- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-372-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01501-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1059-460/2019 pagal ieškovės V. Š., atstovaujamos įstatyminės atstovės laikinosios globėjos A. S., ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas (buvusi „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas), V. A., T. B., M. K., M. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. Š., atstovaujama įstatyminės atstovės laikinosios globėjos A. S., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 56-108; iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovės mama L. J. 2015 m. rugpjūčio 20 d. 12.56 val. atvyko į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos kliniką, jai nustatyta diagnozė: nėštumas III, gimdymas III, neštumo savaitė 41, paruošiamieji sąrėmiai, padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis. Kitos dienos ryte L. J. buvo perkelta į gimdymo skyrių, nutarta sužadinti gimdymą, nuleidžiant vaisiaus vandenis. Nėščioji gimdymo planui pritarė. 2015 m. rugpjūčio 21 d., 20.00 val. gimdymo metu L. J. mirė, apie 19.40 val. iš gimdos buvo pašalintas negyvas vaisius.
3. Mirus L. J., našlaite liko ieškovė V. Š.. Dėl motinos ir jos išnešioto vaisiaus mirčių ieškovė patyrė stiprų emocinį sukrėtimą. Dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovė kreipėsi į Komisiją, kuri 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą netenkinti prašymo atlyginti žalą. Ieškovė nesutinka su 2016 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimu. Ieškovės teigimu, Komisija neatliko išsamaus ir objektyvaus tyrimo, nevertino reikšmingų faktų, vadovavosi tų pačių Kauno klinikų medikų 2016 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. S-(1.20)-8063 pateikta informacija ir argumentais, abstrakčiais doc. A. A. atsakymais į komisijos klausimus.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medikai nesiėmė reikiamų veiksmų, kad išgelbėtų nors vieną gyvybę, laiku nebuvo atlikta cezario pjūvio operacija, kuri, tikėtina, būtų išgelbėjusi tiek gimdyvę, tiek ir jos vaisių. Taigi, dėl medikų kaltės, t. y. aplaidumo, neveikimo, kvalifikacijos nebuvimo, laiku nepriimtų teisingų sprendimų, mirė jauna moteris, kartu mirė ir jos išnešiotas vaisius. Dėl medikų neteisėtų veiksmų (netinkamo veikimo ir neveikimo) atsiradusi neturtinė žala labai didelė. Ieškovė vis dar išgyvena, nes susitaikyti su mylimos mamos mirtimi nėra lengva.
5. Atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pacientės ir jos negyvagimio mirties priežastis – embolija vaisiaus vandenimis. Ji patvirtinta klinikiniais ir patalogoanatominio tyrimo duomenimis. Tai labai reta (apie 1 iš 40 000 gimdymų) ir viena iš pačių grėsmingiausių komplikacijų akušerijoje, galinti įvykti nėštumo, natūralaus ar operacinio gimdymo metu ar po jo. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti sveikatos priežiūros specialistų veiksmai, kurie patvirtina jų pastangas ir rūpestingumą nuo pat pacientės gydymo pradžios. Suėjus 41 nėštumo savaitei, pasirinktas gimdymo sužadinimas ir gimdymas natūraliais takais, intensyviai viso gimdymo metu stebint nėščiosios ir vaisiaus būklę, yra moksliškai pagrįsti ir geros akušerinės praktikos rekomendacijomis patvirtinti klinikiniai sprendimai. Vaisiaus vandenų ar kitų vaisiaus audinių patekimas į motinos kraujotaką yra dažnas ir įprastas gimdymo metu. Embolijos vystymąsi nulemia labai ūmus ir patologinis motinos imuninės, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir kitų organizmo sistemų atsakas, kuris negali būti prognozuojamas ir išvengiamas. Nėra žinoma tokių svarbių rizikos veiksnių, kuriuos nustačius būtų galima numatyti emboliją, imtis profilaktinių priemonių ar keisti akušerinę pagalbą. Pacientės atveju nėštumo ir gimdymo rizikos veiksniai (polihidramnionas, gimdymo sužadinimas ir skatinimas, kraujavimas gimdymo metu) neturi etiologinio ryšio su embolijos vystymusi, todėl jokie medicinos personalo veiksmai negalėjo padėti išvengti šios komplikacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė Valstybinei teismo medicinos tarnybai iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 898,60 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų.
7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra prieštaravimų tiek tarp teismo paskirtų ekspertizių išvadų, tiek tarp specialisto išvados ikiteisminio tyrimo metu. Ieškovės atstovo advokato R. L. baigiamųjų kalbų metu išsakyti teiginiai, jog Lietuvoje nėra nepriklausomų ekspertų, yra deklaratyvūs, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizių išvadomis. Teismo vertinimu, kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia išvadų teisingumo, neleidžia abejoti jų teisingumu.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje yra ne vieno specialisto paaiškinimai ir išvados, kuriomis remiantis pastebėtina, kad vaisiaus vandenų ar kitų vaisiaus audinių patekimas į motinos kraujotaką yra dažnas ir įprastas gimdymo metu. Kaip nurodė specialistai, nagrinėjamu atveju kraujavimas nebuvo gausus, nebuvo indikacijų cezario pjūvio operaciją atlikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju ištikusiai komplikacijai ieškovės atstovų nurodomas L. J. amžius, buvę negalavimai nėštumo metu, nėštumo trukmė įtakos neturėjo, vandenų pūslės mechaniškas praplėšimas buvo atliktas tinkamai. Specialistų paaiškinimuose, ekspertų išvadose nurodyta, kad embolijos vystymąsi nulemia labai ūmus ir patologinis motinos imuninės, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir kitų organizmo sistemų atsakas, kuris negali būti prognozuojamas ir išvengiamas, nėra žinoma tokių svarbių rizikos veiksnių, kuriuos nustačius, būtų galima numatyti emboliją.
9. Teismo įsitikinimu, įvertinus tiek gydytojų kaip specialistų paaiškinimus, liudytojų (ekspertų, specialistų) parodymus, byloje esančias specialistų išvadas, ekspertizių išvadas, galima pagrįstai teigti, jog L. J. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko diagnostikos ir gydymo metodus, esamą mokslo ir praktikos lygį, pacientės būklę, protingumo, ir maksimalaus rūpestingumo kriterijus, ieškovė neįrodė gydytojų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo pavesti teismo deontologinę ekspertizę atlikti UAB „UNGE“ teismo medicinos gydytojui ekspertui dr. P. P.. Ieškovės atstovas tiek ieškinyje, tiek bylos negarinėjimo teisme metu ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad turi pagrįstų abejonių dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų šališkumo.
10.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos tiek Kauno skyriaus, tiek Vilniaus skyriaus aktuose pateiktos išvados kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, dėl minėtas teismo deontologines ekspertizes atlikusių ekspertų nešališkumo.
10.3. Teismas, netenkindamas ieškovės atstovo prašymo pavesti teismo deontologinę ekspertizę nepriklausomam ekspertui, buvo šališkas, atsižvelgdamas tik į atsakovės atstovų nuomonę, bei ignoruodamas ieškovės atstovų prašymus.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Tarp byloje pateiktų specialistų išvadų nėra jokių prieštaravimų. Visi specialistai pasisakė, kad embolijos vystymasis negali būti prognozuojamas ir išvengiamas, ir nėra žinoma tokių svarbių rizikos veiksnių, kuriuos nustačius, būtų galima numatyti emboliją.
11.2. Teismas įvertino viešoje erdvėje skelbiamą informaciją apie UAB „UNGE“ teismo medicinos ekspertą P. P., kad jis nėra akušeris-ginekologas. Tam, kad nekiltų abejonių eksperto objektyvumu ir kvalifikacija bei disponuojamomis žiniomis, teismas pagrįstai priėmė sprendimą deontologinę ekspertizę pavesti atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
11.3. Apeliaciniame skunde išsakyti argumentai dėl ekspertų šališkumo yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo abejoti atliktų ekspertizių išvadomis.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, visi ieškovės nurodyti teisiniai argumentai buvo išnagrinėti ir teisingai įvertinti teismo, naujų faktinių aplinkybių ir įrodymų ieškovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės mama L. J. 2015 m. rugpjūčio 20 d. 12.56 val. atvyko į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos kliniką, jai nustatyta diagnozė: nėštumas III, gimdymas III, neštumo savaitė 41, paruošiamieji sąrėmiai, padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis. L. J. 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo nutarta sužadinti gimdymą, nuleidžiant vaisiaus vandenis. Nėščioji gimdymo planui pritarė. Praplėšus vaisiaus vandenų pūslę, L. J. prasidėjo silpnas kraujavimas, vėliau vidutinis. L. J. sukarščiavus, skirti antipiretikai, antibiotikai. L. J. pageidaujant gimdymo veiklos nuskausminimo, 16.30 val. iškviestas gydytojas – anesteziologas, pradėtas taikyti epidurinis gimdymo nuskausminimas. 17.45 val. L. J. sukarščiavo iki 38°C su šaltkrėčiu. 18.45 val. L. J. pasiskundus, kad sunku kvėpuoti, paskirta deguonis pro nosines kaniules. 18.45 val. pamatavus temperatūrą, ji buvo pakilusi iki 39,5°C. Dėl pakartotinai pakilusios temperatūros gydytojo M. K. nurodymu buvo pradėtas gydymas antibiotikais, taip pat suleista kūno temperatūrą mažinantis medikamentas. 19.04 val. leidžiant analginą, L. J. pakeitė savo kūno padėtį iš pusiau gulimos į sėdimąją, pasiskundė silpnumu ir neteko sąmonės. L. J. pradėta gaivinti. 19.07 val. pervežta į operacinę. 19.10 val. operacinėje gaivinant L. J. ultragarso pagalba konstatuotas žuvęs vaisius. 19.40 val. pradėta operacija: laparotomija (pilvo ertmės atvėrimas), cezario pjūvis, iš gimdos pašalintas negyvas vaisius, atidalinta placenta ir pašalinta iš gimdos. 20.00 val., nesant kardiopulmoninės sistemos atsako į gaivinimą, konstatuota L. J. biologinė mirtis.
15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi ieškovės pareiškimą, 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu jį atmetė ir nurodė, jog žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pacientei L. J. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose nebuvo padaryta. Komisija rėmėsi VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų sudarytos komisijos, išnagrinėjusios L. J. teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir mirties atvejį, išvadomis, kuriose nurodyta, kad L. J. mirties priežastis – embolija vaisiaus vandenimis; L. J. taikyta reanimacinė pagalba ir gydymas buvo kokybiški, savalaikiai, pagal šiuo metu taikomus gydymo standartus, prisilaikant šiuolaikinių gydymo rekomendacijų bei atitinkantis nėščiosios gaivinimo protokolą. Komisija taip pat rėmėsi VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santarikių klinikos Akušerijos ir ginekologijos centro vyr. specialistės perinatologijai doc. A. A. pateikta išvada, kurioje nurodyta, jog, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas L. J., nebuvo padaryta klaidų, galėjusių nulemti emboliją vaisiaus vandenimis ir letalią gimdymo baigtį. Komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi ir VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santarikių klinikos Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro I Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjos doc. Dr. E. K. pateikta išvada, kurioje nurodyta, jog L. J. gaivinimo metu buvo taikytos adekvačios gydymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-822 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“.
16. Laikinoji ieškovės globėja A. S. 2015 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi policiją, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47024-15 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas), požymius. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016 m. gegužės 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvada Nr. pM 20/15(02), kurioje konstatuota, kad L. J. vaisius gimė negyvas, priežastis – placentinės vaisiaus kraujotakos nepakankamumas dėl kraštutinai sunkios motinos būklės gimdymo metu įvykus embolijai vaisiaus vandenimis. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo gauta išvada Nr. pM 19/15 (02), kurioje nurodyta L. J. mirties priežastis – akušerinė embolija amonio skysčiu (vaisiaus vandenimis), kas komplikavosi ūmiu širdies-kraujotakos ir kvėpavimo sistemų nepakankamumu.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – CK) 6.283, 6.284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytą praktiką).
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gydytojų paaiškinimus, liudytojų (ekspertų, specialistų) parodymus, byloje esančias specialistų išvadas, ekspertizių išvadas, konstatavo, kad L. J. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko diagnostikos ir gydymo metodus, esamą mokslo ir praktikos lygį, pacientės būklę, protingumo, ir maksimalaus rūpestingumo kriterijus.
19. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė neištyręs visų reikšmingų įrodymų ir užkirtęs kelią ieškovei gauti reikšmingus bylai įrodymus. Pasak apeliantės, byloje atliktų ekspertizių išvados kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo ir dėl šias ekspertizes atlikusių ekspertų nešališkumo.
20. Pagal kasacinio teismo praktiką konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos bei gydymo galimybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).
21. Vadinasi ir šioje byloje nustatant, ar atsakovės darbuotojai, teikdami L. J. medicinos paslaugas, elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai ir kokias pasekmes suteiktos paslaugos galėjo sukelti, vertinimo prioritetas teiktinas atitinkamos srities specialistų padarytoms išvadoms, nebent kiti byloje surinkti įrodymai paneigtų šių išvadų teisingumą arba leistų suabejoti jų pagrįstumu. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstytų argumentų matyti, kad įsitikinimą, jog nėra visų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, teismas susiformavo išanalizavęs visus bylos svarstymui pateiktus dokumentus, be kita ko, ir teismo ekspertizės aktų išvadas, kaip papildomą informacijos šaltinį.
22. Byloje esančio ekspertizės akto Nr. pEDM 3 (37)/2018 (01) išvadose nurodyta, kad gydytojai tinkamai ir savalaikiai atliko visus būtinus veiksmus, gimdyvės ir vaisiaus žūtį lėmė itin reta ir neprognozuojama komplikacija. Nustatęs, kad minėtos ekspertizės akte nebuvo išdėstyta tiriamoji dalis, nurodant, kad L. J. medicininių dokumentų ir bylos duomenys išdėstyti specialisto išvadoje, pateiktoje ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. paskyrė pakartotinę teismo deontologinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui. Pakartotinės ekspertizės akte Nr. PEDM 10(58)/2019 (01) konstatuota, kad L. J. ir jos vaisius žuvo dėl gana retos ir labai sunkios neprognozuojamos mirtinos komplikacijos – gimdyvės masyvios embolizacijos vaisiaus vandenimis, gydytojai gimdyme atliko visus būtinus veiksmus savalaikiai ir tinkamai.
23. Pažymėtina, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo nėra pagrindo abejoti pakartotinės ekspertizės išvadomis. Iš pakartotinės ekspertizės išvadų matyti, kad joje pateikti atsakymai į svarbiausius ir reikšmingus nagrinėjamoje byloje pateiktus klausimus. Pakartotinės ekspertizės aktas atitinka formaliuosius reikalavimus, išvados, kurios neprieštarauja kitiems bylos svarstymui pateiktiems įrodymams, suformuluotos ekspertams ištyrus L. J. medicininius dokumentus ir kitą su gydytojų atliktais veiksmais susijusią informaciją (CPK 216 straipsnio 1 dalis).
25. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija, kad vienas iš esminių teismo ekspertizės įrodomąją reikšmę apibrėžiančių procesinių elementų yra eksperto nešališkumas. Tik nešališko teismo eksperto parengta išvada gali būti pripažįstama duomenų šaltiniu, atitinkančiu įrodymo požymius (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis). Šioje byloje apeliantės keliamos abejonės dėl teismo ekspertų nešališkumo pirmiausia yra paremtos subjektyviais svarstymais dėl ekspertų siekio apginti savo profesijos atstovus. Tačiau vadovaujantis apeliantės samprotavimais, nei vienas iš Lietuvos Respublikoje dirbančių akušerių-ginekologų, kurie pagal savo profesinę kvalifikaciją gali atlikti deontologines ekspertizes, negalėtų būti laikomas nešališku ekspertu. Pažymėtina, kad apeliantė nepareiškė ekspertui nušalinimo, nors tokią teisę turėjo (CPK 68 straipsnis). Teismo ekspertizės išvados parengtos kolegialiai, jos objektyviai atitinka visetą kitų įrodymų. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla objektyvių abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos skaidrumo ir rezultatų kokybės, be kita ko, ir dėl ekspertų nešališkumo. Be to, nėra nustatyta prieštaravimų tarp teismo paskirtų ekspertizių išvadų, ikiteisminio tyrimo metu gautų specialistų išvadų ir Komisijai pateiktų specialistų išvadų.
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą pavesti deontologinę ekspertizę atlikti UAB „UNGE“ teismo medicinos gydytojui ekspertui dr. P. P.. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad ekspertas P. P. nėra akušeris-ginekologas, o būtent tokių specialistų žinios reikalingos nagrinėjamoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtą aplinkybę, pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlyto eksperto P. P. kandidatūra ir pavedė ekspertizę atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertams, dėl kurių kvalifikacijos trūkumų, kaip minėta, ieškovė jokių pagrįstų argumentų nepateikė.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.