Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-02-10 · Civilinė byla Nr. 2S-314-657/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
2S-314-657/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-12710-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
J. M. B.
Atsakovas
D. K.
Advokatai
Rasa Užkuraitienė
Civilinė byla Nr. 2S-314-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12710-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.7.; 116.8 121.13.; 122.2.; 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. B. atstovaujamos advokatės Rasos Užkuraitienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl 2012-03-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-505-713/2012 ir sprendimo vykdymas dalyje dėl atsakovės D. K. ir jos vaikų J. K., E. K. ir E. K. iškeldinimo atidėtas vieneriems metams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013-02-28 nutartimi patenkino J. K. ir E. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-2905-475/2013 ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, įtraukiant į bylą J. K. ir E. K. trečiaisiais asmenimis.

Šalies argumentai

Pareiškėjų J. K. ir E. K. atstovė D. K. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. B. ieškinį dėl iškeldinimo iš patalpų ir atnaujinus procesą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą ir ieškinį atmesti (T.3, b.l. 152-155). Nurodė, kad ieškovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje gyvena nuo gimimo momento, pačiai ieškovei leidus gyvenamojo namo dalyje apsigyventi jų mamai D. K. su tėčiu R. K., šiuo adresu yra deklaruota ir gyvenamoji vieta. Nors jokia rašytinė sutartis dėl naudojimosi patalpomis sudaryta nebuvo, pati situacija ir susiklostę tarpusavio santykiai leidžia teigti, kad tarp ieškovės bei trečiųjų asmenų šeimos buvo susiklostę panaudos sutarties civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, tretiesiems asmenims niekada neatsiuntė jokio raginimo, kuriuo būtų išreiškusi savo ketinimą nutraukti panaudos sutartį, pačiame ieškinyje reikalavimo nutraukti sutartį teismine tvarka nereiškia, todėl šiai dienai tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų šeimos sudaryta panaudos sutartis dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis yra galiojanti ir kol ji nėra nutraukta, nėra jokio pagrindo trečiųjų asmenų keldinti iš gyvenamosios patalpos. Ieškovė neišreiškė trečiųjų asmenų atžvilgiu savo valios dėl panaudos sutarties nutraukimo, kas šiuo atveju yra privaloma padaryti, norint iškeldinti asmenis iš gyvenamosios patalpos. Ieškovė nepagrįstai prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, nes tokia tvarka buvo nustatyta 1980 m. rugsėjo 16 d. sutartimi tarp tuometinių bendrasavininkių A. B. ir B. M., rašytinė, notariškai patvirtinta sutartis šiuo metu yra galiojanti, ieškovė nenurodė jokių pagrindų sutartimi nustatytos tvarkos pakeitimui, todėl prašo šioje dalyje ieškovės reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės B. M. patikslintą priešieškinį prašė tenkinti.

Ieškovė prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškinys buvo pareikštas iškeldinti trečiųjų asmenų mamą D. K., kuri tuo metu byloje pilnai atstovavo savo nepilnametes dukras. Ieškovei priklauso 2/3 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo plotas yra 133, 94 kv. m. Pagal minėtą plotą sutinkamai su ieškovei priklausiančia idealine dalimi, ieškovei priklauso 89.29 kv. m bendro bei 55,69 kv. m. gyvenamojo ploto. Ieškovė turi nuosavybės teise 2/3 gyvenamojo namo, tačiau faktiškai visas savo teises ir pareigas jos galėjo įgyvendinti tik per savo įstatyminę atstovę mamą D. K. naudojasi tik vienu kambariu, o dviem kambariais naudojasi jos anūkė D. K. su vaikais. Teiginiai, kad tretieji asmenys nebuvo įspėti apie tai, kad išsikeltų, yra nepagrįsti, nes tretieji asmenys neturėjo savarankiško pilno veiksnumo ir visas savo teises ir pareigas jos galėjo įgyvendinti tik per savo įstatyminę atstovę – mamą D. K.. Ieškovei priklausiančia nuosavybe naudojosi kaip D. K. šeimos nariai. Iš pačių trečiųjų asmenų matyti, kad jų gyvenimas ieškovei priklausančiose patalpose neatitinka jų interesų, todėl jų mama turėtų užtikrinti joms kitą gyvenamąją vietą. Argumentai, kad ieškovė turi kambarį, gali naudotis bendra virtuve ir jos teisės yra nepažeidžiamos, yra nepagrįsti, nes asmuo, turėdamas nuosavybę, turi teisę naudotis ja visa. Ieškovė yra 1926 m. gimimo, jai patalpos reikalingos, kad galėtų apsigyventi kitas asmuo, kuris galėtų ją prižiūrėti. Turėdama tik vieną kambarį, ieškovė šių savo teisių - ramios senatvės ir priežiūros užsitikrinti negali. Sprendimas yra priimtas pagrįstai, teisė ir pareiga užtikrinti gyvenimo sąlygas nepilnamečiams tenka ne ieškovei, o trečiųjų asmenų mamai atsakovei D. K..

Atsiliepimas

Atsakovė B. M. nurodė, kad palaiko savo priešieškinio reikalavimus, atsisako reikalavimo pripažinti dalinai negaliojančiu 1994-02-24 paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, not. reg. 11-787, dalyje dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo į patalpą mansardą. Konfliktus su proanūkėmis – trečiaisiais asmenimis inicijuoja pati ieškovė. Anūkės niekada ieškovės neskriaudė, nesityčiojo iš jos, netriukšmauja.

Atsakovė D. K. nurodė, jog ieškovė yra labai konfliktiška asmenybė. Mergaitės netriukšmauja, jos beveik namie nebūna, yra labai užsiėmusios, jos netrukdo ieškovei. Atsakovė neturi kur išsikelti su vaikais, kadangi neturi kito būsto, tai yra vienintelis jos ir vaikų būstas. Naudojasi dviem kambariais pirmame aukšte, ten yra visi daiktai, kuriuos išsikeldinimo atveju reikėtų išsivežti. Vaikų tėvas neturi nekilnojamojo turto.

Išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad sprendimas dalyje dėl nepilnamečių vaikų iškeldinimo turėtų būti pakeistas. Iškeldinti tuo pagrindu, kurį nurodo ieškovė, nėra pagrindo, patalpos visada buvo ir liks ieškovės nuosavybe. Jeigu būtų priimtas sprendimas nepilnamečius vaikus iškeldinti, sprendimo vykdymą reikėtų atidėti protingam terminui, nes reikia suteikti protingą terminą išsikėlimui, kad spėtų susirasti kitą gyvenamąją vietą. Viena iš trečiųjų asmenų J. K. šiuo metu yra jau pilnametė, tačiau mokosi 12 klasėje, ji neturi pajamų, jos tėvas taip pat neturi jokios nuosavybės.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-505-713/2012 atmetė bei 2012-03-20 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-505-713/2012 vykdymą dalyje dėl atsakovės D. K. ir jos vaikų J. K., E. K. ir E. K. iškeldinimo atidėjo vieneriems metams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (T.4, b.l. 151-161). Teismas konstatavo, kad bylos procesas civilinėje byloje Nr. 2-505-713/2012 buvo atnaujintas, siekiant nustatyti, kokia apimtimi buvo pažeistos ir ar buvo pažeistos trečiųjų asmenų J. K. ir E. K. kaip panaudos gavėjų materialiosios teisės. Tretiesiems asmenims J. K. ir E. K. kartu su jų motina D. K. ieškovė suteikė teisę neatlygintinai gyventi jai priklausančiose gyvenamosiose patalpose. Rašytinė panaudos sutartis nebuvo sudaryta ir įregistruota viešajame registre. Teismas nustatė, jog tarp šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai. Ieškovė, norėdama pati naudotis jai priklausančiomis patalpomis, 2010-05-03 raštu kreipėsi į atsakovę D. K., kad ji atlaisvintų nuosavybės teise jai priklausančias patalpas ir išsikeltų. Įspėjimas buvo įteiktas tinkamai. Teiginiai, kad tretieji asmenys nebuvo įspėti apie tai, kad išsikeltų, yra nepagrįsti, nes tretieji asmenys neturėjo savarankiško pilno veiksnumo ir visas savo teises ir pareigas jos galėjo įgyvendinti tik per savo įstatyminę atstovę – mamą D. K.. Taigi, ieškovei pareiškus reikalavimą išsikelti ir minėtą reikalavimą gavus, po 2010-05-10 suėjus trims mėnesiams, teismo nuomone laikoma, kad panaudos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės D. K. bei jos nepilnamečių vaikų nutrūko. Kadangi procesas civilinėje byloje Nr. 2-505-713/2012 buvo atnaujintas tuo pagrindu, kad teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų ir konstatavus, kad trečiųjų asmenų J. K. ir E. K. materialiosios teisės ir pareigos yra susiję tik su panaudos teisiniais santykiais, teismas dėl kitų tarp ieškovės ir atsakovės B. M. kilusių ginčų išsprendimo nepasisakė. Nenustatęs pagrindų sprendimo panaikinimui, teismas sprendė, kad 2012-03-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-505-713/2012 paliktinas galioti. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai ieškovė, kuri yra atsakovės D. K. senelė, o trečiųjų asmenų J. K. ir E. K. prosenelė, keldina jas iš gyvenamųjų patalpų, kuriose pati buvo leidusi gyventi. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė D. K. su vaikais ar atsakovės buvęs sutuoktinis turėtų kitą gyvenamąją patalpą, ir priešingai – nenustatyta, kad ieškovei būtų būtinybė pačiai apsigyventi visose ginčo patalpose. Atsakovei B. M., kuri yra trečiųjų asmenų senelė, paskirta naudotis mansardoje esančiais dviem kambariais, kurių vienas yra tik 5,74 kv.m. Teismo vertinimu yra akivaizdu, kad atsakovei D. K. su trim vaikais, iš kurių šiuo metu yra dvi nepilnametės dukros, o trečioji dukra mokosi 12-oje klasėje, šiuo metu nėra kur išsikelti gyventi. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas atidėti sprendimo vykdymą. Tačiau būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų. Atsižvelgęs, kad nepilnametės E. K. yra 16 metų, E. K. yra 9 metų, o J. K. šiuo metu jau sulaukusi 18 metų, tačiau mokosi 12-oje klasėje, teismas sprendė, kad 2012-03-20 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-505-713/2012 vykdymas dalyje dėl atsakovės D. K. ir jos vaikų J. K., E. K. ir E. K. iškeldinimo atidėtinas vieneriems metams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo J. M. B. atstovaujama advokatės Rasos Užkuraitienės prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį dalyje dėl 2012-03-20 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-505-713/2012 vykdymo atidėjimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutartį sutrumpinti atsakovės D. K. ir jos vaikų J. K., E. K. ir E. K. iškeldinimo atidėjimo terminą iki vieno mėnesio (T.5, b.l. 3-6). Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK 284 straipsnyje nustatytą reikalavimą, sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo, atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį. Šios bylos kontekste teismas tinkamai neįverto nei D. K. ir jos vaikų turtinės padėties, nei apeliantės turtinės padėties. Vien tai, kad atsakovė ir tretieji asmenys savo vardu neturi gyvenamųjų patalpų, nėra pagrindas manyti, kad jų turtinė padėtis neleidžia jiems jo įsigyti ar išsinuomoti. Trečiųjų asmenų gyvenamuoju plotu taip pat privalo pasirūpinti ir jų tėvas, kurio turtinės padėties teismas taip pat nevertino. Teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantės, kuri yra garbaus amžiaus ir ligota ir kurios vienintelės pajamos yra pensija, turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, kuri yra darbinga.

2. Teismas, nustatydamas vienerių metų sprendimo vykdymo atidėjimo nuo nutarties priėmimo dienos terminą, neteisėtai suteikė didesnę galią prioritetiniam vaikų teisės pasaugos principui, nors privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principai yra lygiaverčiai. Vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisės neturi būti suabsoliutinamos ir, sprendžiant dėl jų apsaugos, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų teises bei teisėtus interesus. Nustatytu vienerių metų sprendimo vykdymo atidėjimo terminu nuo nutarties priėmimo dienos grubiai pažeidžiamos apeliantės kaip savininkės teisės ir nuosavybės neliečiamybės principas. Toks terminas yra neproporcingas ilgas šiai situacijai. Teismas nepagrindė, dėl kokių priežasčių nustatė tokį ilgą terminą. Mano, kad teismo nustatytas terminas pažeidžia teisingumo, protingumo, proceso operatyvumo ir teisinio tikrumo principus, CPK 5 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnį.

3. Teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad apeliantė nenurodė būtinybės apsigyventi visose ginčo patalpose priežasčių. Patalpos jai reikalingos, kad galėtų apgyvendinti žmogų, kuris ja rūpintųsi.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovės B. M., D. K., kartu atstovaujanti J. K. ir E. K. prašė atskirąjį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.5, b.l. 13-18). Nurodė, kad teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir į ją atsižvelgė. Teismas nustatė, jog vienam asmeniui išlaikyti keturių asmenų šeimą yra sudėtinga, todėl ieškovės padėtis yra žymiai geresnė, kadangi ieškovė neturi išlaikytinių. Trečiųjų asmenų poreikiai yra tenkinami, atsižvelgiant į įstatyminių atstovų galimybes teikti išlaikymą pagal šių asmenų turtinę padėtį, kad tai yra daugiavaikė šeima, šiuo metu vaikų tėvai nėra pajėgūs įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą, todėl realiai vaikai būtų iškeldinami į gatvę, todėl nustatė objektyvų vienerių metų terminą išsikelti tretiesiems asmenims, kad kuo mažiau nukentėtų nepilnamečių asmenų teisės ir teisėti interesai. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo būtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinės teisės paskirčiai. D. K. ir jos nepilnametės dukros turėjo teisėtą pagrindą gyventi ginčo patalpose. Ieškovės teiginys apie D. K. galimą piktnaudžiavimą yra nepagrįstas. Teismas vaikų teisių visiškai nesuabsoliutino, bet atsižvelgė tiek į vaikų, tiek ir savininko interesus ir bandė rasti jų pusiausvyrą. Teismo nutartimi ieškovės interesai nėra pažeidžiami, o ieškovės nurodytos priežastys yra nepakankamos, motyvuojant trečiųjų asmenų iškeldinimo per trumpesnį nei teismo nurodytą terminą būtinumą. Teismas nustatė protingą terminą sprendimui įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų – ar pagrįstai buvo atidėtas teismo sprendimo vykdymas vieneriems metams.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). CPK 284 straipsnyje įtvirtintos nuostatos suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Byloje nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. teismo sprendimu buvo nuspręsta atsakovę D. K. ir jos vaikus J. K., E. K. ir E. K. iškeldinti iš ieškovei J. M. B. priklausančių gyvenamųjų patalpų – koridoriaus 1-5/4,93 kv.m, virtuvės 1-3/12,77 kv.m, kambarių 1-4/16,80 kv.m, 1-1/17,85 kv.m, 1-2/14,86 kv.m, esančių (duomenys neskelbtini) (T.3, b.l. 72-82; 139-145).

Antstolis 2012 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. 5153 pagal atsakovės D. K. prašymą sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01165 iki D. K. gydysis VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (T.3, b.l. 169).

2013-01-07 atsakovė D. K. atstovaudama J. K. ir E. K. kreipėsi dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti minėto sprendimo vykdymą iki sprendimo civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjimo (T.3, b.l. 152-155). Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovės prašymas buvo patenkintas ir sprendimo vykdymas buvo sustabdytas iki procesinio sprendimo civilinėje byloje dėl prašymo atnaujinti procesą įsiteisėjimo (T.3, b.l. 171-172). Teismas priimdamas 2013 m. spalio 30 d. savo iniciatyva nutarė sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo atidėti vieneriems metams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai tokį procesinį sprendimą lemia socialiai reikšmingos aplinkybės. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t.y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

Pirmosios instancijos teismas atidėdamas sprendimo vykdymą nurodė, kad ieškovę ir atsakovę D. K. ir jos dukras sieja giminystės ryšiai, o ieškovė keldina jas iš gyvenamųjų patalpų, kuriose pati leido gyventi. Teismo nuomone, nei atsakovė D. K., nei atsakovės buvęs sutuoktinis neturi kitos gyvenamosios patalpos, todėl nėra galimybės išsikelti iš patalpų. Be to, nėra nustatyta, kad ieškovei būtų būtinybė pačiai apsigyventi visose ginčo patalpose.

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, vertintina ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą, apskritai bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkinta pati sprendimo esmė ir ar nebus pažeisti išieškotojo interesai. Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčas tarp šalių dėl atsakovų iškeldinimo yra išspręstas Kauno apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimu. Vykdomasis raštas buvo išduotas 2012 m. rugsėjo 20 d. Teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas iki D. K. gydysis ligoninėje, vėliau iki įsiteisės procesinis dokumentas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl atsakovių iškeldinimo. Pažymėtina, kad išnagrinėjęs bylą pagal pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, teismas nenustatė pagrindo atmesti ieškovės ieškinio dalyje dėl atsakovių iškeldinimo iš ieškovei J.M. B. priklausančių patalpų. Taigi, darytina išvada, kad jau du metus teismo priimtas sprendimas yra neįgyvendintas, o tai sumenkina paties teismo sprendimo esmę. Teismas sprendė, kad yra pagrindas atidėti sprendimo vykdymą, nes būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovė neprivalo atsakovės ir jos dukterų aprūpinti gyvenamuoju plotu, nes tokia pareiga tenka vaiko tėvams, kitiems teisėtiems atstovams, o jiems neišgalint – valstybei per įgaliotas institucijas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad ieškovę ir atsakovę su jos dukromis sieja giminystės ryšiai, nėra pakankamas pagrindas atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka teismo argumentu, kad nėra nustatyta, jog ieškovei būtų būtinybė pačiai apsigyventi visose ginčo patalpose.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Todėl sprendimo vykdymo atidėjimas visada turi būti siejamas tiek su atsakovo, tiek su ieškovo interesais ir, tokiu būdu, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas galimas tais atvejais, kai įrodoma, jog ateityje, pasikeis aplinkybės, dėl kurių atidėtinas sprendimo vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006, kt.).

Pirmiausia pažymėtina tai, kad iš byloje esančios rašytinės medžiagos – šalių paaiškinimų ir liudytojos A. L. parodymų 2013 m. spalio 1 d. teismo posėdyje nustatyta, kad šalys nuolat konfliktuoja, tarp ieškovės J. M. B., atsakovės D. K. ir jos dukterų nėra geranoriško susitarimo (T.4, b.l. 135-148). Ieškovė naudojasi vienu kambariu, kai kitomis ieškovei priklausančiomis patalpomis naudojasi atsakovė D. K. ir jos dukterys, taip ribodamos savininkės teisę savarankiškai, laisvai ir savo nuožiūra naudotis jai priklausančiu turtu.

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad visos atsakovės dukros mokosi, o vyriausioji dukra J. K. mokosi 12-oje klasėje, ruošiasi laikyti egzaminus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, iškeldinimas iš ieškovei priklausančių patalpų, nesibaigus mokslo metams, mergaitėms sukeltų papildomą stresą, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-505-713/2012 vykdymą dalyje dėl atsakovės D. K. ir jos vaikų J. K., E. K. ir E. K. iškeldinimo tikslinga atidėti iki mokslo metų pabaigos, t.y. iki 2014 m. birželio 30 d. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus bei išlaikant tinkamą šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, šis terminas nepažeis ieškovės teisių ir sudarys atsakovei galimybę per protingą terminą susirasti kitą gyvenamąją patalpą ir taip užtikrinti tinkamą būstą nepilnametėms dukterims, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi.

Atsakovės B. M., D. K., prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinę dalį dėl sprendimo vykdymo atidėjimo išdėstyti sekančiai:

Atidėti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-505-713/2012 vykdymą dalyje dėl atsakovės D. K. ir jos vaikų J. K., E. K. ir E. K. iškeldinimo iki 2014 m. birželio 30 d.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Žibutė Budžienė