- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- e2YT-381-1101/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24893-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., A. N., I. N.
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas, Stasė Budėnė, Igoris Manzurovas
suinteresuoto asmens A. N. globėjai J. F.-V. ir įgaliotam atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoto asmens I. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens A. N. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. N. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė E. N. ir pareiškėjas A. N., pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas O. N. Dėl jo palikimo priėmimo niekas į notarų biurą nesikreipė, nes brangaus registruotino turto jo vardu registruota nebuvo. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama E. N. Po jos mirties pareiškėjas priėmė jos palikimą pagal (duomenys neskelbtini) testamentą. Po jos mirties liko dar turto, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio paveldėjimo niekas nesikreipė, nors šis butas testamentu paliktas I. N. Minimas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė sutuoktiniams O. N. ir E. N., nes buvo įgytas santuokos metu ( jį 1993 m. kovo 24 d. privatizuojant). Tokiu būdu siekiant įteisinti ir paveldėti minimo buto dalį, priklausiusią O. N., reikalinga pradėti jo paveldėjimo procedūrą. O. N. įpėdiniai yra jo vaikai A. N. ir I. N. Pareiškėjas iki tėvo mirties gyveno kartu su mama ir seserimi minėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas šiuo butu rūpinosi, jį išlaikė, be to, priėmė mamos palikimą. Tėvo mirties metu pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) metai, tačiau pareiškėjo mama faktiškai priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes, reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo I. N. pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. N. po savo tėvo O. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. N. po savo motinos E. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo pirmojo reikalavimo atsisakė.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo I. N. nurodė, kad su pareiškėjo A. N. pareiškimu sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad po tėvo O. N. mirties jo palikimą priėmė motina E. N. Byloje ginčas yra iškilęs iš esmės dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Šiame bute iki tėvo O. N. mirties gyveno visa jų šeima, t. y. tėvas O. N., motina E. N. ir vaikai I. N. bei A. N. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tuo metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, o broliui A. – (duomenys neskelbtini) metai. Šiame bute po tėvo mirties liko gyventi motina bei abu vaikai. Kadangi vaikai buvo mažamečiai, butu toliau rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir pan. jų motina. Vaikai butu tiesiog naudojosi, jame toliau gyvendami su mama. Suaugęs brolis A. N. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Bute liko gyventi I. N., motina E. N. ir jos sugyventinis A. S. E. N. mirė (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį ji sudarė testamentą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko dukrai I. N. bei vaikaitei A. N. Po motinos mirties I. N. toliau liko gyventi bute. Pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, kad tam yra nustatytas trijų mėnesių terminas, tačiau motinos palikimą priėmė faktiniu valdymu. Ji ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiame bute gyvena iki šiol. Ji kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kompensacijos į būsto šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį suteikimo, tokia teisė jai buvo suteikta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog I. N. po motinos E. N. mirties jos turtą pradėjo valdyti kaip savo, t. y. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Šalies argumentai
5. Suinteresuotas asmuo A. N. pateikė pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą O. N. palikimui pagal įstatymą priimti ir E. N. palikimui pagal testamentą priimti. Pareiškime nurodė, kad E. N. (duomenys neskelbtini) m. testamentu paliko turtą (duomenys neskelbtini), vaikaitei A. N. ir dukrai I. N. Suinteresuotas asmuo laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, kadangi palikimo atsiradimo metu buvo mažametė. Manytina, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime į suinteresuoto asmens I. N. pareiškimą nurodė, kad jam neprieštarauja.
7. Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepime į pareiškėjo A. N. pareiškimą prašė jo dalį, kuria prašoma pripažinti, kad pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė savo tėvo palikimą, netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad tėvo palikimo atsiradimo momentu pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) metai ir jis negalėjo priimti palikimo faktiniu valdymu. Po savo vyro mirties iki gyvenimo pabaigos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno, rūpinosi ir išlaikė E. N.
8. Suinteresuotas asmuo I. N. atsiliepime į pareiškėjo A. N. pareiškimą nurodė, kad nesutinka, jog po tėvo O. N. mirties palikimą priėmė mama ir pareiškėjas. Vienareikšmiškai tėvo palikimą priėmė tik mama.
9. Pareiškėjas A. N. atsiliepime į A. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodė, kad O. N. mirties metu A. N. dar nebuvo gimusi, todėl negali reikšti tokio prašymo, terminas teisiškai negali būti atnaujinamas vien dėl šios priežasties. Savo pareiškimą A. N. motyvuoja tuo, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau visiškai nenurodo, kokios tos priežastys. Ji nebuvo izoliuota nuo išorinės aplinkos ir turėjo globėją, taigi turėjo įstatyminį atstovą tvarkyti jos reikalaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. N. pareiškimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimuose prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
11. Suinteresuotas asmuo notaras Dainius Palaima atsiliepime prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
12. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius – nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu I. N. buvo apribota motinos valdžia nepilnametės dukros A. N. atžvilgiu. Mergaitės nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta J. F.- V.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo A. N. pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Suinteresuoto asmens I. N. pareiškimas tenkintinas.
Suinteresuoto asmens A. N. pareiškimas tenkintinas iš dalies.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad O. N. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir E. N. (mirusi (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke yra įregistruota tik E. N., tačiau turtas yra įgytas santuokos metu (1993 m. kovo 24 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu), todėl priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė).
14. Palikimas po O. N. mirties atsirado (duomenys neskelbtini) (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 568 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, konstatuojamas tais atvejais, kai įpėdinis pradeda valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą.
15. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų I. N. ir A. N. pareiškimuose nurodyta ir teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad po O. N. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi jo sutuoktinė E. N. kartu su nepilnamečiais vaikais I. N. ir A. N. Bylos duomenimis, po sutuoktinio O. N. mirties minėtą butą, kuriame liko gyventi kartu su nepilnamečiais vaikais, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, jį valdė ir rūpinosi E. N. Nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neginčijo šių aplinkybių. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad E. N. po sutuoktinio O. N. mirties savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, tenkintinas pareiškėjo prašymas pripažinti, kad po O. N. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinė E. N.
16. Kaip minėta, pareiškėjas pareiškime prašė pripažinti, kad palikimą po O. N. mirties priėmė ne tik jo sutuoktinė, bet ir pats pareiškėjas. Šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėjas tuo metu buvo nepilnametis, (duomenys neskelbtini) metų vaikas, kuris tiesiog liko gyventi minėtame bute kartu su mama ir nepilnamete seserimi, tačiau būdamas tokių metų jokių aktyvių veiksmų siekdamas priimti palikimą neatliko ir negalėjo atlikti. Kartu pažymėtina, kad pagal tokią pareiškėjo logiką, tėvo palikimą turėjo priimti ne tik pareiškėjas, bet ir jo sesuo I. N., kuri taip pat liko gyventi minėtame bute kartu su mama.
17. Byloje nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), E. N. paliko testamentu po ½ dalį dukteriai I. N. ir vaikaitei A. N. Bylos duomenimis, paveldėtojos pagal testamentą į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo I. N. pateikė pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė palikimą (nurodytą butą), o suinteresuotas asmuo A. N. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
18. Suinteresuoto asmens I. N. paaiškinimais, ji po mamos mirties ir iki šiol gyvena nurodytame bute, jį prižiūri ir rūpinasi, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad I. N. faktiškai gyvena nurodytame bute. Kartu su pareiškimu I. N. pateikė įrodymus, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kompensacijos į būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį suteikimo, tokia teisė jai suteikta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad I. N. po mamos mirties faktiniu valdymu priėmė jai ir jos dukteriai paliktą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, šis suinteresuoto asmens I. N. reikalavimas tenkintinas. Kaip jau minėta, pareiškime nurodyto reikalavimo pripažinti, kad po tėvo O. N. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė I. N., suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu atsisakė.
19. Suinteresuotas asmuo A. N., atstovaujama globėjos ir advokato, pateikė prašymą atnaujinti jai praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės E. N. mirties, priimti. Kaip minėta, E. N. testamentu paliko savo vaikaitei ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tiek palikimo atsiradimo metu, tiek šiuo metu A. N. yra nepilnametė, jos interesus atstovauja globėja J. F. V. Nepilnametis vaikas negalėjo savo teisių įgyvendinti dėl svarbių priežasčių, nes neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kaip nurodė I. N. teismo posėdžio metu, po jos mamos mirties dukra A. liko gyventi su ja, o nuo (duomenys neskelbtini) mergaitė gyvena su globėja J. F. V. Ta aplinkybė, jog nepilnametės mergaitės mama laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų vaiko paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo nepilnamečiui vaikui. Kaip nurodė J. F. V., ji, tik gavusi iš teismo dokumentus, sužinojo, kad reikėjo nepilnametės mergaitės vardu kreiptis dėl palikimo priėmimo, ir tai sužinojusi ėmėsi aktyvių veiksmų – pasitelkė advokatą, kuris nepilnamečio vaiko vardu pateikė pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad A. N. dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui, atsiradusiam po močiutės E. N. mirties, priimti, todėl jis atnaujintinas. Tuo tarpu suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po O. N. mirties, priimti, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. A. N. dar nebuvo gimusi O. N. mirties metu ir daug metų po to, todėl praleisti termino jo palikimui priimti objektyviai negalėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo A. N. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Kitą pareiškėjo A. N. pareiškimo dalį atmesti.
Suinteresuoto asmens I. N. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po palikėjos E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Suinteresuoto asmens A. N. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Atnaujinti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Kitą suinteresuoto asmens A. N. pareiškimo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.