- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1131-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- G. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3 172,67 Eur skolą, 921,34 Eur metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 145,94 Eur delspinigius, 43,80 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas už 3 172,67 Eur sumą nuo 2018-02-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Mogo LT“ ir atsakovė sudarė lizingo sutartį, pagal kurią atsakovei suteikta teisė naudoti ir išsipirkti transporto priemonę „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lizingo sutartis buvo nutraukta ir pradiniam kreditoriui grąžinta transporto priemonė. Pardavus transporto priemonę atsakovė liko skolinga pradiniam kreditoriui 3 172,67 Eur. Pradinis kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU, o šis reikalavimo teisę perleido „PlusPlus Capital“ AS, kuriai Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi pradinis kreditorius pardavė minėtą transporto priemonę už mažesnę kainą, negu jos vertė, todėl jos įsiskolinimas pradiniam kreditoriui buvo padengtas per maža dalimi. Teigia, kad pradinis kreditorius privalėjo dėti visas pastangas, kad transporto priemonė būtų parduota už įmanomai didžiausią kainą. Atsakovė teigia, kad nesutinka mokėti ieškovo reikalaujamos sumos, ji privalo būti sumažinta. Taip pat nesutinka su apskaičiuotų palūkanų bei delspinigių dydžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 3 172,67 Eur skolos, 759,88 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 43,80 proc. dydžio palūkanas už 2 580,63 Eur sumą nuo 2018-02-28 iki prievolių pagal lizingo sutartį visiško įvykdymo, 145,94 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 882,55 Eur) nuo 2018-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė valstybei iš atsakovės 3,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad 2016-08-23 pradinis kreditorius UAB „Mogo LT“ ir atsakovė sudarė lizingo sutartį Nr. L23082016/0040, pagal kurią atsakovei suteikta teisė naudotis ir išsipirkti transporto priemonę „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė vėlavo mokėti įmokas. Ieškovas nuo 2017-06-30 nutraukė lizingo sutartį su atsakove ir pranešė, kad numato parduoti lizingo dalyką. UAB „Mogo LT“ atsakovės naudotą automobilį pardavė už 1 950 Eur ir pasiūlė atsakovei sumokėti sutartyje numatytas netesybas, taip pat sumokėti netesybas viršijančią kompensaciją, kurią sumokėjus, UAB „Mogo LT“ būtų grąžintas į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo gavėja būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Bendra tokių neįvykdytų prievolių suma - 5 122,67 Eur. Lizingo davėjui pardavus lizingo dalyką, ši suma sumažėjo 1 950 Eur (pardavimo kaina) ir liko 3 172,67 Eur. Automobilio tikroji rinkos kaina nustatoma jį parduodant. Atsakovė įsigijo automobilį be žymesnių defektų. Lizingo davėjui grąžintas automobilis turėjo rimtų defektų, buvo paveiktas korozijos. Tokio automobilio neįmanoma parduoti už kainą, artimą pirkimo kainai, kokios pageidautų atsakovė. Atsakovė turėjo galimybę išpirkti jai perduotą naudotis ir valdyti transporto priemonę, pati ieškoti turto pirkėjų, siūlyti geresnes turto pardavimo sąlygas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad teikė ieškovui tokio pobūdžio pasiūlymus. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės argumentai apie pernelyg mažą turto pardavimo kainą neturi įtakos šios bylos išsprendimui. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas realiai galėjo patirti mažesnius nuostolius, tad atsakovė turi prievolę juos atlyginti.
6. Ieškovas pagrįstai, remdamasis lizingo sutarties 14.7. p. nuostatomis, turto pardavimo nuostolius apskaičiavo kaip lizinguoto turto likutinės vertės ir realizuoto turto vertės skirtumą bei pridėjo kitus paminėtame sutarties punkte numatytus nuostolius, susijusius su lizingo sutarties nutraukimu prieš terminą. Todėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 5 122,67 Eur. Taip pat ieškovas reikalavo iš atsakovės 43,80 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Dalį šių palūkanų ieškovas prašė priteisti tvirta pinigų suma (iki ieškinio surašymo dienos už 242 dienas). Nurodyto dydžio palūkanas ieškovas skaičiuoja nuo 3 172,67 Eur, t. y. sumos, kuri lieka iš visų neįvykdytų atsakovės prievolių atėmus lizingo dalyko pardavimo kainą. Toks palūkanų skaičiavimas nepagrįstas. Pagal pradinių šalių sudarytos sutarties nuostatas palūkanos mokamos tik už neišmokėtą lizingo sumą. Ši suma lygi nesumokėtos finansavimo dalies, nurodytos UAB „Mogo LT“ pranešime - 4 530,63 Eur ir parduoto lizingo dalyko kainos (1 950 Eur) skirtumui, tai yra 2 580,63 Eur. Tad teismas ieškovo reikalaujamas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas priteisė tik už 2 580,63 Eur sumą nuo lizingo sutarties nutraukimo dienos iki visiško prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymo. Teismas nurodė, kad už vėlesnį po ieškinio surašymo laikotarpį atsakovė privalės mokėti ieškovui 43,80 proc. palūkanas už 2 580,63 Eur sumą nuo 2018-02-28 iki prievolių pagal lizingo sutartį visiško įvykdymo. Ieškovas iš atsakovės reikalauja 145,94 Eur delspinigių pagal sutarties 13.2 p. nuostatas (0,05 proc. už kiekvieną uždelstą 3 172,67 Eur sumos mokėjimo dieną). Kadangi lizingo sutarties šalys dėl delspinigių susitarė raštu, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 145,94 Eur delspinigius. Ieškovas taip pat reikalauja iš atsakovės 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos negali būti priteistos už delspinigius. Teismas sprendė, kad byla išspręsta ieškovo naudai, nedidelė mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų korekcija neturi įtakos patenkintų ir pareikštų reikalavimų proporcijai, todėl teismas ieškovui priteisė 95 Eur žyminį mokestį iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą:
7.1. teismo sprendimą dalyje, kurioje nutarta priteisti ieškovui iš atsakovės 3 172,67 Eur skolą, pakeisti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovės 1 444,75 Eur skolą;
7.2. teismo sprendimą dalyje, kurioje nutarta priteisti ieškovui iš atsakovės 759,88 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, nuo 2017-06-30 iki 2018-02-28, pakeisti ir priteisti ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų nuo skolos 1 444,75 Eur, skaičiuojant nuo automobilio pridavimo 2017-06-30 lizingo davėjui dienos iki kreipimosi į teismą dienos 2018-02-27, t. y. 47,89 Eur;
7.3. teismo sprendimą dalyje, kurioje nutarta priteisti ieškovui iš atsakovės 43,80 proc. dydžio palūkanas už 2 580,63 Eur sumą nuo 2018-02-28 iki prievolių pagal lizingo sutartį visiško įvykdymo, pakeisti ir priteisti ieškovui iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą - 5 882,55 Eur pakeisti ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-02-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
7.4. teismo sprendimą dalyje, kurioje nutarta priteisti ieškovui iš atsakovės 145,94 Eur delspinigius, pakeisti ir priteisti ieškovui iš atsakovės delspinigius, atitinkančius kasacinio teismo rekomendacijų panašioje bylose;
Šalies argumentai
7.5. atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų paskirstyti tarp ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas.
8. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl lizingo sutarties nutraukimo ir padarė išvadą, kad ieškovas nutraukė lizingo sutartį, nes atsakovė vėlavo mokėti įmokas. Atsakovė perdavė transporto priemonę lizingo davėjui 2017-06-30. Lizingo davėjo atstovas apžiūrėjo atsakovės transporto priemonę, užpildė Transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktą. Apžiūrėta transporto priemonė buvo įkainota 3 150 Eur. Tokiu būdu lizingo sutartis vienašališkai buvo nutraukta atsakovės iniciatyva. Teismo teigimu, nutraukus lizingo sutartį ir lizingo davėjui pardavus lizingo dalyką už 1 950 Eur, atsakovei kilo prievolė sumokėti negrąžintą lizingo dalyko finansavimo dalį- 3 172,67 Eur. Atsakovė nesutinka dėl skolos dydžio apskaičiavimo. Lizingo davėjas finansavo 4 350 Eur automobilio pirkimą iš pardavėjo. Atsakovė lizingo davėjui pagal grafiką yra sumokėjusi 1 661,94 Eur. 2017-06-30 atsakovei grąžinus automobilį lizingo davėjui, šis įkainojo automobilį 3 150 Eur. Automobilis buvo techniškai tvarkingas ir galėjo būti parduotas už didesnę kainą nei 3 150 Eur.
9. Lizingo davėjas 2017 m. liepos mėnesį automobilių internetinėje pardavimo svetainėje „Autoplius.lt“ patalpino skelbimą apie šio automobilio pardavimą, kuriame nurodė pardavimo kainą – 3 200 Eur. 2017-09-06 lizingo davėjas pranešė atsakovei, kad 2017-09-04 automobilis buvo parduotas už 1 950 Eur. Lizingo davėjas turėtų būti atsakingas už tai, kad nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad automobilis būtų parduotas už ne mažesnę nei 3 150 Eur kainą. Jeigu automobilis būtų parduotas nors už 3 150 Eur, tai atsakovės skola lizingo davėjui sudarytų 1 380,49 Eur (arba 1 590,55 Eur atėmus sumokėtą iki 2017-06-30 fiksuotą įmokos dalį- 145,80 Eur). Lizingo davėjas sumokėjo už transporto priemonę 4 350 Eur; atsakovė sumokėjo lizingo gavėjui 1 444,75 Eur; automobilio vertė 2017-06-30 perdavimo dieną buvo nustatyta 3 150 Eur. Lizingo davėjas gavo 1 444,75 Eur iš atsakovės bei automobilį, kurio vertė 3 150 Eur. Tokiu būdu lizingo davėjas gavo 4 811, 94 Eur, t. y. grąžino sumokėtą automobilio pardavėjui pinigų sumą – 4 350 Eur bei papildomai per 9 mėnesius gavo - 461,94 Eur, kas sudaro 14,16 proc. dydžio metinių palūkanų.
10. Lizingo davėjas, sudarydamas sandorį, veikė kaip šios srities profesionalas, turintis pakankamai ekonomių, finansinių ir teisinių žinių bei aiškiai suvokiantis, jog sudaro rizikingą sandorį, nes atsakovės pagrindines pajamas tuo metu sudarė 281 Eur pensija. Lizingo davėjas turėjo įvertinti jos finansines galimybes mokėti kas mėnesį po 184,66 Eur ir atsisakyti finansuoti automobilio pirkimo sandorį. Atsakovė yra pensininkė, ji neturi atitinkamų teisinių ir finansinių žinių, kad galėtų suprasti lizingo sutarties sąlygas ir esmę, be to ji pasirašė iš anksto lizingo gavėjo parengtą standartinę lizingo sutartį prisijungimo būdu ir buvo šios sutarties „silpnesne“ puse. UAB „Mogo LT“ 2017-02-28 perleido reikalavimo teisę į klientės G. K. 3 172,67 Eur skolą. Kai atsakovė dar mokėjo pagal grafiką lizingo davėjui įmokas, lizingo davėjas, nepranešdamas atsakovei, sudarė skolos perleidimo sutartį su Risk Management Services, kuris perleido reikalavimo teisę. Visi kreditoriai elgėsi nesąžiningai, nes jau 2017-03-01 tiek lizingo davėjas, tiek kreditorius Risk Management Service, tiek ieškovas žinojo kokio dydžio reikalavimo teisė bus perleista, tačiau toks skolos perleidimo dydis paaiškėjo tik 2017-09-04, pardavus automobilį už 1 950 Eur. Apeliantė nesutinka su teismo išsakyta pozicija, kad ne lizingo davėjas, o pati atsakovė turėjo ieškoti grąžintam automobiliui pirkėjų bei siūlyti geresnes turto pardavimo sąlygas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad teikė lizingo davėjui tokio pobūdžio pasiūlymus. Teismas visiškai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad lizingo davėjas po atsakovės automobilio perdavimo nutraukė bendradarbiavimą su atsakove.
11. Lizingo davėjas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad atsakovė turėjo ekonominių sunkumų, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikė neapdairiai, neturėjo derybų patirties, nes negalėjo suprasti lizingo sutarties sąlygų esmės ir neprotingai didelių metinių palūkanų, delspinigių bei bendrų sutarties išlaidų. Automobilio techninė būklė tiek sutarties sudarymo dieną, tiek automobilio pridavimo lizingo davėjui dieną buvo panaši, išskyrus nežymų nusidėvėjimą. Automobilio kėbulas sutarties sudarymo dieną jau buvo paveiktas korozijos. 2017-06-30 priėmimo-perdavimo akte nurodyti nežymūs automobilio defektai jau egzistavo 2016-08-23 sutarties sudarymo dieną. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir nepagrįstai pasisakė, kad grąžintas automobilis turėjo rimtų defektų. Teismo teigimu - rinkos sąlygos nulėmė ieškovo patirtų nuostolių dėl lizingo sutarties nutraukimo dydį - 5 122,67 Eur. Teismas neįvertino, jog iš 5 122,67 Eur turėtų būti atimta automobilio vertė, nustatyta perdavimo dieną - 3 150 Eur, arba net automobilio pardavimo kaina - 1 950 Eur. Teismas netinkamai nustatė procesinių palūkanų bazę - 5 882,55 Eur.
12. Teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl 43,80 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo. Tiek ieškovas, tiek teismas netinkamai taiko CK 6.872 straipsnio 2 dalį. Mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos iki sutarties pasibaigimo, o įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutartis buvo nutraukta 2017-06-30, kai apeliantė perdavė automobilį lizingo davėjui ir nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamos ne mokėjimo (pelno), o kompensuojamosios palūkanos. Teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 43,80 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 2 580,63 Eur sumos, nesumažino palūkanų, peraugusių į lupikavimą, dydžio ir priteisė ieškovui iš atsakovės nepagrįstai dideles mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Lizingo tipinėje sutartyje palūkanos buvo nustatytos lizingo davėjo nuožiūra. Atsakovė, sudarydama sandorį, nebuvo tinkamai informuota apie lizingo sutarties sąlygas bei tokio dydžio metinę palūkanų normą. Akivaizdu, kad tokio dydžio palūkanos neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams ir vadinamos „lupikavimu“.
13. Ieškovas savo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo grindžia tuo, kad sutarties 13.2 p. numatyta, jog lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokėjimų lizingo gavėjas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Lizingo sutartis buvo nutraukta nuo 2017-06-30 ir nuo tos dienos negalioja, todėl nuo sutarties nutraukimo dienos atsakovei atsirado prievolė mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas priteisė 0,05 proc. dydžio netesybas už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 18,25 proc. per metus.
Atsiliepimas
14. Ieškovas „PlusPlus Capital“ AS pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė turi įrodyti, kad transporto priemonė buvo parduota už žemesnę, negu rinkos kainą. Transporto priemonės pardavimą organizavo ne ieškovas, o UAB „Mogo LT“, ieškovas gali teismui pateikti tik tuos įrodymus, kurie buvo gauti iš pirminio kreditoriaus. Iš pirminio kreditoriaus ieškovas gavo transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame nurodyti transporto priemonės defektai, kurie turėjo įtakos transporto priemonės pardavimo kainai (transporto priemonė turėjo daug kėbulo defektų, greičio dėžė dirbo netvarkingai, tekėjo tepalai, neveikė garso ir vaizdo įranga). Taip pat ieškovas pateikė pradinio kreditoriaus darytas automobilio transporto priemonės nuotraukas, kurias galima palyginti ir pamatyti transporto priemonės būklę. Pradinis kreditorius informavo ieškovą, kad automobiliu naudojosi ne atsakovė, o jos anūkas ir transporto priemonės būklė buvo prasta. Įvertinus atsakovės amžių ir aplinkybę, kad ji yra pensininkė, atsakovė turėjo suprasti lizingo sutarties esmę ir pasekmes. Atsakovės atstovo argumentas, kad ji pasirašydama nesuprato lizingo sutarties sąlygų ir esmės ir pasirašė iš anksto pasirašytą lizingo davėjo sutartį prisijungimo būdu, vertintinas kaip didelis neatsargumas ir nerūpestingumas, neveikimas kaip apdairaus asmens, kas nesudaro pagrindo išvadai, jog ji ginčo sutartį sudarė suklydusi.
15. Reikalavimo perleidimo sutartys yra periodinės, kuriose numatyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu perdavėjas periodiškai parduoda, o perėmėjas privalo pirkti reikalavimų portfelius, kurie priklauso perdavėjui ir yra perdavėjo komercinės veiklos, vykdomos su fiziniais asmenimis, rezultatas, Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovės skola buvo faktiškai perleista „PlusPlus Capital“ AS pasirašant 2017-11-14 Priedą Nr. 9 prie Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 2017/03/01. Ieškovas nesutinka su atsakovės atstovo pateiktas argumentais apie mokėjimo palūkanas ir delspinigius. Ieškovo reikalavimas priteisti pelno ir kompensacines palūkanas yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
17. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – internetinės svetainės www.autoplius.lt skelbimą apie parduodamą automobilį ir prašo šį rašytinį įrodymą prijungti prie bylos. Ieškovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą yra pridėjęs automobilio apžiūros aktą, transporto priemonės nuotraukas (nuotraukas, darytas sutarties sudarymo metu ir nuotraukas, darytas transporto priemonės grąžinimo metu), 2017-09-04 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir el. laiško kopiją ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kadangi byloje yra kilęs ginčas dėl automobilio VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, apeliantė nesutinka su parduotos transporto priemonės kaina, šalių pateikti nauji įrodymai yra susiję su transporto priemonės vertės įrodinėjimu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas apeliantės ir ieškovo teikiamus naujus įrodymus priimti ir prijungti prie bylos.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Mogo LT“ ir atsakovė 2016-08-23 sudarė lizingo sutartį Nr. L23082016/0040, pagal kurią atsakovei suteikta teisė naudotis ir išsipirkti transporto priemonę „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo mokėti šalių suderintuose grafikuose numatytas įmokas. Perdavęs šį turtą atsakovei valdyti ir naudotis juo, UAB „Mogo LT“ įsipareigojo atsakovei įvykužius visas lizingo sutarčių sąlygas perleisti turtą jos nuosavybėn (Sutarties 2.1.2. p., 12.4. p.). Ieškovas nuo 2017-06-30, remdamasis lizingo sutarties 14.3.1. p., nutraukė lizingo sutartį su atsakove ir pranešė, kad numato parduoti lizingo dalyką. UAB „Mogo LT“ atsakovės naudotą automobilį pardavė už 1 950 Eur ir pasiūlė atsakovei įvykdyti likusias iš lizingo sutarties 14.4., 14.7. p. kylančias prievoles: sumokėti sutarties 13.5. p. numatytas netesybas, taip pat sumokėti netesybas viršijančią kompensaciją, kurią sumokėjus, UAB „Mogo LT“ būtų grąžintas į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo gavėja būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. UAB „Mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui „PlusPlus Capital“ AS.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Apeliantė prašo pakeisti teismo sprendimą dalyje, kurioje nutarta priteisti ieškovui iš atsakovės 3 172,67 Eur skolą, pakeisti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovės 1 444,75 Eur skolą. Šį savo reikalavimą grindžia aplinkybe, jog transporto priemonė buvo parduota per maža kaina, lizingo davėjas nesiėmė veiksmų, jog ji būtų parduota didesne kaina. Jeigu transporto priemonė būtų parduota už 3 150 Eur, tai skola būtų 1 444,75 Eur. Apeliantė teigia, jog transporto priemonės priėmimo perdavimo aktu ginčo transporto priemonė buvo įvertinta 3 150 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylą nėra pateiktą jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Byloje esančiame Transporto priemonės priėmimo – perdavimo akte apeliantės minima neva nustatyta transporto priemonės vertė nėra įvardinta. Apeliantė teigia, jog transporto priemonės defektai, nustatyti jos priėmimo – perdavimo metu, jau egzistavo sudarant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliantė į bylą nepateikė jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Iš byloje esančių ieškovo pateiktų transporto priemonės nuotraukų sudarant lizingo sutartį ir atsakovei grąžinant transporto priemonę, tokios išvados daryti negalima, kadangi iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog transporto priemonė būklė jos pirkimo metu ir atsakovei ją grąžinus lizingo davėjui nebuvo vienoda. Iš nuotraukų, darytų atsakovei grąžinus transporto priemonę lizingo davėjui, matyti, jog transporto priemonė yra stipriai paveikta korozijos, taip pat yra įrašytos pastabos, dėl tekančių tepalų, greičio dėžės netinkamo veikimo, kėbulo defektų, vaizdo ir garso įrangos neveikimo. Byloje duomenų, jog transporto priemonė buvo tokios pat būklės kai atsakovė sudarė lizingo sutartį į bylą pateikta nėra. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog neva lizingo davėjas nesiėmė veiksmų, kad transporto priemonė būtų parduota už kuo didesnę kainą, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog lizingo davėjas per automobilių pardavimo internetinį portalą iš pradžių bandė parduoti transporto priemonę už žymiai aukštesnę kainą – tai yra 3 200 Eur, ko padaryti nepavykus jis pardavė automobilį už žemesnę kainą – 1 950 Eur. Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog transporto priemonė galėjo būti parduota už atsakovės pageidaujamą kainą. Aplinkybė, jog 2018-11-09 transporto priemonė buvo interneto portale pardavinėjama už didesnę kainą (3 000 Eur) transporto priemonės vertės nustatymui, jos grąžinimo lizingo davėjui metu įtakos neturi, kadangi nėra pateikta duomenų, ar transporto priemonė nebuvo remontuota, taip pat nėra aišku ar už skelbime nurodytą kainą transporto priemonė buvo parduota. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pardavus transporto priemonę, likęs nepadengtos skolos likutis yra 3 172,67 Eur, ir šią sumą priteisė iš atsakovės.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje nutarta priteisti ieškovui iš atsakovės 759,88 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 2017-06-30 iki 2018-02-28 ir priteisti ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų nuo 1 444,75 Eur skolos, skaičiuojant nuo automobilio pridavimo 2017-06-30 lizingo davėjui dienos iki kreipimosi į teismą dienos 2018-02-27, t. y. 47,89 Eur ir pakeisti teismo sprendimą dalyje, kurioje nutarta priteisti ieškovui iš atsakovės 43,80 proc. dydžio palūkanas už 2 580,63 Eur sumą nuo 2018-02-28 iki prievolių pagal lizingo sutartį visiško įvykdymo ir priteisti ieškovui iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą - 5 882,55 Eur pakeisti ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-02-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė savo šį reikalavimą grindžia tuo, jog turėtų būti skaičiuojamos ne mokėjimo, o kompensacinės palūkanos. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Taigi, mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog palūkanų dydį šalys numatė sutartyje, atsakovė palūkanų dydžio neginčijo. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas turi teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, tokias palūkanas ir priteisė pirmosios instancijos teismas. Taip pat ieškovas turi teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo.
21. Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai šių palūkanų nesumažino, jos neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, yra per didelės. Teismas pažymi, jog CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog lizingo davėjas ir atsakovė 2016-08-23 sudarytoje lizingo sutartyje numatė 43,80 proc. palūkanų normą. Taigi šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Atsakovė sutartyje įtvirtinto palūkanų dydžio neginčijo, nereikalavo pakeisti sutartį, priešingai, sudarydama sutartį su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir su juo sutiko. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų nurodžiusi savo nesutikimą su numatytų palūkanų dydžiu ar su kitomis lizingo sutarties sąlygomis. Apeliantė teigia, jog ji nebuvo informuota apie palūkanų dydį, tačiau į bylą pateikta ginčo lizingo sutartis patvirtina, jog atsakovė sutartį pasirašė, taip pat pasirašė ir sutartyje esantį lizingo įmokų mokėjimo planą, iš kurio matyti, kokią dalį įmokos sudaro skolos grąžinimas, o kokią dalį - palūkanos. Apeliantė teigia, jog ji negalėjo suprasti lizingo sutarties esmės, tačiau iki kol lizingo sutartis nebuvo nutraukta, apeliantė naudojosi ginčo transporto priemone ir mokėjo lizingo įmokas, jai klausimų dėl sutarties sąlygų nekilo, ji nereiškė jokių pretenzijų dėl palūkanų dydžio ar kitų sutarties sąlygų. Apeliantė ėmė teigti, jog ji nesuprato sutarties esmės tik tuomet, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apeliantės elgesys rodo ne tai, jog ji buvo suklaidinta ir sudarė sutartį nesuprasdama sutarties esmės, o tai, jog apeliantė bet kokiomis aplinkybėmis bando išvengti įsiskolinimo mokėjimo ieškovui. Taip pat teismas atmeta apeliantės argumentus dėl kreditorių nesąžiningumo perleidžiant reikalavimo teisę, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, jog reikalavimo perleidimo sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir pirminio kreditoriaus buvo periodinės. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog lizingo davėjas prieš sudarant sutartį nevertino apeliantės pajamų ir neturėjo sudaryti sutarties su apeliante, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia byloje nėra pateikta, todėl sutarties sudarymo aplinkybės šio skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui įtakos neturi.
22. Apeliantė prašo pakeisti teismo sprendimą dalyje, kurioje nutarta priteisti ieškovui iš atsakovės 145,94 Eur delspinigius ir priteisti ieškovui iš atsakovės delspinigius, atitinkančius kasacinio teismo rekomendacijas panašioje bylose. Apeliantė nurodo, jog teismų praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis yra pripažįstami 0,2 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog šiuo atveju lizingo sutarties šalys susitarė dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių, o ne 0,2 procentų, kas, apeliantės teigimu, prieštarautų kasacinio teismo praktikai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog lizingo davėjas ir apeliantė Lizingo sutartyje susitarė dėl delspinigių dydžio (Sutarties 13.2 punktas). Byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų nesutikusi su sutartu delspinigių dydžiu. Teismo vertinimu, laikyti šių, 0,05 proc. per dieną, delspinigių per dideliais ir nesąžiningais atsakovės atžvilgiu pagrindo nėra. Apeliantė teigia, jog ji neturi pareigos mokėti delspinigius nuo lizingo sutarties nutraukimo dienos. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. Nr. 3K-7-367/2006). Šiuo atveju ieškovas prašė priteisti delspinigius iki kreipimosi į teismą dienos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, lizingo sutarties šalys dėl delspinigių susitarė raštu, todėl pagrįstai priteisė 145,94 Eur dydžio delspinigius.
23. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovės G. K. apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.