Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoto asmens I. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens A. N. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, A. S., notaras Dainius Palaima, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.2. Nustatė, jog palikimas po O. N. mirties atsirado (duomenys neskelbtini) (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 568 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, konstatuojamas tais atvejais, kai įpėdinis pradeda valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą.

14.3. Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio O. N. mirties minėtą butą, kuriame liko gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, jį valdė ir rūpinosi E. N.. Nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neginčijo šių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad E. N. po sutuoktinio O. N. mirties savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, tenkintinas pareiškėjo prašymas pripažinti, kad po O. N. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinė E. N..

14.5. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), E. N. paliko testamentu po ½ dalį dukteriai I. N. ir vaikaitei A. N.. Bylos duomenimis, paveldėtojos pagal testamentą į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo I. N. pateikė pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė palikimą (nurodytą butą), o suinteresuotas asmuo A. N. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Suinteresuoto asmens I. N. paaiškinimais, ji po mamos mirties ir iki šiol gyvena nurodytame bute, jį prižiūri ir rūpinasi, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad I. N. faktiškai gyvena nurodytame bute. Kartu su pareiškimu I.N. pateikė įrodymus, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kompensacijos į būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį suteikimo, tokia teisė jai suteikta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad I. N. po mamos mirties faktiniu valdymu priėmė jai ir jos dukteriai paliktą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, šis suinteresuoto asmens I.N. reikalavimas tenkintinas. Kaip jau minėta, pareiškime nurodyto reikalavimo pripažinti, kad po tėvo O. N. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė I. N., suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu atsisakė.

14.6. Suinteresuotas asmuo A. N., atstovaujama globėjos ir advokato, pateikė prašymą atnaujinti jai praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės E. N. mirties, priimti. Kaip minėta, E. N. testamentu paliko savo vaikaitei ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tiek palikimo atsiradimo metu, tiek šiuo metu A.N. yra nepilnametė, jos interesus atstovauja globėja J. F. V.. Nepilnametis vaikas negalėjo savo teisių įgyvendinti dėl svarbių priežasčių, nes neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kaip nurodė I. N. teismo posėdžio metu, po jos mamos mirties dukra A. liko gyventi su ja, o nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. mergaitė gyvena su globėja J. F. V.. Ta aplinkybė, jog nepilnametės mergaitės mama laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų vaiko paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo nepilnamečiui vaikui. Kaip nurodė J. F. V., ji, tik gavusi iš teismo dokumentus, sužinojo, kad reikėjo nepilnametės mergaitės vardu kreiptis dėl palikimo priėmimo, ir tai sužinojusi ėmėsi aktyvių veiksmų – pasitelkė advokatą, kuris nepilnamečio vaiko vardu pateikė pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad A. N. dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės E. N. mirties, priimti, todėl jis atnaujintinas. Tuo tarpu suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po O. N. mirties, priimti, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. A. N. dar nebuvo gimusi O. N.mirties metu ir daug metų po to, todėl praleisti termino jo palikimui priimti objektyviai negalėjo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

3. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

16.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad I. N. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nurodo, kad taip nebuvo. Priešingai, buvo nustatyta, kad ji aktyviai priešinosi priimti palikimą. Pareiškėjas ne kartą ragino suinteresuotą asmenį, kad jis vyktų pas notarą ir pateiktų pareiškimą, dėl palikimo priėmimo, tačiau ji tam priešinosi ir tokiais veiksmais priešingai nei nurodo teismas atsisakė palikimo ir jeigu ne pareiškėjo pareiškimas teismui iki šiol nebūtų nieko dariusi, nors ir buvo gavusi iš notaro raginimą atvykti į notarų biurą palikimui priimti.

16.2. Paaiškina, kad visiškai nesuprantama iš kokių veiksmų teismas nustatė, kad I. N. rūpinosi E. N. palikimu po jos mirties. Už butą (duomenys neskelbtini), kaip mokėjo mokesčius pareiškėjas taip ir toliau moka, nors pagal testamentą jam šis butas nepriklausytų. Tai, kad ji gyvena šiame bute nereiškia kad ji priėmė E. N. palikimą. Ji butu niekada nesirūpino, o tik rūpinosi savo gerbūviu kas liečia kompensaciją už šildymą ir geriamą vandenį. Tai nėra palikimo priėmimo faktą patvirtinantis faktas. Kitų kokių nors įrodymų patvirtinančių apie galimus palikimo priėmimo būdus teismui nebuvo pateikta. Tokiu būdu teismas nepagrįstai nustatė tokį faktą ir šioje dalyje sprendimas naikintinas.

16.3. Nurodo, kad kas liečia A. N., tai ji palikimo atsiradimo metu gyveno su mama I.N., kuri, kaip įstatyminis atstovas turėjo pasirūpinti jos palikimo dalimi apie kurią buvo žinoma, buvo gavusi pranešimą iš notaro, bet nesiėmė jokių veiksmų.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo A. N. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, bylą prašo nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. VĮ Turto banko teigimu, šiuo atveju akivaizdu, jog palikėjai turi įpėdinių, kurie paveldės jo turtą. Atsižvelgiant į tai, VĮ Turto bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturės jokios įtakos VĮ Turto banko teisėms ir pareigoms. Pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą paliekame spręsti teismo nuožiūrai.

5. Pareiškėja A.N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:

18.1. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad ir I.N. ir A. N. pareiškimai būtų patenkinti. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

18.2. Paaiškina, jog byloje nustatyta, kad po motinos mirties I. N. toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kompensacijos į būsto šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį suteikimo. Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek šiuo metu A.N. yra nepilnametė ir negalėjo savarankiškai apginti savo teises. Todėl terminą palikimui praleido dėl pateisinamos priežasties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Rezoliucinė dalis

7. Apeliacinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta:

20.1. kad I. N. priėmė E. N. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti;

20.2. atnaujinti A. N. terminą E. N. palikimui priimti.

8. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti CK 5.51 straipsnio nuostatas, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Būtina pažymėti, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, aplinkybės, sprendžiant klausimą, ar įpėdinis yra palikimą priėmęs faktiškai, vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste, be kita ko, ir atsižvelgiant į konkrečios bylos palikėjo teisų bei pareigų, patenkančių į palikimo sudėtį, turinį. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

9. Byloje nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), E. N. paliko testamentu po ½ dalį dukteriai I. N. ir vaikaitei A. N.. Bylos duomenimis, paveldėtojos pagal testamentą į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo I. N. pateikė pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė palikimą (nurodytą butą), o suinteresuotas asmuo A. N. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

10. Apeliacinės instancijos teismas išklausęs suinteresuoto asmens I. N. paaiškinimus, nustatė, kad ji po mamos mirties ir iki šiol gyvena nurodytame bute, jį prižiūri ir rūpinasi, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad I. N. faktiškai gyvena nurodytame bute. Kartu su pareiškimu I. N. pateikė įrodymus, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kompensacijos į būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį suteikimo, tokia teisė jai suteikta. Nurodytos aplinkybės visiškai atitinka CK 5.51 straipsnyje ir cituotoje teismų praktikoje išdėstytus palikimo priėmimo faktiniu valdymų kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino suinteresuoto asmens I. N. reikalavimą.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantas pagal jo paaiškinimus ir pateiktus kvitus kai kuriais mėnesiais mokėjo už butą nepaneigia išvados, kad bute nuolatos gyvenusi I. N. priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nors suinteresuotas asmuo I. N., kaip nurodė apeliantas, galėjo prieštarauti teisiniam palikimo klausimo sutvarkymui, tačiau tai nepaneigia palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto.

12. Šioje civilinėje byloje pareiškėja, prašanti pratęsti terminą palikimui priimti, yra nepilnametė, kuri palikimo atsiradimo metu buvo vos 6 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad ji pati negalėjo tinkamai suvokti ir įvertinti susidariusios situacijos bei dėl savo riboto veiksnumo imtis kokių nors veiksmų ar daryti, kokią nors esminę įtaką savo mamai ar globėjai sprendžiant palikimo priėmimo klausimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjos teisių gynimo teisme galimybė nagrinėtina ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu.

13. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. N. yra testamentinė įpėdinė, pagal įstatymą paveldinti jos mirusios senelės butą, Įvertinus tokias bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimui priimti, kurį pareiškėja praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų pareiškėjos interesus. Tai, kad pareiškėjos motina ar globėja, kaip įstatyminės jos atstovės, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai. Nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principas negali būti suabsoliutintas, tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, ir iš jų viseto padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas pratęsti suinteresuotam asmeniui A. N. terminą palikimui priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.