Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė jo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad jo tėvai mirė prieš daugiau nei dešimt metų. Jis galvojo, kad tėvų turtas savaime pereina jam, todėl paveldėjimo reikalų pas notarą nesitvarkė. Butas name, esančiame(duomenys neskelbtini)., ūkiniai pastatai, žemė, priklausė tėvams, nuosavybės dokumentus jis rado bute po tėvų mirties. Daugiau įpėdinių nėra. Bute buvęs turtas yra likęs bute, tų senų baldų jam nereikėjo. Kartais apsilankydavo tame bute. Tik iš sutikto kaimyno sužinojo, kad reikia tvarkytis dokumentus. Per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes neturėjo pinigų, laiko ir nežinojo, ką reikia daryti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo motina S. N., o (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo tėvas V. N., kurių paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini)

2019 m. lapkričio 26 d. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į VĮ Turto banką, prašydamas spręsti V. N. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjimo valstybei klausimą, apskaityti nekilnojamąjį turtą bei administruoti palikėjo skolas bei turtą. Kartu su pranešimu UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ VĮ Turto bankui pateikė duomenis apie tai, jog 2019 m. lapkričio 21 d. duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. N. palikimo priėmimo faktų. Iš 2019 m. gruodžio 4 d., 2020 m. balandžio 2 d. Testamentų registro išrašų matyti, kad išrašų pateikimo metu Testamentų registre nebuvo įregistruotų palikėjų V. N., S. N. palikimo priėmimo faktų. Po šių duomenų gavimo VĮ Turto bankas kreipėsi į Telšių rajono 4-ąjį notarų biurą dėl palikėjų S. N. ir V. N. palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Testamentų registro išrašai patvirtina, kad S. N. ir V. N. palikimą 2021 m. gegužės 19 d. priėmė Lietuvos Respublika. Palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. N. ir V. N. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini)taip pat 0,67 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.50 straipsnio 2 dalis). Minėti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taip pat teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis Nr. 3K-3-319-695/2015).

Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido, nes nežinojo, jog S. N. ir V. N. turėjo jiems nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat dėl teisinių žinių, piniginių lėšų, laiko trūkumo pareiškėjas neturėjo galimybių susitvarkyti paveldėjimo reikalų. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad po tėvų mirties pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti, nes nežinojo, jog butas ir žemės sklypas priklausė jo tėvams, galvojo, kad šis turtas yra valstybės, nes buvo gautas iš kolūkio. Liudytoja V. V. taip pat paaiškino, kad tik šiais metais, kuomet ji susidomėjo buto pirkimu, su kaimynų pagalba pareiškėjas ėmė domėtis, ar buvo sutvarkyti jo tėvų nuosavybės dokumentai, kam priklauso liudytojos norimas įsigyti butas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad paveldimo turto masės, viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-246/2011, 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-91/2011). Būtina nustatyti, ar termino pratęsimo siekiantis asmuo buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Ta aplinkybė, jog asmuo, prašantis pratęsti terminą, nežinojo, kad po palikėjo mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jis turi teisę paveldėti, nenustačius galimybių dalyvauti paveldėjimo procese kliūčių ir suvaržymų, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Šiuo atveju, teismas turi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas po tėvų mirties elgėsi nepakankamai atidžiai, rūpestingai, nesiėmė jokių veiksmų tėvų palikimui priimti, nors jokių galimybių dalyvauti paveldėjimo procese kliūčių ir suvaržymų nebuvo. Iš paties pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdyje, taip pat prie pareiškimo pateiktos Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, jog pareiškėjas tam tikrus tėvo V. N. nuosavybės teisę į butą patvirtinančius dokumentus rado bute po jų mirties. Būdamas atidus, sąžiningas, jis jau tuo metu turėjo domėtis tėvų palikimu, išsiaiškinti, ar nuosavybės teisės į butą yra įregistruotos tėvų vardu. Vien tai, kad, tikėtina, iki šių metų pradžios pareiškėjas V. N. nežinojo, koks konkretus turtas sudaro tėvų palikimą, nėra pagrindas įstatymo nustatytam terminui atnaujinti.

Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Tai, jog galimai pareiškėjui trūko teisinių žinių negali būti laikoma svarbia priežastimi, lemiančia termino palikimui priimti atnaujinimą. Pareiškėjas jokių įrodymų, kad 13-14 metų neturėjo piniginių lėšų kreiptis į teisininkus konsultacijos, taip pat neturėjo laiko kreiptis į atitinkamas institucijas nepateikė. Juolab, kad šiemet, vos sužinojęs apie palikimą, jis surado galimybių, tiek konsultuotis su profesionaliu teisininku, tiek pasikreipti į teismą su pareiškimu. Įvertinus pareiškėjo elgesį pagal individualius sąžiningo, atidaus, rūpestingo asmens elgesio standartą, konkrečių svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas palikimui priimti nenustatyta. Asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime nepagrindžia tokio ilgo palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių.

Be to, sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, būtina įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tėvų S. N., V. N. palikimą yra priėmusi Lietuvos Respublika. Dėl palikėjų turto perėjimo valstybės nuosavybėn VĮ Turto bankas į notarų biurą kreipėsi gavęs informaciją iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apie būtinumą spręsti palikėjo V. N. vardu įregistruoto buto perėjimo valstybei klausimą bei administruoti palikėjo skolas. Siekdamas priimti palikimą VĮ Turto bankas jau yra atlikęs aktyvius veiksmus, t.y. jo pastangomis buvo įregistruotos palikėjo V. N. nuosavybės teisės į žemės sklypą. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tai, jog Lietuvos Respublikai iki šiol nėra išduotas paveldėjimo teisių liudijimas, nereiškia, jog jos interesai nebūtų pažeisti, pareiškėjui atnaujinus terminą tėvų palikimui priimti. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-240/2008). Esant nustatytai situacijai, kuomet S. N. ir V. N. palikimas jau yra priimtas kito asmens (valstybės), yra pagrindas spręsti, jog pareiškimo tenkinimas pažeistų kitų asmenų teisėtus interesus.

Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios terminas palikimui priimti praleistas tokį ilgą laikotarpį (13-14 metų) dėl ne nuo jo priklausančių, svarbių, objektyvių priežasčių. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant teismo pripažintų svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, pareiškėjo teisė į palikimą pasibaigė, jo pareiškimo tenkinti nėra pagrindo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.