Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1645-950/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-19
Bylos Nr.: e2S-1645-950/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01138-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Ridikas
Atsakovas: B. Ž.
Ieškovas: G. Š., E. Š.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1645-950/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01138-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.2.6.10; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-15248-1077/2024, pagal atsakovės B. Ž. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi priteistos sumos išdėstymo, pateiktą civilinėje byloje pagal ieškovų G. Š. ir E. Š. ieškinį atsakovei B. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Naujininkų ūkis“ ir J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-443-1077/2024, ieškovų G. Š. ir E. Š. (toliau kartu – ieškovai) ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovę B. Ž. (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai uždėtą aklę nuotekų vamzdyne atsakovei nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat iš atsakovės priteisė ieškovui G. Š. 500 Eur neturtinę žalą. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas – lygiomis dalimis ieškovams iš atsakovės priteisė 6 287,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 3 143,80 Eur kiekvienam, valstybei iš atsakovės priteisė 86,32 Eur dydžio išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu.

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1097-981/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą patikslino ir iš dalies pakeitė – įpareigojo atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai uždėtą aklę nuotekų vamzdyne atsakovei nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), ir užtikrinti po vamzdžio aklės pašalinimo tinkamą nuotekų vamzdyno veikimą bute, adresu: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu – atstatyti (duomenys neskelbtini), nuotekų vamzdyną nuo sujungimo, esančio (duomenys neskelbtini), iki atsakovei priklausančioje patalpoje esančio nuotekų vamzdyno išmontavimo buvusią padėtį; pripažino ieškovams (bei ieškovų pasitelktiems asmenims) teisę patekti į patalpą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią atsakovei, pasisamdžius nepriklausomą specialistą, kuris atliktų vamzdžio aklės panaikinimą iš nuotekų vamzdyno patalpoje, adresu: (duomenys neskelbtini), bei užtikrintų bute, adresu: (duomenys neskelbtini), tinkamą vandentiekio veikimą tokiu būdu – atstatytų į buvusią padėtį (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdyną nuo sujungimo, esančio (duomenys neskelbtini), iki atsakovei priklausančioje patalpoje esančio nuotekų vamzdyno, išieškant iš atsakovės ieškovų patirtas išlaidas už nepriklausomo subjekto atliktus darbus pašalinant vamzdžio aklę bei užtikrinant bendrojo nuotekų vamzdyno veikimą bute, adresu: (duomenys neskelbtini), atstatant jį į buvusią padėtį. Priteisė ieškovui E. Š. iš atsakovės 1 309 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

3. Atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. birželio 27 d. pateikė prašymą (reg. Nr. DOK-99365) išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties vykdymą 3 metams, nustatant, kad atsakovė visą 8 096,60 Eur sumą ieškovams sumokės tokia tvarka:

- G. Š. 3 643,80 Eur sumokės tokiomis įmokomis: 143,80 Eur iki 2024 m. liepos 15 d., likę mokėjimai lygiomis dalimis po 100 Eur periodiniais mokėjimais, mokėjimus atliekant iki kiekvieno mėnesio 15 d. iki bus sumokėta visa 3 643,80 Eur suma;

- E. Š. 4 452,80 Eur sumokės tokiomis įmokomis: 252,80 Eur sumokės iki 2024 m. liepos 15 d., likę mokėjimai lygiomis dalimis po 120 Eur periodiniais mokėjimais, mokėjimus atliekant iki kiekvieno mėnesio 15 d. iki bus sumokėta visa 4 452,80 Eur suma.

Šalies argumentai

4. Prašyme nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties negali iš karto sumokėti visos teismų priteistos sumos. Atsakovė gauna darbo užmokestį ir pensiją – 1 948,12 Eur, tačiau dėl jos sveikatos būklės ir didelio nedarbingumo tikėtina, jog ji gaus tik pensiją, kitų pajamų atsakovė negauna. Turimo nekilnojamojo turto greitai realizuoti negali, turimame bute pati gyvena.

Atsiliepimas

5. Ieškovas G. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovė prašymą (reg. Nr. DOK-108929), kuriame nurodė, kad su tokiu prašymu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nors atsakovė savo turtinę padėti įvardijo kaip sunkią, tačiau iš atsakovės pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ji turi 12 nekilnojamojo turto objektų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad išvis ketino ir bandė parduoti turimą nekilnojamąjį turtą. Teiginiai, jog jos turimas nekilnojamasis turtas yra nedidelės vertės, taip pat yra nepagrįsti, vien turto, kuris priklauso išimtinai tik atsakovei (butas, negyvenamoji patalpa (vaistinė) bei žemės sklypas su gyvenamuoju namu, garažu ir ūkiniu pastatu), pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis vertė 2024 m. sausio 4 d. buvo 254 900 Eur. Pagal viešai skelbiamus VĮ Registrų centro duomenis nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise (6 žemės sklypai), bendra vidutinė rinkos vertė yra 30 145 Eur ir atsakovės dalį šioje bendroje sumoje sudarytų apie 6 665 Eur. Atsakovės kiekvieną mėnesį gaunamų piniginių lėšų sumų dydžiai patvirtina, kad ji gali atsiskaityti su ieškovais žymiai anksčiau, o ne per 3 metus mokėdama tik nedideles piniginių lėšų sumas. Ieškovo nuomone, atsakovė tokiu prašymu tik siekia vilkinti teismo sprendimų įvykdymą. Tai patvirtina ir aplinkybės, jog atsakovė nutyli apie tai, jog ji gauna papildomų pajamų iš nekilnojamojo turto (vaistinės) nuomos

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė, priteisė ieškovui G. Š. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas pažymėjo, kad iš atsakovės pateiktų duomenų negali įsitikinti, jog atsakovės turtinė padėtis būtų prasta: atsakovės nurodytos gaunamos kiekvieną mėnesį pajamos sudaro apie 1 948,13 Eur, atsakovė taip pat turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Teismui nebuvo pateikta duomenų apie atsakovės turimus įsipareigojimus ir konkretiems atsakovės poreikiams skiriamas lėšas, kurie leistų spręsti, kad, kaip teigia atsakovė, jos gaunamų pajamų pakanka tik išgyventi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovės kiekvieną mėnesį gaunamų piniginių lėšų sumų dydžiai, VĮ Registrų centro nurodoma atsakovei priklausančių nekilnojamojo turto objektų vidutinė rinkos vertė patvirtina, kad atsakovė gali atsiskaityti su ieškovais anksčiau nei per 36 mėnesius.

8. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo perspektyvas ateityje, teismas padarė išvadą, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai.

9. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog būtų sumokėjusi ieškovams bent dalį teismo sprendimu priteistų sumų.

10. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jas ieškovui G. Š. priteisė iš atsakovės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė B. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl priteistų sumų išdėstymo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir neišlaikė išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros. Iš gaunamų pajamų, o realiausia – tik pensijos, atsakovė privalo išgyventi. Patiriamos privalomos ir būtinos išlaidos išeikvoja didžiąją dalį atsakovės pajamų, todėl sumokėti visą priteistą sumą ji neturi jokių galimybių ir teismo sprendimo vykdymas turėtų būti išdėstytas.

12.2. Teismas neįvertino to, jog atsakovės finansinė padėtis ateityje nepagerės, nes ji yra pensininkė, serga, todėl vykdyti sprendimą gali tik iš savo gaunamos pensijos, kuri yra apie 1 300 Eur. Taip pat neįvertino ir to, jog iš turimo nekilnojamojo turto atsakovė turi tik butą, kuriame ji gyvena, ir ginčo negyvenamąją patalpą, kurios tokios būklės kokia ji yra dabar parduoti negalima vien dėl to, kad negalima patvirtinti, kad nėra teisinių ginčų dėl šio turto, o kitas turtas – sodyba ir žemės sklypai negali būti perduoti ar kitaip greitai realizuoti, nes tam būtinas laikas. Teismas neįvertino ir atsakovės ilgalaikio nedarbingumo, kas patvirtina, jog atsakovė negalės ilgiau dirbti ir gauti pajamas. Be to, teismas visiškai nepasisakė ir dėl pateikto atsakovės banko sąskaitos išrašo ir jame nurodyto piniginių lėšų likučio.

Atsiliepimas

13. Ieškovas G. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Atsakovės veiksmai, kuomet ji ignoravo tiek būsimų teismo procesinių sprendimų vykdymo privalomumą, tiek atitinkamai kitos šalies teisėtus lūkesčius, suteikė prioritetą vien tik savo asmeninių interesų patenkinimui, sudarydama mokestinės nepriemokos sutartį su valstybe, reiškia, kad ji savo teise prašyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą naudojosi ne pagal paskirtį, t. y. ji nesiekia išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, o vien tik siekia savo vienos asmeninių interesų patenkinimo. Todėl atsakovės prašymas išdėstyti teismo procesinių sprendimų vykdymą, vadovaujantis aplinkybe, kad ji yra skolinga ne tik ieškovams, bet ir kitam asmeniui, negali būti tenkinamas.

13.2. Jeigu atsakovė iš tikrųjų ieškotų galimybės išlaikyti išieškotojų ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, tuomet ji savo įsipareigojimus siūlytų įvykdyti gerokai anksčiau, o ne per jos nurodomą 36 mėnesių terminą. Be to, atsakovė ir toliau nuslepia nuo teismo duomenis apie iš nekilnojamojo turto (vaistinės) nuomos gaunamas pajamas.

13.3. Atsakovės teiginiai, kad jos pajamos ateityje mažės, kadangi ji, tikėtina, neteks darbo, dėl ko atitinkamai jos pajamas sudarys tik senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka, tik patvirtina, jog nėra ir prasmės išdėstyti teismų procesinių sprendimų vykdymo, nes išdėstyti teismų procesiniai sprendimai nebus įvykdyti dėl piniginių lėšų trūkumo.

13.4. Jeigu atsakovė nenori, kad jai priklausantis turtas būtų parduodamas, tuomet ji gali šį turtą įkeisti ir gauti paskolą tam, jog atsiskaitytų su ieškovais, o pačią paskolą kreditoriui grąžins tokiomis dalimis, kurių mokėjimas jai bus priimtinas pagal paskolos sutartį. Nors atsakovė nurodo, kad perleisti nekilnojamojo turto negali ir dėl to, jog jis yra areštuotas, tačiau ne visi atsakovei priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra areštuoti.

13.5. Atsakovės samprotavimai, kad ji gali patirti praradimų, susijusių su operatyviu turto pardavimu, negali būti pagrindu išdėstyti nurodytų teismų procesinių sprendimų vykdymo, nes tai, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nėra priežastis, kuri galėtų būti pagrindu atidėti teismo sprendimo vykdymą, siekiant palikti skolininkui jo turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai bei išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

15. Atsakovė B. Ž. kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2024 m. kovo 25 d. mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08) 327-20713, 2024 m. liepos 25 d. pranešimo apie mokėtinas palūkanas ir 2024 m. liepos 29 d. Turto arešto aktų registro išrašo kopijas. Šiais papildomais įrodymais grindžia savo sunkią padėtį ir būtinumą byloje tenkinti jos prašymą dėl teismo sprendimų vykdymo išdėstymo.

16. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais ir nenustatęs išimtinių 16 punkte nurodytų aplinkybių, sprendžia šių įrodymų prie bylos neprijungti, nes jie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl sprendimų vykdymo išdėstymo. Tai, kad Turto areštų akto registro išrašo data yra vėlesnė nei šioje byloje priimta skundžiama teismo nutartis, nereiškia, jog šis išrašas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes išraše nurodytiems nekilnojamojo turto objektams areštas taikomas jau nuo 2024 m. gegužės 27 d.

Dėl ginčo esmės

18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas išdėstyti teismo sprendimų vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018).

20. Apeliantė pirmosios instancijos teisme prašė išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo iš jos ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų dalį (7 596,60 Eur) bei ieškovui G. Š. neturtinę žalą (500 Eur) 36 mėnesių laikotarpiui. Prašymą grindė savo sunkia materialine padėtimi ir sveikatos būkle, dėl kurios galimai ateityje neteks darbo, kas taip pat įtakos sumažėjusias pajamas, taip pat tuo, jog negali pakankamai greitai realizuoti turimo nekilnojamojo turto.

21. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą atmetė tuo pagrindu, jog iš atsakovės pateiktų duomenų negalėjo įsitikinti, kad atsakovės turtinė padėtis būtų tokia prasta, jog būtų pagrindas jį tenkinti.

22. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės savo nesutikimo motyvus sieja su tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepakankamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas be to, kad, anot jos, netinkamai įvertino byloje jos pateiktus įrodymus, bet taip pat turėjo įvertinti, ko nepadarė, ir atsakovės sveikatos būklę, kuri įtakos ateityje jos galimai sumažėsiančias pajamas, ilgalaikį nedarbingumą, taip pat banko sąskaitos išrašą ir jame nurodytas jos turimų lėšų sumas.

23. Iš byloje esančių su prašymu dėl išdėstymo atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė šiuos duomenis apie savo gaunamas pajamas: uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 25 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 0264, iš kurios matyti, kad per laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. vidutiniškai per mėnesį gaudavo 574,99 Eur dydžio atlyginimą; duomenis iš Sodros apie laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. atsakovei išmokėtas išmokas, kuris patvirtina, jog minėtu laikotarpiu atsakovės gaunamas išmokas (vienišo asmens, senatvės pensijos ir ligos) per mėnesį vidutiniškai sudarė 1 326,10 Eur. Taip pat duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 6 žemės sklypai, atsakovei priklausantys dalinės nuosavybės teise, bei butas, negyvenamoji patalpa (vaistinė) ir žemės sklypas, kuriame yra pastatai (vienbutis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir garažas), ir banko sąskaitos išrašą, kuris rodo, jog 2024 m. birželio 24 d. atsakovės banko sąskaitos likutį sudarė 179,48 Eur.

24. Klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą, tačiau savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą dalimis, turi įrodyti to prašantis asmuo, nes rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent apeliantei teko pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis ji sieja teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindą, tačiau, kaip tą pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, apeliantė to nepadarė.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui pateikti apeliantės įrodymai nebuvo pakankami konstatuoti jos sunkią turtinę padėtį ir tai, kad ji neturi galimybių sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, jog būtų pagrindas tenkinti jos prašymą dėl sprendimo ir nutarties išdėstymo, pvz., atsakovė duomenis apie turimus įsipareigojimus valstybei pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, nors turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui; pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame tik atsispindi vienos dienos sąskaitos likutis; nepateikė duomenų apie turimas transporto priemones, nors apeliacinės instancijos teismui patikrinus VĮ „Regitra“ duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad atsakovei taip pat priklauso ir viena transporto priemonė; taip pat nepateikė duomenų apie turimas išlaidas, iš kurių būtų galima nustatyti, ar prašoma išdėstyti mėnesinė suma yra pagrįsta.

26. Pažymėtina, kad sprendimo (šiuo atveju – ir nutarties) įvykdymo išdėstymo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo procesinį sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.

27. Nors apeliantė tiek prašyme dėl sprendimo ir nutarties išdėstymo, tiek atskirajame skunde teigia, jog dėl savo sveikatos būklės gali netekti darbo ir dėl to jos gaunamos pajamos sumažės, dėl ko pasunkės jos materialinės padėtis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikto medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, jog atsakovės sveikatos būklė ryškiai pablogėjo 2023 m. lapkričio mėn., t. y. prieš metus laiko, tačiau patikrinus Sodros duomenis apie atsakovei mokamas išmokas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad atsakovė iki šiol dirba UAB (duomenys neskelbtini). Be to, iš minėtų duomenų taip pat matyti, jog 2024 m. liepos–spalio mėn. atsakovei nebuvo skaičiuojamos nedarbingumo išmokos ir per šį laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei mokėtinų sumų, nuo kurių buvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, dydžiai tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovė, jei ir turėjo nedarbingumo laikotarpių, tai jie buvo trumpalaikiai.

28. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai interpretavo jos prašyme išdėstytas faktines aplinkybes, t. y. netinkamai įvertino įrodymus. Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Vien tai, kad teismo priimtos išvados neatitinka atsakovės nuomonės dėl to, ką konkrečiai su jos prašymu pateikti duomenys įrodo, dar nereiškia, kad sprendžiant atsakovės prašymo pagrįstumą byloje buvę įrodymai ir prašyme nurodytos aplinkybės buvo įvertinos netinkamai.

29. Išnagrinėjus civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus skundžiamoje nutartyje padarytas teismo išvadas, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas nutartyje išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, kitus įrodymus, kurių visumą įvertinęs tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė teisingas išvadas dėl atsakovės prašymo išdėstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas ir neturtinę žalą nepagrįstumo, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

30. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė CPK 284 straipsnio nuostatas, nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu nenukrypo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

33. Atmestus atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovas G. Š., kurio bylinėjimosi išlaidas sudaro 780 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, ieškovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024 m. rugsėjo 6 d. Nr. DOK-20073). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto dydžio, spręstina šią sumą priteisti ieškovui G. Š. iš apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui G. Š. (G. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 780 (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Ridikas