- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- 1A-182-380/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43917-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- Ž. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-06-18 nuosprendį ir Ž. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2021-05-05. Nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ž. B. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei. Tai yra, jis, 2020-11-01, apie 23.59 val., prie Plungės m., (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, tarpusavio konflikto metu stipriai viena ranka suspaudė dešinės rankos žastikaulį savo sugyventinei D. J., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos (partnerystės), kitos rankos kumščiu trenkė vieną kartą nukentėjusiajai į veidą, padarydamas D. J. dešinio skruosto kraujosruvą, vieno viršutinio priekinio (iltinio) danties išmušimą ir dešinio žasto kraujosruvą, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nuteistasis Ž. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021-05-05 nuosprendį ir paskirti jam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį.
2.1. Skunde teigiama, jog priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas netinkamai aiškino BK 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo pagrindus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas teismo nuosprendis. Nuosprendis skundžiamas BPK 329 straipsnio 4 punkte numatytais pagrindais, nes jame išdėstytos teismo išvados dėl Ž. B. bausmės yra nepagrįstos teismų praktikos formuojamomis bausmių skyrimo taisyklėmis, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
2.2. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skunde nurodoma, jog įstatymų leidėjas 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 papildė BK 60 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu, kuriame atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017 yra pažymėjęs, kad ši nuostata BK įtvirtinta kompleksiškai keičiant bausmės skyrimo recidyvistui taisykles. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta bausmė ir jos dydis atsižvelgiant į tai, kad: „<...> nusikalto būdamas ne kartą teistas už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo metu <...>“. Iš to teismas padarė išvadą, kad nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Paskirta pati griežčiausia iš įstatyme numatytų alternatyvių bausmių – terminuotas laisvės atėmimas, artimas bausmės vidurkiui – vieneri metai terminuoto laisvės atėmimo. Tačiau, kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, minėtos aplinkybės pripažinimas atsakomybę sunkinančia nėra pagrindas griežtinti bausmę.
2.3. Skunde pažymima, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Todėl į byloje nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas – turi būti atsižvelgiama ją vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).
2.4. Skunde teigiama, jog skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą. Bausmės skyrimas turi atitikti teisėtumo ir teisingumo principus. Taigi teismas, skirdamas bausmę, privalo ne tik vadovautis įstatymu, bet ir derinti įstatymo jam suteiktą laisvę ir vienodą bausmių bei baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo bei skyrimo praktiką. Kartu teisingumo principas suponuoja teismo pareigą ne aklai taikyti įstatymą, bet ir nustatyti, ar įstatyme įtvirtinti draudimai ir reikalavimai atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, ar jos nepažeidžia prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių, ar BK įtvirtintos sankcijos leidžia tinkamai individualizuoti bausmę. Be to, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo siekius, keičiant BK 56 straipsnį, kai buvo atsisakyta straipsnio normos, numatančios, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat leidžia konstatuoti, jog griežčiausios bausmės parinkimas yra ultima ratio priemonė, kai pagal teisingumo ir proporcingumo principą pateisinamas asmens izoliavimas nuo visuomenės.
2.5. Skunde pabrėžiama, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas yra baigtinis, tuo tarpu lengvinančių – ne, todėl įstatymų leidėjas teismui suteikia teisę vertinti ir tas aplinkybes, kurios nėra įtrauktos į BK 59 straipsnį. Pagal bausmių skyrimo taisykles, teismas privalo vertinti nuteistojo asmenybę ne tik retrospektyviai, t. y. iki nusikalstamos veikos padarymo, bet ir po nusikalstamos veikos padarymo, nes būtent tai leidžia teismui individualizuoti bausmę ir paskirti teisingumo, proporcingumo principus atitinkančią bausmę.
2.6. Apelianto nuomone, nagrinėjant bylą ir priimant nuosprendį teismas neatsižvelgė į svarbias nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, turinčias įtakos parenkant bausmės rūšį bei dydį. Nuteistasis atlikdamas 2020-06-18 nuosprendžiu paskirtą bausmę dalyvavo socialinės integracijos programoje ir todėl 2021-03-02 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įsidarbinimas šioje įmonėje teigiamai paveikė nuteistojo socialinį elgesį. Tai patvirtina ir darbdavio pateikta charakteristika, kurioje nuteistasis charakterizuojamas kaip atsakingas, mandagus, nuosekliai vykdantis savo užduotis, savikritiškai vertinantis savo veiksmus, nevengiantis prisiimti atsakomybę, nekonfliktuojantis. Darbo sutartis buvo sudaryta gerokai anksčiau nei priimtas teismo nuosprendis. Tačiau šios teigiamai charakterizuojančios nuteistojo asmenybę aplinkybės teismas visiškai nevertino, o tai galėjo turėti įtakos parenkant griežčiausią alternatyvią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Be to, tai taip pat turėjo įtakos ir šios bausmės dydžio parinkimui, nes teismas koncentravo dėmesį tik į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį. Akivaizdu, kad nuteistajam teismo paskirta bausmė yra per griežta, nėra įvertintos su nuteistojo asmenybe susijusios aplinkybės o tai suponuoja išvadą apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą ir paskirtą neteisingą bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokuroras Mindaugas Vilnius su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Prokuroro nuomone nėra pagrindo švelninti nuteistajam Ž. B. paskirtą bausmę ar paskirti švelnesnę bausmės rūšį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (prašoma paskirti švelnesnę nei terminuotas laisvės atėmimas bausmės rūšį). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
8. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė Ž. B. pačią griežčiausią iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių (terminuotą laisvės atėmimą) remdamasis vien tuo, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Taip pat atmestinas ir apelianto teiginys, jog skirdamas jam bausmę pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir (ar) netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių BPK pažeidimų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių.
9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apylinkės teismas už šį nusikaltimą paskyrė nuteistajam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, prie kurios, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pridėjo dalį neatliktos bausmės pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-06-18 nuosprendį, paskiriant galutinę bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas Ž. B. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai) (BK 11 straipsnio 3 dalis), į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas ne kartą teistas už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo metu (b. l. 85–90). Teismo vertinimu tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, nes Plungės apylinkės teismo 2020-06-18 nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą nebuvo pasiekti bausmės tikslai – Ž. B. nesilaikė probacijos sąlygų, dėl to bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas. Įvertinęs aptartas Ž. B. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šių aplinkybių visuma suponuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam vidurkiui. Be to, teismas pagrįstai nustatė, jog Ž. B. nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs bausmės pagal Plungės apylinkės teismo 2020-06-18 nuosprendį, todėl, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintomis taisyklėmis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę su neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi.
10. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam Ž. B. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu Ž. B. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį, kuris yra artimas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytam šios rūšies bausmės dydžio vidurkiui, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju švelnesnė bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
11. Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis, atlikdamas Plungės apylinkės teismo 2020-06-18 nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalyvavo socialinės integracijos programoje, todėl su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-03-02 sudarė darbo sutartį, taip pat į tai, kad darbdavys Ž. B. charakterizuoja teigiamai, o šių aplinkybių neįvertinimas galėjo turėti įtakos parenkant nuteistajam per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone šios apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo vertinti nuteistojo asmenybę išskirtinai teigiamai ir šiuo pagrindu švelninti jam bausmę.
12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo 2020-06-18 nuosprendžiu Ž. B., buvo nuteistas už BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytų smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. Pažymėtina, jog pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jis buvo nuteistas už tai, kad 2020-03-18 sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai D. J.. Minėtu nuosprendžiu jam paskirta subendrinta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau Ž. B. nuolat nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų ir pažeidinėjo probacijos sąlygas, todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020-10-12 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, o 2020-11-01 jis ir vėl nusikalto padarydamas analogišką BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prieš D. J., už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šios aplinkybės akivaizdžiai charakterizuoja nuteistąjį kaip linkusį pažeisti teisės aktų reikalavimus, nesilaikyti visuomenėje priimtų moralės normų. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas ne savarankiškai (savanoriškai) dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir dėl to pradėjo dirbti, o tai padaryti buvo įpareigotas Plungės apylinkės teismo 2020-06-18 nuosprendžiu.
13. Nors pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, o iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, jog nuteistasis mano, kad jo dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įsidarbinimas ir teigiama darbdavio charakteristika galėtų būti pripažintos Ž. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamos bylos aplinkybių visuma tam nesuteikia jokio teisinio pagrindo.
14. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, todėl Ž. B. apeliacinis skundas atmetamas, o Plungės apylinkės teismo 2021-05-05 nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.