu laikotarpiu nuo aukščiausios iki žemiausios buvo atitinkamai 19,4 - 1,3 (1 t., b. l. 112).

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė viršija 250 Eur sumą, bet neviršija 12 500 Eur sumos. Šiuo atveju buvo sunaikintas nukentėjusiajai I. J. priklausantis 1869,50 eurų vertės turtas – daigai ir durpės.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A. J. tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra, į plastikinį 1000 litrų talpos vandens rezervuarą įpylė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį skysčio su herbicido-oksifluorfenu, dėl ko nukentėjusiajai I. J. naudojantis minėtoje talpoje esančiu vandeniu - palaisčius juo jai priklausančiame daigyne, adresu (duomenys neskelbtini)., daigus, jie sunyko, taip tyčia sunaikino nukentėjusiajai I. J. priklausančio turto už 1869,50 Eur. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltę neigė ir aiškino, kad jis svetimo turto nesugadino, nes įpiltą skystį išplovė, o daigai nunyko nes patys J. pripylė per daug rūgšties norėdami suminkštinti vandenį, vėlesnės apklausos metu aiškino, kad daigai nušalo, tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, jie prieštarauja kitiems bylos duomenims, kurių patikimumas teismui abejonių nekelia. Nors kaltinamasis ir tvirtino, kad kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažįsta, tačiau neneigė įpylęs „Galigan“ skysčio į J. vandens talpą. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame matoma, kaip jis iš atsinešto buteliuko supila skystį į plastikinę talpą. Nors kaltinamasis nukentėjusiajai ir tvirtino, kad įraše užfiksuotas ne jis, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad įraše užfiksuota, kaip jis atėjęs prie J. vandens talpos įpylė skysčio, o vėliau, po kelių valandų, talpą plovė. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. J. taip pat parodė kur stovėjo talpa, į kurią įpylė chemijos. Specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamojo į talpą įpiltame skystyje yra herbicido - oksifluorfeno pėdsakų, kaip ir tirti pateiktuose augaluose, dirvožemyje bei laistymo vandenyje iš nukentėjusiosios daigyno.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad herbicidų pėdsakai nežudo augalų, tik sukelia jiems stresą, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai buvo paneigti byloje apklausto specialisto parodymais. Specialistas L. L. nurodė, kad oksifluorfenas – tai herbicidas, naudojamas piktžolių naikinimui, tačiau Lietuvoje jis nėra registruotas. Ir nors šis herbicidas naikina tik tam tikrus augalus, 1 litras herbicido sumaišytas su 350 litrų vandens sunaikins piktžoles prie svogūnų, kopūstų, rapsų, česnakų, tačiau herbicido negalima naudoti su agurkais, baklažanais, melionais, pomidorais. Specialistas atkreipė dėmesį, kad daigai – pats pažeidžiamiausias augalo tarpsnis ir net nedidelis kiekis herbicido pažeistų daigą. Be to, kaip nurodė specialistas, šis herbicidas yra kontaktinis, todėl nėra svarbu ar augalas bus apipurkštas ar palaistytas, nes jei daigai buvo išaugę ir laistant gavo medžiagos, vadinasi buvo kontaktas ir daigai galėjo išnykti. Specialisto teigimu, pagal bylos aplinkybes, palaisčius daigus tokiu vandeniu, jie galėjo sunykti.

Specialistė L. Š., kuri savo laboratorijoje neatlieka toksikologinių tyrimų, patvirtino, kad tiriant mineralines medžiagas pateiktuose durpių, vandens, augalų mėginiuose, buvo rasta mineralinių medžiagų, tačiau tyrimo rodikliai neviršija rekomenduojamų normų, taigi kaltinamojo teiginiai, kad J. daigai nunyko, nes jie patys perpylė rūgštį, norėdami vandenį suminkštinti, taip pat paneigti. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus pažymoje pateiktų duomenų apie oro temperatūrą, matyti, kad daigai nušalti taip pat negalėjo, nes šalnų (minusinės temperatūros) nebuvo, be to, nukentėjusiosios šiltnamis, kuriame buvo daiginami daigai, buvo šildomas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamais, įpylęs skysčio su herbicido-oksifluorfenu į J. vandens talpą, po kurio laiko sugrįžo ir į talpą pylė vandenį, norėdamas įpiltą skystį išplauti. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad į talpą buvo įpiltas tik vienas kibiras vandens, tuo tarpu kaltinamasis tvirtino, kad pylė šešis kibirus, kaskart vandenį iš talpos išleisdamas, todėl mano, kad jo įpilta chemija turėjo išsiplauti. Vis tik bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad herbicido-oksifluorfeno pėdsakų vandens talpoje liko ne tik po kaltinamojo bandymų ją išplauti, bet net ir po to, kai J. į vandens talpą prisipylė vandens ir juo palaistė daigus. Specialistas L. L. nurodė, kad vandens talpai išplauti reiktų bent 600 litrų vandens, ir plauti ne vieną kartą, kadangi to herbicido molekulės yra labai mažos ir gali bet kur prilipti, o net ir mažas tokio herbicido kiekis gali pakenkti. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad prie I. J. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ten kur stovėjo vandens talpa yra matomas nurudavusios žolės 1x1 metro plotas, kas taip pat patvirtina, kad kaltinamojo į vandens talpą įpiltas skystis su herbicido-oksifluorfenu stipriai veikia augalus, o į talpą, ją bandant išplauti, vandens nebuvo daug įpilta, kadangi nurudavusios žolės plotas nėra didelis. Pažymėtina ir tai, kad viso skysčio iš vandens talpos nėra galimybės išleisti dėl vandens talpos formų, tai patvirtino ir nukentėjusioji, ir liudytojas ir pats kaltinamasis duodamas parodymus.

Kaltinamojo gynėjo nuomone, A. J. veiksmai – bandymas išplauti vandens talpą, turėtų būti vertinamas kaip savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką.

Pagal BK 23 straipsnio 1 dalį, savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką galimas tik parengtinėje nusikalstamos veikos stadijoje (rengimosi ir/arba pasikėsinimo stadijoje) ir gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam įpylus skysčio su herbicido-oksifluorfenu į nukentėjusiajai priklausančią vandens talpą, atsirado tokių kaltinamojo veiksmų padariniai – sunaikintas nukentėjusiajai priklausantis turtas, o jo ketinimas išplauti talpą tam jokios įtakos neturėjo. Kelias nustatytos žalos atsiradimui galėjo būti užkirstas tik tinkamai išplovus vandens talpą arba įspėjus nukentėjusiąją nesinaudoti vandens talpa, kas galėtų būti vertinama kaip aktyvi kaltinamojo atgaila, tačiau kaltinamasis to nepadarė ir padariniai atsirado – buvo sunaikintas I. J. priklausantis turtas – daigai, durpės. Be to, į talpą įpylęs skysčio su herbicido-oksifluorfenu kaltinamasis išvyko namo ir kaip pats nurodė, sugrįžo tik po kelių valandų, tad nukentėjusioji jau tuo metu galėjo naudotis vandens talpa. Atsiradus padariniams, akivaizdu, kad savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką nebuvo, kadangi nagrinėju atveju padarytas baigtas nusikaltimas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos, 8 894,50 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sumos sumokėjimo momento (2 t., b. l. 60-79). Ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais sunaikino ieškovei priklausantį turtą ir padarė 1 869,50 Eur žalą, kurią sudaro dėl sunykusių daigų: 2 500 vnt. agurkų, 200 vnt. pomidorų, 200 vnt. paprikos, 50 vnt. baklažanų ir 50 vnt. melionų, kuriuos vertina po 0,50 Eur, padaryta bendrai 1 500 Eur žala. Taip pat buvo sunaikintos ir durpės, kuriose augo minėti daigai, nes į tas pačias durpes negalėjo sodinti naujų daigų. Dėl durpių sugadinimo padalyta 369,50 Eur žala. Durpes pirko 2020 m. vasario 18 d., suma kiek sumokėjo už jas yra nurodyta pateiktame paprastajame vekselyje. Vekselyje taip pat yra nurodytos pirktų agurkų ir pomidorų sėklų vertės, bet ji vertina ne sėklas, o daigus. Vekselis yra išrašytas jos vyro G. J. vardu. Daigų kainas patvirtina viešoje erdvėje esanti informacija. Be minėtos žalos, ieškovė patyrė nuostolius dėl negautų pajamų, nes jeigu atsakovas nebūtų sunaikinęs daigų, būtų buvęs daržovių derlius, kurio ieškovė neturėjo dėl atsakovo nusikalstamos veikos padarymo. Negautų pajamų dydis yra grindžiamas anksčiau turėtomis pajamomis parduodant daržoves. Pajamos 2018 metais už agurkų pardavimus buvo 6 761 Eur, už pomidorų pardavimus – 976 Eur; 2019 metais už agurkų pardavimus – 5 685 Eur, už pomidorų pardavimus – 675 Eur. Išvedus vidurkį, negautų pajamų nuostoliai už 2020 metus: už agurkus 6 200 Eur, už pomidorus 825 Eur. Iš viso nuostoliai dėl negautų pajamų sudaro 7 025 Eur.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sutiktų atlyginti 1 000 Eur neturtinės ir 4400 Eur turtinės žalos. Kaltinamojo nuomone, reikalaujamos sumos yra labai padidintos, reiktų viską perskaičiuoti, atmesti išlaidas, be to, nėra aišku, kiek daigų J. turėjo.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų – skysčio su herbicido-oksifluorfenu įpylimo į vandens talpą, kurią nukentėjusiajai I. J. panaudojus ir joje esančiu vandeniu palaisčius daigus, jie sunyko, taip pat buvo sugadintos ir durpės, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė turtinę žalą.

Taigi, teismo vertinimu negautos pajamos turėtų būti skaičiuojamos tik už konkretų laikotarpį, tai yra nuo įprasto derliaus pradžios ankstesniais metais iki nurodyto vėlesnio derliaus 2020 metais.

Kaip matyti iš teismui nukentėjusiosios pateiktų ankstesnių metų pajamų paskaičiavimų, 2018 bei 2019 metais pomidorų derlius taip pat prasidėjo liepos gale – 2019 metais paskaičiavimai pradedami nuo liepos 22 d., o 2018 metais – liepos antroje pusėje registruoti tik trys pardavimai – 13, 17, 30 dienomis, tad negautas pajamas už pomidorus iki liepos mėnesio pabaigos būtų galima skaičiuoti tik pagal 2018 metų liepos 13, 17 dienomis gautas pajamas, kurios sudarė 43 Eur (2 t., b. l. 67, 72). Pajamos už agurkus iki birželio galo (iki 28 dienos imtinai) 2018 metais buvo 3 439 Eur (2 t., b. l. 69-70), o 2019 metais iki birželio 28 dienos imtinai – 2 063 Eur (2 t., b. l. 73-74). Taigi, vidutinės negautos pajamos už agurkus iki birželio galo – 2 751 Eur ((3 459+2 063)/2). Iš viso negautos pajamos už agurkus ir pomidorus 2020 metais – 2 794 Eur. Už paprikas, baklažanus, melionus nukentėjusioji negautų pajamų neprašo.

- 0,5 litro talpos stiklainis su vandens pavyzdžiu, nunykusių agurkų daigai, nunykusių pomidorų daigai, durpių pavyzdžiai ir buteliukas „Galigan“ su skysčiu, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje (1 t., b. l. 92, 93, 94), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.