- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-222-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07198-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas
- Trečiasis asmuo
- A. P., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1158-1184/2023 pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Šiauliai, tretiesiems asmenims A. P., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl namo administratoriaus atsisakymo pagrįsti sąskaitų teisingumą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. gruodžio 27 d. priimtas ieškovo D. M. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) Mano Būstas Šiauliai dėl namo administratoriaus atsisakymo pagrįsti sąskaitų teisingumą, kuriuo ieškovas prašo įpareigoti UAB Mano Būstas Šiauliai pateikti 2022 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gautus buto Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo dokumentus ir priedus prie jo; įpareigoti UAB Mano Būstas Šiauliai pateikti paklausimą, adresuotą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kurio pagrindu buvo atliktas buto Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimas; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius įrodymus.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2022 metų kovo mėnesį su namo administratoriumi UAB Mano Būstas Šiauliai buvo derinami namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbai. Prieš atliekant darbus administratorius buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas (duomenys neskelbtini)), buto plotas yra didesnis nei nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, nes butas padidintas balkono sąskaita. Visiems namo gyventojams remonto išlaidos, administravimo ir kiti mokesčiai skaičiuojami pagal buto plotą, todėl buvo paprašyta, kad administratorius imtųsi veiksmų, įpareigojančių Buto (duomenys neskelbtini) gyventojus įregistruoti padidintą plotą, ir po to paskaičiuotų teisingus mokesčius. Administratorius informavo, kad kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) dėl Buto (duomenys neskelbtini) atliktų darbų įvertinimo. Iš Administratoriaus buvo gauti raštai 2022-11-17 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-11-23 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, jog VTPSI atlikus tyrimą bute Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimų nenustatė, dėl ko, remiantis atliktu tyrimu, mokestis neperskaičiuotas. Ieškovas nurodė, jog jam negavus siųstų užklausų VTPSI dėl Buto Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo ir iš jų gautų atsakymų su visais priedais, jam kyla pagrįstų abejonių, kad VTPSI galimai klastoja dokumentus, įrašydama į juos faktinės padėties neatitinkančias aplinkybes, arba administratorius netinkamai pateikė užduotį VTPSI, dėl ko galėjo būti atliktas nekvalifikuotas tyrimas, o nesusipažinus su nurodytais dokumentais nėra galimybės nustatyti objektyvios tiesos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
4. Teismas pažymėjo, jog ieškinį ieškovas reiškia dėl namo administratoriaus atsisakymo pagrįsti sąskaitų teisingumą, tuo tarpu reikalavimus formuluoja dėl įpareigojimo pateikti tam tikrus duomenis, kurie tiesiogiai nėra susiję su bendrosios dalinės nuosavybės objektais ir konkrečiai tais, kuriuos administruoja atsakovė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį argumentuoja tuo, jog jam pagrįstai kyla abejonės, kad VTPSI galimai klastoja dokumentus, įrašydama į juos faktinės padėties neatitinkančias aplinkybes, arba administratorius netinkamai pateikė užduotį VTPSI, dėl ko galėjo būti atliktas nekvalifikuotas tyrimas, o nesusipažinus su nurodytais dokumentais nėra galimybės nustatyti objektyvios tiesos. Teismas pažymėjo, jog dėl galimai neteisėtos tam tikros institucijos (ų) veiklos ir (ar) dokumentų klastojimo, paprastai fiziniai asmenys patys tyrimo neatlieka, ši funkcija priskirtina kitoms teisėsaugoms institucijoms, kurios pagal atitinkamų asmenų raštus (skundus ar pan.) turi teisę atlikti atitinkamus tyrimus. Fiziniai asmenys gali patys teikti skundus (formuluoti savo reikalavimus) tiesiogiai VTPSI, dėl ko gali būti pradėtas tyrimas pagal konkrečius pareiškėjo keliamus reikalavimus.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas, argumentuodamas ieškinio pagrįstumą, nurodo, jog galimai buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra didesnis nei nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, todėl visiems namo gyventojams remonto išlaidos, administravimo ir kiti mokesčiai skaičiuojami pagal buto plotą. Iš šių aplinkybių galima numanyti, jog ieškovas nesutinka ir abejoja atsakovės pateikiamų sąskaitų už suteiktas paslaugas teisėtumu, jų netinkamu skaičiavimu ar pan., kurios galimai yra paskaičiuotos neteisingai, nes neatsižvelgiama į galimai esantį didesnį buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, tačiau pareikštu ieškiniu tokio materialinio reikalavimo ieškovas nereiškia. Tuo atveju, jei būtų reiškiamas toks materialinis reikalavimas, tuomet galimai kaip išvestinis reikalavimas, kurį konkrečiai reiškia ieškovas šiuo ieškiniu, ir būtų galimas (konkrečiau pasinaudojant procesine teise – papildomų įrodymų rinkimas, pateikimas ir pan., kurių ieškovas savo iniciatyva gauti negali).
Atsiliepimas
7. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinio dalyką bei pagrindą ir pateiktą atsakovės atsiliepimą bei jame nurodytus argumentus, teismo vertinimu, ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimas bei reikalautinų dokumentų pateikimas ieškovui tiesiogiai nesukels jokių teisinių pasekmių, bei minėtų dokumentų gavimas nedaro (negali daryti) įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, todėl atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas sprendė, jog ieškovo prašomas priimti procesinis sprendimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, todėl bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas D. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismas, priimdamas nutartį nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, rėmėsi LAT priimtomis nutartimis kitose bylose kaip precedentais, tačiau nurodytos LAT nutartys savo turiniu nėra analogiškos ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. LAT nutartyje Nr. 3K-3-241/2013 keliamas reikalavimas pripažinti tam tikrus atsakovo veiksmus nesąžiningais, Nr. 3K-3-453/2013 reikalaujama pripažinti sutarties nutraukimą netinkamu, o Nr. 3K-3-485/2008 prašoma konstatuoti, kad sandoriai bendrovei sukūrė neigiamus teisinius padarinius. Iš pateiktų nutarčių matyti, jog jose buvo sprendžiami juridinio fakto klausimai, todėl manytina, kad teismas ieškinį priskyrė būtent šios kategorijoms byloms, tokiu būdu iškreipdamas pateikto ieškinio reikalavimą ir esmę.
8.2. Teismas jau įvertino ieškinio teismingumą priimdamas jį nagrinėti, išsiųsdamas atsakovams reikalavimus pateikti atsiliepimus, įtraukdamas trečiuosius asmenis. Tačiau nutartis nutraukti bylą buvo priimta skubotai, net nesulaukus trečiųjų asmenų, tame tarpe ir VTPSI, atsiliepimų, kuriems išsiųsti pranešimai su ieškiniu ir priedais. Nutraukdamas bylą teismas nevykdė CPK 294 straipsnyje numatyto reikalavimo, kad „jeigu byla nutraukiama dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ieškovas ar pareiškėjas turi kreiptis“. Ši nuostata neįgyvendinta dėl objektyvių priežasčių – tik teismas gali apginti ieškovo pažeistas teises, dėl to nėra nurodyta jokių kitų institucijų, galinčių tai padaryti.
8.3. Teismas nepagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nutraukė bylą, ir tokiu būdu pažeidė CPK 2 straipsnyje numatytus civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.
8.4. CK 4.82 straipsnis ir Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 5 straipsnis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai reiškia, kad ieškovo mokami mokesčiai tiesiogiai priklauso nuo kaimyninių butų ploto dydžio - padidėjus kaimyninio buto plotui, atitinkamai mažėja ieškovui mokėtino mokesčio dalis. Administratorius, skaičiuodamas mokėtinos sumos dydį, remiasi VTPSI išvada ir jos pagrindu sukuria ieškovui pareigą apmokėti atitinkamo dydžio mokestį, todėl ieškovas įgyja teisę susipažinti su dokumento turiniu. Tik susipažinęs su dokumento turiniu, įvertinęs jo teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovas gali įvykdyti pareigą sumokėti reikalaujamus mokesčius arba inicijuoti dokumento nuginčijimo procedūrą. Nesusipažinus su dokumentu, nežinant jame išdėstytų argumentų, motyvų ir teisės aktų, kurių pagrindu jis priimtas, ieškovui apribojama teisė ginti savo pažeistus interesus.
8.5. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo ieškiniu prašoma apginti pažeistą ieškovo teisę gauti ir susipažinti su dokumentu, kurio pagrindu jam yra sukurta pareiga mokėti tam tikro dydžio mokestį. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentas, kad dokumentų gavimas nedaro įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, akivaizdžiai neatitinka realybės ir yra nepagrįstas.
8.6. Ieškovas administratoriui pateikė informaciją, kad kaimyninio buto plotas buvo padidintas prijungus balkoną. Atlikti sekantys darbai: išgriautos pertvaros tarp balkono ir kambario paliekant dvi kolonas, pašalinti du langai ir vienerios durys, perkelti radiatoriai ir atlikti kiti veiksmai. Tvirtinimas, kad buto plotas dėl to nepadidėjo, neatitinka realybės, todėl svarbu susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu administratorius daro tokią išvadą. Tik susipažinus būtų galima nustatyti, ar nurodyti dokumentai išvis egzistuoja, ar jie nėra suklastoti. Kadangi spėjimai ir manymai nėra tiriami ir jų pagrindu ikiteisminis tyrimas nepradedamas, todėl tik susipažinus su dokumentu ir nustačius klastojimo požymius, būtų pagrindas su pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą.
8.7. Ieškovas, kaip savininkas, suteikė administratoriui teisę įgyvendinti tam tikras funkcijas administruojant namą (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Administratorius, vykdydamas ieškovo prašymą, įgyvendino jam deleguotą ieškovo teisę kreiptis į VTPSI ir gauti informaciją, išvadą, sprendimą ir pan. Iškilus abejonėms, kad Administratorius netinkamai atlieka jam priskirtą funkciją, ieškovas turi teisę bet kuriuo momentu savo teisių ir interesų gynimą perimti pats ir juos realizuoti, tačiau tam būtina susipažinti su jau atliktais veiksmais, nes VTPSI gali atsisakyti tirti prašymus laikydamos juos kartotiniais.
8.8. Teismas, atsisakydamas ginti ieškovo pažeistas teises, sukuria ydingą precedentą - eliminuoja ieškovo teisę susipažinti su išrašomų sąskaitų pagrįstumu ir teisėtumu , o tai suteikia galimybę administratoriui piktnaudžiauti padėtimi, dėl to silpnesnioji šalis lieka neapginta.
8.9. Teisėja, priimdama nutartį, išsakė savo išankstinę nuomonę, kad dokumentų gavimas nedaro (negali daryti) įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, todėl, panaikinus priimtą nutartį, turėtų būti paskirtas kitas teisėjas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatyta terminą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 293 straipsnio 1 punkte numatyta, kad byla nutraukiama, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimas bei reikalautinų dokumentų pateikimas ieškovui tiesiogiai nesukels jokių teisinių pasekmių, bei minėtų dokumentų gavimas nedaro (negali daryti) įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, todėl atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas sprendė, jog ieškovo prašomas priimti procesinis sprendimas nesukels jam materialiųjų teisinių padarinių.
16. Apeliantas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę UAB Mano Būstas Šiauliai pateikti 2022 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gautus buto Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo dokumentus ir priedus prie jo; įpareigoti UAB Mano Būstas Šiauliai pateikti paklausimą, adresuotą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kurio pagrindu buvo atliktas buto Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimas. Iš apelianto pateikto ieškinio ir pateiktų priedų matyti, kad apeliantas prašė atsakovės, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), i, administratorės, suteikti šią informaciją, atsakovė prašomos informacijos jam nesuteikė. Iš atsakovės buvo gauti raštai, kuriuose nurodyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikus tyrimą bute Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimų nenustatė, dėl ko, remiantis atliktu tyrimu, mokestis neperskaičiuotas. Administratorė, argumentuodama duomenų apsaugos įstatymu, pateikti tyrimo metu surašytą dokumentą atsisakė. Apelianto vertinimu, pateiktame administratorės atsakyme nenurodytas duomenų apsaugos įstatymo straipsnis, punktas, todėl neaišku, kokiais pagrindais ir argumentais priimtas sprendimas. Toks deklaratyvus, nepagrįstas ir nemotyvuotas įstatymo citavimas užkerta kelią ieškovui ginti pažeistas teises.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas apginti jo galimai pažeistas teises priteisiant atsakovei pareigą įvykdyti natūra – atlikti veiksmus (pateikti informaciją – dokumentus su priedais, paklausimą) (CK 1.138 straipsnio 4 punktas).
18. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog teismas, atsisakydamas ginti ieškovo pažeistas teises, eliminuoja ieškovo teisę susipažinti su išrašomų sąskaitų pagrįstumu ir teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais.
19. Pažymėtina, kad asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 19 punktas).
20. CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. CK 4.84 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad administratoriaus veiklai taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos. Taigi, administratoriui taikomos CK 4.242 straipsnyje nustatytos turto administratoriaus prievolės naudos gavėjui, pareiga savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, ir draudimas jam suteiktas teises panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį, vykdydamas paprastąjį turto administravimą administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Pagal CK 4.242 straipsnio 1 dalį, vykdydamas savo prievoles naudos gavėjui, administratorius turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių.
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektu? administravimo nuostatu? (toliau – ir Nuostatos), be kitų administratoriui nustatytų pareigų, 7.3. punkte įtvirtinta pareiga pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams ar jų įgaliotiems asmenims paprašius: Nuostatų 14.2.4, 14.2.6 papunkčiuose nurodytų dokumentų kopijas; paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus, suteiktas paslaugas, pirktas prekes, leisti susipažinti su šių darbų, paslaugų, prekių pirkimo sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais.
22. Aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantas, būdamas bendrosios dalinės nuosavybės savininkas, turėdamas įstatyme nustatytą pareigą prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros, išlaikymo (CK 4.76 straipsnis), turi teisę gauti išsamią informaciją, susijusią su namo bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Tačiau pažymėtina, kad ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumas, t. y. ar atsakovė, kaip namo administratorė, turi pareigą pateikti ieškovui jo prašomą informaciją (dokumentus), gali būti nustatytas tik išsprendus ginčą iš esmės.
23. Iš apelianto procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių matyti, kad apeliantas iš esmės suformulavo, kokių teisinių padarinių jis siekia ieškiniu – susipažinus su UAB Mano Būstas Šiauliai pateiktame 2022 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gautais buto Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo dokumentais ir priedais, įvykdyti pareigą sumokėti reikalaujamus mokesčius arba inicijuoti dokumento nuginčijimo procedūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nesuteikus apeliantui prašomos informacijos, ribojamos jo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininko, teisės įvertinti savo teisių galimą pažeidimą, o prireikus, – pažeistas teises ginti teisme ar kitose institucijose. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio patenkinimas nesukeltų ieškovui jokių teisinių padarinių.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai sprendė, kad yra pagrindas nutraukti civilinę bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismas tenkina atskirąjį skundą, panaikina skundžiamą nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas teigia, jog teisėja, priimdama nutartį, išsakė savo išankstinę nuomonę, kad dokumentų gavimas nedaro (negali daryti) įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, todėl panaikinus priimtą nutartį, turėtų būti paskirtas kitas teisėjas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CPK 71 straipsnyje yra įtvirtintas neleistinumo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas principas. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad šis principas galioja tik nagrinėjant ginčo šalių bylą iš esmės, o ne sprendžiant atskirus procesinius klausimus atskiroje bylos dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013; 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-105-969/2015; kt.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo D. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.