Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1350-413/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-30
Bylos Nr.: e2A-1350-413/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04357-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas: D. D.
Ieškovas: I. Š.

Kategorijos

2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1350-413/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04357-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1094-1107/2022, pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui D. D. ir atsakovo D. D. priešieškinį ieškovei I. Š. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir kito turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovei I. Š. kartu su atsakovu D. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį priklauso šie nekilnojamojo turto objektai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

2. Ieškovė kreipėsi į teismą, 2020 m. rugpjūčio 26 d. patikslintu ieškiniu prašydama:

2.1. Nustatyti naudojimosi tvarką ginčo gyvenamuoju namu pagal 2020 m. rugpjūčio 11 d. parengtą VĮ „Registrų centro“ pastato dalių apskaičiavimo projektą, nustatant, kad:

2.1.1. ieškovė I. Š. atskirai nuo atsakovo D. D. naudosis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: I-2 (10,52 kv. m), I-7 (1,81 kv. m), I-8 (15,98 kv. m), I-9 (10,86 kv. m), I-10 (10,04 kv. m), I-11 (1,04 kv. m), I-12 (1,34 kv. m), 546/1000 dalimi I-3 (5,49 kv. m), įpareigojant ieškovę savo asmeninėmis lėšomis įrengti I-3 patalpoje laikiną sieną tarp patekimo į I-2 ir I-4 patalpas;

2.1.2. atsakovas D. D. atskirai nuo ieškovės I. Š. naudosis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: I-1 (17,59 kv. m.), I-4 (13,27 kv. m.), I-5 (11,60 kv. m.), I-6 (2,97 kv. m.), R-3 (5,40 kv. m.), R-2 (1.77 kv. m.), 454/1000 dalimi I-3 (5.49 kv. m.);

2.1.3. ieškovė ir atsakovas bendrai naudosis gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: R-l (6,18 kv. m.), R-6 (3,07 kv. m.), R-4 (8,05 kv. m.), R-5 (3 kv. m.); viso ieškovei atitenkanti naudotis gyvenamojo namo dalis – 64,64 kv. m., o atsakovui – 65,24 kv. m.

2.2. Alternatyviu ieškinio reikalavimu ieškovė prašė nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką:

2.2.1. ieškovė I. Š. atskirai nuo atsakovo D. D. naudosis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: I-2 (10,52 kv. m.), I-7 (1,81 kv. m.), I-8 (15,98 kv. m.), I-9 (10,86 kv. m.), I-10 (10,04 kv. m.), I-11 (1,04 kv. m.), I-12 (1,34 kv. m.);

2.2.2. atsakovas D. D. atskirai nuo ieškovės I. Š. naudosis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: I-1 (17,59 kv. m.), I-4 (13,27 kv. m.), I-5 (11,60 kv. m.), I-6 (2,97 kv. m.), R-3 (5,40 kv. m.), R-2 (1,77 kv. m.);

2.2.3. ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: I-3 (5,49 kv. m.), R-1 (6,18 kv. m.), R-6 (3,07 kv. m.), R-4 (8,05 kv. m.), R-5 (3 kv. m.); viso ieškovei atitenkanti naudotis gyvenamojo namo dalis – 64,49 kv. m., o atsakovui – 65,49 kv. m.;

2.3. Atidalinti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei ir atsakovui po ½ dalį priklausančius pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „5G1p“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „4G1p“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

2.3.1. priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „5G1p“, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2.3.2. priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „4G1p“, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2.3.3. priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją už iš bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalintino turto jai tenkančią mažesnę turto vertę.

2.4. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė nurodė, kad šalys nėra nustatę konkrečios naudojimosi bendru turtu tvarkos. Ieškovė faktiškai naudojasi patalpomis namo antrame aukšte ir iki laikino išvykimo į užsienį naudojosi patalpa, plane pažymėta Nr. I-2 (10,52 kv. m), esančia namo pirmame aukšte. Kadangi atsakovas minėtą patalpą užėmė savavališkai ir šiuo metu faktinė ieškovės užimamų gyvenamojo namo patalpų dalis yra mažesnė už jai tenkančią nuosavybės dalį, taip pat nepavykus su atsakovu sureguliuoti ginčo taikiai, ieškovė priversta prašyti nustatyti naudojimosi ginčo turtu ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tvarką bei būdą teismine tvarka.

Atsiliepimas

4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovės siūlomas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo būdas yra neracionalus, nelogiškas, prieštarauja nusistovėjusiai naudojimosi šiuo turtu tvarkai, o kai kuriais atvejais yra faktiškai neįgyvendinamas.

Šalies argumentai

5. Atsakovas pateiktu į bylą priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi tvarką ginčo gyvenamuoju namu pagal vieną iš alternatyvių variantų (naudojimosi tvarkų):

5.1. Naudojimosi tvarką Nr. 1, pagal kurią ieškovė I. Š. atskirai nuo atsakovo D. D. naudosis atskiromis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: R-3 (5,40 kv. m), R-4 (8,05 kv. m), R-5 (3,00 kv. m), I-7 (1,81 kv. m), I-8 (15,98 kv. m), I-9 (10,86 kv. m), I-10 (10,04 kv. m), I-11 (1,04 kv. m), I-12 (1,34 kv. m), kurių bendras plotas 57,52 kv. m. Atsakovas atskirai nuo ieškovės naudojasi atskiromis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: I-1 (17,59 kv. m.), I-2 (10,52 kv. m.), I-3 (5,49 kv. m), I-4 (13,27 kv. m.), I-5 (11,60 kv. m.), I-6 (2,97 kv. m.), kurių bendras plotas 61,44 kv. m; ieškovė ir atsakovas bendrai naudosis gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: R-1 (6,18 kv. m), R-2 (1,77 kv. m), R-6 (3,07 kv. m), kurių bendras plotas sudaro 11,02 kv. m; priteisti ieškovei iš atsakovo 355,05 Eur kompensaciją už atsakovui 3,55 kv. m. tenkančią didesnę asmeniškai naudoti priskirtų patalpų dalį;

5.1.1. arba Naudojimosi tvarką Nr. 2, pagal kurią: ieškovė I. Š. atskirai nuo atsakovo D. D. naudosis gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: 67/100 dalių R-1 (6,18 kv. m), 70/100 dalių R-2 (1,77 kv. m), R-3 (5,40 kv. m), R-4 (8,05 kv. m), R-5 (3,00 kv. m), 68/100 dalių R-6 (3,07 kv. m), I-7 (1,81 kv. m), I-8 (15,98 kv. m), I-9 (10,86 kv. m), I-10 (10,04 kv. m), I-11 (1,04 kv. m), I-12 (1,34 kv. m), kurių bendras plotas 64,99 kv. m. Atsakovas atskirai nuo ieškovės naudosis gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: 33/100 dalių R-1 (6,18 kv. m), 30/100 dalių R-2 (1,77 kv. m), 32/100 dalių R-6 (3,07 kv. m), I-1 (17,59 kv. m), I-2 (10,52 kv. m), I-3 (5,49 kv. m), I-4 (13,27 kv. m), I-5 (11,60 kv. m), I-6 (2,97 kv. m), kurių bendras plotas 64,99 kv. m.

5.2. Atidalinti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei ir atsakovui po ½ dalį priklausančius 30,00 kv. m užstatyto ploto pagalbinio ūkio paskirties pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „4G1p“, ir 30,00 kv. m užstatyto ploto pagalbinio ūkio paskirties pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „5G1p“, esančius adresu (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

5.2.1. priteisti ieškovei asmeniškai visą 30,00 kv. m garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „5G1p“;

5.2.2. priteisti atsakovui asmeniškai visą 30,00 kv. m. garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „4G1p“.

5.3. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

6. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad jo siūloma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka atitinka teisėtumo, adekvatumo bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė ir nustatė tokią ieškovės I. Š. ir atsakovo D. D. naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

7.1. ieškovė I. Š. atskirai nuo atsakovo D. D. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: I-2 (10,52 kv. m.), I-7 (1,81 kv. m.), I-8 (15,98 kv. m.), I-9 (10,86 kv. m.), I-10 (10,04 kv. m.), I-11 (1,04 kv. m.), I-12 (1,34 kv. m.);

7.2. atsakovas D. D. atskirai nuo ieškovės I. Š. naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: I-1 (17,59 kv. m.), I-4 (13,27 kv. m.), I-5 (11,60 kv. m.), I-6 (2,97 kv. m.), R-3 (5,40 kv. m.), R-2 (1,77 kv. m.);

7.3. ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis: I-3 (5,49 kv. m.), R-1 (6,18 kv. m.), R-6 (3,07 kv. m.), R-4 (8,05 kv. m.), R-5 (3 kv. m.).

8. Teismas atidalino natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei I. Š. ir atsakovui D. D. nuosavybės teise po ½ dalį priklausančius pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „5G1p“, ir pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „4G1p“, paskirdamas (priteisdamas):

8.1. ieškovei I. Š. asmeninės nuosavybės teise pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „5G1p“, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

8.2. atsakovui D. D. asmeninės nuosavybės teise pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „4G1p“, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

9. Priteisė ieškovei I. Š. iš atsakovo D. D. 680,00 Eur dydžio kompensaciją už iš bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalintino turto jai tenkančią mažesnę turto vertę.

10. Priteisė ieškovei I. Š. iš atsakovo D. D. bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminį mokestį, 4 600,00 Eur advokato pagalbos išlaidas, 360,00 Eur kitas pagrįstas išlaidas.

Dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo

11. Teismas nurodė, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po ½ idealiąją dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas pateikė po du alternatyvius naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis projektus. Pažymėjo, kad pagrindinis šalių ginčas kilo dėl naudojimosi gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis I-3 ir I-2, tvarkos nustatymo, ieškovei pageidaujant naudotis gyvenamojo namo antro aukšto patalpomis bei kambariu I-2 pirmame aukšte su koridoriaus I-3 dalimi (patekimui į kambarį I-2), o atsakovui pageidaujant vienasmeniškai naudotis visomis gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis.

12. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovas faktiškai naudojasi visomis gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, iš viso 61,44 kv. m, tuo tarpu ieškovė faktiškai naudojasi gyvenamojo namo antro aukšto patalpomis, iš viso 41,07 kv. m. Atsakovas nurodė, kad jam turi būti paskirta naudotis pirmo aukšto patalpomis pagal anksčiau tarp šalių nusistovėjusią gyvenimo name tvarką, atsižvelgiant į gyvenančių kartu su atsakovu kitų asmenų (sugyventinės, nepilnamečio vaiko, senyvo amžiaus motinos ir neįgalaus brolio, kurie neturi kitos gyvenamosios vietos) interesus.

13. Teismas atmetė šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi į bylą pateikti duomenys – nekilnojamojo turto registro išrašai, patvirtina, jog atsakovas nuosavybės teise valdo ir kitą nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Todėl teismas darė išvadą, jog atsakovas, esant būtinumui, turi galimybę apgyvendinti savo giminaičius kitame jam nuosavybės teise priklausančiame turte. Įvertinęs byloje apklaustų liudytojų paaiškinimus, teismas suabejojo atsakovo argumentais, kad tik jo šeima visuomet naudojosi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis.

14. Liudytoja I. K. (ieškovės sesuo) paaiškino, kad su ieškove kartu gyveno I-2 kambaryje, pirmame aukšte nuo 1982 m. iki 1998 m. Kai ji iš namų išsikraustė, kambaryje liko gyventi ieškovė. Šalių močiutė tuo metu gyveno atskirai. Ieškovė kambaryje gyveno iki 2005 m., kuomet išvažiavo į Airiją. Grįžusi iš Airijos apie 2006 metus ieškovė nebegalėjo daugiau gyventi tame kambaryje, nes jame apsigyveno atsakovas. Atsakovas nesitarė su ieškove dėl gyvenimo I-2 kambaryje.

15. Liudytoja V. V. paaiškino, kad kambarį pirmame aukšte ieškovės močiutė leido naudoti ieškovės mamai, kai ieškovė dar buvo maža. Ieškovės šeima naudojosi kambariu pirmame aukšte daug metų, maždaug nuo 1980 metų. Ieškovės tėvai išsikraustė iš ginčo namo apie 2002 metus, tuomet ten liko gyventi ieškovė, kuri gyveno kambaryje pirmame namo aukšte ir viso antro aukšto patalpose iki išvyko į užsienį. Atsakovas ginčo kambaryje tuomet negyveno. Ieškovei grįžus iš užsienio, pirmo aukšto kambarys buvo užimtas atsakovo.

16. Liudytojas H. V. (ieškovės tėvas) paaiškino, kad kambarys pirmame aukšte buvo jo uošvių (ieškovės senelių) miegamasis. Atsakovo tėvas vieną kartą naktį išvijo uošvienę su jos vyru iš namų. Liko tuščias kambarys, kurį po kelių metų uošvienė leido naudoti liudytojo šeimai. Jie pirmo aukšto kambaryje įsirengė miegamąjį. Iš tos patalpos eidavo pro atsakovo tėvų patalpas į rūsį užkurti krosnį. Tai atsakovo tėvui nepatiko, todėl jis apie 1987 metus užkalė plokšte praėjimą į patalpas. Pirmo aukšto kambaryje vėliau gyveno ieškovė ir kiti vaikai. Apie 2002 metus jis su sutuoktine įsigijo namą ir išsikraustė iš ginčo patalpų. Patalpose gyventi liko ieškovė su šeima, kuri ten gyveno iki išvykimo į Angliją. Vėliau kambarys liko tuščias ir jame apsigyveno atsakovo brolis. Ieškovė neleido atsakovui apsigyventi šiame kambaryje.

17. Liudytoja J. V. (ieškovės mama) nurodė, kad tuo metu, kai vaikai buvo maži, jos šeima turėjo name kambarį I-2, kuriuo apie 1984 metus laido naudotis jos mama. Nurodytame kambaryje gyveno ji su vyru, vėliau ten gyveno dukros. Liudytojos brolis A. D. 1984 metais užkalė duris koridoriuje I-3, kad iš nurodyto kambario nebūtų galima vaikščioti po kitas namo pirmo aukšto patalpas. Tuo metu jos šeima naudojosi namo antro aukšto mansardos patalpomis bei kambariu I-2 pirmame aukšte. Iki 2005 metų šiuo kambariu naudojosi ieškovė, po to kambarį užėmė atsakovas, kuris leidimo užimti kambarį neprašė ir jame buvusių baldų negrąžino. Gyvenamasis namas buvo padalintas po ½ dalį. Tuo metu kai ji gyveno name, jokių namo pasidalinimo projektų nedarė. Iki 1978 m. gyveno namo pirmame aukšte, kartu gyveno mama, viskuo dalinosi bendrai ir su atsakovo tėvu A. D.. 1997 m. įvyko ieškovės močiutės sugyventinio laidotuvės, velionis buvo šarvojamas pirmo aukšto svetainėje, žmonės prie karsto ėjo per įėjimą, kuriuo tuo metu galėjo naudotis tik ieškovės šeima, durys iš koridoriaus I-3 į svetainę tuo metu buvo atviros.

18. Liudytojas P. G. (atsakovo draugas ir kaimynas nuo vaikystės) paaiškino, kad nuolat lankydavosi atsakovo namuose. Žino, kad kambaryje I-2 šiuo metu gyvena atsakovo brolis, prieš tai gyveno atsakovas. Atsakovas kambaryje I-2 gyveno maždaug nuo 2002 metų, kuomet jie kartu eidavo žaisti krepšinį, atsakovui į šio kambario langą pabelsdavo, kad išeitų. Liudytojas lankydavosi atsakovo namuose, įeidavo į namą per patalpą (įėjimą) I-6. Jis visuomet manydavo, kad atsakovas naudojasi kambariu I-2. Atsimena, kad vaikystėje per vienas laidotuves įėjo į atsakovo namus per įėjimą I-7 ir I-3, ėjo į svetainės kambarį I-1. Iki 2002 m. kambaryje I-2 gyveno atsakovo močiutė, kurį liudytojas matė. Taip pat matė močiutę, gyvenančią šalimais esančiame kitame name.

19. Liudytojas T. P. (atsakovo draugas, buvęs kaimynas) paaiškino, kad šiuo metu kambaryje I-2 gyvena atsakovo brolis. Vaikystėje matydavo, kad gyvenamajame name atsakovo šeima gyveno pirmame aukšte, o ieškovės šeima antrame aukšte. Nuo 2002 metų atsakovas gyveno kambaryje, paskui buvo išvažiavęs į Angliją 2-3 metų laikotarpiui. Vaikystėje pas atsakovą į namus įeidavo per įėjimą I-6, atsakovo kambarys buvo I-2. Atsakovą kviesdavo išeiti į kiemą belsdamas į I-2 kambario langą. Per kitą įėjimą pas atsakovą neidavo. Tarp ieškovės ir atsakovo šeimos konfliktų dėl naudojimosi namu anksčiau negirdėjo. Nežino, ar atsakovas gyveno kambaryje I-2 ir 1997 metais, nurodė, kad gyveno 2001 metais, 2000 metais.

20. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jam turi būti nustatyta naudojimosi tvarka didesne gyvenamojo namo gyvenamųjų patalpų dalimi, kadangi jis nuolat gyvena šiame name, o ieškovė ketina jai priklausančią namo dalį parduoti. Anot teismo, šių argumentų atsakovas nepagrindė įrodymais. Duomenys iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad atsakovas, jo sugyventinė ir mama savo gyvenamąsias vietas deklaravo ginčo gyvenamajame name tik po to, kai teisme buvo iškelta ši byla. Ieškovė paaiškino, kad ji neketina parduoti gyvenamojo namo, kadangi grįžo iš užsienio gyventi į Lietuvą ir toliau ketina gyventi šiame name. Į bylą yra pateikti duomenys apie ieškovės ketinimą parduoti jai priklausančią patalpų dalį 2019 metais, tačiau iš ieškovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu teismas sprendė, kad šiuo metu ieškovės ketinimai yra pasikeitę, ieškovė ir jos šeima gyvena ginčo gyvenamajame name.

21. Teismas, įvertinęs bendraturčių nesutarimo priežastis, buvusią ilgalaikę naudojimosi ginčo kambariu I-2 tvarką, šalių ir liudytojų paaiškinimus, foto nuotraukas, videoįrašus, bendraturčių interesą naudotis gyvenamojo namo patalpomis, naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos projektus, padarė išvadą, jog pagal ieškovės pateiktą alternatyvųjį antrąjį naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis projektą yra galimybė gyvenamojo namo bendraturčiams nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką, kuri atitiktų bendraturčių valdomo turto idealiąsias dalis, nepažeistų abiejų bendraturčių interesų ir teisių į nuosavybę įgyvendinimo, teisės aktų reikalavimų, tokia naudojimosi ginčo namu tvarka būtų patogi ir racionali.

22. Įvertinęs atsakovo pasiūlymus, teismas nurodė, kad atsakovo pateikti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis projektai neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principo, pažeidžia ieškovės teises realiai naudotis lygiaverte bendro turto dalimi, atitinkančia idealiąją jo dalį, kadangi atsakovas teismui pateiktais projektais siekia naudotis gerokai didesne gyvenamojo namo gyvenamųjų patalpų dalimi, ieškovės naudojimui paskirdamas gyvenimui nepritaikytas rūsio patalpas. Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė rūsio patalpomis visiškai nesinaudoja, neturi įėjimo į rūsio patalpas, todėl tokios naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių patvirtinimas būtų neracionalus.

Dėl turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės

23. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) priklauso po ½ dalį garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešieškiniu prašė atidalinti šį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisiant asmeninės nuosavybės teise pastatą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „5G1p“, o atsakovui priteisiant asmeninės nuosavybės teise pastatą – garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „4G1p“. Be to, ieškovė prašė priteisti jai kompensaciją už atsakovui priteisiamą didesnės vertės garažą, kurią bylos nagrinėjimo metu padidino nuo 515,00 Eur iki 680,00 Eur.

25. Bylos nagrinėjimo metu šalims susitarus dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių garažų atidalinimo ir būdo, o atsakovui sutikus mokėti ieškovei kompensaciją už jam tenkančio vertingesnio turto dalį, ieškovės ieškinio reikalavimą dėl garažų atidalinimo teismas tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26. Apeliaciniu skundu atsakovas D. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Teismas neįsigilino į bylos medžiagą, neatsižvelgė į faktinę situaciją gyvenamajame name, ilgus metus susiklosčiusią naudojimosi namo patalpomis praktiką ir jos metu atsiradusius namo išplanavimo pasikeitimus. Šiuo metu faktinė patalpų išplanavimo situacija gyvenamajame name yra pasikeitusi. Ginčo name gyvenant dviem atskiroms šeimoms, namas buvo padalintas į du atskirus butus aukštų principu. Maždaug nuo 1977-1980 m. gyvenamasis namas buvo naudojamas taip, kad jo patalpa I-2 (10,52 kv. m.) buvo naudojama kaip pirmojo aukšto buto dalis, o laikui bėgant šis butų atskyrimas buvo užtikrintas tuo, kad apie 2002 metu buvęs praėjimas tarp pirmojo aukšto patalpų I-7 (1,81 kv. m.) ir I-3(5,49 kv. m.) buvo panaikintas ir įrengta siena. Būtent ši siena jau ilgus metus skiria pirmojo aukšto ir antrojo aukšto butus. Bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė pripažino, kad tarp patalpų 1-7 ir 1-3 yra įrengta siena, kad nuo 2005 metų ji gyveno užsienyje. Ginčo namo bendraturte ji tapo 2018 metų rudenį, o jame apsigyveno tik nuo 2021 metų liepos mėnesio. Tai reiškia, kad dėl sienos įrengimo sprendė buvę namo savininkai E. D. (atsakovo ir ieškovės močiutė) ir J. V. (atsakovo teta, ieškovės mama). Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ankstesnės savininkės būtų ginčijęsi dėl sienos įrengimo ar jos išgriovimo.

Šalies argumentai

26.2. Teismui nusprendus palikti patalpą 1-3 naudotis šalims bendrai, kyla klausimai, kaip šia patalpa bus naudojamasi, kaip ji bus prižiūrima, kokiu būdu, kada ir už kokias lėšas bus remontuojama. Šiuo metu šalys yra konfliktiniuose santykiuose. Ieškovė jau dabar sutikusi kieme atsakovo pensininkę mamą, ją užgaulioja, rodo necenzūrinius gestus, todėl paskyrus patalpą 1-3 šalims naudotis bendrai, akivaizdu, kad ir toliau konfliktai bus neišvengiami.

26.3. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas ne kartą pabrėžė, kad jis neturi jokio kito nekilnojamo būsto, tačiau teismas į bylos dokumentus nesigilino ir priėmė klaidingą sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prideda prie apeliacinio skundo Nekilnojamojo turto registrų centro išrašą, kuris patvirtina, kad jis neturi jokio kito turto, kuriame galėtų gyventi su šeima. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovas turi ne vieną vaiką, o du vaikus, kuriems ginčo gyvenamoji aplinka yra pažįstama, jie prie jos pripratę.

26.4. Kartu su atsakovu gyvena jo pensinio amžiaus mama I. D. ir brolis D. M., kuris yra neįgalus, darbingumo lygis vos 15 proc., serga šizofrenija ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra bei pagalba. Šiuo metu ginčo patalpa 1-2 yra įrengta gyventi D. M., kad joje jis jaustųsi saugiai ir patogiai. Atsakovo mama I. D. gyvena kitame kambaryje, tačiau ji prižiūri savo sūnų D. M., kuris negalėtų gyventi vienas, todėl kartu turėtų išsikelti ir mama.

26.5. Ieškovė, galimai siekdama suklaidinti teismą, nurodė, kad jai yra reikalingas 1-2 kambarys tam, kad jos sūnus iš ankstesnės santuokos L. B., kuriam šiuo metu yra daugiau kaip 21 metai ir kuris mokosi Didžiojoje Britanijoje, baigęs mokslus grįš į Lietuvą ir jam bus reikalingas nurodytas kambarys. Tačiau šiuo metu ieškovės šeima (trys asmenys) gyvena antrame ginčo namo aukšte ir turi pakankamai vietos ten gyventi.

26.6. Name esantys inžineriniai tinklai ir skaitikliai yra paskirstyti aukštų principu. Ieškovė patvirtino, kad namo antrame aukšte įrengtas elektros skaitiklis yra skirtas tik antram aukštui. Paskyręs ieškovei naudotis pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis numeriu 1-2 ir 1-3, liko neaišku, kaip šiose patalpose bus apskaitoma sunaudota elektros energija. Be to, teismas nepaliko atsakovui servitutinio kelio iki elektros skaitiklio, nes patalpą, kuriame jis yra įrengtas, paskyrė asmeniniam ieškovės naudojimuisi.

26.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės ir jos liudytojų paaiškinimais, nes apklausų metu jie keitė savo pozicijas, painiojo datas, buvo nenuoseklūs. Ieškovė net kelis kartus grubiai supainiojo metus, nuo kada ji negyveno ginčo name, liudytojos J. V. paaiškinimai irgi buvo prieštaringi, nes ji nebuvo tikra tuo, ką sako, o iš posėdžio garso įrašo galo aiškiai girdėti, kaip liudytoja sako, jog nori nutraukti liudijimą, nes nenori daugiau meluoti. Todėl šios liudytojos parodymais negalima remtis ir reikėtų spręsti klausimą dėl atsakomybės už melagingų paaiškinimų davimą. Liudytojos I. K. paaiškinimai taip pat yra išgalvoti.

26.8. Nepagrįsta teismo išvada ir dėl rūsio patalpų naudojimo. Teismas neatkreipė dėmesio į teismui pateiktą ginčo namo inventorinę bylutę.

26.9. Apelianto įsitikinimu, nusistačiusi naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, ieškovė savo nuosavybės dalį ginčo name iš karto sieks parduoti. Jos siekis atimti iš atsakovo kambarį 1-2 yra grindžiamais tik ekonominiais sumetimais. Šią aplinkybę patvirtina ankstesnis šalių susirašinėjimas el. paštu, taip pat ieškovės samdyto „Capital“ nekilnojamojo turto agentūros brokerio R. S. veiksmai, kuris apžiūrėjęs gyvenamąjį namą teiravosi, ar atsakovas nepirktų kitos šio namo ir kitų statinių dalies.

26.10. Į bylą pateiktais pinigų priėmimo kvitus atsakovas įrodinėjo, kad vien jis su savo šeima prižiūrėjo ginčo gyvenamąsias patalpas 1-2 ir 1-3, darė jų remontus. Nors teismas šiuos kvitus laikė neinformatyviais, tačiau darant patalpų remontą ieškovė dar nebuvo ginčo turto savininkė, todėl ieškovas negalėjo numatyti, kad reikia išsaugoti visus su patalpų remontais susijusius įrodymus. Prieš tai atsakovo tėtis su ieškovės motina valdė po ½ dalį ginčo gyvenamojo namo ir tarp jų niekada nekilo nesutarimų dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos.

Atsiliepimas

27. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Šalies argumentai

27.1. Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu nustatyti naudojimosi tvarką bendru turtu, nes ji naudojosi faktiškai mažesne gyvenamojo namo dalimi, negu jai priklausančios idealiosios šio turto dalys. Tokia situacija susiklostė todėl, kad atsakovas būdamas nesąžiningu ir pasinaudojęs ieškovės laikinu išvykimu į užsienį, užgrobė dalį namo gyvenamojo ploto.

27.2. Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, darė labiau tikėtiną išvadą, jog priešingai nei nurodė atsakovas, jo šeima patalpomis 1-2 ir 1-3 naudojosi ne visada. Tačiau apeliantas tokias teismo išvadas ginčija. Jo nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės ir jos liudytojų paaiškinimais, nes šių asmenų parodymai, priešingai nei atsakovo ir jo liudytojų parodymai, buvo nenuoseklūs, vienas kitam prieštaravo. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad byloje neliudijo nei atsakovo vaikų motina, nei atsakovo motina, t. y. asmenys, kurie faktiškai gyvena ginčo turte. Ieškovės nuomone, priežastys dėl ko atsakovas neprašė apklausti asmenų, kurie faktiškai žino bylai reikšmingas aplinkybes, yra labai paprastos – nieks nenorėjo meluoti, nes visiems yra puikiai žinoma, kad atsakovo šeima patalpas 1-2 ir 1-3 užėmė savavališkai.

27.3. Ieškovės apklausa vyko 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje. Kelis sykius nurodydama metus ji supainiojo dešimtmečius ir vietoje 2005, 2006 metų nurodė 2015, 2016 metus, tačiau vėliau supratusi savo klaidą (apsirikimą), ieškovė pasitikslino ir nurodė konkrečias datas. Kaip paaiškino ieškovė, maždaug nuo 1984 m. iki 2005 m. ginčo patalpomis naudojosi jos šeima. Ji pati asmeniškai gyveno ir naudojosi ginčo patalpa 1-2 iki 2005 m., t. y. iki to momento, kai išvyko į Airiją. Iš Airijos ieškovė grįžo 2006 m. ir rado 1-2 patalpą užimtą atsakovo šeimos.

27.4. Pats atsakovas byloje patvirtino, kad jis remontavosi kitas namo patalpas, t. y. įsirenginėjo naujai virtuvę, vonią ir kt., kas vėlgi įrodo, jog atsakovo pateikti kvitai buvo susiję su visai kitų namo patalpų remonto darbais, o ne kambario 1-2 remontu. Ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai patvirtino, kad kambarys 1-2 šiai dienai atrodo taip pat, kaip atrodė ir tuo metu, kuomet šiuo kambariu faktiškai naudojosi ieškovės šeima. Be to, H. V. bei J. V. patvirtino, jog atsakovas, užimdamas 1-2, 1-3 patalpas, pasisavino ir jų daiktus (lovas, komodas ir kt.), dėl ko šeima patyrė nuostolius.

27.5. Iš pateikto į bylą namo projekto matyti, kad tarp patalpų 1-3 ir 1-7 yra numatytos durys. Kaip tvirtino absoliučiai visi byloje apklausti liudytojai, to neginčija ir atsakovas, faktiškai tarp patalpų 1-3 ir 1-7 pagal namo projektą buvo įrengtos durys, tačiau atsakovui su šeima neteisėtai savavališkai užėmus patalpas 1-3 ir 1-2, jie šias duris užtvėrė siena. Priešingai nei teigia atsakovas, ši naujai įrengta siena nėra išmūryta. Kaip tvirtino teismui ieškovė 2021 m. gruodžio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu, tai iš gipso plokštės padaryta paprasta pertvara, užstatyta ant minėtų durų.

27.6. Šalys teismui patvirtino, kad komunalinių paslaugų teikimas namui pagal aukštus nėra atskirtas, namas turi bendrą elektros, dujų ir vandens skaitiklį. Ieškovė tik savo patogumui yra įsirengusi kontrolinius dujų ir elektros skaitiklius, tačiau kontrolinius skaitliukus, esant reikalui, galima įrengti ir ginčo patalpai 1-2. Vandenį šalys ima iš kaimynų. Šalys taip pat patvirtino, kad esant bendraturčių poreikiui, jie gali pilnai atsiskirti ir įsivesti savo šildymą, elektrą ir kt. Tačiau ši aplinkybė nėra šio ginčo objektas.

27.7. Byloje nebuvo ginčo, kad patalpa 1-7 būtų paskirta naudotis ieškovei, nes to prašė ir ieškovė, ir atsakovas. Ieškovė patvirtina, jog ji visada įsileisdavo atsakovą į šią patalpą nusirašyti skaitiklio parodymus ir nei anksčiau, nei šiuo metu ginčo dėl to nėra. Ši patalpa yra vienintelės ieškovės turimas praėjimas į antrąjį aukštą bei į jai teismo priskirtas naudotis patalpas I- 2 ir 1-3.

27.8. Atsakovo motina ir jo brolis nėra ginčo turto bendrasavininkai, o ieškovės, kaip šio turto bendraturtės, teisės į nuosavybę saugomos įstatymo. Šiuo konkrečiu atveju nustatant naudojimosi ginčo turtu tvarką, socialinė taika turi būti užtikrinta ne tarp name gyvenančių trečiųjų asmenų ir bendraturčių, o išskirtinai tik tarp bendraturčių. Be to, atsakovas neįrodė, kad jis ar jam artimi asmenys neturi galimybės gyventi kitur. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jis ar jo šeima neturi galimybės nuomotis kito nekilnojamojo turto. Nors atsakovo brolis yra neįgalus, jis neabejotinai gauna valstybės paramą, todėl tikėtina, kad galėtų gauti ir socialinį būstą. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad D. M. ir atsakovo motina neturi jokio kito nekilnojamojo turto.

27.9. Kambarys 1-2 ieškovei reikalingas ne tam, kad užtikrintų gyvenamąją vietą savo giminėms, o tam, kad užtikrintų gyvenamąją vietą savo vaikams, tarp jų ir nepilnamečiam vaikui, kuriam ieškovė turi pareigą suteikti gyvenamąjį būstą, tinkamą augti, vystytis ir tobulėti. Ieškovė buvo galvojusi apie galimą namo dalies pardavimą atsakovui tik 2019 metais, tačiau jos valia seniai pasikeitė dėl asmeninių aplinkybių. Todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad ieškovė ketina parduoti savo ginčo turto dalį.

Šalies argumentai

27.10. Atsakovas apeliaciniu skundu visiškai nieko nepasisako apie jo siūlomą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nes matomai pats sutinka, kad tokia tvarka grubiai pažeidžia ieškovės interesus, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (ieškovė ir atsakovas) yra nekilnojamojo turto, t. y. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems šis turtas priklauso lygiomis dalimis (po ½ dalį). Tarp šalių kilo ginčas dėl dalies minėto turto, t. y. dėl gyvenamojo namo ir garažų (toliau – ginčo turtas), naudojimosi tvarkos. Kaip minėta, šalys nagrinėjamojoje byloje pateikė priešpriešinius reikalavimus, prašydamos nustatyti ginčo turtu naudojimosi tvarką ir jį atidalinti pagal jų pasiūlytus alternatyvius tokios tvarkos variantus (nutarties 2, 5 punktai).

30. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas labiau pagrįstu pripažino ieškovės pasiūlytą antrąjį (alternatyvų) naudojimosi ginčo turtu variantą, todėl skundžiamu 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą, o atsakovo priešieškinį atmetė.

31. Šį teismo sprendimą skundžia atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad paskirdamas ieškovei naudotis gyvenamąją patalpą 1-2 (10,52 kv. m), teismas pažeidė vieną iš pagrindinių teisnių santykių stabilumo kriterijų, nes neatsižvelgė į istoriškai nusistovėjusią naudojimosi ginčo patalpa tvarką, į atsakovo šeimos ir su juo gyvenančių trečiųjų asmenų (neįgalaus brolio ir motinos) poreikius, paskyrė ieškovei naudotis patalpą (1-7), kurioje įrengtas namo apskaitos skaitiklis, nenumatęs atsakovui servitutinio patekimo prie energijos apskaitos prietaiso.

32. Taigi, apeliacijos dalykas – iš esmės naudojimosi vienos iš gyvenamojo namo patalpų (1-2), į kurią pretenduoja abi ginčo šalys, nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, kad šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naudojimosi ginčo pastatu (patalpomis) tvarkos nustatymo Taigi, byloje ir (ar) atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

33. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, kuri įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis).

34. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami tokie naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje; socialinės taikos ir proporcingumo; naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo, nusistovėjusios tvarkos ir kiti. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010 ir joje nurodyta teismų praktika).

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017 ir joje nurodyta praktika).

37. Pažymėtina, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022 ir joje nurodyta teismų praktika).

38. Nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, teismas laikėsi nuostatos, kad kiekvienam bendraturčiui skiriamos naudotis patalpos atitiktų jų nuosavybės dalis. Teismas nurodė konkrečius kambarius ir kitas patalpas, skiriamas naudotis kiekvienai iš šalių, taip pat patalpas, kurios paliekamos bendrai naudotis. Kaip minėta, apeliantas su teismo sprendimu nesutinka remdamasis šios nutarties 31 punkte aptartais argumentais.

39. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad atsakovo pasiūlyta naudojimosi patalpomis tvarka neatitinka adekvatumo turimoms dalims bendrosios nuosavybės teisėje ir socialinės taikos bei proporcingumo kriterijams. Kaip teisingai pažymėjo teismas, pagal atsakovo siūlomą tvarką ieškovei atitektų 40,8 kv. m gyvenamojo ploto patalpos, tuo tarpu atsakovui – 61,44 kv. m ploto patalpos. Be to, šalių faktiškai naudojamos patalpos, užimančios pirmą ir antrą namo aukštus, nėra lygiavertės, nes dėl pastogės konstrukcijos patalpos nėra vienodo aukščiau, taigi ir galimybės pilnavertiškai jomis naudotis, skirtingai nei patalpomis pirmajame aukšte, yra ribotos.

40. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė istoriškai nusistovėjusią naudojimosi ginčo patalpa tvarką. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktas į bylą rašytinis įrodymas – specialisto R. Š. 1978 m. balandžio 6 d. parengtas Patalpų naudojimo pasidalinimo projektas suinteresuotų šalių (šalių močiutės E. D., iš vienos pusės, ir ieškovės motinos J. V., iš kitos pusės), skirtingai nei žemės sklypo naudojimo pasidalinimo projektas, nėra pasirašytas (t. 3, b. l. 21-22). Be to, nėra duomenų, kad šis patalpų pasidalinimo projektas būtų įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.

41. CK 4.81 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad namo ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis to namo patalpomis. Jeigu toks bendraturčių susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo bendrosios nuosavybės teisėmis. Tokie įrodymai, kaip minėta, į bylą nebuvo pateikti.

42. Be to, ieškovės pateikti į bylą įrodymai (fotonuotraukos ir vaizdo medžiaga), kuriuose fiksuoti ieškovės ir jos šeimos narių buvimas ginčo patalpoje 1-2, ieškovės ir teismo išsamiai aptarti jos liudytojų paaiškinimai teikia pagrindo daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad iki 2005 metų, kuomet ieškove išvyko laikinai į kitą šalį, ji su šeima be patalpų antrajame aukšte užėmė (gyveno) ir ginčo patalpą 1-2. Šią išvadą sustiprina ir apelianto liudytojo P. G. teisme duoti paaiškinimai, kuriais jis tvirtino, kad iki 2002 m. kambaryje I-2 gyveno atsakovo močiutė, kurią vėliau jis matė gyvenančią šalimais esančiame kitame name (CPK 185 straipsnis).

43. Atsakovas (apeliantas) byloje įrodinėjo, kad ieškovės patekimas į ginčo patalpą 1-2 yra faktiškai neįmanomas, nes ieškovei paskirtą naudotis patalpą 1-7 (koridorius) ir patalpą 1-3 (koridorius), pro kurią galima patekti į ginčo patalpą 1-2, skiria siena. Šią aplinkybę, anot atsakovo, patvirtina naujai atliktas pirmojo namo aušto pasikeitusios situacijos planas. Be to, suremontuodamas ginčo patalpą, apeliantas ją pagerino.

44. Paminėtų apelianto argumentų kontekste pastebėtina, kad bendroji nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis).

45. Statybos (pastato rekonstrukcijos) darbus reglamentuoja statybą leidžiantys aktai (Statybos įstatymas, statybos reglamentai). Nagrinėjamu atveju ginčo turto bendraturte ieškovė tapo 2018m. spalio 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu, apeliantas (atsakovas) – 2017 m. birželio 1 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad sienos statymo darbai buvo atlikti laikantis statybos reikalavimų ir turint kito bendraturčio sutikimą. Todėl sprendžiant šalių ginčą dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, atsakovo argumentai dėl patalpų pertvarkymo, kai nebuvo gautas kito bendraturčio sutikimas, esminės reikšmės neturi, kaip ir apelianto argumentai, kad patalpas atsakovas suremontavo, nes nuostolių (kompensacijos) už patalpų pagerinimą atlyginimo klausimas nėra šios bylos dalykas. Be to, kaip matyti iš šalių pateiktos planinės gyvenamojo namo medžiagos, šalių ir liudytojų paaiškinimų, fotonuotraukų, patalpą 1-7 nuo patalpos 1-3 (kurioje iš atsakovo naudojamos patalpų pusės įrengta siena) skiria durys, todėl bet kokie šios patalpos pertvarkymai vertintini kaip tokius darbus atlikusio asmens rizika ir kito bendraturčio teisėms į jam priklausančią turto dalį įtakos neturi.

46. Apeliantas nurodė, kad nustačius naudojimosi ginčo patalpomis tvarką pagal ieškovės pasiūlytą variantą, yra pažeidžiamos apelianto šeimos narių ir kitų kartu gyvenančių asmenų (brolio ir motinos) teisės bei teisėti interesai. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir sutikdama su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais pažymi, kad pirmiausia socialinė taika turi būti užtikrinama ne tarp name gyvenančių trečiųjų asmenų ir bendraturčių, o tarp pačių bendraturčių, nes priešingas aiškinimas būtu nesuderinamas su bendrosios nuosavybės teisės samprata ir jos subjektų teisėmis (CK 4.72 straipsnis, 41.75 straipsnio 1 dalis).

47. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, kuriuo apeliantas kvestionuoja teismo sprendimo dalį dėl naudojimosi tvarkos patalpa 1-7 (koridoriumi), kurioje įrengti namo apskaitos prietaisai (skaitikliai). Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šią patalpą (koridorių, skirtą patekimui į antrą aukštą ir patalpą 1-3) ieškovei prašė paskirti priešieškiniu ir pats atsakovas. Antra, apelianto argumentai yra nauji ir pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjami, todėl apeliaciniame skunde negali būti keliami (CPK 312 straipsnis). Trečia, kilus dėl to šalių ginčui, teismo sprendimas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl pažeidimų, susijusių su bendrąją nuosavybe, pašalinimo.

48. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė faktiniais duomenimis pagrįstą išvadą, kad pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi tvarką bendraturčiams faktiškai tenka vienodo vertingumo ir dydžio patalpos, nustatyta naudojimosi tvarka pagal ieškovės pasiūlytą variantą yra racionali ir nepažeidžiančia nei vieno iš ginčo turto bendraturčių teisių bei interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai įtakos galutiniam bylos rezultatui neturi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

50. Ieškovė I. Š. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naujus įrodymus – išrašą iš VĮ Registrų centro, kuris patvirtina, kad atsakovas turėjo kitą nekilnojamąjį turtą, dvi nuotraukas, kurios padarytos 2022 m. liepos 28 d. Ieškovė nurodo, kad nuotraukose matomos durys tarp I-3 ir I-7 patalpų, bet atsakovo iš vidaus (iš I-3 patalpų) užkaltos plokšte. Ieškovė prašo šiuos naujus įrodymus prijungti prie bylos.

51. Atsakovas D. D. apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą dėl liudytojų paaiškinimų perklausymo ir papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

52. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).

53. Susipažinus su apelianto pateiktais rašytiniais paaiškinimais matyti, kad šiais paaiškinimais yra siekiama papildyti apeliacinio skundo argumentus, papildomai pasisakant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo spendimo (ne)pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus DOK-26693 ir DOK-26697 nepriima ir nevertina.

54. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

55. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

56. Nors ieškovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai – 2022 m. liepos 28 d. darytos nuotraukos – padarytos po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau jų pateikimo ir, atitinkamai, priėmimo būtinybė šiuo atveju neegzistuoja, kadangi šie įrodymai pateikti pavėluotai. Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kitų duomenų, kurie leidžia įvertinti faktines aplinkybes. Taip pat teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, gali gauti duomenis iš viešųjų registrų, todėl pateiktas VĮ Registrų centro išrašas apie nekilnojamąjį turtą yra perteklinis įrodymas. Taigi, nauji įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą taip pat nepriimami.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Teisėjų kolegijai nusprendus skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).

59. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos siekia 2000 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

60. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

61. Ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už 2022 m. liepos mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2248,87 Eur (1729,90 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.)), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 2000 Eur dydžio apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas