Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-23 · Administracinė byla Nr. I3-2536-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-04-23Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-23
Bylos Nr.
I3-2536-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00668-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jovita Einikienė, Jolanta Vėgelienė
Atsakovas
Alplinkos apsaugos departamenstas prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
UAB "Didysis tyrulis"
Kategorijos
  • 12.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. I3-2536-595/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00668-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 14.4.5; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Didysis tyrulis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. AS-19 dalyje, kuria buvo patvirtintas Patikrinimo aktas dėl padidinto mokesčio tarifo taikymo pareiškėjos atžvilgiu (toliau - ir Sprendimas) (b. l. 1-3).

Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. spalio 8 d. – 2019 m. lapkričio 27 d. Aplinkos apsaugos Departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos ir mokesčių kontrolės D. P. Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko UAB „Didysis tyrulis“ mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą ir 2019 m. lapkričio 27 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. PA 80-117. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2018 m. I ketvirtį bendrovė išgavo ir deklaravo 2715 m³ durpių mažiau, nei jų išgavo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MUVGIĮ) 7 straipsnio nuostatas ir vadovaujantis MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi apskaičiavo mokestį didesniu tarifu, dauginant iš koeficiento 10 - 22 980,00 Eur.

Nurodo, kad nesutinka su Patikrinimo akto l dalimi. Paaiškinime Departamentui nurodė, kad mokestį už 1-ąjį ketvirtį užsipajamuoti, deklaruoti ir sumokėti pavėlavo tik 4 dienas ir mokestį sumokėjo niekieno neraginami. O svarbiausia, kad bendras 2018 m. metinis kiekis deklaruotas ir sumokėtas yra teisingai. Tačiau Departamentas į tai neatsižvelgė.

Nurodo, kad dėl įmonės vidaus apskaitos klaidos įmonė 2018 m. I ketvirtį deklaracijos nepateikė. Tačiau pastebėję klaidą, išgautą 2715 m³ durpių kiekį įtraukė, užsipajamavo ir deklaravo ir sumokėjo pateikdami II ketvirčio deklaraciją. Pastebėję klaidą, ją ištaisė pusė metų iki patikrinimo. Todėl mano, kad mokesčių administratorius, šiuo atveju, turėjo į tai atsižvelgti ir taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 139 straipsnio 5 dalį. Mokesčio administratoriaus priskaičiuota padidinto mokesčio suma yra labai didelė, atsižvelgiant į bendrovės išgaunamus durpių kiekius ir įmonės apyvartą, tokią pinigų sumą bendrovė sumoka už visą durpių gavybą net per 2 metus. Akivaizdu, kad ši suma yra neproporcinga padarytai smulkiai klaidai - pažeidimui, kurį bendrovė ištaisė ir valstybė dėl to jokios žalos nepatyrė.

Pažymi, jog teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju nenustatyta, kad UAB „Didysis tyrulis“ būtų tyčia siekusi nuslėpti ir neteisingai deklaruoti išgautas durpių iškasenas bei nesumokėti už jas mokesčių, kad patikrinimo metu nebūta nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi ar neteikimo patikrinimui reikiamos informacijos ir (ar) dokumentų. Be to, UAB „Didysis tyrulis“ niekada anksčiau (įmonė veikia 19 metų) nebuvo taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Todėl pareiškėjos teigimu, teismas turėtų panaikinti taikytą didesnį mokesčio tarifą arba bent jau sumažinti MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą, kad jis atitiktų protingumo kriterijų.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti, prašo skundą atmesti (b. l. 38-44).

Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu buvo tvirtinama tik Patikrinimo akto pirmoji dalis, kuria buvo paskaičiuota mokesčio taikant didesnį tarifą suma. Priimant sprendimą dėl Patikrinimo akto tvirtinimo, Sprendime motyvuotai atsakyta į pareiškėjos pateiktas pastabas dėl Patikrinimo akto.

Nurodo, kad vertinant bendrovės pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad 2018 metų I ketvirtyje buvo išgauta ir nedeklaruota ne mažiau kaip 2715 m³ valstybinių gamtos išteklių (durpių). Bendrovė 2018 m. balandžio 3 d. aktu konstatavo, kad yra išgautas 3000 m valstybinių gamtos išteklių kiekis. Akivaizdu, kad šiuo aktu bendrovė apskaitė faktiškai 2018 metų I ketvirtyje išgautą valstybinių gamtos išteklių kiekį. Pagal įstatymą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Bendrovė 2018 m. I ketvirtyje vykdžiusi valstybinių gamtos išteklių gavybą, bet nepateikusi šio ketvirčio deklaracijos, pažeidė MUVGIĮ 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių reikalavimus. Bendrovė iš viso nepateikė 2018 m. I ketvirčio deklaracijos (nors buvo vykdoma valstybinių gamtos išteklių gavyba). Pažymi, kad 2018 m. I ketvirčio deklaracijos pateikimo terminas pasibaigia 2018 m. gegužės 15 d. Tai yra bendrovei net ir pastebėjus klaidą, buvo pakankamai laiko MUVGIĮ nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti 2018 m. I ketvirtyje išgautus valstybinius gamtos išteklius (durpes). 2018 metų I ketvirčio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracija turėjo būti pateikta ir mokestis sumokėtas iki 2018 m. gegužės 15 d. Teigia, kad pareiškėja turėjo visas sąlygas ir aplinkybes bei pakankamai laiko (43 dienas) tinkamai ir laiku įvykdyti MUVGIĮ numatytas pareigas ir prievoles.

Atsakovo nuomone, pareiškėja tyčia vengdama mokėti mokestį už faktiškai 2018 m. I ketvirtyje išgautus valstybinius gamtos išteklius ir siekdama atidėti šio mokesčio mokėjimą tolimesniam laikotarpiui, 2018 m. I ketvirtyje išgautą valstybinių gamtos išteklių (durpių) kiekį pajamavo 2018 m. balandžio 3 d., kuri yra pirmoji 2018 metų II ketvirčio darbo diena.

Pažymi, kad pareiškėja net ir siekdama, kad jai būtų pritaikyta MAĮ 139 straipsnio 5 dalis, net ir skundo pateikimo metu nėra tinkamai įvykdžiusi mokestinės pareigos bei pateikusi 2018 m. I ketvirčio deklaracijos ir sumokėjusi mokesčio (ir atitinkamai delspinigių) už faktiškai šiuo mokestiniu laikotarpiu išgautą išteklių kiekį.

Priešingai, nei skunde teigia pareiškėja, įmonės direktoriui surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą buvo išaiškinta, kad bendrovė 2018 metų I ketvirtyje išgavusi, tačiau nedeklaravusi valstybinių gamtos išteklių, pažeidė MUVGIĮ nuostatas; kad bendrovė tikslinti (pateikti) 2018 metų I ketvirčio ataskaitą galėjo visą MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį; kad Departamentas, nustatęs MUVGIĮ pažeidimą, privalo imperatyviai taikyti šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankciją, o ją mažinti gali tik teismas, įvertinęs visas aplinkybes.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2020 m. kovo 30 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas tikrindamas pareiškėjos durpių gavybos apskaitą už visus 2018 metus nustatė, kad metinis kiekis yra deklaruotas teisingai. Už 2018 m. I ketvirtį deklaracijos neteikė todėl, kad I ketvirtį naudingų iškasenų išteklių negavo. Aritmetinė klaida buvo padaryta 2017 m. IV ketvirtį. Nurodė, kad klaidai įtakos turėjo tai, kad nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. sirgo įmonės durpių gavybos meistras, kuris pateikdavo išgautus durpių kiekius. Nurodė, kad dėl to, kad pareiškėja 2018 m. I ketvirtį veiklos nevykdė, kadangi žiemos mėnesiais durpių gavyba nevyksta, tai ir deklaracijos neteikė. Deklaraciją pateikė už II ketvirtį, mokestį sumokėjo. Valstybė dėl to žalos nepatyrė. Pareiškėja veiklą vykdo jau 20 metus, kasmet vyksta patikrinimai ir anksčiau niekada nebuvo bausta už tokius pažeidimus. Prašo sumažinti apskaičiuotą 22 980 Eur sumą, kadangi ji pareiškėjai yra nepakeliamai didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. AS-19 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalies, kuriuo patvirtinta mokėtina 22 980 Eur suma, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo šią sprendimo dalį panaikinti arba paskaičiuotą sumą sumažinti.

Byloje nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko UAB „Didysis tyrulis“ mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį teminį patikrinimą už 2018 metus. 2019 m. lapkričio 27 d. Patikrinimo akto Nr. PA-80-117 1 dalimi nustatė, kad pareiškėja paskutinį markšreiderinį planą yra parengusi 2016 m., kuris neapima tikrinamojo laikotarpio, todėl bendrovės išgautų ir deklaruotų valstybinių gamtos išteklių teisingumą vertino pagal bendrovės pateiktus apskaitos duomenis. Buvo nustatyta, kad už 2018 metų I ketvirtį bendrovė išgavo ir nedeklaravo ne mažiau kaip 2715 m³ valstybinių gamtos išteklių (durpių). Buvo nustatyta, kad 2018 m. pradžioje bendrovė savo apskaitoje nurodė turinti 1499 m³ durpių likutį. Per 2018 m. I ketvirtį bendrovė realizavo 4214 m³, t. y. per šį laikotarpį realizuotas valstybinių gamtos išteklių kiekis 2715 m³ didesnis nei bendrovės turėtas valstybinių gamtos išteklių likutis. Bendrovė 2018 m. balandžio 3 d. aktu konstatavo, kad yra išgautas 3000 m³ valstybinių gamtos išteklių kiekis. Nustatė, kad šiuo aktu bendrovė apskaitė faktiškai 2018 m. I ketvirtį išgautą valstybinių išteklių kiekį. Todėl įvertinus 2018 m. I ketvirčio bendrovės apskaitos duomenis ir deklaracijose deklaruotus gamtos išteklių (durpių) kiekius (2018 m. I ketvirčio deklaracija neteikta), nustatė, kad bendrovė 2018 m. I ketvirtyje nedeklaravo ne mažiau kaip 2715 m³ išgautų valstybinių gamtos išteklių. Taigi, pareiškėja 2018 m. I ketvirtyje vykdžiusi valstybinių gamtos išteklių gavybą, bet nepateikusi šio ketvirčio deklaracijos, pažeidė MUVGIĮ 7 straipsnio 1,2, 4 dalių reikalavimus. Todėl pagal MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Taigi, remiantis išdėstytu, bendrovei už nustatytą įstatymo pažeidimą buvo paskaičiuotas 22 980 Eur mokestis (b. l. 77-81).

Pareiškėja 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė D. P. apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriui pastabas/paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad per klaidą išgautą gamtos išteklių kiekį deklaravo mažiau, bet 2018 m. II ketvirtį (balandžio 3 d.) klaidą ištaisė, deklaravo šį kiekį ir sumokėjo mokestį (b. l. 88-89).

Ginčijamu Departamento 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. AS-19 buvo patvirtinta 2019 m. lapkričio 27 d. Patikrinimo akto Nr. PA 80-117 1 dalis ir patvirtintas 22 980 Eur mokestis didesniu tarifu už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį už 2018 metų I ketvirtį (b. l. 84-87).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja 2018 m. I ketvirtį nedeklaravo 2715 m³ valstybinių gamtos išteklių kiekio, kad šį kiekį deklaravo ir sumokėjo mokesčius pateikdama 2018 m. II ketvirčio deklaraciją. Pareiškėja prašo panaikinti sprendimą arba sumažinti apskaičiuotą mokestį didesniu tarifu iki protingos sumos, atsižvelgiant į tai, kad mokestį sumokėjo, valstybei žala nepadaryta, teigia, jog reikia remtis MAĮ 139 straipsnio 5 dalies nuostata. Be to, apskaičiuota mokesčio suma yra per didelė ir neproporcinga esant padarytai klaidai, kuri nedelsiant ištaisyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį“.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Nustatyta, kad pareiškėja turi 2012 m. balandžio 23 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 11p-12 (b. l. 67) bei yra sudariusi Šiaulių apskrities Radviliškio rajono Didžiojo tyrulio telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutartį (b. l. 68-69).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.

Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. 4 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.

Iš Patikrinimo akto matyti, kad mokestis didesniu tarifu už valstybinius gamtos išteklius pareiškėjai apskaičiuotas nustačius faktą, kad pareiškėja už 2018 metų I ketvirtį išgavusi 2715 m³ durpių, šio kiekio neapskaitė ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo, nepateikė deklaracijos. Pareiškėja atsakovui tikrinimo metu nurodė, kad dėl darbuotojų klaidų, ligos buvo neteisingai apskaitytas išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekis, tačiau pastebėjus klaidą, ji buvo ištaisyta, išgautą išteklių kiekį deklaruojant 2018 m. II ketvirtyje ir už jį sumokant mokestį įprastu tarifu. Atsakovas nesutinka su šiais teiginiais, kadangi, kaip matyti iš pareiškėjos 2018 m. balandžio 3 d. akto ši klaida buvo pastebėta 2018 m. balandžio 3 d., tuo tarpu kaip 2018 m. I ketvirčio deklaracijos pateikimo terminas baigiasi 2018 m. gegužės 15 d., tačiau pareiškėja 2018 m. I ketvirčio deklaracijos nepateikė, klaidą ištaisė pateikdama 2018 m. II ketvirčio deklaraciją.

Taigi, Patikrinimo aktu įvertinus faktines aplinkybes buvo konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis. Didesnis mokestis pareiškėjai apskaičiuotas vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata. Tai patvirtinta Departamento Sprendimu.

Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (1 str.). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (2 str.).

Pažymėtina, kad įstatymuose įtvirtinta imperatyvi pareiškėjos pareiga mokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai, kad padarė klaidą, kurią ištaisė, pateiktas paaiškinimas, kad klaida buvo padaryta dėl darbuotojo ligos, bei, kad per 19 veiklos metų įmonė nebuvo padariusi atitinkamo pobūdžio pažeidimų, taip pat tai, kad už visus 2018 metus mokestis yra vis tiek sumokėtas, žala valstybei nepadaryta, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip aplinkybės, pateisinančios deklaracijos neteikimą bei mokesčio nemokėjimą įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, ir tai nelemia Departamento Sprendimo neteisėtumo. Juridinis asmuo turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais, juos žinoti, taikyti savo veikloje, kadangi šie įstatymo reikalavimai yra imperatyvūs, taip pat turi atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys. Įstatymas mokesčio mokėtojui nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą, sumokėjimą ir deklaracijų teikimą.

Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti, pirmiausiai vertinant tai, kad pareiškėja iš viso nepateikė 2018 m. I ketvirčio deklaracijos, nors tą galėjo ir privalėjo padaryti iki 2018 m. gegužės 15 d., kai tuo tarpu klaidą pastebėjo 2018 m. balandžio 3 d., t. y. neįvykdė imperatyvios įstatymu nustatytos pareigos (MUVGIĮ 7 straipsnio 4 dalis). Atsakant į pareiškėjos argumentą, kad neteikė deklaracijos už 2018 m. I ketvirtį, kadangi veiklos žiemos mėnesiais nevykdė, teismas pažymi, kad pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad 2018 m. I ketvirtį durpių gavyba nevyko, 2018 m. balandžio 3 d. aktu pareiškėja nustatė, kad pagamino 3000 m³ durpių kiekį (b. l. 24). Nenustatyta, kad susidariusį 2715 m³ durpių kiekį pareiškėja būtų deklaravusi 2017 m. IV ketvirčio deklaracijoje ir už jį sumokėjusi mokestį, tokių įrodymų pareiškėja nepateikė.

Vertinant suformuotą teismų praktiką, ūkio subjektai privalo mokėti mokesčius laikydamiesi MUVGIĮ įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto mokestinio laikotarpio, o mokesčio sumokėjimas ne tame laikotarpyje kai faktiškai buvo išgauti valstybiniai gamtos ištekliai yra pakankama sąlyga pažeidimo konstatavimui bei MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos taikymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-583-602/2019). Pavėluotas išgautų valstybinių gamtos išteklių kiekio deklaravimas bei mokesčio su delspinigiais sumokėjimas, yra tos aplinkybės, kurios pirmos instancijos teismui sudarė teisines prielaidas, pareiškėją atleisti nuo ženklios jam apskaičiuotos mokesčio dalies, bet nesudarė vados apskaičiuojant mokėtiną mokestį netaikyti MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų“ (LVAT 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-476-438/2018).

Skunde pareiškėja nurodo, kad įvertinus pateiktas aplinkybes, jai yra paskirta neproporcinga pažeidimui, kuris ištaisytas ir nesukėlė jokios žalos, sankcija, kuri turėtų būti sumažinta iki protingos sumos. Nurodo, kad šiuo atveju turi būti taikoma MAĮ 139 straipsnio 5 d.

Visų pirma, teismas pažymi, kad mokesčius už valstybinius gamtos išteklius reglamentuoja MUVGIĮ. Vadovaujantis MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Būtent remiantis šia įstatymo nuostata pareiškėjui esant nustatytam pažeidimui buvo pritaikyta sankcija, - didesnis mokesčio tarifas, taikant padidintą koeficientą 10. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju turi būti taikoma MAĮ 139 straipsnio 5 dalis.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad 100 proc. didesnio mokesčio nustatymas reiškia, kad atitinkama mokesčio suma turi būti didinama būtent šio mokesčio dydžiu (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3-63-3-02318-2015-7).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į minėtą teismų praktiką, daro išvadą, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka 100 proc. didesnio mokesčio nustatymo. Teismas spręsdamas dėl ekonominės sankcijos dydžio nustatymo, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas mokestį sumokėjo, nenustatyta, kad būtų padaryta konkreti žala valstybei, anksčiau pareiškėja neturėjo tokio pobūdžio pažeidimų, nenustatyta, kad būtų turėjusi tikslą gauti kažkokią mokestinę naudą. Kaip nurodė pareiškėjas, mokesčių deklaracija buvo nepateikta dėl žmogiškos klaidos, pateikė duomenis, kad darbuotojas atsakingas už gamtos išteklių kiekių pateikimą nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. turėjo nedarbingumą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas, pakeičiant ginčijamą Departamento sprendimą ir sumažinant apskaičiuotą mokestį – 22 980 eurų mokestį sumažinant iki 2298 euro (MUVGIĮ 1 priedas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Didysis tyrulis“ skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. Nr. AS-19 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, t. y. apskaičiuotą 22 980 eurų mokestį sumažinti iki 2298 euro.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėVita ValeckaitėJolanta Vėgelienė