Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei I. P., atsakovui A. P., trečiųjų asmenų, nereiškiančių savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“, UAB „IPF Digital Lietuva“ atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo atsakovui A. P., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“, UAB „IPF Digital Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu atsakovas nepateikė. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pranešimas apie teismo posėdį jam įteiktas asmeniškai, tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jo neatvykimo priežastys nežinomos. Dėl šių priežasčių byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

4. 2022 m. gegužės 30 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nesutinka. Jis nėra kaltas dėl santuokos iširimo, tik ieškovė. Žmona dirba Danijoje po 7 mėnesius, grįžusi pabūna 3-4 mėnesius ir vėl išvažiuoja. Taip jie gyveno 9 metus. Mano, kad jie su žmona veda bendrą ūkį, nes jis rūpinasi turtu, kartu švenčia šventes. Pinigus jie tvarko atskirai. Viskas pasikeitė šiais metais, grįžusi pradėjo kabinėtis, jautėsi, kad ji nori skirtis, galimai turi draugą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad žmona jį buvo sumušusi, vėliau tas tyrimas buvo nutrauktas, jis jai atleido. Jis alkoholiu nepiktnaudžiavo, jokių incidentų susijusių su tuo nėra buvę. Barnių būdavo, bet kaip pas visus. Santuokos metu įgijo butą, sodo sklypą ir automobilį, kito dalintino turto neturi. Sodo sklypą, (duomenys neskelbtini) mieste, jam padovanojo tėvas, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų pateikti negali. Sutinka, kad automobilis „Toyota Previa“ po santuokos nutraukimo atitektų jam. Nesutinka, kad sutuoktinė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę, kadangi tai ji nori skirtis, nenori, kad ji terštų jo pavardę. Turi paskolą Credit24, kurią kas mėnesį moka iš gaunamos pensijos. Tai nėra bendras kreditorius, tai jo prievolė, kurią jis ir toliau vykdys vienas. Žmona, jo žiniomis, kreditorių neturi.

5. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“ nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje jo atstovas nedalyvavo.

6. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „IPF Digital Lietuva“ nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje jo atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Byloje nustatyta, kad (duomenys enskelbtini) A. P. ir I. P. (pavardė iki santuokos sudarymo – D.) Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

8. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė prašo teismo nutraukiant santuoką sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.63 straipsnis). Tačiau CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi, minėto įstatymo straipsnio taikymui yra būtinas abiejų sutuoktinių prašymas, gi nagrinėjamu atveju CK 3.63 straipsnį prašo taikyti tik viena ieškovė, o atsakovas sutikimo dėl to nėra davęs, savo kaltės dėl santuokos iširimo parengiamojo posėdžio metu nepripažino. Tad šiuo atveju CK 3.63 straipsnis netaikytinas, nes nėra visų būtinų tam sąlygų.

9. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

10. Byloje nustatyta, kad ieškovė apie devynis metus gyvena ir dirba Danijoje. Pastaruoju laikotarpiu ieškovė grįžusi į Lietuvą apsistoja pas vaikus. Šalys piniginius reikalus tvarko atskirai, ieškovei apie atsakovo sudarytas kredito sutartis nėra žinoma, o ir atsakovas pripažino dėl kredito sutarčių su ieškove nesitaręs.

11. Ieškovė, kaip minėta, prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tiek parengiamojo, tiek teismo posėdžio metu jos atstovas nurodė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, kas prisidėjo prie šeimos iširimo. Atsakovo pateikta pažyma patvirtina, kad jis nėra registruotas priklausomybės ligų įskaitoje (el. b. l. 101), tačiau teismo vertinimu, tai savaime nepaneigia ieškovės pozicijos, kad atsakovo vartojamas alkoholis turėjo neigiamos įtakos šalių tarpusavio santykiams ir šeimos iširimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnis).

12. Atsakovas parengiamojo posėdžio metu teigė, kad ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, nori ją nutraukti, ji yra smurtavusi prieš jį, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau pripažino, kad su ja susitaikė ir jai atleido. Taigi, pastaroji aplinkybė, juolab nepagrįsta patikimais įrodymais, negali būti laikoma esmine santuokos iširimo priežastimi (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

13. Iš ieškinio, teismo proceso metu ieškovės atstovo, atsakovo duotų paaiškinimų akivaizdu, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (atsakovas nevengė alkoholio; tarp šalių kildavo konfliktų; ieškovė jau apie devynis metus gyvena ir dirba užsienyje, grįžusi apsistoja pas vaikus, o atsakovas gyvena Lietuvoje; šalys neveda bendro gyvenimo bei nepalaiko santuokinių ryšių, nebendrauja; ir pan.). Ieškovė nenori ir nemato galimybių atkurti santuokos. Atsakovas teigė norintis taikytis su sutuoktine, tačiau tiek ikiteisminėje bylos stadijoje, tiek vėliau buvo pasyvus, su ieškove nesusisiekė, aktyvių veiksmų, siekiant išsaugoti santuoką neatliko (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

14. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

15. Teismui nekyla jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, nes sutuoktiniai jau ilgą laiką negyvena kartu, neveda bendro ūkio, netvarko jokių bendrų finansinių reikalų, iš esmės turi visiškai skirtingus gyvenimus (CK 3.53 straipsnis, 3.54 straipsnio 4 dalis).

16. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, 3.61 straipsnio 3 dalis).

17. Nutraukus santuoką ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę „P.“. Atsakovas parengiamojo posėdžio metu su šiuo atsakovės reikalavimu nesutiko, teigdamas, jog dėl jos kaltės iširo santuoka, jis nenorintis, kad ji terštų jo pavardę, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo ir detalesnių paaiškinimų neteikė. Šalys santuokoje pragyveno 48 metus, turi pilnamečių vaikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad dėl santuokos iširimo pripažįstami kaltais abu sutuoktiniai, ieškovei jos pasirinkimu paliktina santuokinė pavardė – P., atsakovui pavardė – P. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

18. Byloje nustatyta, kad dalytina šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė teismo sprendimo priėmimo metu yra nekilnojamieji daiktai nurodyti ieškinyje: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. kovo 31 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr (duomenys neskelbtini) pagrindu; 0,0340 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 m. gegužės 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bei automobilis „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5-8). Šalys dalintino kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi.

19. Iš šalių procesinio elgesio ir pateiktų dokumentų sprendžiama, kad šalys dėl daiktų padalinimo iš esmės sutaria. Atsakovas parengiamojo posėdžio metu užsiminė, kad 0,0340 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), jam padovanojo tėvas, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų pateikti negalintis, ir į bylą nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis). Dėl ieškinyje nurodytos turto vertės atsakovas neprieštaravo.

20. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) 0,0340 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 m. gegužės 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, šalims kartu gyvenant, todėl jis laikomas ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 185 straipsnis).

23. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Turto padalijimas natūra yra prioritetinis. Ieškovės siūlomas bendro turto padalinimo būdas nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ar teisėtų interesų, atitinka įstatymo nuostatas. Atsakovas savo pasiūlymų dėl turto padalinimo būdo neteikė. Tretieji asmenys prieštaravimų dėl ieškinyje nurodyto turto padalinimo būdo taip pat nepareiškė. Dėl šių aplinkybių bendras šalių turtas padalinamas ieškinyje nurodyta tvarka (CK 3.116, 3.117, 3.127 straipsniai).

24. Nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovas su UAB „IPF Digital Lietuva“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutartyje nurodyta kredito paskirtis - asmeninėms reikmėms (el. b. l. 99-100). Bylos nagrinėjimo metu likusi mokėti įmokų suma 288,21 Eur. 2022 m. birželio 13 d. atsakovas su AB „Swedbank“ sudarė fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jam suteiktas kredito limitas 600 Eur (el. b. l. 91-98).

25. Atsakovas nurodė, kad šie kreditoriniai įsipareigojimai yra jo asmeninės prievolės, su sutuoktine dėl sutarčių sudarymo nesitarė ir jai apie tai nėra žinoma, įsipareigojimus jis ir toliau vykdys asmeniškai. Ieškovė su atsakovo pozicija sutiko. Tretieji asmenys dėl prievolių pagal sutartis vykdymo po šalių santuokos nutraukimo savo pozicijos nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo, kad skoliniai įsipareigojimai yra asmeninės atsakovo A. P. skolos, byloje nėra, nutraukiant santuoką šių skolinių įsipareigojimų asmeninis pobūdis nekeistinas (CK 3.109, 3.112 straipsniai). Daugiau duomenų apie ginčo šalių kreditorius teismui byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Reikalavimas dėl sutuoktinių išlaikymo byloje nepareikštas.

Dėl kitų klausimų

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 200 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur išlaidos advokatui už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme (parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose). 2022 m. vasario 25 d. teismo nutartimi 237 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

29. Ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo jai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. 237 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas ieškovei pateikiant ieškinį buvo atidėtas, priteistina iš atsakovo valstybei.

30. Byloje susidarė 35,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. P. palikti pavardę „P.“, A. P. palikti pavardę „P.“.

Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą:

- I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur vertės; ½ dalį 0,0340 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; viso turto už 15 500 Eur sumą.

- A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur vertės; ½ dalį 0,0340 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; automobilį „Toyota Previa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; viso turto už 16 000 Eur sumą.

Atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolinius įsipareigojimus UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ pagal 2022 m. birželio 13 d. Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeninėmis A. P. prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 237 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus) žyminį mokestį - valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,84 Eur (trisdešimt penkis eurus 84 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - valstybės naudai (įmokos kodas 5662).

Santuoka laikoma nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.