Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi kaltinamojo V. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria nutarta, pasibaigus kardomosios priemonės – suėmimo terminui, kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, užstatą, dokumentų paėmimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, V. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl to, kad ne vėliau, kaip nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. balandžio 4 d., dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas neteisėtai praturtėti iš vykdomos prekybos psichotropinėmis medžiagomis, veikė organizuotoje grupėje kartu su G. K. ir jo surastais asmenimis: A. Č., E. Ž. ir, veikdamas šioje organizuotoje grupėje, jis bendrais veiksmais neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno Lietuvos teritorijoje labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų, tolesnio jų platinimo tikslu ir pasitelkiant organizuotos grupės narius labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų išplatino įvairiems asmenims.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. J. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi V. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 4 d., kuri vėlesnėmis apylinkės ir apygardos teismų nutartimis buvo tęsiama.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo V. J. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties dalį, kuria kaltinamajam buvo paskirtas 30 000 Eur užstatas, sumažinant skiriamo užstato dydį iki 10 000 Eur.

4.1. Skunde gynėjas nurodo, kad apygardos teismas iš esmės teisingai išsprendė kaltinamajam V. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo į švelnesnes klausimą, tačiau, skirdamas užstatą, užstato dydžio tinkamai nemotyvavo. Spręsdamas dėl sumokėtino užstato dydžio, teismas nepakankamai įvertino, jog pats kaltinamasis bei jo sutuoktinė, kaip užstato davėja, kaltinamojo sutuoktinės sesuo (kuri jau ilgą laiką šios bylos procese siūlė sumokėti užstatą) neturi galimybės sumokėti didesnį, kaip 10 000 Eur užstatą. Anot gynėjo, vertinant pačios sumos dydį ir asmens galėjimą nurodyto dydžio sumą įmokėti, svarbu tai, kad kaltinamasis daugiau kaip metus laiko būdamas suimtas, neturėjo galimybės dirbti ir užsidirbti; jo šeimoje auga ir yra išlaikomi du mažamečiai vaikai, kuriuos kaltinamojo suėmimo taikymo metu išlaikė kaltinamojo sutuoktinė iš gaunamų nedidelių pašalpų; šeima santaupų neturi, todėl objektyviai nėra galimybės įmokėti teismo nustatyto dydžio piniginį užstatą.

4.2. Gynėjas nurodo ir tai, kad, vykdant skundžiamą nutartį, kaltinamasis yra paleistas į laisvę pagal jam nustatytas intensyvios priežiūros sąlygas, kurių jis laikosi. Priklausomai nuo skundo išnagrinėjimo rezultato, kaltinamasis turėtų galimybę įsidarbinti. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad, sulaikius kaltinamąjį, o po to jį suėmus, pastarojo sutuoktinė su vaikais pateko į labai sunkią padėtį – niekas negalėjo jai padėti, sunkiai sekėsi susitvarkyti su vaikais. Pats kaltinamasis, suprasdamas, į kokią sunkią padėtį pateko jo šeima, nurodė, kad, jam taikant švelnesnes kardomąsias priemones, jis nebėgs ir nesislėps, nedarys naujų nusikalstamų veikų, netrukdys nagrinėti bylą teisme.

4.3. Gynėjo vertinimu, kaltinamajam taikytos kardomosios priemonės – užstato tikslai, gali būti pasiekti, sumažinus skundžiama nutartimi nustatytą sumokėtino užstato dydį iki 10 000 Eur.

5. Atsiliepimų į kaltinamojo gynėjo skundą, taip pat pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo V. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą, įvertinęs skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos dalimi, taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais šios bylos duomenimis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei skunde teigia kaltinamojo gynėjas, apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi, kuria kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeitė kitomis kardomosiomis priemonėmis, taip pat ir 30 000 Eur užstatu, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su užstato (jo dydžio), kaip kardomosios priemonės, taikymo tikslingumu ir proporcingumu.

7. Bylos duomenimis, kaltinamajam V. J. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi taikyta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į tris švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą ir užstatu. Taigi, šiuo metu kaltinamajam byloje taikomos kitos, švelnesnės už suėmimą, kardomosios priemonės. Kaltinamojo gynėjas, skundą (prašymą) teikia dėl vienos iš kardomųjų priemonių – užstato sumažinimo iki 10 000 Eur, kadangi kaltinamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, neturi galimybės sumokėti Kauno apygardos teismo nustatyto 30 000 Eur dydžio užstato. Tokiam kaltinamojo gynėjo prašymui pritarti nėra pagrindo.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

9. Visų kardomųjų priemonių, taip pat ir užstato, taikymas yra susijęs su BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų siekimu – užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas, parenkant kardomąją priemonę ir nustatant jos taikymo trukmę, dydį, turi būti laikomasi proporcingumo principo. Kardomoji priemonė negali būti per griežta, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, gresiančios bausmės dydį, taip pat į tai, ar tos priemonės taikymas yra būtinas siekiant BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Spręsdamas klausimą dėl konkrečios kardomosios priemonės (šiuo atveju užstato, jo dydžio) taikymo, teismas atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi legalų pragyvenimo šaltinį, į amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

10. Nors gynėjas skunde teismo nustatyto užstato dydžio sumažinimą argumentuoja kaltinamojo kardomajame kalinime praleistu laikotarpiu, dėl to negalint dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui, taip pat jo šeimine padėtimi (vedęs, turi du mažamečius vaikus), tačiau šios kaltinamojo gynėjo nurodytos aplinkybės, nors ir yra svarbios, savaime nesudaro pagrindo mažinti skundžiama apygardos teismo nutartimi nustatytą užstato dydį. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai (nei minimali, nei maksimali užstato suma BPK 133 straipsnyje nenustatyta), tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu asmuo yra kaltinamas, be kita ko įvertinant ir jo vaidmenį, bei kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

11. Šioje byloje V. J. yra kaltinamas tyčinės labai sunkios nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu (įgijus, laikius, gabenus, platinus) labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, padarymu. Iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo matyti, kad galimai nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o suplanuota, organizuota, galimai padaryta iš savanaudiškų paskatų, siekiant turtinės naudos. V. J. kaltinamas padaręs ilgą laiko tarpą trukusią nusikalstamą veiką, veikiant organizuotoje grupėje, kurioje galimai jo vaidmuo pakankamai aktyvus (kaltinamas subūręs organizuotą grupę, kuri turėjo užsiimti psichotropinių medžiagų platinimu; galimai pats buvo psichotropinių medžiagų tiekėjas). Be kita ko, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Todėl, atsižvelgiant į kaltinamajam reiškiamo kaltinimo pobūdį, vaidmenį galimos nusikalstamos veikos padaryme, turtinės naudos iš galimų nusikaltimų siekį, kitas apygardos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, jog V. J. žemesniojo teismo nustatytas užstato dydis yra adekvatus, gynėjo skunde nurodytais argumentais mažinti jo dydžio nėra jokio pagrindo.

12. Šiuo atveju, atsižvelgus į inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, galimai disponuotų psichotropinių medžiagų kiekį ir vertę, kaltinamajam gresiančios bausmės dydį, taip pat nagrinėjamos bylos sudėtingumą, apimtį ir proceso stadiją, taip pat ir į kardomosios priemonės taikymu siekiamus tikslus, gynėjo nurodyta užstato dydžio suma (10 000 Eur) nėra pakankama užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Minėto dydžio užstatas nebūtų adekvatus, o galimas tik tam tikrų pajamų, be to, net ne paties kaltinamojo, netekimas ir nėra tinkamas eliminuoti galimas rizikas neužtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Nors žemesniojo teismo nustatytas užstato dydis kaltinamajam kelia tam tikrų nepatogumų, tačiau tokios yra kardomosios priemonės, kuria, kaip minėta, siekiama įstatyme numatytų tikslų, paskyrimo pasekmės.

13. Todėl, atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir baudžiamosios bylos duomenis, aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo kaltinamajam nustatyta užstato dydžio suma. Būtent tik taikomas švelnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių kompleksas – žemesniojo teismo nustatyto dydžio užstatas, intensyvi priežiūra ir dokumentų paėmimas bus pakankama ir efektyvi priemonė užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams. Todėl apskustoji apygardos teismo nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 133 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.