Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas T. B. į 2020 m. spalio 14 d. 9.30 val. paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai: dalyvavo 2020 m. rugsėjo 25 d. 9.30 val. vykusiame teismo posėdyje, davė paaiškinimus, apie sekančio teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta pasirašytinai, teismo posėdyje dalyvauja ieškovo atstovas advokato padėjėjas Edgaras Burdulis, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama ieškovui T. B. nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 1 d.)

Kadangi visos reikiamos pinigų sumos neturėjo, kreipėsi dėl paskolos į lizingo bendrovę – Swedbank, AB. Lizingo bendrovė turėjo sąlygą prieš suteikiant lizingo paslaugas automobilis turėjo būti apžiūrėtas autoservise bei surašytas automobilio defektų aktas. Iš Swedbank AB pateikto autoservisų sąrašo pasirinko UAB „Martonas“ autoservisą. Atsakovas sutartą dieną atvyko šiuo „Audi A7“ automobiliu į UAB „Martonas“ autoservisą. Jo ir atsakovo akivaizdoje automobilis buvo patikrintas vizualiai. Šis servisas galimybės patikrinti ar automobilio rida buvo atsukta neturėjo. Buvo surašytas automobilio defektų aktas, defektų nustatyta nebuvo. Atsakovas šiuo automobiliu grįžo į Eišiškes, o jis toliau tvarkėsi lizingo reikalus. 2018 m. kovo 1 d. su atsakovu susitiko Vilniuje prie VĮ „Regitra“, sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Pirkimo – pardavimo sutartį pildė jis, šalia buvo atsakovas. Perkamo automobilio rida buvo nurodoma 221905 km. Ji buvo nurašyta nuo automobilio techninio paso. Atsakovas pirkimo – pardavimo sutartyje paprašė neviešinti galutinės automobilio kainos, t. y. 19000 Eur, kadangi jam reikėtų mokėti papildomus mokesčius. Sutiko nurodyti mažesnę kainą, o likusią sumą sumokėti grynais pinigais. Dėl to pirkimo – pardavimo sutartyje automobilio pardavimo kaina buvo nurodyta 15500 Eur. Tuomet prie VĮ „Regitra“ atsakovui perdavė 2300 Eur. Netrukus nuvyko į Vilniuje esantį „Akropolį“, kur iš Swedbank AB bankomato nusiėmė 14000 Eur, taip pat turėjo 1900 Eur santaupų. Iš viso už automobilį atsakovui sumokėjo 19000 Eur. Tuomet kartu su atsakovu kitu automobiliu nuvyko į Eišiškes ir įsigytu automobiliu „Audi A7“ grįžo į Vilnių. Įsigijus šį automobilį juo važinėjo Vilniuje, galbūt kelis kartus vyko prie jūros. Tolimesnių kelionių šiuo automobiliu neturėjo. Automobilis priklausė lizingo bendrovei, jis buvo automobilio valdytojas.

Po kelių mėnesių jo draugas įsidarbino Audi automobilių pardavimo ir priežiūros centre UAB „Moller Auto Keturi žiedai“. Nusprendė patikrinti įsigytą automobilį. Buvo gauta informacija, kad automobilio rida yra atsukta, kadangi jau 2016 m. automobilis buvo nuvažiavęs 420 000 kilometrų. Per metus automobilis vidutiniškai nuvažiuoja apie 84 000 kilometrų. Tokiu būdu įsigyto automobilio rida buvo virš 60000 kilometrų, t. y. tris kartus didesnė nei nurodyta pardavėjo.

Kreipėsi į atsakovą, pranešė apie atsuktą ridą. Atsakovas atsakė, kad tai yra jo (ieškovo) problemos. Po kelių savaičių sugedo automobilio variklis ir automobilio nebegalima buvo eksploatuoti. Buvo atliktas visiškai automobilio patikrinimas. Nustatyta, kad automobilio variklis sugedo, surašyta išvada, jog automobilio variklio nebebuvo galima pataisyti. Kreipėsi su pretenzija į atsakovą, prašė atlyginti nuostolius, tačiau pastarasis atsakė, kad jis pats nusipirko tokį automobilį.

Šį automobilį pirko pirmą kartą. Anksčiau automobilio pirkęs nebuvo. Patirties su automobilių pirkimu bei apsimestinėmis kainomis bei ridomis neturėjo. Galimybė prieš įsigyjant automobilį patikrinti jį įgaliotame Audi automobilių priežiūros ir pardavimo centre buvo, tačiau nematė reikalo tikrinti automobilio, pasitikėjo automobilio pardavėju.

Sugedus automobilio varikliui įkėlė skelbimą apie automobilio pardavimą, jame nurodė, kad automobilis yra nevažiuojantis, jo kaina 14800 Eur. Mechanikas paaiškino, kad automobilio remontas kainuos 10000 Eur, siūlė už automobilį 8000 Eur, 10000 Eur, tačiau niekas nepirko. Svarstė dvi galimybes – parduoti automobilį ar jį tvarkyti. Pasirinko sutvarkyti automobilį.

Automobilį remontavo UAB „Tomservis“. Į automobilį investavo asmenines lėšas, jį visiškai sutvarkė. Automobilis buvo nuvažiavęs beveik 600 000 kilometrų, manant, kad jis nuvažiavo 20 000 kilometrų. Esant didelei automobilio ridai reikia keisti automobilio detales, kadangi jos susidėvi. Buvo pakeisti automobilio katalizatoriai, buvo daroma viskas, kad automobilį būtų galima eksploatuoti toliau.

Prašo priteisti 9222,29 Eur dydžio patirtus nuostolius, kuriuos sudaro 5778 Eur variklio kaina su siuntimu, katalizatorių kaina – 457,98 Eur, variklio keitimo ir serviso darbų kaina – 1494 Eur UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ automobilio žalos įvertinimas – 73,81 Eur. Taip pat mokėjo mėnesines įmokas lizingo davėjui, nors praktiškai šiuo automobiliu negalėjo naudotis nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio. Lizingo įmokų suma per automobilio nesinaudojimo laikotarpį sudaro 998,54 Eur, taip pat patyrė 419,96 Eur kasko draudimo išlaidas, nes automobilis buvo apdraustas kasko draudimu.

Kurį laiką važinėjo šiuo automobiliu, vėliau maždaug po pusės metų jį pardavė juridiniam asmeniui už žemą kainą informuojant, kad automobilio rida yra neaiški bei kad buvo keistas automobilio variklis. Lizingo sutartis pasibaigė kuomet jis pardavė sutvarkytą automobilį ir grąžino suteiktą paskolą lizingo bendrovei. Naujas pirkėjas perdavė pinigus lizingo bendrovei -11000 Eur, tuomet pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta jo vardu.

Prašo sumažinti automobilio kainą nuo 19000 Eur iki 11000 Eur, kadangi pardavė sutaisytą automobilį už 11000 Eur, skirtumą – 8000 Eur permoką priteisti iš atsakovo. Jei būtų turėjęs kokybišką automobilį ir nebūtų jo taisęs, automobilis neprarastų savo vertės. Šio automobilio rinkos kaina yra apie 20000 Eur.

Taip pat prašo pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį dalyje dėl kainos apsimestine, kadangi automobilį įsigijo ne už 15500 Eur kaip nurodyta sutartyje, o už 19000 Eur.

Suprato, kad pirko naudotą automobilį. Pardavėjas netrukdė patikrinti automobilio būklę jo įsigijimo metu. Tuo metu galima buvo naudoti automobilį pagal tiesioginę paskirtį. Automobilio rida buvo esminė automobilio įsigijimo sąlyga. Tuo metu nereiškė atsakovui pretenzijų, kadangi automobilis tiesiogiai funkcionavo.

Duomenų, patvirtinančių, kad su automobiliu elgėsi neatsakingai ar neapdairiai, pavyzdžiui spaudžiant greičio pedalą iki galo ar dalyvavimą varžybose, byloje nėra. Prašo ieškinį patenkinti.

Kartu su ieškovu nuvažiavo į Šalčininkus, kur ieškovas perdavė jam 800 Eur avansą. Vėliau paskambino ir pasakė, kad reikia automobilį apžiūrėti UAB „Martonas“ autoservise. Sutiko, nuvyko į šį servisą, patikrino automobilį. Netrukus paskambinęs ieškovas nurodė, kad bankas reikalauja techninės apžiūros. Tą pačią dieną nuvažiavo į techninę apžiūrą ir ją praėjo iš pirmo karto. Ieškovas tvarkė dokumentus, prašė nufotografuoti VIN kodą, techninę apžiūrą. Viską fotografavo ir siuntė ieškovui. 2018 m. kovo 1 d. susitarė susitikti prie VĮ „Regitros“. Pastarasis perdavė jam 2300 Eur, tokiu būdu tuo metu iš viso perdavė 3100 Eur. Pasirašė pirkimo - pardavimo sutarties pirmą lapą. Nuvažiavo į banką, vėliau grįžo į VĮ „Regitrą“, perrašė automobilį T. B. vardu. Netrukus nuvažiavo į banką, su gautais dokumentais VĮ „Regitra“ automobilį perrašė banko vardu. Pasirašė antrą sutarties priedą, prie Akropolio esančioje aikštelėje pastarasis perdavė jam 12400 Eur. Sutvarkius dokumentus kartu su ieškovu grįžo į Eišiškes, T. B. paėmė įsigytą automobilį ir išvažiavo. Pasiskambinęs paklausė ar gerai nuvažiavo, ieškovas sakė, kad viskas gerai. Po dviejų savaičių paskambinęs ieškovas pasakė, kad jį (atsakovą) apgavo, kadangi automobilio rida yra ne 220 000 kilometrų, o 420 000 kilometrų. Jokių pretenzijų jam nereiškė. Praėjus mėnesiui T. B. jam paskambino ir rėkdamas sakė, kad jis (atsakovas) atsuko ridą bei kad jį paduos į teismą. Jokių pretenzijų nereiškė, nenorėjo grąžinti automobilio ir atgauti pinigus. Po ilgo laiko tarpo gavo ieškovo dokumentus.

Šį automobilį nupirko 2017 m. pagal skelbimą autoplius.lt Kaune, pirkimo – pardavimo sutartyje kaina buvo nurodyta 3700 Eur. Taip pat buvo nurodytas automobilio variklio defektas. Pirkimo – pardavimo sutartį pildė pardavėjo sūnus. Tuo metu automobilis buvo nevažiuojantis. Iš Kauno į Eišiškes automobilį atvežė autovežis. Meistrai išardė variklį, sakė, kad reikia jį pakeisti. Ieškojo variklį pagal skelbimus internete. Autoplius.lt surado kitą naudotą automobilio variklį. Jam paaiškino, jog automobilis buvo daužtas į galinę dalį, automobilio priekinė dalis buvo nepažeista. Nuvyko apžiūrėti variklį. Jo akivaizdoje šeimininkas užkūrė automobilį, parodė kaip veikia variklis. Nupirko šį variklį maždaug už 3000 Eur, sumokėjo grynais pinigais. Pardavėjas minėjo, kad šio automobilio variklio rida buvo 62000 Eur. Eišiškių autoservise pakeitė variklį, ketino automobilį „Audi A7“ palikti sau. Už variklio keitimą sumokėjo 600 Eur. Taip pat buvo pakeisti tepalai, filtrai. Sutaisius automobilį dvi savaites naudojosi šiuo automobiliu, juo važinėjo į Vilnių. Nuo pirmadienio iki penktadienio kiekvieną dieną važiavo į Lazdynų ligoninę. Turėjo problemų su sveikata, dėl to nutarė automobilį parduoti. Savo vardu automobilio neregistravo. Tokio tipo automobiliai kainavo nuo 14000 Eur iki 20000 Eur. Ieškovui apie tai, kad variklis buvo pakeistas neminėjo, kadangi pastarasis klausė ar yra defektų. Kadangi defektų nebuvo, dėl to nieko ir neminėjo. Perkant automobilį galiojo Italijos techninė apžiūra. Lietuvoje techninė apžiūra buvo praeita po apsilankymo UAB „Martonas“ autoservise tą pačią dieną.

Apžiūrint automobilį UAB „Martonas“ autoservise dalyvavo kartu su T. B.. Klausė ar reikia daryti geometriją – nustatyti ar automobilis daužtas, ieškovas atsakė, kad nereikia. Automobilis veikė gerai. Jokių defektų nustatyta nebuvo.

Pirko automobilį su tokia pačia rida, kuri buvo automobilio prietaisų skydelyje. Pirkimo – pardavimo sutartyje rida nurodyta nebuvo. Jam nekilo įtarimų, kad rida yra suklastota, salonas buvo šviesus, nenutrintas. Automobilis puikiai važiavo. Automobilių pirkimu pardavimu neužsiima. Automobilį ieškovui pardavė už 15500 Eur kaip ir buvo nurodyta sutartyje. Skelbime buvo nurodyta kaina 19000 Eur. T. B. pasiūlė 15500 Eur, sutiko, nes turėjo rimtų problemų su sveikata.

Buvo kviečiamas į policiją, apklausė jį ir asmenį, kuris jam (atsakovui) pardavė automobilį Kaune. Jokie kaltinimai jam pareikšti nebuvo.

Jo vardu buvo registruoti ir kiti automobiliai. Automobilį „BMW 730 D“ pirko šeimos reikmėms, važinėjo juo apie metus. Pardavus šį automobilį šeimos reikmėms įsigijo automobilį „BMW X5“. Maždaug po metų šį automobilį pardavė ir įsigijo „Audi A7“. Automobilis „Ford Galaxy“ konfiskuotas. Automobilis „Seat“ parduotas draugui, juo važinėjo apie metus, vietoj jo nusipirko „Ford Galaxy“, kuriuo važinėja iki šiol.

Anksčiau dirbo autoservise (duomenys neskelbtini), keisdavo automobilių diržus, tepalus. Dėl sveikatos problemų negalėjo dirbti, dėl to 2018 m. rugsėjo 26 d. įsigijo verslo liudijimą – užsiima automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimu.

Autoplius.lt portale yra skelbimai apie parduodamus automobilius, kuriuose nurodytas jo ar sutuoktinės telefonas. Bandė parduoti automobilius, kurie fiziškai buvo Vokietijoje ar kitose šalyse, tačiau realiai automobiliai parduoti nebuvo. Žmonės jais nesusidomėjo. Buvo nurodyta, kad automobiliai yra Lietuvoje nors fiziškai jie nebuvo Lietuvoje. Jei pirkėjas paskambintų ir susidomėtu automobiliu, jis būtų pargabentas iš kitos valstybės autovežiu. Šiuo metu šių skelbimų nėra, jie išimami automatiškai suėjus tam tikram laikui. Iš viso buvo apie 30 skelbimų. Vieną automobilį pirko savo vardu ir vėliau jį pardavė. Už automobilio „Audi A7“ pardavimo sumokėjo 1600 Eur mokesčių. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas T. K. parodė, kad dirbo pagal individualią veiklą, kuomet į jį kreipėsi T. B. dėl nevažiuojančio automobilio „Audi A7“. Užvedus automobilį jis užgesdavo. Atlikus automobilio diagnostiką buvo aptikta daug klaidų. Pradėjus ardyti automobilį paaiškėjo, kad variklis yra visiškai sugedęs. Ardant variklį pamatė, kad jame trūko daug tvirtinimo varžtų, mažų agregatų. Ant originalių tarpinių buvo panaudotas hermetikas. Patarė įsigyti naują variklį. T. B. pats įsigijo variklį, kiek prisimena jį atvežė kurjeris. Nupirktas variklis buvo naudotas, tačiau jis buvo techniškai tvarkingas. Pakeitė variklį. Taip pat reikėjo pakeisti katalizatorių, nes jis buvo išdegęs. Tokiu būdu buvo atlikta variklio diagnostika, variklio keitimo darbai ir pakeisti katalizatoriai. Katalizatoriai galėjo nudilti dėl didelės ridos ar dėl blogos kuro sistemos ar kompresijos. Iš jo praktikos prie 200000 kilometrų ridos automobilio nustatyti trūkumai nėra būdingi. Bandant automobilį nustatė, kad rato guolis ūžė, buvo blogi stabdžių diskai. Šie automobilio trūkumai buvo pašalinti vėliau. T. B. grąžino važiuojantį automobilį. Jo manymu nėra galimybių, kad automobilio variklis sugestų dėl netinkamo automobilio eksploatavimo ar netinkamos automobilio priežiūros.

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pagal 2017 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį E. S. pardavė atsakovui V. Š. automobilį „Audi A7“ už 3700 Eur, sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis turi variklio defektą.

Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 02-2-00038-19 medžiagos matyti, kad 2018 m. vasario 12 d. automobilio pardavėjas E. S. buvo apklaustas spec. liudytoju Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK VS ir parodė, kad šį automobilį už 3500 Eur įsigijo Italijoje iš įmonės, kurioje dirbo bei kuri verčiasi automobilių prekyba, automobilis buvo su variklio defektu, tai yra nevažiuojantis, pirkimo – pardavimo sutartyje automobilio rida nebuvo nurodyta.

Pagal byloje esančius duomenis 2018 m. sausio 10 d. autoplius.lt buvo patalpintas skelbimas apie parduodamą automobilį „Audi A7 Sportback“ 3.0 l, hečbekas, pagaminimo data 2011 m. Skelbime buvo nurodyta kaina Lietuvoje 19000 Eur, pagaminimo data 2011 m. rugpjūtis, rida 215 000 km, komentarai: automobilis iš Italijos, būklė puiki, kėbulas gražus, lygus, variklis dirba gražiai, pavarų dėžė persijunginėja švelniai, pakaba nebarška, nėra jokių pašalinių garsų.

Iš 2018 m. kovo 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas V. Š. (pardavėjas) pardavė ieškovui T. B. (pirkėjui) šį automobilį „Audi A7“, kuris buvo nurodytas skelbime, už 15500 Eur. Sutartyje nurodyta automobilio rida 221905 km, duomenų apie automobilio įvykius ir trūkumus nėra. Sutarties papildomame susitarime 1 punkte nurodyta, jog pardavėjas patvirtina, jog jam buvo sumokėta 3100 Eur, t. y. 20 procentų nuo transporto priemonės galutinės vertės, aptartos sutartyje, kuri yra 15500 Eur.

Pagal šios sutarties 2 punktą pardavėjas patvirtina, jog šio susitarimo 1 punkte numatytą pinigų sumą pirkėjas sumoka kaip avansą, siekiant įsigyti transporto priemonę aptartą sutartyje, 3 punktas numato, kad pirkėjas patvirtina bei įsipareigoja, jog pagal tarp šalių sudarytą sutartį pirkėjas perves likusią pinigų sumą, t. y. 12400 Eur, už transporto priemonę, aptartą sutartyje per 3 darbo dienas nuo šio susitarimo sudarymo dienos. Pagal šio sutartis priedą Nr. 2 papildomą susitarimą prie transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarties sudarytos 2018 m. kovo 1 d. 1 punktą pardavėjas patvirtina, jog pirkėjas jam sumokėjo likusią pinigų sumą, t. y. 12400 Eur už transporto priemonę, aptartą sutartyje. Pagal 2 punktą šalys pareiškė, jog pasirašydamos šį susitarimą patvirtina, jog neturi viena kitai pretenzijų dėl likusios pinigų sumos, t. y. 12400 Eur sumokėjimo / gavimo už transporto priemonę aptartą sutartyje bei yra visapusiškai įvykdžiusios įsipareigojimus pagal sutartį.

Tokiu būdu ieškovas T. B. pareiškė atsakovui V. Š. ieškinio reikalavimus dėl 9222,29 Eur dydžio patirtų nuostolių priteisimo, dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies dėl kainos pripažinimo apsimestine, nustatant, kad kaina yra 19000 Eur ir atitinkamai pripažinti pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 1 1-3 punktus ir pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 2 1-2 punktus apsimestiniais ir negaliojančiais, nustatant, kad kaina yra 19000 Eur, o kainos mokėjimų dalys atitinkamai 3100 Eur avansas ir 15900 Eur, sumažinti atsakovo ieškovui parduoto automobilio kainą nuo 19000 Eur iki 11000 Eur ir atitinkamai priteisti ieškovui iš atsakovo 8000 Eur permoką.

Ieškovas T. B. pareikštą reikalavimą dėl sutarties dalies pripažinimo apsimestine dėl kainos, grindžia savo paaiškinimais, duotais teisme, kad jis sumokėjo už nupirktą automobilį atsakovui V. Š. 19000 Eur, o būtent: sumokėjo 800 Eur avansą prie VĮ „Regitra“ atsakovui perdavė 2300 Eur, netrukus nuvyko į Vilniuje esantį „Akropolį“, kur iš Swedbank AB bankomato nusiėmė 14000 Eur, taip pat turėjo 1900 Eur santaupų. Ieškovas patvirtina savo paaiškinimą pateiktais iš jo sąskaitos išrašais, iš kurių matyti, kad 2018 m. vasario 4 d. ieškovas bankomate, esančiame Mokyklos g. 17, Šalčininkai, išsigrynino iš viso 800 Eur (500 Eur ir 300 Eur sumomis), 2018 m. kovo 1 d. Swedbank lizingas, UAB jam į sąskaitą pervedė 12185 Eur, tą pačią dieną ieškovas bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilnius išsigrynino 14000 Eur sumą.

Atsakovas V. Š. nesutinka su ieškovo paaiškinimais, kad automobilį pardavė už 19000 Eur, o ne už 15500 Eur, nes būtent ši suma yra deklaruota mokesčių inspekcijoje, ieškovas jam sumokėjo 800 Eur avansą, 2300 Eur ir 12400 Eur perdavė prie „Akropolio“ Vilniuje.

LR CK 1.87 str. 1 d. nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. L. v. D. B. L., V. L., bylos Nr. 3K-3-338/2006; kt.).

Atsakovas V. Š. nesutinka su ieškovo reikalavimais, paaiškino, kad nežinojo apie tai, jog automobilio rida yra didesnė, negu buvo pažymėta automobilio prietaisų skydelyje. Iš E. S. pirko automobilį su variklio defektu ir nevažiuojantį, todėl šį automobilį suremontavo, nupirko už 3000 Eur geros būklės naudoto automobilio variklį, įmontavo į automobilį, už remontą sumokėjo 600 Eur.

Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti LR CK 6.327 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos LR CK 6.333 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 4 d., 6 d.).

Ieškovas nurodė, kad prieš įsigyjant automobilį, apžiūrėjo jį iš išorės, išbandė, pavažiavo šiuo automobiliu nedidelį atstumą, automobilis buvo patikrintas UAB „Martonas“, defektų nebuvo nustatyta, pasirašant sutartį transporto priemonės kokybė, jos trūkumai sutartyje nurodyti nebuvo, transporto priemonė parduota be jokios garantijos, apie šio automobilio variklio keitimą atsakovas jo (ieškovo) neįspėjo.

Iš 2018 m. kovo 1 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sutartyje duomenų apie įvykius ir trūkumus nėra. Atsakovas teisme paaiškino, kad ieškovui nepranešė apie tai, jog jis (atsakovas) keitė automobilio variklį. Iš atsakovo 2018 m. sausio 10 d. patalpinto autoplius.lt skelbimo apie parduodamą automobilį „Audi A7 Sportback“ taip pat matyti, kad atsakovas nurodė, jog automobilio variklis dirba gražiai, pavarų dėžė persijunginėja švelniai, pakaba nebarška, nėra jokių pašalinių garsų. Prieš pasirašant automobilio pirkimo pardavimo sutartį, automobilis ieškovo pasiūlymu, buvo patikrintas UAB „Martonas“. Iš 2018 m. vasario 9 d. automobilio defektacijos akto matyti, kad UAB „Martonas“ buvo atliktas automobilio „Audi A7“, pagaminimo metai (pirmos registracijos data) 2011 m. kovo 31 d., identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimas ir nustatyta, kad defektų nėra.

Pagal 2018 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą ieškovas T. B. sumokėjo UAB „Moller auto keturi žiedai“ 73,81 Eur už variklio užgesimo/užvedimo patikrinimą, joje nurodyta, kad automobilio rida atsukta, pagal istoriją 2016 m. balandžio 26 d. buvo 420491 km, konkrečiai diagnostikai reikalingas variklio ardymas, variklis neprasisuka, yra kėbulo pažeidimų, pabraižymų.

Pagal 2018 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Tomservis“ darbų ir kainos detalizaciją automobiliui „Audi A7“ buvo atlikta darbų 1494 Eur sumai: variklio keitimo darbai 1000 Eur, katalizatoriaus perdarymas / sąnaudos metalo kronšteinui 120 Eur (detalės 20 Eur, darbai 100 Eur), detonacijos daviklis 30 Eur, išmetimo flanso tarine 8 Eur, variklio pagalvės kronšteinas 60 Eur, variklio alyva 94 Eur, alyvos filtras 19 Eur, oro filtras 31 Eur, antifrizas 22 Eur, rato guolis 70 Eur, darbai 40 Eur, už atliktus darbus sumokėta 2019 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 202.

Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00038-19 buvo nustatyta, kad automobilis „Audi A7“ buvo pirktas iš Italijos firmos „SIRMIOGAR“ už 3500 Eur, šis automobilis Italijoje išregistruotas 2017 m. vasario 23 d., šiuose dokumentuose automobilio rida nenurodyta. Šiuo automobilio pirkėjas E. S., tyrimo metu apklaustas spec. liudytoju parodė, kad visus dokumentus surašė Italijos įmonė, ar buvo įrašyta automobilio rida jis netikrino. Byloje nustatyta, kad šį automobilį E. S. pardavė atsakovui V. Š., automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje rida nenurodyta, tik nurodyta, kad automobilis su variklio defektu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu spec. liudytoju V. Š. parodė, kad jis pakeitė variklį ir automobilį pardavė T. B., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į pirkimo-pardavimo sutartį automobilio ridos rodmenis jis įrašė iš automobilio techninės apžiūros lapo ir dėl parduoto automobilio variklio defekto taip pat pakeitė variklį. Iš UAB „Moller auto keturi žiedai“ rašto matyti, kad automobilio valdymo sistemos neišlieka ridos korekcijos ar variklio pakeitimo data. Tokiu būdu byloje buvo padaryta išvada, kad negalima atsakyti ar apskritai automobilio rida buvo klastojama ar ji pakito pakeitus variklį, net jeigu ji buvo klastojama, tai vienareikšmiškai teigti, kad tai galėjo padaryti E. S. ar V. Š. negalima, todėl pradėtas pagal T. B. pareiškimą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nagrinėjant civilinę bylą atsakovas paaiškino, kad automobilio ridą nurašė nuo automobilio prietaiso skydelio. Ieškovas paaiškino, kad jis pildė pirkimo – pardavimo sutartį, automobilio rida buvo nurodoma 221905 km, kurią nurašė nuo automobilio techninio paso. Tokiu būdu byloje nebuvo gauta naujų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilio rida buvo atsukta būtent dėl atsakovo V. Š. veiksmų.

Ieškovas taip pat prašo sumažinti automobilio pirkimo kainą nuo 19000 Eur iki 11000 Eur ir priteisti iš atsakovo jo naudai 8000 Eur, nes ieškovas, suremontavęs šį automobilį iki tinkamos naudotis būklės ir atskleidęs ankstesnius automobilio defektus, pardavė automobilį tik už 11000 Eur. Tuo tarpu atsakovas nupirkęs šį automobilį už 3700 Eur, pardavė jam už 19000 Eur, tai patvirtina, kad šio automobilio kaina pagal jo būklę buvo nereali ir turi būti sumažinta iki ieškovo faktinės automobilio pardavimo kainos.