- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- e2-259-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01501-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno
- Trečiasis asmuo
- V. A., M. K., M. M., akcinei draudimo bendrovei Baltikums Lietuvos filialui, T. B.
- Ieškovas
- V. Š.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės atstovams įstatyminei laikinajai globėjai A. S. ir advokatui Ričardui Lilui,
atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovams D. A. ir V. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š., atstovaujamos įstatyminės atstovės laikinosios globėjos A. S., patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, tretiesiems asmenims akcinei draudimo bendrovei Baltikums Lietuvos filialui, V. A., T. B., M. K., M. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje, patikslintame ieškinyje prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 56-108; iš atsakovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau ir LSMUL) Kauno klinikų priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–6, 31–37, 97–104).
Patikslintame ieškinyje nurodo, kad L. J. (duomenys neskelbtini) 12.56 val. atvykus į VšĮ LSMUL Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos kliniką, nustatyta diagnozė: nėštumas III, gimdymas III, neštumo savaitė 41, paruošiamieji sąrėmiai, padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis. Kitos dienos ryte L. J. perkelta į gimdymo skyrių, hospitalizavimo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) gimdymo veiklos sužadinimui skirta misoprostolis, oksitocinas, praplėšta vaisiaus vandenų pūslė. Praplėšus vaisiaus vandenų pūslę, L. J. prasidėjo silpnas kraujavimas, vėliau vidutinis. L. J. sukarščiavus, skirti antipiretikai, antibiotikai. Iki gimdymo L. J. vaisiaus vandenų pūslė nebuvo pažeista. Medicininė procedūra – vaisiaus vandenų nuleidimas praplėšiant vaisiaus vandenų pūslę, buvo atlikta gydytojo – akušerio V. A. sprendimu (duomenys neskelbtini) 11.10 val. gimdymo sužadinimo tikslu. 16.30 val. L. J. buvo pakraujavusi apie 300 ml ir 16.30 val., jai pageidaujant gimdymo veiklos nuskausminimo, iškviestas gydytojas – anesteziologas, pradėtas taikyti epidurinis gimdymo nuskausminimas. Ar L. J. nėra alergiška nuskausminimo vaistams nebuvo patikrinta. 17.45 val. L. J. sukarščiavo iki 38°C su šaltkrėčiu. 18.45 val. L. J. pasiskundus, kad sunku kvėpuoti, paskirta deguonis pro nosines kaniules. 18.45 val. pamatavus temperatūrą, ji buvo pakilusi iki 39,5°C. Dėl kartotinai pakilusios temperatūros gydytojo M. K. nurodymu buvo pradėtas gydymas antibiotikais, taip pat suleista kūno temperatūrą mažinantis medikamentas. 19.04 val. leidžiant analginą, L. J. pakeitė savo kūno padėtį iš pusiau gulimos į sėdimąją, pasiskundė silpnumu ir neteko sąmonės. L. J. pradėta gaivinti. 19.07 val. pervežta į operacinę. 19.10 val. operacinėje gaivinant L. J. ultragarso pagalba konstatuotas žuvęs vaisius. 19.40 val. pradėta operacija: laparotomija (pilvo ertmės atvėrimas), cezario pjūvis, iš gimdos pašalintas negyvas vaisius, atidalinta placenta ir pašalinta iš gimdos. 20.00 val., nesant kardiopulmoninės sistemos atsako į gaivinimą, konstatuota biologinė mirtis. Galutinė diagnozė: nėštumas III, gimdymas III – 41 nėštumo savaitė. Parengiamieji skausmai. Padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis. Vaisiaus mirtis gimdymo metu. Įtariama plaučių arterijos tomboembolija. Embolija vaisiaus vandenimis. Mirus L. J., našlaite liko ieškovė V. Š. Dėl motinos ir jos išnešioto vaisiaus mirčių ieškovė patyrė stiprų emocinį sukrėtimą. Dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarymo žalos nustatymo komisiją, kuri 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą netenkinti prašymo atlyginti žalą. Ieškovė nesutinka su 2016 m. lapkričio 9 d. komisijos sprendimu. Teigia, kad komisija neatliko išsamaus ir objektyvaus tyrimo, nevertino reikšmingų faktų, vadovavosi tų pačių VšĮ LSMUL Kauno klinikų medikų 2016 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. S-(1.20)-8063 pateikta informacija ir argumentais, abstrakčiais doc. A. A. atsakymais į komisijos klausimus. Prašo komisijos sprendimą panaikinti. Ieškovė nurodo, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti. Medikai nesiėmė reikiamų veiksmų, kad išgelbėtų nors vieną gyvybę, laiku nebuvo atlikta cezario pjūvio operacija, kuri, tikėtina, būtų išgelbėjusi tiek gimdyvę, tiek ir jos vaisių. Taigi dėl LSMUL Kauno klinikų medikų kaltės, t. y. aplaidumo, neveikimo, kvalifikacijos nebuvimo, laiku nepriimtų teisingų sprendimų, mirė jauna moteris, kartu mirė ir jos išnešiotas vaisius. Dėl medikų neteisėtų veiksmų (netinkamo veikimo ir neveikimo) atsiradusi neturtinė žala labai didelė. Ieškovė vis dar išgyvena, nes susitaikyti su mylimos mamos mirtimi nėra lengva.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ LSMUL Kauno klinikos atsiųstame atsiliepime (1 t., b. l. 47–52, 117–123), nurodo, kad su jai pareikštu reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės. Atsiliepime nurodo, kad pacientės ir jos negyvagimio mirties priežastis – embolija vaisiaus vandenimis. Ji patvirtinta klinikiniais ir patalogoanatominio tyrimo duomenimis. Tai labai reta (apie 1 iš 40 000 gimdymų) ir viena iš pačių grėsmingiausių komplikacijų akušerijoje, galinti įvykti nėštumo, natūralaus ar operacinio gimdymo metu ar po jo. Medicininiuose dokumentuose užfiksuoti sveikatos priežiūros specialistų veiksmai, kurie patvirtina jų pastangas ir rūpestingumą nuo pat pacientės gydymo pradžios. (duomenys neskelbtini) (40 savaičių ir 4 dienų nėštumas) L. J. buvo konsultuota Kauno klinikų Moterų konsultacijoje, nes Dainavos poliklinikoje pastebėti dažnesni gimdos susitraukimai, rausvos gleivingos išskyros. Kauno klinikų Moterų konsultacijoje AKS buvo normalus (130/90 ir 120/80 mmHg), užregistruotas NST reaktyvus, rasti nepasiruošę gimdymo takai, todėl rekomenduota atvykti 41 savaitės nėštume. (duomenys neskelbtini), esant 41 savaitės nėštumui, pacientė kreipėsi į Kauno klinikų Moterų konsultaciją, skundėsi, jog antra diena blogai jaučia vaisiaus judesius. Esant 41 nėštumo savaitei bei polihidramnionui, skubos tvarka stacionarizuota į Akušerijos skyrių. Jautrumą vaistams (alergijai) pacientė neigė, kas atsispindi ligos istorijoje ir formoje Nr. 113/a „Nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio kortelė“. Akušerijos skyriuje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) AKS buvo normalus, KTG normali. Ultragarsinio tyrimo metu vaisius vidutinio svorio (apie 3700 g), nedidelis polihidramnionas (VVI-226), virkštelės ir a.cerebri media kraujotakos normalios. Numatytas gimdymas natūraliais takais. Įvertinta akušerinė situacija (41 savaitės nėštumas, polihidramnionas, gimdymo takai pasiruošę gimdymui, vargina paruošiamieji sąrėmiai, toliau laukiant spontaninio gimdymo ar vaisiaus vandenų nutekėjimo yra virkštelės iškritimo ar placentos atšokos rizika), nuspręsta (duomenys neskelbtini) sužadinti gimdymą, nuleidžiant vaisiaus vandenis. Nėščioji gimdymo planui pritarė. (duomenys neskelbtini) 18.45 val. pacientė pasiskundė dusuliu (AKS 147/91 mmHg, pulsas 104 k/min, KD - 24 k/min. Sp0₂ 90%). Skirtas antipiretiškai veikiantis analginas, 0₂ per nosines kaniules 5 1/min greičiu (Sp0₂ 92%). Iškviestas anesteziologas gimdyvės būklę vertino 18.53 val.: spontaninis kvėpavimas 28 k/min, Sp02 89%, pulsas - 103 k/min, ritmiškas, AKS 141/92 mmHg, nežymi odos ir gleivinių cianozė. 19.04 val. pacientei pakeitus padėtį, staiga pasidarė silpna, neteko sąmonės, sustojo kvėpavimas, nečiuopta pulso banga. Pavertus ant kairio šono pradėtas gaivinimas pagal asistolijos algoritmą. Iškviestas budintis už kraštų akušeris ginekologas, antras gydytojas anesteziologas reanimatologas, naujagimių reanimacijos komanda, informuotas operacinės personalas. 19.07 val. tęsiant kardiopulmoninį gaivinimą, pervežta į operacinę. 19.09 val. kardiomonitoriuje užregistruota elektromechaninė disociacija, prijungta prie DPV aparato (alsavimas kairėje ir dešinėje simetrinis, vezikulinis). Pasiruošus skubiai cezario pjūvio operacijai, 19.10 val. ultragarsinio tyrimo metu konstatuotas žuvęs vaisius (nėra vaisiaus širdies susitraukimų). 19.16-21 val. pacientės kraujyje rasta ryški acidozė (pH-6,89, laktatai - 11,6 mmol/1, BE - 20 mmol/1), skirta natrio hidrokarbonato 4,2% 250 ml infuzija. Negalint atmesti plaučių arterijos tromboembolijos, suleista 5000 VV heparino į veną. 19.30 val. ultragarsu pilvo ertmėje šoniniuose kanaluose rasta laisvo skysčio, kardiomonitoriuje registruota asistolija. Nesant atsako į tęsiamą kardiopulmoninį gaivinimą ir negalint atmesti vidinio kraujavimo, nuspręsta atlikti laparotomiją. Operacija pradėta 19.40 val. tęsiant DPV bei širdies suspaudimus (VE ASA klasė). Išilginiu apatinės laparatomijos pjūviu įeita į pilvo ertmę, joje buvo apie 300 ml skysčio su kraujo priemaiša. Gimdoje atlikus skersinį pjūvį, 19.42 val. ištrauktas vyriškos lyties 3 400 g 53 cm negyvagimis. Pašalinus placentą, gimda vientisa, nesusitraukusi (skiriant 10 VV oksitocino infuzijos būdu), ji susiūta Reverdeno siūle, papildomai uždėtos sutraukiančios siūlės, revizuoti pilvo ertmės organai, pažeidimų nestebėta. Operacijos metu tęsiant gaivinimą, kartotas heparinas, natrio hidrokarbonatas į veną, skirtas kalcio gliukonatas 10% - 10 ml. 20 val. konstatuota pacientės biologinė mirtis. Suformuluota galutinė diagnozė: Graviditas III(III) - 41 hebd. Partus maturus arte provocatus. Plyhydramnion. Fetus mortuus intrapartum. Exitus letalis. Embolija vaisiaus vandenimis. Applicatio misprostoli per os. Ovoparacentesis. Stimulatio i/v. Analgesia epiduralis. Sectio ceasarea. Nurodo, kad patalogoanatominio tyrimo duomenys neprieštaravo klinikinei diagnozei. Pagrindinė liga: Akušerinė embolija (nėštumas III, gimdymas III, 41 nėštumo savaitė) amniono skysčiu. Komplikacijos: ūmus pulmokardialinis nepakankamumas: didžiojo kraujo apytakos rato organų pilnakraujiškumas, petechijos kepenyse bei plaučiuose. Gretutinės ligos: būklė po cezario pjūvio operacijos. Gimdos lejomioma. Naujagimio pataologanatominis tyrimas. Pagrindinė liga: vaisiaus asfiksija gimdymo metu dėl sunkios motinos būklės (embolizacija vaisiaus vandenims tyrimo (Nr. A86/2015)). Gretutinės būklės: chorionamnionitas. Placentos chorangiozė. Teigia, kad nėščiosios priežiūra Kauno klinikų Moterų konsultacijoje, Akušerijos ir Gimdymo skyriuose buvo tinkama ir pagrįsta naujausiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis diagnostikos ir gydymo metodikomis. Suėjus 41 nėštumo savaitei, pasirinktas gimdymo sužadinimas ir gimdymas natūraliais takais, intensyviai viso gimdymo metu stebint nėščiosios ir vaisiaus būklę, yra moksliškai pagrįsti ir geros akušerinės praktikos rekomendacijomis patvirtinti klinikiniai sprendimai. Pažymi, jog vaisiaus vandenų ar kitų vaisiaus audinių patekimas į motinos kraujotaką yra dažnas ir įprastas gimdymo metu. Embolijos vystymąsi nulemia labai ūmus ir patologinis motinos imuninės, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir kitų organizmo sistemų atsakas, kuris negali būti prognozuojamas ir išvengiamas. Nėra žinoma tokių svarbių rizikos veiksnių, kuriuos nustačius būtų galima numatyti emboliją, imtis profilaktinių priemonių ar keisti akušerinę pagalbą. Pacientės atveju nėštumo ir gimdymo rizikos veiksniai (polihidramnionas, gimdymo sužadinimas ir skatinimas, kraujavimas gimdymo metu) neturi etiologinio ryšio su embolijos vystymusi, todėl jokie medicinos personalo veiksmai negalėjo padėti išvengti šios komplikacijos.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo ADB „Baltikums“ Lietuvos filialas nurodo, kad nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo tenkinti ieškinį. Nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai – specialistų išvados, LR Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. lapkričio 9 d sprendimas Nr. 56-1084, yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais bei turi prezumpcijos galią. Šie įrodymai ieškovės nėra nuginčyti. Komisija savo sprendime konstatavo, kad žala sveikatai teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovės motinai L. J. atsakovės įstaigoje nebuvo padaryta. Sveikatos priežiūrą teikusios gydymo įstaigos gydytojų veiksmai buvo teisėti, atlikti, vadovaujantis LR teisės aktais ir įstaigos vidaus dokumentais, atsižvelgiant į gydymo standartus, o medicinos paslaugos buvo teiktos labai operatyviai, dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Pažymi, kad medicina plėtojasi ir tobulėja, tačiau gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėl to atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine. Todėl prašo ieškinį atmesti.
Daugiau atsiliepimų negauta.
Atsiliepimas
2018 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė D. A. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Atstovės nuomone, dėl cezario pjūvio operacijos tikslingumo turi vertinti ne teisininkai, o medikai. Visi medikai yra pasisakę, kad paslaugos buvo teiktos tinkamai. Mokslas nėra išradęs, kaip numatyti tokią komplikaciją, kuri įvyko nagrinėjamu atveju, ir su ja kovoti. Tam, kad taikyti civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos jos taikymo sąlygos, kurios nagrinėjamu atveju nėra įrodytos.
Trečiasis asmuo V. A. (Kauno klinikų gydytojas akušeris ginekologas) 2018 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovės poziciją. Jis aiškino, kad pirmoje dienos pusėje sužinojo, jog pacientei, su kuria buvo geras kontaktas, žadinamas gimdymas nuleidžiant vaisiaus vandenis. Tai atliko rezidentė. Jis pats buvo šalia. Buvo pakraujavimo epizodas, kuris vėliau sustojo. 16 valandą jis perdavė pamainą daktarui M. K., kolegas informavo apie situaciją.
Trečiasis asmuo M. M. (Kauno klinikų anesteziologas reanimatologas) 2018 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovės poziciją. Jis aiškino, kad bendrauti su paciente pradėjo antroje dienos pusėje. Jis buvo iškviestas dėl epidūrinio nuskausminimo, apie kurį pacientai žino, jis pats paaiškino pacientei šio nuskausminimo eigą, pasekmes. Procedūrą atliko pats be rezidentų. Pacientei nebuvo jokių indikacijų – nenutukusi, nebuvo daugiavaisio gimdymo, krešumo sutrikimų, sumažėjusio kraujo spaudimo, nugaros patologijos, alergijos. Pacientė viską suprato, pasakė, kokiomis ligomis serga. Aiškino, kad cezario pjūviai nesant indikacijų nedaromi. Nuskausminimas jai padėjo. Jis ir gydytojas M. K. į palatą atėjo, kai pacientė pradėjo skųstis savo būkle. Teigė, kad temperatūra kas kelios minutės nematuojama, nes turi suveikti vaistai. Pablogėjus būklei, pradėjo gaivinti. Operacinėje buvo jis ir keturi gydytojai akušeriai. Darė viską, kas priklauso, tačiau ištiko embolija, nuo kurios išgelbėti gimdyvės ir jos vaisiaus nepavyko.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo T. B. 2018 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Jis paaiškino, kad tuo metu dirbo Kauno klinikose. L. J. gulėjo jo palatoje dėl kraujospūdžio, kuris buvo sureguliuotas, L. J. ir vaisiaus būklė buvo gera, todėl ji buvo išleista namo. Nagrinėjamu atveju dėl komplikacijų nei vaisiaus, nei gimdyvės išgelbėti nebuvo įmanoma. Paaiškino, kad gydytojai rezidentai yra diplomuoti medikai, pradžioje procedūras atlieka gydytojo priežiūroje, vėliau – ir savarankiškai. Aiškino, kad vandenų nuleidimas yra pati paprasčiausia procedūra, kurią atlieka ir akušeriai.
Trečiasis asmuo M. K. 2019 m. birželio 20 d. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pacientės situacija aptarta 13 val., jos ir vaisiaus būklė buvo stabili, nutarta sužadinti gimdymą. Apie 16 val. pacientė paprašė nuskausminamųjų, pradėjo kilti temperatūra, atsirado dusulys, buvo skirti medikamentai. 19.04 val. L. J. bandant atsisėsti, ji neteko sąmonės. Visi gydytojai buvo palatoje, imtasi skubių veiksmų, moteris pervežta į operacinę. Gaivinant moterį, radus vaisiaus neplakančią širdį, apie tai buvo informuotas dalyvavęs gimdyme būsimo kūdikio tėvas. Buvo nutarta pašalinti mirusį vaisių, gimdyvė buvo gaivinama dar 56 minutes, tačiau nepavyko jos atgaivinti. Gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip pasireiškia liga. Nagrinėjamu atveju buvo embolija vaisiaus vandenimis, pasireiškusi gimdyvės širdies sustojimu. Aiškino, kad temperatūra ir dusulys nėra indikacijos, o be indikacijos nebuvo pagrindo atlikti cezario pjūvį. Be to, temperatūros pakilimas didino riziką atlikti pjūvį. Aiškino, kad rezidentai turi vadovą gydytoją, kuris atsako už rezidento veiksmus. Nagrinėjamu atveju rezidentė dirbo su gydytojo priežiūra.
Trečiasis asmuo ADB Balticums Lietuvos filialas teismo posėdžiuose, apie kuriuos informuotas, nedalyvavo.
Liudytojas J. R. 2018 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. kovo 31 d. surašė specialisto išvadą ikiteisminiame tyrime, dalyvavo kiti ekspertai, gydytojai specialistai. Teismo paskirtą ekspertizę laikė kaip papildomą tyrimą, todėl pagal nusistovėjusią praktiką, nerašė tiriamosios dalies, atsakė į Kauno apygardos teismo pateiktus klausimus, su gydytoja D. L., su ekspertu S. V. dėl atsakymo į trečiąjį klausimą jis konsultavosi telefonu. Jo nuomone, ekspertizės aktas turėtų turėti didesnę galią, bet vienodai vertina ir specialisto išvadą. Vertino medicininius dokumentus, atsakė į visus pateiktus klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja D. L. 2018 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo atliekant ekspertizę, kurioje buvo nagrinėjami L. J. mirties ir negyvagimio klausimai, į klausimus atsakė raštu, pasirašė aktą, kas jį surašė, nežino. Tvirtino, kad embolijai užkirsti kelią nėra galimybės. Ar dėl epidūrinio nuskausminimo gali kilti alergija, negali pasakyti.
Liudytoja V. D. 2018 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu parodė, kad atliekant teismo paskirtą ekspertizę nedalyvavo, dalyvavo atliekant tyrimą baudžiamojoje byloje. Atsimena, kad vaisius žuvo iki gimimo. Ji mano, kad į komisiją buvo pakviesta dėl tam tikrų žodžių vartojimo (pvz. naujagimis, negimęs vaisius). Kai žūsta iki gimimo, vadinamas negyvagimiu.
Liudytoja R. S. 2018 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje eksperte. Jos užduotis buvo susipažinti su tyrimui ikiteisminio tyrimo metu pateikta medžiaga, su teismo medicinos ekspertu aptarė tyrimo taktiką, susipažino kolegialiai su medicininiais dokumentais, atsakė į užduotus klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Išklausius ieškovės atstovų A. S. ir advokato R. Lilo, atsakovės atstovų D. A. ir V. G., trečiųjų asmenų V. A., T. B., M. K., M. M. paaiškinimus, liudytojų J. R., D. L., V. D., R. S. parodymus, išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus, baudžiamosios bylos Nr. 01-1-47024-15 medžiagą, medicininius L. J. dokumentus, nustatyta, kad L. J. dėl nėštumo nuo (duomenys neskelbtini) lankėsi VĮ Kauno Dainavos poliklinikoje. Dėl gimdymo priežiūros plano (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo siunčiama į LSMUL Kauno klinikas, kurių Akušerijos skyriuje buvo gydyta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 12.56 val. L. J. planine tvarka hospitalizuota VšĮ LSMUL Kauno klinikose. (duomenys neskelbtini) nutarta sužadinti gimdymą, nuleidžiant vaisiaus vandenis. Nėščioji gimdymo planui pritarė. (duomenys neskelbtini), 20.00 val. gimdymo metu L. J. mirė, apie 19.40 val. iš gimdos buvo pašalintas negyvas vaisius. V. Š. ir A. S. ikiteismine tvarka kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 56-108 netenkino pareiškėjų prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo (50 000 Eur), nurodė, kad žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei L. J. VšĮ LSMUL Kauno klinikose nebuvo padaryta (1 t., b. l. 17–22, 61–65). (duomenys neskelbtini) A. S. kreipėsi policiją, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47024-15 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas), požymius. 2016 m. gegužės 23 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. Š., atstovaujama laikinosios globėjos A. S., kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo, motyvuojant tuo, kad L. J. LSMUL Kauno klinikose buvo netinkamai teiktos sveikatos priežiūros paslaugos.
Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus, gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau PTIŽSAĮ), kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (PTIŽSAĮ 13 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (PTIŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
Kasacinis teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Todėl sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat pažymėjęs, kad pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, konstatuojamas įvertintinus, ar gydytojas veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Pažymėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009), tačiau kiekvienu atveju siekiant konstatuoti civilinę atsakomybę už sveikatai padarytą žalą turi būti nustatyti gydytojo neteisėti veiksmai ir kaltė. Jeigu veiksmai teisėti, tai jie objektyviai negali būti prievolės dėl žalos atsiradimo pagrindas. Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos privalo įrodyti asmuo, pareiškęs ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai.
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
Konkrečiu atveju ieškovė savo reikalavimus dėl netinkamai teiktų gydymo paslaugų VšĮ LSMUL Kauno klinikose ir dėl Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo įrodinėjo atstovų paaiškinimais, jiems pagrįsti prašė išreikalauti baudžiamąją bylą, remtis joje esančiais dokumentais, ieškovės atstovų prašymu byloje buvo paskirtos dvi teismo deontologinės ekspertizės, apklausti pirmąją ekspertizę atlikę ekspertai.
Minėta, kad L. J. motina A. S. kreipėsi policiją, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47024-15 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas), požymius. Tyrimo metu pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvada Nr. pM 20/15(02), kurioje konstatuota, kad L. J. vaisius gimė negyvas, priežastis – placentinės vaisiaus kraujotakos nepakankamumas dėl kraštutinai sunkios motinos būklės gimdymo metu įvykus embolijai vaisiaus vandenimis (1 t., b. l. 7–12; baudžiamoji byla, 2 t., b. l. 23–29), taip pat išvada Nr. pM 19/15 (02), kurioje nurodyta L. J. mirties priežastis – akušerinė embolija amonio skysčiu (vaisiaus vandenimis), kas komplikavosi ūmiu širdies-kraujotakos ir kvėpavimo sistemų nepakankamumu (baudžiamoji byla, 2 t., b. l. 30–38). Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus kontrolės Nr. D11-624, D1-4967, D1-5035/2015 ataskaitos išvadoje nurodyta, kad L. J. mirties priežastis – embolija vaisiaus vandenimis, pacientei taikyta reanimacinė pagalba ir gydymas buvo kokybiški, savalaikiai (baudžiamoji byla, 2 t., b. l. 48–60). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. DM 9 (76)2016 (01) konstatuota, kad L. J. buvo teiktos kokybiškos, tinkamos, savalaikės sveikatos priežiūros paslaugos, tarp gydytojų veiksmų ir L. J. bei vaisiaus mirties priežastinio ryšio nėra (baudžiamoji byla, 2 t., b. l. 84–97). 2016 m. gegužės 23 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudžiamoji byla, 2 t., b. l. 100–108).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad VšĮ LSMUL Kauno klinikų generalinio direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija L. J. teiktoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ir mirties atvejui ištirti. Komisija 2015 m. rugsėjo 4 d. pažymoje konstatavo, kad L. J. mirties priežastis – embolija vaisiaus vandenimis, nėščiosios priežiūra buvo tinkama ir pagrįsta naujausiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis diagnostikos ir gydymo metodikomis (1 t., b. l. 13–16).
Nagrinėjant civilinę bylą, 2017 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirta teismo deontologinė ekspertizė (1 t., b. l. 176–178), kurios ekspertizės akto Nr. pEDM 3 (37)/2018 (01) išvadose nurodyta, jog L. J. išrašymas iš LSMUL Kauno akušerijos ir ginekologijos klinikos stacionaro (duomenys neskelbtini) negalėjo įtakoti gimdymo komplikacijų ir letalinės vaisiaus ir gimdyvės baigties; gydytojų sprendimas, nutekėjus apie 300 ml kraujo, skirti gimdyvei gimdymo veiklos nuskausminimą taikant epidūrinę nejautrą buvo teisingas, negalėjo įtakoti vaisiaus ir gimdyvės mirties; epidūrinę nejautrą galima taikyti nepatikrinus ar gimdyvė nėra alergiška skausmą malšinantiems vaistams, nes šiuolaikinei anestezijai naudojami vaistai alerginių reakcijų nesukelia; dalinė priešlaikinė placentos atšoka praplėšus vaisiaus vandenų pūslę nebuvo galima ir negalėjo turėti įtakos kraujavimui; nėštumo metu 300 ml kraujavimas laikomas vidutiniu, dalį nutekančio skysčio sudaro ne kraujas, o vaisiaus vandenys, todėl stabdyti kraujavimo nereikėjo; vaisiaus vandenų pūslės mechaniškas praplėšimas buvo atliktas tinkamai; nebuvo indikacijų atlikti cezario pjūvio operaciją; gydytojai tinkamai ir savalaikiai atliko visus būtinus veiksmus, gimdyvės ir vaisiaus žūtį lėmė itin reta ir neprognozuojama komplikacija (2 t., b. l. 23–26). Šios ekspertizės akte nebuvo išdėstyta tiriamoji dalis, nurodant, kad L. J. medicininių dokumentų ir bylos duomenys išdėstyti specialisto išvadoje, pateiktoje ikiteisminio tyrimo metu. Esant neišsamiam ekspertizės aktui, 2018 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi byloje paskirta pakartotinė teismo deontologinė ekspertizė, pavesta ją atlikti kitiems ekspertams (2 t., b. l. 169–171). Ekspertizės, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius, akte Nr. PEDM 10(58)/2019 (01) atsakyta į teismo užduotus klausimus, pateiktos išvados, kad L. J. išrašymas iš LSMUL Kauno akušerijos ir ginekologijos klinikos stacionaro (duomenys neskelbtini), gimdyvės amžius, buvę jos negalavimai nėštumo metu, nėštumo trukmė gimdymo metu įvykusios letalinės komplikacijos – gimdyvės masyvios embolijos vaisiaus vandenimis, sukėlusios gimdyvės ir vaisiaus mirtį, įtakoti negalėjo; gydytojų sprendimas esant nežymiam kraujavimui (apie 300 ml kraujo), stabiliai gimdyvės hemodinamikai, skirti gimdymo nuskausminimą taikant epidūrinę nejautrą buvo teisingas, negalėjo įtakoti vaisiaus ir gimdyvės mirties; esant medicininių duomenų, kad L. J. neturėjo alergijos medikamentams, gimdymo nuskausminimui buvo galima atlikti epidūrinę anesteziją papildomai netikrinant jos jautrumo anestezijai panaudotiems vaistams; vaisiaus vandenų pūslės praplėšimas dalinės priešlaikinės placentos atšokos ir kraujavimo nesukėlė; vaisiaus vandenų pūslės mechaniškas praplėšimas buvo atliktas tinkamai; kraujavimas nebuvo gausus, nes 300 ml skysčio sudėtyje buvo ne tik kraujas, bet ir vaisiaus vandenys, todėl specialiai stabdyti kraujavimo nereikėjo; nebuvo indikacijų anksčiau atlikti cezario pjūvio operaciją; L. J. ir jos vaisius žuvo dėl gana retos ir labai sunkios neprognozuojamos mirtinos komplikacijos – gimdyvės masyvios embolizacijos vaisiaus vandenimis, gydytojai gimdyme atliko visus būtinus veiksmus savalaikiai ir tinkamai (3 t., b. l. 50–74).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors ekspertizės akte nurodyti duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti vertinama pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018; kt.). Pagrindas atmesti eksperto išvadą ar jo dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; kt.).
Nagrinėjamu atveju nėra prieštaravimų tiek tarp teismo paskirtų ekspertizių išvadų, tiek tarp specialisto išvados ikiteisminio tyrimo metu. Ieškovės atstovo advokato R. Lilo baigiamųjų kalbų metu išsakyti teiginiai, jog Lietuvoje nėra nepriklausomų ekspertų, yra deklaratyvūs, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizių išvadomis. Teismo vertinimu, kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia išvadų teisingumo, neleidžia abejoti jų teisingumu. Pažymėtina, kad tiek atsakovės atstovai, tiek tretieji asmenys, tiek liudytojai tvirtino, kad embolija vaisiaus vandenimis yra retas atvejis, 90 procentų besibaigiantis mirtimi.
Minėta, kad V. Š. ir A. S. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o ši 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu netenkino pareiškėjų prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei L. J. VšĮ LSMUL Kauno klinikose, nebuvo padaryta. Šią išvadą komisija grindė ją konsultavusių VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro Anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjos doc. dr. E. K. (1 t., b. l. 61–62), Akušerijos ir ginekologijos centro vyr. specialistės perinalogijai doc. A. A. (1 t., b. l. 63–65) atsakymais į užduotus klausimus. Ieškovės ieškinyje išdėstyti teiginiai dėl A. A. pateiktų atsakymų yra deklaratyvūs.
Minėta ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktose Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadose Nr. pM 20/15(02), Nr. pM 19/15 (02), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. DM 9 (76)2016 (01), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus kontrolės Nr. D11-624, D1-4967, D1-5035/2015 ataskaitoje nurodyta, kad L. J. mirties priežastis – embolija vaisiaus vandenimis, pacientei taikyta reanimacinė pagalba ir gydymas buvo kokybiški, savalaikiai.
Taigi byloje yra ne vieno specialisto paaiškinimai ir išvados, kuriomis remiantis pastebėtina, kad vaisiaus vandenų ar kitų vaisiaus audinių patekimas į motinos kraujotaką yra dažnas ir įprastas gimdymo metu. Kaip nurodė specialistai, nagrinėjamu atveju kraujavimas nebuvo gausus, nebuvo indikacijų cezario pjūvio operaciją atlikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju ištikusiai komplikacijai ieškovės atstovų nurodomas L. J. amžius, buvę negalavimai nėštumo metu, nėštumo trukmė įtakos neturėjo, vandenų pūslės mechaniškas praplėšimas buvo atliktas tinkamai. Specialistų paaiškinimuose, ekspertų išvadose nurodyta, kad embolijos vystymąsi nulemia labai ūmus ir patologinis motinos imuninės, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir kitų organizmo sistemų atsakas, kuris negali būti prognozuojamas ir išvengiamas, nėra žinoma tokių svarbių rizikos veiksnių, kuriuos nustačius, būtų galima numatyti emboliją.
Teismo įsitikinimu, įvertinus tiek gydytojų kaip specialistų paaiškinimus, liudytojų (ekspertų, specialistų) parodymus, byloje esančias specialistų išvadas, ekspertizių išvadas, galima pagrįstai teigti, jog L. J. LSMUL Kauno klinikose teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko diagnostikos ir gydymo metodus, esamą mokslo ir praktikos lygį, pacientės būklę, protingumo, ir maksimalaus rūpestingumo kriterijus, ieškovė neįrodė gydytojų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir žalos. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl ieškinys atmestinas.
Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-2530-10185 pagrindu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovę 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 nuo 2017 m. liepos 1 d. papildžius CPK 88 straipsnio 1 dalį nauju punktu, 9 punktas tapo 10 punktu) nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir sumos, išmokėtos ekspertams (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, kuri finansuojama iš valstybės biudžeto (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 36 straipsnis), ekspertizės skyrimas buvo inicijuotas ieškovės atstovo, 898,6 Eur ekspertizės atlikimo išlaidos pagal 2018 m. vasario 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. VTMT VS 003 Valstybinei teismo medicinos tarnybai priteistinos iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, juridinio asmens kodas 191351330, iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, juridinio asmens kodas 125817744, 898,6 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas pagal 2018 m. vasario 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. VTMT VS 003.
Sprendimui įsiteisėjus, medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms įstaigoms.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos dali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.