Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Krylaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui D. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. K. į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui teismo šaukimas laikytinas įteiktu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis) (b. l. 51). Iš atsakovo negauta prašymų atidėti teismo posėdį ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo neatvykimo į teismo posėdžius priežastys pripažintos nesvarbiomis ir byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad galima nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina R. D., būtina priteisti išlaikymą iš D. K. vaiko poreikių tenkinimui, lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, uzufrukto teise pavestina tvarkyti motinai R. D. bei nurodo, kad prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus (b. l. 31).

Teismo posėdyje Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad šeima neįrašyta į socialinės rizikos apskaitą, namuose tvarkinga, švaru, ieškinys yra pagrįstas, ginčo dėl išlaikymo sumos nėra, su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys nėra susituokusios, jiems 2017 m. balandžio 9 d. gimė dukra A. K. (b. l. 7). Taip pat nustatyta, kad nepilnametės dukters poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 380,00 Eur, šią sumą sudaro išlaidos maistui, aprangai, avalynei, higienos reikmenims, medikamentams, laisvalaikiui ir komunalinėms paslaugoms apmokėti. Ieškovės ir atsakovo dukra A. K. dar neturi vienerių metų, ją augina mama R. D., mergaitė sveikatos problemų ar specialių poreikių neturi. Ieškovė nedirba, šiuo metu augina dukrą, jai padeda mama ir dėdė, jos mėnesinės pajamos yra apie 400 Eur (b. l. 10-14). Ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (b. l. 15-16). Ieškovė yra sudariusi buto panaudos sutartį, už butą moka komunalinius mokesčius (b. l. 17-24). Atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje Jungtinėje Karalystėje (b. l. 47).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos A. T., formuodamas vieningą praktiką, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. K., gimusi 2017 m. balandžio 9 d., yra ieškovės R. D. ir atsakovo D. K. dukra (b. l. 7). Ieškovė ieškinyje prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Duomenų, jog atsakovas prieštarautų nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, nėra. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad ieškinio reikalavimas nustatyti nepilnametės A. K., gimusios 2017 m. balandžio 9 d., nuolatinę gyvenamąją vietą su mama R. D. jos pasirinktoje gyvenamoje vietoje, neprieštarauja nepilnametės interesams ir yra tikslingas. Byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnametės dukters faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Institucija, teikianti išvadą byloje, sutiko, jog nepilnametės A. K. gyvenamoji vieta būtų nustatoma su ieškove, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiai dukrai sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei byloje pateiktas išvadas, į tai, kad ginčo dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nėra, o mergaitė faktiškai gyvena su ieškove, institucija, teikianti išvadą byloje, nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi bei neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl A. K. nuolatinės gyvenamosios vietos su motina R. D. nustatymo nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, todėl tenkintinas. Nepilnametės A. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos motina R. D. (Civilinio kodekso 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsniuose įtvirtinančiuose tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Ieškovė nurodo, kad nepilnametės dukters poreikiams reikalinga 380,00 Eur suma, kurią sudaro išlaidos maistui, aprangai, avalynei, higienos reikmenims, medikamentams, laisvalaikiui ir komunalinėms paslaugoms apmokėti. Nepilnametė A. K. dar neturi vienerių metų, specialių poreikių neturi. Atsakovas sutiko su ieškovės nurodytu dukters poreikių dydžiu. Atsižvelgiant į nepilnametės dukters amžių bylos nagrinėjimo metu, į tai, kad tokio amžiaus mergaitei reikalinga pilnavertė mityba, tinkama apranga ir avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, lavinimas bei ugdymas, teismas sprendžia, kad 380,00 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, todėl ši suma yra reali, būtina ir neviršija nepilnametės dukters poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (Civilinio proceso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, jog ieškovė nedirba, ieškovę ir jos nepilnametę dukterį padeda išlaikyti ieškovės mama ir dėdė, taip pat ieškovė ir atsakovas turi dar vieną vaiką-E. K., gimusį 2012 m. lapkričio 24 d., kurį taip pat augina mama R. D. (b. l. 8). Ieškovės vardu nėra registruotų nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje Jungtinėje Karalystėje. Vertintina, kad abu nepilnametės dukters tėvai yra darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukteriai A. K., gimusiai 2017 m. balandžio 9 d., priteistinas išlaikymas po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. rugpjūčio 24 d.) iki jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini) 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė R. D..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies l punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su dukra nustatymo, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium ( CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Taigi visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas šiuo metu nebendrauja su dukra, nes tam neturi galimybės, ieškovė atsakovui bendrauti su dukra netrukdo ir netrukdys, jų bendravimui neprieštarauja. Tačiau konkreti nepilnametės dukters ir atsakovo bendravimo tvarka nėra nustatyta ir tai, anot ieškovės, gali kelti problemų ateityje. Atsakovas jokios nuomonės dėl reikalavimo nustatyti bendravimo su dukra tvarką pagal ieškovės pageidavimą neišreiškė, todėl yra pagrindas vertinti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo. Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje byloje išvadoje ir jo atstovės paaiškinimuose teismo posėdyje nurodoma kad ieškovės ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka laikytina atitinkanti vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka atitinka vaiko interesus, todėl nustatytina pagal ieškovės pateiktą pageidavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, iš kurių visi reikalavimai tenkinti visiškai (100 proc.). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, dalyje reikalavimų (dėl išlaikymo priteisimo) bei Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl byloje mokėtinas 68,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo D. K. valstybei.

Pagal byloje pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškovei R. D. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl valstybė patyrė 192,73 Eur teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą, kurios priteistinos iš atsakovo D. K., valstybei.

Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 18,02 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 straipsnis). Ieškinį patenkinus visiškai, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnametės A. K., gimusios 2017 m. balandžio 9 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. K., gimusios 2017 m. balandžio 9 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. rugpjūčio 24 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusios 2017 m. balandžio 9 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką taip:

Iki A. sulauks 3 metų amžiaus (2020 m. balandžio 9 d.) tėvas bendrauja su nepilnamete dukra A. vieną jo nuožiūra pasirinktą šeštadienį, paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą iki 19.00 val.A.i sulaukus 3 metų amžiaus (po 2020 m. balandžio 9 d.) tėvas bendrauja su nepilnamete dukra A. vieną jo nuožiūra pasirinktą savaitgalį, paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15.00 val.Kai A. pradės lankyti mokyklą, moksleivių atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) metu dukra bendrauja su tėvu pusę kiekvienų atostogų laiko. Konkretus bendravimo laikas derinamas ne vėliau kaip 10 dienų iki atostogų pradžios.

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 18,02 Eur (aštuoniolika eurų 02 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 192,73 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 73 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.