Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją byla pagal nuteistojo Č. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Č. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. M. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „A(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), direktoriumi nuo 2008-10-09 iki 2009-05-13, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, vadovaudamas bendrovei, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2009 m. balandžio 27 d., Vilniaus mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 4 straipsnio: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, kurie reiškia, kad bendrovės apskaita turi būti tvarkoma laikantis bendrųjų apskaitos principų ir standartų, kad būtų galima nustatyti turtą.

- 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto: ,,Ūkinės operacijos turinys“, kuris reiškia, kad apskaitos dokumentų rekvizitai ir užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę.

- 16 straipsnio 1 dalies: ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ nurodymus

jis, 2009-01-14 pareiškimu kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „A(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo ir žinodamas, kad bendrovei 2009-04-15 teismo nutartimi iškelta bankroto byla, ji yra nemoki, o nuo 2009-01-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinos apsaugos priemonės - areštuotas UAB „A(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, turtinės teisės, 2009 m. kovo 24 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis į UAB ,,A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIL 001, jog UAB „L(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) parduodamos prekės ,,komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ 110 000 Lt su 20 900 Lt PVM už 130 900 Lt bendrą sumą, šią sąskaitą pasirašė ir įtraukė į bendrovės apskaitą, nors realiai tokių prekių bendrovė neturėjo ir nepardavė, piniginių lėšų 130 900 Lt negavo, nes nebuvo sudaryta jokia turto pardavimo-pirkimo sutartis tarp UAB ,,A(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,L(duomenys neskelbtini)“,

jis taip pat nevedė ir nepateikė atsargų apyvartos žiniaraščių - trumpalaikio turto apskaitos registrų (sąskaitos 2011, 2013, 2014), kuriuose būtų išvardinti parduodamo turto ,,komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ konkretūs duomenys: pavadinimai, kodai, kiekiai, savikaina, vieneto kaina, apyvartos, kuriuose būtų buvęs apskaitytas šis turtas, taip pat 2008-2009 m. ilgalaikio ir trumpalaikio turto metinių inventorizacijų aprašų, pagal kuriuos būtų galima patikrinti turto buvimą sandėlyje, o neva gautas pardavimo pajamas 110 000 Lt, sudarydamas UAB ,,A(duomenys neskelbtini)“ bankroto balansą apskaitos 2411 sąskaitos registre“ „Pirkėjų skolos“ 2009-04-25 dienai užfiksavo UAB „L(duomenys neskelbtini)“ kaip debitorinį skolininką bei 2009-04-27 į 2009 metų kovo mėnesio UAB „A(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įtraukė 20 900 Lt pardavimo PVM ir ją pateikė Vilniaus apskrities VMI, taip padidindamas mokėtiną į valstybės biudžetą PVM nepriemoką valstybės biudžetui.

Dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB ,,A(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

I. Dėl teismo išvados, kad Č. M. veiksmai laikotarpiu nuo 2009-03-24 iki 2009-04-27 atitinka BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadina apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turte, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo suformuluotas taisykles, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei aiškino reikalavimus, keliamus buhalterinės apskaitos dokumentams: 1) klaidingai nustatė, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VIL 001 užfiksuotos prekės „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ nebuvo, ir šios klaidingos išvados pagrindu nusprendė, kad po 2009-03-24 negalima nustatyti UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros; 2) klaidingai laikė, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VIL 001 parduodamo turto žymėjimas kaip „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ neatitinka buhalterinės apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, nes yra nepakankamai detalus.

1. Dėl 2009-03-24 PVM sąskaitos-faktūros Nr. VIL 001 ir joje esančios informacijos įtakos galimybei nustatyti UAB „A(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos rezultatą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

1.1.Dėl prekės „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ egzistavimo

Dėl buvusio UAB „L(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. J. parodymų dėl prekės pirkimo-pardavimo

Liudytojo R. J. parodymai, esą UAB „L(duomenys neskelbtini)“ nepirko prekės „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“, o tik tarpininkavo šią prekę perduodant bandymams potencialiems pirkėjams, yra sąlygoti siekiu atleisti UAB „L(duomenys neskelbtini)“ nuo pareigos sumokėti prekės kainą (130 900 Lt). Liudytojo R. J. teiginius paneigia šios aplinkybės: UAB „L(duomenys neskelbtini)“, gavusi UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VIL 001, ją įtraukė į buhalterinę apskaitą, o ne grąžino kaip nepagrįstą; Č. M. yra patyręs buhalterinės apskaitos specialistas, todėl neformintų PVM sąskaitos-faktūros, jeigu prekė būtų neparduota, o atiduota tik bandymams.

Be to, teismas nepagristai atmetė R. J. parodymus, kad prekė realiai buvo perduota UAB „L(duomenys neskelbtini)“, nes jo parodymai dėl prekės perdavimo fakto sutampa su liudytojo S. S. parodymais.

Dėl buvusios BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus UAB „Divingas“ darbuotojos R. K. parodymų

2015-06-22 teismo posėdyje R. K. nurodė, kad ji, administruodama BUAB „A(duomenys neskelbtini)“, analizavo balanso straipsnių pokyčius ir aptiko, kad per laikotarpį nuo 2008-12-31 iki 2009-04-25 trumpalaikio turto vertė sumažėjo nuo 100 517 Lt iki 28 627 Lt, tačiau jai nežinoma dėl ko sumažėjo šis likutis - dėl prekių perleidimo ar dėl prekių pardavimo.

- ji negalėjo nematyti 2009-04-25 Pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje „Pardavimo pajamos“ nurodytos 110 000 Lt sumos ir ataskaitos eilutėje „Pardavimo savikaina“ nurodytos 71 890 Lt sumos bei negalėjo nepastebėti, kad parduotų prekių savikainos dydis sutampa su trumpalaikio turto vertės sumažėjimo dydžiu;

- nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2013 m. spalio mėnesio R. K., vykdydama BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens funkcijas, turėdama visus BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, ieškinyje dėl žalos atlyginimo ir pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 246 straipsnio 2 dalį pradėjimo, pažymėjo, kad 2009-03-24 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VIL 001 nurodyta prekė egzistuoja ir kad pardavus šią prekę BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 130 900 Lt žala, kurią sudaro lėšos, negautos už prekės pardavimą.

2014-09-29 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. parodė, kad 2013 m. rudenį ji pareikalavo iš S. S. grąžinti BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ kilnojamąjį turtą. Tokios pozicijos ji laikėsi ir duodama parodymus teisme, tačiau iš UAB „Divingas“ 2013-07-23 rašto matyti, kad ne UAB „Divingas“, o pats S. S. inicijavo BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo turto, saugomo pagal 2009-07-30 pasaugos sutartį, grąžinimą. Taip pat 2014-09-29 apklausoje liudytoja R. K. pripažino, kad grąžinto S. S. turto apžiūrėti nebuvo nuvykusi, tačiau priežasties nepaaiškino. Be to, R. K. parodė, kad jokios informacijos iš BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ apie saugojusius turtą asmenis nebuvo gauta, nors iš UAB „A(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Divingas“ 2009-06-10 rašto „Dėl turto perdavimo-priėmimo“ matyti, kad juose kaip UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turto saugotojas nurodytas S. S., todėl 2009-06-10 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ negalėjo nežinoti, kad BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ turtas saugomas pasaugos pagrindais. Teisme liudytoja R. K. parodymus pakeitė ir nurodė, kad jai buvo žinoma, jog prieš ją su BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti A. G., kuri perėmė ir perdavė pasaugai visą BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ turtą. Taip pat 2014-09-29 apklausoje R. K. parodė, kad 2013-09-03 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra konstatuota, kad jokios kalbos apie grąžinamą turtą nebuvo, tačiau iš protokolo ir įrašo neįmanoma nustatyti, ar tokio pokalbio iš tiesų nebuvo, nes antstolis nefiksavo, kad laikotarpyje nuo 2013-08-13 10.50 val. iki 20l3-08-14 11.00 val. S. S. ir R. K. nebendravo. Be to, perimdama iš S. S. turtą, R. K. neklausė S. S., ar jo žinioje yra ir kitas UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turtas, nenurodytas 2009-07-30 Pasaugos sutartyje.

Dėl buvusio UAB „A(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. S. parodymų

Tikslu pašalinti abejones dėl S. S. paaiškinimų dėl UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turto pasaugos, S. S. buvo pateiktas 2016-10-26 Prašymas pateikti informaciją, į kurį atsakydamas S. S. pateikė 2008-11-25 Pasaugos sutartį, iš kurios seka, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-25 prekę „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ turėjo ir S. S. šią prekę saugojo. 2008-11-25 ir 2009-02-27 pasaugos sutartys buvo surašytos vykdant UAB „A(duomenys neskelbtini)“ inventorizaciją, kurią parodymuose minėjo liudytoja J. K., kuri dirbo UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir 2009-02-27. Po S. S. atleidimo iš darbo visas UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turtas faktiškai liko S. S. žinioje ir teisiškai nebuvo iš jo perimtas, nes Č. M. atsisakė perimti iš jo UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turtą, kol šis turtas nebus inventorizuotas. Č. M. nusprendė inventorizuoti pas S. S. esantį turtą ir inventorizuotą turtą perdavinėti S. S. saugojimui pagal pasaugos sutartis. Inventorizacija prasidėjo 2008-11- 25, tačiau atvykus į turto saugojimo vietą buvo aptikta, kad turto yra daug ir yra būtina daiktus atskirti, kad kiekvieną turtinį vienetą galima būtų apžiūrėti ir sugretinti su turto sąrašais, tad 2008-11-25 S. S. parodė Č. M. tik patį brangiausią pagal trumpalaikio turto sąrašą dalyką - sukomplektuotą prekę „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“, kurio buvimas pas S. S. buvo įteisintas 2008-11-25 Pasaugos sutartimi. 2009 m. pradžioje visi daiktai buvo surūšiuoti ir sudėti, kad juos galima būtų apžiūrėti ir parodyti būsimiems pirkėjams. Remiantis inventorizacijos aktais 2009-02-27 buvo sudaryta antra pasaugos sutartis, į kurią buvo įrašyti neįtraukti į 2008-11-25 pasaugos sutartį daiktai. Apeliantas teigia, kad nuosprendyje neteisingai įrašyti S. S. parodymai dėl UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo pasaugai: tikrovėje S. S. parodė, kad turtas buvo perduotas pasaugai per kelis kartus, perdavimas vyko iki 2008-12-31, kad buvo sudarytos kelios pasaugos sutartys. Į bylą buvo pateikta tik viena sutartis, kuri surašyta 2009-02-27.

Be to, nuosprendyje nurodyta, kad teisme apklaustų liudytojų R. J. bei A. G. žodžiai, kad daiktas, nufotografuotas S.S., yra panašus į prekę „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“, nereiškia, kad šie liudytojai patvirtino, jog nuotraukoje yra minėta prekė. Apeliantas mano, kad ši teismo pozicija yra netinkama, nes pažeidžia esminį baudžiamojo proceso principą, jog visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, todėl teismas privalėjo prekės atpažinimo rezultatus priskirti prie galimai prekės egzistavimą patvirtinančių aplinkybių.

Dėl buvusios UAB ,,A(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus UAB „Divingas“ darbuotojos A. G. parodymų

2015-11-11 teismo posėdyje A. G. patvirtino, kad ji buvo pirmu BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ įgaliotu asmeniu, kuriam buvo pavesta administruoti BAUB „A(duomenys neskelbtini)“ bankroto eigą. Č. M. tinkami perdavė jai UAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, turtas atitiko balansą ir buvo saugomas pas S. S.; buvo sudaryti palyginamasis balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita; nustatyta, kad 2009-03-24 buvo parduotas „komplektas: ūkines prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“, kurio savikaina buvo 71 890 Lt, o pardavimo kaina be PVM – 110 000 Lt, vėliau ta prekė buvo grąžinta ir saugoma pas S. S.. A. G. nuotraukoje atpažino būtent šią prekę.

Dėl FNTT prie VRM Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014-06-13 specialisto išvados apie prekės „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ egzistavimą

FNTT 2014-06-13 specialisto išvadoje dėl UAB „A(duomenys neskelbtini)“ ūkines-finansinės veiklos 2009-03-24 PVM sąskaitos faktūros Nr. VIL 001 išvados tiriamojoje dalyje yra teiginiai, susiję su prekės „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ egzistavimu. Todėl FNTT 2014-06-13 specialisto išvadoje specialistė padarė išvadą ne dėl prekės neegzistavimo ar 2009-03-24 PVM sąskaitos faktūros Nr. VIL 001 fiktyvumo, o dėl prekės sudėties neaiškumo. Specialistė konstatavo, kad 2009-03-24 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „L(duomenys neskelbtini)“ prekę „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“, tačiau specialisto žinioje nebuvo dokumentų, kurie atskleistų šios prekės sudėtį.

-išvadoje nenurodyta UAB „A(duomenys neskelbtini)“ naudojama buhalterinės apskaitos tvarka: naudojamas Didžiosios knygos sąskaitų planas, pirminių dokumentų ir sąskaitų duomenų detalizavimas, įrašų į sąskaitas perkėlimo metodika, o be šių duomenų neįmanoma objektyviai įvertinti, ar Č. M. šią tvarką pažeidė; dėl šios klaidos FNTT specialisto išvadoje, kaltinime ir nuosprendyje atsirado klaidinga nuoroda į UAB „A(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nenaudojamą, UAB „A(duomenys neskelbtini)“ Didžiosios knygos sąskaitų sudėtyje nesanti numerį 2011;

-išvadoje nepasisakyta, ar UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaita buvo vykdoma vadovaujantis privalomais verslo apskaitos standartais;

-nepagrįstas išvados teiginys, kad 2009-03-24 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VIL 001 turėjo būti užfiksuotas kompiuterinės įrangos svoris;

-išvadoje pasisakyta klausimais, kurie akivaizdžiai išeina už specialisto kompetencijos ribų, nes yra teisinio pobūdžio;

-išvadoje padaryta jokiais argumentais nepagrįsta prielaida, esą turėjo būti įformintas prekės išvežimo transporto važtaraštis;

-neišanalizuoti pokyčiai Didžiosios knygos sąskaitose ir balansuose nuo 2008-12-31 iki 2009-04-25;

-atsakyme ketvirtuoju klausimu nurodyta, kad negalima nustatyti 2009 m. (2009-12-31) UAB „A(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nors Č. M. nuo 2009-04-25 nebevadovavo UAB „A(duomenys neskelbtini)“.

Šios aplinkybės parodo, jog teismas nevertino, ar 2014-06-13 FNTT specialistui buvo pateikta išsami medžiaga, ar pateikta medžiaga yra pakankama ir kokybiška, ar pateikti teisingi pradiniai duomenys, ar specialistas visapusiškai ištyrė pateiktą medžiagą, ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas.

Dėl specialisto E. J. išvadų atmetimo

Nuspręsti kokie dokumentai pakankami, kad paruošti atsakymus į specialių žinių reikalaujančius klausimus, gali tik specialistas, todėl tik auditorius J. J. turėjo kompetenciją spręsti kokia medžiaga naudotis. FNTT 2014-06-13 specialisto išvada dėl UAB „A(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos taip pat buvo rašoma neturint visos bylos medžiagos, tačiau teismas 2014-06-13 specialisto išvadą laikė įrodymu. Todėl atmestinas teismo motyvas, kad auditoriaus E. J. išvada nelaikytina įrodymu, nes remiasi ne visa bylos medžiaga.

Teismo pozicija, kad auditoriaus E. J. išvada yra ydinga ir todėl, kad remiasi dokumentų kopijomis, o ne originalais, taip pat yra nepagrįsta, nes teismas netyrė minėtų dokumentų kopijų šaltinio teisėtumo ir netyrė, ar dokumentų kopijų turinys atitinka bylos dokumentus, taip pat neatsižvelgė į tai, kad dalis dokumentų kopijų yra patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.

Teismo argumentas, kad auditorius E. J. negalėjo remtis 2009-03-24 PVM sąskaita-faktūra Nr. VIL 001, nes jos turinys neatitinka tikrovės, taip pat yra nepagrįstas. Auditorius E. J. savo tyrime neturėjo teisės ir kompetencijos daryti išankstinės prielaidos, kad 2009-03-24 PVM sąskaitos-faktūros Nr. VIL 001 turinys neatitinka tikrovės, nes šio dokumento turinio tikrumas yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, o specialistų išvados gali padėti nustatyti, ar nurodytoje PVM sąskaitoje-faktūroje įvardinta ūkinė operacija įvyko ar ne. Todėl teismas privalėjo tirti E. J. išvadų turinį, kadangi jos yra reikšmingos, siekiant nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes.

Dėl UAB „A(duomenys neskelbtini)“ Didžiosios knygos balansinių sąskaitų ir balansų duomenų, įrodančių prekės „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ egzistavimą

Teismas, tirdamas prekės egzistavimo klausimą, nenagrinėjo pasaugos sutarčių, UAB „A(duomenys neskelbtini)“ Didžiosios knygos ir balansų 2008-12-31 ir 2009-02-27 duomenų sąsajų. Galimai ši aplinkybė sudarė kliūtis teismui pamatyti, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turimo turto vertės pokyčiai nuo 2009-02-27 iki 2009-04-25 yra sąlygoti būtent prekės „komplektas ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ pardavimo.

Iš pasaugos sutarčių seka, kad S. S. pasaugai buvo perduotas UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turtas bendrai sumai 129 782,46 Lt. Ši suma atitinka Didžiosios knygos sąskaitų 2013, 2014, 2017 likučius, perkeltus į 2008-12-31 balansą. Pasaugos sutartyse nurodyta turto suminė vertė atitinka Didžiąja knygą ir 2009-02-28 balansą. Apskaitos dokumentai rodo, kad nuo 2008-12-31 iki 2009-02-28 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turėjo pagamintos produkcijos ir prekių perparduoti, kurių vertė po nuvertėjimo sudarė 129 782,76 Lt. Iš Didžiosios knygos sąskaitų matyti, kad laikotarpyje nuo 2009-02-27 iki 2009-04-25 prekės savikaina po pardavimo buvo nurašyta į sąnaudas, pardavimų pajamose registruojant 110 000 Lt, debitorių skolose registruojant 130 900 Lt gautiną sumą, ir mokėtino PVM sąskaitoje registruojant 20 900 Lt.

Sugretinus šiuos Didžiosios knygos įrašus su 2009-03-24 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VIL 001 nurodyta pardavimo kaina bei pasaugos sutartimis, darytina išvada, kad 2008-12-31 ir 2009-02-27 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje 2009-03-24 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VIL 001 nurodyta prekė buvo apskaitoma kaip prekė, kurios savikaina iki nuvertėjimo sudarė 143 780,83 Lt, o po nuvertėjimo - 71 890,41 Lt. Ši aplinkybė patvirtina išvadą, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-31 turėjo prekę, nurodytą 2009-03-24 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VIL 001.

Buhalterinės apskaitos įstatymas nereglamentuoja prekių pavadinimų formavimo taisyklių, o nustato apibendrintus kriterijus apskaitos sistemai, todėl neaišku, kodėl teismas laikė, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaitos-faktūros Nr. VIL 001 turinio dalis dėl prekės pavadinimo pažeidžia apskaitos taisykles.

Apeliantas pažymi, kad iš UAB „Divingas“ 2015-06-12 lydraščio matyti, kad UAB „Divingas“ pripažįsta, jog iki tiriamojo laikotarpio UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje trumpalaikio turto pavadinimai buvo formuojami naudojant apibendrintus pavadinimus. Tai patvirtina, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VIL 001 panaudoto pavadinimo „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ informatyvumo laipsnis atitinka UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje naudotų pavadinimų informatyvumą. Be to, UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę naudoti savą atsargų pavadinimų formavimo sistemą ir pasirinkti būdą, kaip pavadinimo pagalba identifikuoti turtą.

Teigia, kad prekės pavadinimas „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ perkeltas iš UAB „A(duomenys neskelbtini)“ sandėlio apskaitos, inventorizacijos aprašo ir pasaugos sutarties, ir nebuvo keičiamas bei detalizuojamas, nes pagal buhalterinės apskaitos pastovumo principą reikalaujama, kad apskaitininkai apdairiai keistų apskaitos metodiką ir ji ilgai liktų nepakitusi. Todėl Č. M. laikėsi iki 2008-09-05 susiformavusios UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turto pavadinimų detalizavimo tvarkos. Be to, prekės pavadinimas neįtakoja galimybės nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžius ir struktūrą.

1.3. Dėl teisės aktų vedant UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tiriamuoju laikotarpiu pažeidimų

Teismas laikė, kad nuteistasis pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaita-faktūra Nr. VIL 001 atspindi visus esminius ūkinės operacijos rekvizitus, operacijos objektą ir pati operacija yra įregistruota UAB „A(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų 2014, 2017, 2411, 4488, 5000, 6000, 6005 apyvartose ir finansinėje atskaitomybėje, kas kartu su pasaugos sutartimis, rodo, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas ir buhalterinės apskaitos sistemiškumas nebuvo pažeisti. Juolab, kad specialistas E. J. 2015-02-11 specialisto išvadoje ir 2016-01-15 papildomoje specialisto išvadoje padarė kategorišką išvadą, kad jokių Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnių pažeidimų atliekant ir buhalterinėje apskaitoje registruojant 2009-03-24 ūkinę operaciją ir jos padarinius, padaryta nebuvo ir galima nustatyti UAB „A(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.

2. Dėl dalies apskaitos dokumentų nepateikimo FNTT prie VRM Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistui ir teismui

Iš UAB „Divingas“ žinioje buvusių UAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentų iš viso buvo sunaikinti arba paslėpti 193 lapai. Tarp sunaikintų 188 lapų 2008 metų dokumentų buvo dokumentai, susiję su prekių sandėrio apskaita, nukainojimu, inventorizavimu, perkėlimu iš vienos turto grupės į kitą. Tarp 5 lapų sunaikintų dokumentų buvo ne tik 2008-11-25 pasaugos sutartis dėl prekės, bet ir inventorizacijos, sandėlio aprašai, kuriuose buvo duomenys apie prekę. Be to, R. K. teisme negalėjo paaiškinti, kur dingo 5 lapai iš 79-o segtuvo.

II. Dėl teismo išvados, kad kaltinamojo veiksmai laikotarpiu nuo 2008-10-09 iki 2009-04-27 atitinka BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviąją pusę

BK 222 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinius nusikalstamus veiksmus. Aplinkybės, kad Č. M. laikėsi UAB „A(duomenys neskelbtini)“ nusistovėjusios buhalterinės apskaitos tvarkos, atliko visus būtinus veiksmus, kad turtas būtų apskaitytas ir apsaugotas, 2009-03-24 perleisdamas turtą išrašė PVM sąskaitą-faktūrą ir šią ūkinę operaciją įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, perdavė BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentus bankroto administratoriui, parodo, jog tiriamuoju laikotarpiu Č. M. siekė tinkamai vykdyti savo pareigas ir nenumatė, kad dėl UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaitos-faktūros Nr. VIL 001 ir kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, surašytų laikotarpyje nuo 2008-10-09 iki 2009-04-27, duomenų tikrumo gali kilti abejonės. Taip pat nenustatyta, kad apeliantas turėjo motyvus įrašyti į UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VIL 001 netikrus duomenis. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo veiksmai neturi tyčinio nusikaltimo požymių.

III. Apeliacinio skundo teisiniai pagrindai

Teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti patikimos išvados, jog Č. M. veiksmai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai tiriant ir vertinant įrodymus (nuosprendžio išvadose nutylint dalį teismo ištirtų įrodymų, nepagristai sureikšminant dalį įrodymų šaltinių, o kitus įrodymus be pagrindo vertinant kritiškai, netinkamais motyvais atsisakant vertinti specialisto išvadas, atsisakius tenkinti kaltinamojo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, nesugebėjus įvertinti viso įrodymų viseto ir jų tarpusavio sąsajų) laikytini esminiais BPK nuostatų pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei suvaržė įstatymo garantuojamas kaltinamojo teises (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Teismas, vertindamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius bei susijusią teismų praktiką, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl padarytų esminių BPK pažeidimų ir įstatymo taikymo klaidų teismo išvados dėl Č. M. kaltės neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir yra nepagrįstos (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Todėl skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas bei priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

2. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

Teismas tendencingai išplėtė Č. M. atsakomybės už UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir UAB „A(duomenys neskelbtini)“ ataskaitas ribas iki 2009-04-27, nors nuo 2009-04-25 Č. M. neteko įgalinimų ir bendrovės veiklą pradėjo administruoti UAB „Divingas“.

Teismas nuosprendyje neanalizavo fakto, jog UAB „Divingas“ prarado 193 lapus UAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, taip pat nepasisakė dėl Č. M. gynybinės pozicijos, jog jis UAB „Divingas'“ perdavė visus dokumentus, kuriuose buvo užfiksuota prekė, nenurodė, kad Č. M. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki teisminio proceso pabaigos nuosekliai ir argumentuotai aiškino, kad UAB „Divingas“ sunaikino UAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, svarbius kaitinimo paneigimui.

Nuosprendis yra prieštaringas: teismas nenurodė, kad iš UAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų už laikotarpį nuo 2009-03-24 iki 2009-04-25, todėl galima teigti, kad tokius rezultatus nustatyti galima ir jie atitinka 2009-04-25 Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis, vadinasi šioje ataskaitoje esantys duomenys apie pardavimų pajamas ir sąnaudas yra tikri, kas prieštarauja teismo išvadai, kad laikotarpyje nuo 2009-03-24 iki 2009-03-27 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ jokio turto nepardavė.

Teismas, spręsdamas dėl rašytinių įrodymų ir žodinių paaiškinimų suderinamumo, nebuvo neutralus, o vadovavosi išankstiniu nusistatymu, kad Č. M. yra kaltas: pvz. spręsdamas klausimą, kas saugojo UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turtą iki 2009-02-27, teismas be jokių argumentų prioritetą suteikė ne S. S., A. G. nės, R. J. ir Č. M. parodymams, bet rašytiniam įrodymui 2009-02-27 pasaugos sutarčiai, o nagrinėdamas klausimą, ar UAB „L(duomenys neskelbtini)“ pripažino UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VIL 001, R. J. parodymams, esą UAB „L(duomenys neskelbtini)“ prekės nepirko, suteikė viršenybę prieš rašytinį įrodymą - UAB „L(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, į kurią buvo įtraukta UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaita-faktūra Nr. VIL 001.

Teismas nenagrinėjo auditoriaus E. J. išvados rezultatų, nors ši išvada buvo reikšminga Č. M. gynybinei pozicijai.

Teismo veiksmai, susiję su BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimu, apsunkino gynybą: 2015-06-22 teismo posėdyje teismas informavo, kad iš UAB „Divingas“ gauta dešimt BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentų segtuvų; 2015-10-15 teismo posėdyje teismas paaiškino, kad UAB „Divingas“ pateikti segtuvai lieka prie bylos iki visiško bylos išnagrinėjimo arba pareikalavimo juos grąžinti; 2015-12-07 teismo posėdyje teismas nutarė pareikalauti iš UAB „Divingas“ pateikti patvirtintą BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. Didžiosios knygos kopiją ir palikti byloje aštuonis BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentų segtuvus iki sprendimo priėmimo, nors visos bylos šalys prašė priedų negrąžinti, kol bus priimtas galutinis sprendimas; 2016-01-18 teismo posėdyje teismas informavo, kad iš UAB „Divingas“ yra gauta BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. Didžioji knyga, 2016-01-04 teismas leido padaryti šios knygos kopiją. Nukopijuoti dokumentai buvo perduoti specialistui E. J., kurių pagrindu grindžiama 2016-01-15 papildoma specialisto išvada. Po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, 2016-10-18 nuvykęs į apylinkės teismą atsiimti dokumentų kopijų, Č. M. prašė leisti susipažinti su UAB „Divingas“ pateiktais dešimt BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentų segtuvų ir UAB „A(duomenys neskelbtini)“ Didžiąja knyga už 2009 m., kur jam buvo atsakyta, jog susipažinti galima, bet apie datą jis informuotas nebuvo. 2016-10-24 paskambinus į apylinkės teismo archyvinę raštinę, Č. M. buvo pasakyta, kad medžiaga paruošta susipažinimui ir jis gali atvykti, tačiau 2016-10-28 atvykus paaiškėjo, kad teismas 2016-10-20 minėtus dokumentus grąžino UAB „Divingas“.

3. Dėl esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurie nepašalinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme

Vilniaus apygardos teismas 2015-04-01 nutartyje Nr. 1S-447-468/2015 išaiškino, kad įstatymas suteikia galimybę ne tik teismui, bet ir prokurorui koreguoti kaltinimą ir bylos nagrinėjimo metu imtis priemonių kilusiems neaiškumams pašalinti. Tačiau bylos eigoje prokuroras nesivadovavo šia nutartimi ir nepašalino kaltinimo neaiškumų, nurodytų Č. M. 2015-02-17 prašyme perduoti bylą prokurorui nagrinėti iš naujo dėl esminių BPK 219 straipsnio pažeidimų, t. y. neatliko tyrimo, ar buhalterinė apskaita iki 2009-03-24 buvo organizuota ir vedama tinkamai.

Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad Č. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikas nuo 2009-03-24 iki 2009-04-27 ir jam yra inkriminuojama, kad 2009-03-24 buvo įformintas fiktyvus prekės „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ pardavimas. Kadangi kaltinime prokuroras nustatė, kad nuo 2009-02-27 iki 2009-03-24 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimų nevykdė ir nuo 2002-04-08 iki 2009-02-27 įmonės vyr. buhalterės pareigas atliko J. K., todėl prokuroras privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ suformuluota nuostata, kad pagal BK 222 straipsnį atsako asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą; pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį tai vyriausiasis buhalteris (buhalteris) - tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą, ir tokiu atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas, nes jis pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Taigi, bylos eigoje prokuroras privalėjo tiesiogiai nurodyti arba pasiūlyti ištirti, ar 2009-02-27 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, bei ar galima nustatyti bendrovės veiklos rezultatus, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus pagal 2009-02-27 būklę. Konstatavimas, kad 2009-02-27 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai, reikštų, kad yra teisingi Didžiosios knygos 2009-02-27 duomenys, už kuriuos atsako buhalterė J. K.. Dėl prokuroro neveikimo šis kaltinamojo akto trūkumas nebuvo pašalintas pirmosios instancijos teisme ir negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme.

Išnagrinėjęs bylą teismas pirmiausia turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų ir ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Šiuo atveju kaltinamajame akte nenurodžius, ar iki 2009-02-27 tuometinė UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. K. tinkamai tvarkė UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nėra aišku, ar laikotarpyje nuo 2009-03-024 iki 2009-04-27 negalima nustatyti įmonės veiklos dėl J. K. veiksmų, ar dėl Č. M. veiksmų, ar dėl abiejų minėtų asmenų veiksmų. Be to, šis esminis kaltinamojo akto surašymo trūkumas suvaržo ir Č. M. teisę į gynybą, nes turint tokio turinio kaltinamąjį aktą, jis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje, dėl paminėtų trūkumų kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), taip pat teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

Dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme

Pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymo tyrimo trūkumai apribojo teismo galimybę išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes ir priimti pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl Č. M. apeliacinės instancijos teismo prašo atlikti įrodymų tyrimą. Iš UAB „Divingas“ išreikalauti 2009 m. UAB „A(duomenys neskelbtini)“ Didžiąją knygą, nes ji reikalinga apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių tyrimui, specialisto E. J. išvadų priedų autentiškumo nustatymui. Tikslu pašalinti abejones dėl S. S. paaiškinimų dėl UAB „A(duomenys neskelbtini)“ turto pasaugos, S. S. buvo pateiktas 2016-10-26 prašymas pateikti informaciją, į kurį S. S. 2016-10-28 atsakė ir pateikė 2008-11-25 pasaugos sutartį, iš kurios matyti, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-25 prekę „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ turėjo ir S. S. šią prekę saugojo. 2008-11-25 pasaugos sutarties egzistavimas yra reikšminga aplinkybė tiriant Č. M. veiksmus, todėl prašo prie bylos prijungti advokato L.Belevičiaus 2016-10-26 prašymą pateikti informaciją, S. S. 2016-10-28 raštą su 2008-11-25 pasaugos sutartimi Nr. 2008/11/25.

Dėl teismo ekspertizės skyrimo

Teismui atmetus prašymus grąžinti bylą prokurorui ar pirmosios instancijos teismui, apeliantas prašo skirti teismo ekspertizę. Kadangi dėl prekės „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ pardavimo ir pardavimo padarinių byloje yra dviejų specialistų prieštaringos išvados: FNTT vyr. specialistė D. K. sprendė, kad iš UAB „A(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų, turto, kapitalo ir įsipareigojimų dydžio konkrečiai nenurodytai 2009 metų datai, auditorius E. J. padarė išvadą, kad galima nustatyti UAB „A(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatus, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus 2009 m. balandžio 27 d.

Šiuos specialistų išvadų rezultatų prieštaravimus galima pašalinti atlikus ekspertizę, kurioje būtų atsakoma į šiuos klausimus:

l) ar 2009-02-27 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje tinkamai apskaitytas turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai;

2) ar iš UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos galima nustatyti nuo 2009-02-27 iki 2009-04-25 įvykusius veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžių ir struktūros pokyčius, bei ar galima nustatyti veiklos rezultatus, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą pagal 2009-04-25 būklę;

3)ar galima padaryti išvadą, kad nuo 2009-02-27 iki 2009-04-27 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įregistruoti veiklos rezultato, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų pokyčiai yra sąlygoti UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. VIL 001 nurodyta ūkine operacija.

Siūloma tiriamo laikotarpio pradžia 2009-02-27 sietina su aplinkybe, kad yra 2009-02-28 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ balansas, kuris sudarytas pagal 2009-02-27 Didžiosios knygos duomenis.

Teismo posėdyje nuteistasis Č. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Č. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumoje, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus. Tai sutrukdė teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą Č. M. atžvilgiu. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-14 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis: Č. M. pagal BK 222 straipsnį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Pagrįstas nuteistojo Č. M. apeliacinio skundo argumentas, jog objektyvių faktinių bylos duomenų visuma nepatvirtina, kad jis, nuo 2008-10-09 iki 2009-05-13 būdamas UAB “A(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pažymėtina, jog apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2017).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, padarė išvadą, kad dėl Č. M. neteisėtų veiksmų kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. negalima iš dalies nustatyti UAB „A(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir Č. M. nuteisė už tai, kad jis 2009-01-14 pareiškimu kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „A(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo ir žinodamas, kad bendrovei 2009-04-15 teismo nutartimi iškelta bankroto byla, ji yra nemoki, o nuo 2009-01-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos laikinos apsaugos priemonės - areštuotas UAB „A(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, turtinės teisės, 2009-03-24 įrašė žinomai neteisingus duomenis į UAB ,,A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIL 001, jog UAB „L(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) parduodamos prekės ,,komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ 110 000 Lt su 20 900 Lt PVM už 130 900 Lt bendrą sumą, šią sąskaitą pasirašė ir įtraukė į bendrovės apskaitą, nors realiai tokių prekių bendrovė neturėjo ir nepardavė, piniginių lėšų 130 900 Lt negavo, nes nebuvo sudaryta jokia turto pardavimo-pirkimo sutartis tarp UAB ,,A(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,L(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat jis nevedė ir nepateikė atsargų apyvartos žiniaraščių - trumpalaikio turto apskaitos registrų (sąskaitos 2011, 2013, 2014), kuriuose būtų išvardinti parduodamo turto ,,komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ konkretūs duomenys: pavadinimai, kodai, kiekiai, savikaina, vieneto kaina, apyvartos, kuriuose būtų buvęs apskaitytas šis turtas, taip pat 2008-2009 m. ilgalaikio ir trumpalaikio turto metinių inventorizacijų aprašų, pagal kuriuos būtų galima patikrinti turto buvimą sandėlyje, o neva gautas pardavimo pajamas 110 000 Lt, sudarydamas UAB ,,A(duomenys neskelbtini)“ bankroto balansą apskaitos 2411 sąskaitos registre“ „Pirkėjų skolos“ 2009-04-25 dienai užfiksavo UAB „L(duomenys neskelbtini)“ kaip debitorinį skolininką bei 2009-04-27 į 2009 metų kovo mėnesio UAB „A(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įtraukė 20 900 Lt pardavimo PVM ir ją pateikė Vilniaus apskrities VMI, taip padidindamas mokėtiną į valstybės biudžetą PVM nepriemoką valstybės biudžetui.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, vadovaudamasis SEB banko, DNB banko operacijų išrašais, liudytojos R. K. parodymais bei R. J. aiškinimu, jog UAB “L(duomenys neskelbtini)” iš UAB ,,A(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-24 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VIL 001, nurodyto ,,komplekto: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ nepirko, konstatavo, jog įmonė minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių neturėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadas, jog Č. M. į 2009-03-24 PVM sąskaitą faktūrą įrašė žinomai neteisingus duomenis, susijusius su parduodamu daiktu.

Ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka nuteistasis Č. M. nuosekliai aiškino, kad jis, prieš tapdamas bendrovės direktoriumi, peržiūrėjo įmonės balansą, debitorių ir kreditorių bei turto sąrašus. Apžiūrėjęs įmonės turtą, jį saugoti perdavė buvusiam bendrovės direktoriui S. S.. Tokį nuteistojo aiškinimą patvirtina liudytojo S. S. parodymai, kad bendrovės direktoriumi paskyrus Č. M., jam per kelis kartus, pasaugos sutarčių pagrindu, saugoti buvo perduotas bendrovės turtas (t. 5, b. l. 186). Iš su apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui pateiktos 2008-11-25 Pasaugos sutarties Nr. 2008/11/25 matyti, jog saugotojas S. S. įsipareigojo saugoti Pasaugos davėjo UAB „A(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus Č. M., perduotus kilnojamuosius daiktus: Komplektą: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos, kurio vertė po nuvertinimo – 71 890,41 Lt (t. 7, b. l. 125). Č. M. pažymėjo, kad jis bendrovės direktoriumi buvo paskirtas, kaip kompetentingas asmuo, galintis išspręsti klausimus, kylančius su UAB „A(duomenys neskelbtini)“ debitoriais ir kreditoriais. Neatitikimų vedamoje įmonės buhalterijoje ir balanse nebuvo, taigi buvo nuspręsta parduoti bendrovės produkciją. Todėl pagal bendrovės buhalterės J. K. pateiktą prie balanso buvusį pašifravimą sudarė skirtos parduoti produkcijos sąrašą, į kurį buvo įtrauktas 2009-03-24 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VIL 001 nurodytas ,,komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ pasaugos sutartimi saugoti perduotas S. S. (t. 7, b. l. 5-6). Tai, kad iš tiesų egzistavo dokumentas, kuriame buvo išvardinta UAB „A(duomenys neskelbtini)“ parduodama produkcija, patvirtino liudytojas UAB „L(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. J., kuris aiškino, kad Č. M. jam atsiuntė prekių, skirtų pardavimui, sąrašą, prie kurio buvo pridėti parduodamų prekių paveikslėliai bei specifikacija, patvirtinanti, iš ko prekė susideda. Liudytojas žinojo daug klientų, galinčių susidomėti siūloma produkcija, todėl nusprendė tapti tarpininku ir šiuo sąrašu pasidalino su asmenimis, kuriems minėta informacija galėjo būti aktuali. Kompiuterine įranga, susidedančia iš 5-6 dalių, susidomėjo dvi įmonės. R. J. galimam pirkėjui pasiūlė pačiam nuvažiuoti ir apžiūrėti siūlomą įsigyti daiktą (t. 6, b. l. 42). Nors liudytojas neprisiminė, kuris konkrečiai iš jo klientų nuvažiavo apžiūrėti produkciją, tačiau S. S. parodymai patvirtina, jog iš tiesų pas jį atvyko asmuo, kurį jis identifikavo kaip UAB „L(duomenys neskelbtini)“ atstovą. S. S. aiškino, jog pirkėjas jam pateikė įgaliojimą, pasirašytą UAB „L(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardu (t. 5, b. l. 186). Pirkėjas apžiūrėjo saugomą Komplektą, pateikė 2009-03-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIL 001 ir prekę išsivežė. Buvo išrašytas prekės priėmimo – perdavimo aktas (t. 7, b. l. 168). Tai, kad toks aktas buvo surašytas patvirtino ir liudytojas R. J., kuris paaiškino, kad jam buvo perduota dokumento kopija, tačiau jos, kaip neturinčios reikšmės bendrovės buhalterijai, neišsaugojo (t. 6, b. l. 42). Č. M. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme aiškino, kad jau po to, kai visas turtas buvo perduotas bankroto administratorei A. G., su juo susisiekė R. J., kuris nurodė, kad neatitinka Komplekto parametrai, todėl prekė bus grąžinta. Nuteistasis jam paaiškino, kad jis jau nėra bendrovės direktorius ir nurodė konsultuotis su bankroto administratore (t. 7, b. l. 6). R. J. patvirtino, jog prekė buvo sugrąžinta UAB „L(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 42). Tai, kad Komplektas 2009 m. rugsėjo ar spalio mėnesį buvo grąžintas, taip pat patvirtino liudytojas S. S., kuris paaiškino, jog patikrino grąžintą produkciją, kadangi viskas buvo tvarkoje apie grąžintą Komplektą pranešė Č. M., kuris jam nurodė visais klausimais bendrauti su bankroto administratore, todėl jis susisiekė su A. G.. Buvo surašytas Komplekto priėmimo aktas (t. 7, b. l. 168). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja A. G. patvirtino, kad S. S. ją informavo apie grąžinamą turtą, jai perdavė grąžinimo aktą, ji Komplektą apžiūrėjo, taip pat su S. S. buvo sudaryta Komplekto pasaugos sutartis, ant kurios ji pasirašė (t. 6, b. l. 74). Taigi liudytoja A. G. patvirtino, jog ji buvo informuota apie UAB „L(duomenys neskelbtini)“ grąžintą Komplektą, pati jį apžiūrėjo, Komplekto grąžinimas buvo tinkamai apiformintas, o dokumentai pridėti prie UAB „Divingas“ saugomų UAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Liudytojas S. S. aiškino, jog jis, pasikeitus bankroto administratorei, norėjo saugomą Komplektą perduoti UAB „Divingas“, tai bandė padaryti trejus – ketverius metus, tačiau bankroto administratorė priimti Komplekto nesutiko. Bankroto administratorė R. K. minėtą turtą priimti atsisakė, motyvuodama tuo, jog neranda Komplekto grąžinimo akto (t. 5, b. l. 187). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja bankroto administratorė R. K. aiškino, jog, pakeitus bendrovę administruojančią A. G., pastaroji jai jokių papildomų pasaugos dokumentų ar Komplekto grąžinimo akto neperdavė. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, jokie parduoti daiktai negali būti grąžinami (t. 6, b. l. 102-104). Toks R. K. aiškinimas nepaneigia S. S. parodymų, kad jis apie grąžintą Komplektą pranešė bendrovės bankroto administratorei ir dėjo pastangas, jog sugrąžintą turtą perduotų bankrotą administruojančiai bendrovei UAB „Divingas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktu, viena iš bankroto administratoriui Įstatymu numatytų pareigų yra užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, tačiau to bendrovės bankroto administratorius nepadarė.

Liudytojas S. S. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad bankroto administratorei atsisakius priimti Komplektą, jis jį utilizavo (t. 7, b. l. 169). Tai patvirtina byloje esantis EMP Recycling Elektros ir elektroninės įrangos atliekų, surinktų iš privačių namų ūkių priėmimo aktas Nr. KVT#1181134, kuriame nurodyta, jog utilizacijai 2015-06-08 buvo priimta „IT ir telekomunikacinė įranga, išskyrus kompiuterius“ (t. 6, b. l. 27). Liudytoja K. L. patvirtino, kad byloje esančiame akte yra jos parašas, tačiau aiškino, kad utilizavimui skirtą produktą priėmė ne ji, o už tai atsakingas priėmėjas, kuris į kompiuterį suvedė duomenis apie utilizavimui skirtą žaliavą. Liudytoja patvirtino, kad utilizuojama žaliava pavadinama pagal įmonėje nustatytą sistemą. „IT ir telekomunikacinė įranga, išskyrus kompiuterius“ galėjo būti įvardintas ir serveris, nes nėra atskiro pavadinimo tokiai įrangai. Taigi taip galėjo būti pavadinta bet kokia įranga, kuri neatitinka įmonės klasifikatorių (t. 6, b. l. 41). Liudytojai bankroto administratorei A. G. parodžius utilizuoto Komplekto foto nuotrauką (t. 6, b. l. 28), ji patvirtino, kad apžiūrėjusi grąžintą Komplektą, matė būtent taip atrodantį daiktą, tačiau, nebūdama specialiste, negalėjo užtikrinti, jog nuotraukoje yra būtent sugrąžintas Komplektas, o ne labai panašūs į jį daiktai (t. 6, b. l. 74). Liudytojas R. J. taip pat patvirtino, kad nuotraukoje esantis Komplektas yra labai panašus į UAB „L(duomenys neskelbtini)“ parduotą produkciją (t. 6, b. l. 43). Aplinkybę, jog sąskaitoje faktūroje nurodytas ir UAB „A(duomenys neskelbtini)“ grąžintas Komplektas iš tiesų egzistuoja ir yra saugomas, liudytojas S. S. nurodė ir 2014-09-22 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Jis aiškino, kad apklausos metu Komplektas buvo nuomuojamose patalpose, adresu Justiniškių g. 14, Vilniuje (t. 3, b. l. 64-66), tačiau ikiteisminio tyrimo metu Komplektas paimtas ar apžiūrėtas nebuvo.

Kaip jau minėta, 2008-11-25 pasaugos sutartyje Nr. 2008/11/25 nurodyta, jog S. S. perduodamas saugoti Komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos, kurio vertė po nuvertinimo – 71 890,41 Lt (t. 7, b. l. 125). Vilniaus apygardos teismas 2017-03-16 nutartimi tenkino Č. M. ir jo gynėjo prašymą ir, siekiant pašalinti byloje kilusias abejones, paskyrė buhalterinę finansinę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas, ištyręs pateiktus dokumentus, ekspertizės akte Nr. 11-594 (17) konstatavo, kad 2009-02-27 pasaugos sutarties Nr. 2009/02/27 1 priede perduodamo turto vertė 2 241 602,12 Lt atitinka Didžiosios knygos sąskaitose apskaitomus turto likučius 2009-02-28 dienai, išskyrus 1 priede nurodomą perduoti kasos aparatą, kurio likutinė vertė nurodoma 1 Lt, o Didžiosios knygos sąskaitų 1260, 1267 tenkanti likutinė vertė galėtų sudaryti 0,14 Lt. 2009-02-17 pasaugos sutarties Nr. 2009/02/27 2 priede nurodoma 113 pavadinimų įvairių kompiuterinių detalių, įrangos, prekių, kurių bendras skaičius 276 vnt. ir suma 57 892,35 Lt. Bendrovė 2009-02-27 perdavė saugoto dalį apskaitomų prekių ir produkcijos, o dalis prekių pagal 2009-02-27 pasaugos sutartį nebuvo perduota. Ši turto vertė sutampa su 2009 kovo-balandžio mėn. į pardavimo sąnaudas nurašyto turto savikaina. Palyginus UAB „A(duomenys neskelbtini)“ 2008-02-08 ir 2009-04-25 Didžiosios knygos sąskaitų duomenis (19 lentelė) nustatyta, kad 2009 metų kovo – balandžio mėnesiais prekės, skirtos perparduoti sumažėjo 143 780,83 Lt, nuvertėjimas sumažėjo 71 890,42 Lt, pirkėjų įsiskolinimas padidėjo 130 900 Lt (t. 8, b. l. 3-32). Iš ekspertizės akte esančios 20 lentelės matyti, jog prekių savikainą, sudaro likučių skirtumas, kuris yra lygus - 71 890,41 Lt (t. 8, b. l. 17). Taigi užfiksuoti pokyčiai UAB „A(duomenys neskelbtini)“ Didžiosios knygos sąskaitose patvirtina 2008-11-25 pasaugos sutartyje nurodytą turto vertę. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, paneigiančių Č. M. aiškinimą, jog 2009-03-24 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VIL 001 nurodytas Komplektas, kurio vertė yra 71 890,41 Lt, iš tiesų egzistavo.

Pažymėtina, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir šių padarinių norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014) (BK 15 straipsnio 2 dalis) arba padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

2007-03-22 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakyme Nr. 07-03-01-02 „Dėl prekių išdavimo tvarkos“ nurodoma, kad „nesant sandėlio administratoriaus“, prekę iš sandėlio galima išduoti tik esant vienai iš šių sąlygų: a) jei įmonės darbuotojas, prašantis išduoti prekę, parodo atitinkamą sąskaitą-faktūrą; b) pasirašant prekės perkėlimo aktą; c) užpildžius „Prekių išdavimo registracijos žurnalą“. Taigi įmonėje buvo nustatyta atsargų aspkaitos ir kontrolės tvarka. Pirkėjo S. S. pateikta sąskaita faktūra buvo pagrindas pastarajam išduoti Komplektą. Iš bylos medžiagos matyti, jog PVM sąskaita faktūra Nr. VIL 001 buvo įtraukta į UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kaip jau minėta, nuteistasis Č. M. aiškino, kad jis dėl parduodamo Komplekto bendravo su UAB „L(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. J.. R. J. patvirtino, kad jam Č. M. atsiuntė sąrašą su pardavimui skirta produkcija. Jis tarpininkavo parduodant prekes (t. 6, b. l. 42), tačiau byloje nėra tarpininkavimo sutarties sudarytos su UAB „A(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „L(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ar kitų tokį jo aiškinimą patvirtinančių objektyvių duomenų. Taigi Č. M. dėl Komplekto pardavimo bendravo su UAB „L(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. J.. S. S. aiškino, kad Komplektą išsivežė asmuo, pateikęs UAB „L(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įgaliojimą. Be to, apie tai, kad Komplektas nėra tinkamas Č. M. pranešė R. J.. Taigi Č. M. pagrįstai manė, jog minėtą Komplektą įsigyja UAB „L(duomenys neskelbtini)“. Tam neprieštarauja ir ta aplinkybė, jog vis dėlto UAB „L(duomenys neskelbtini)“ įtraukė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIL 001 į bendrovės buhalterinę apskaitą, nors tai buvo pripažinta kaip klaida, kuri vėliau buvo ištaisyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad Č. M. tyčia į PVM sąskaitą faktūrą įrašė, kad ,,komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ už 110 000 Lt su 20 900 Lt PVM už 130 900 Lt bendrą sumą parduodamas UAB „L(duomenys neskelbtini)“, šią sąskaitą pasirašė ir įtraukė į bendrovės apskaitą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ekspertas M.Barkauskas paaiškino, kad pagal apskaitos reikalavimus Komplekto pardavimo operacija buvo dokumentuota, t.y. įtrauktą į Didžiąją knygą, todėl tikėtina, kad ji iš tiesų įvyko.

Be to, 2013-11-08 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „Divingas“ teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismo 2015-07-23 nutartimi UAB „L(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-09-21 nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. UAB „L(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta pareiškėjo BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva. UAB „Divingas“ pateikė prašymą patvirtinti BUAB „A(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį reikalavimą 37 911,26 Eur (130 900 Lt) sumai UAB „L(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 130). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka liudytoja užbaigusi bendrovės „A(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras D. U. aiškino, kad, jos vertinimu, Komplektas buvo parduotas. Tokias išvadas ji padarė iš turimų dokumentų (t. 7, b. l. 166-167). Taigi bankroto administratorei D. U., užbaigusiai bendrovės bankroto procedūras, abejonių dėl Komplekto egzistavimo ir pardavimo fakto UAB „L(duomenys neskelbtini)“ nekilo.

Pagrįstas nuteistojo Č. M. apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog jis nevedė atsargų apyvartos žiniaraščių - trumpalaikio turto apskaitos registrų ir 2008 – 2009 metų ilgalaikio ir trumpalaikio metinių inventorizacijos aprašų.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui buvo pavesta atlikti UAB „A(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2008-09-05 iki 2009-05-13 finansinės-ūkinės veiklos tyrimą (t. 4, b. l. 6-7), kurio atlikimui 2014-02-18 Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja pareikalavo iš UAB „Divingas“ pateikti UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su 2009-03-24 turto pardavimu (t. 4, b. l. 3), kurie buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą. 2014-06-13 specialisto išvadoje dėl UAB „A(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-5/51 nustatyta, jog nebuvo pateikti dokumentai, kuriuose būtų išvardinti turto „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos konkretūs duomenys: pavadinimai, kodai, kiekiai, savikaina, vieneto kaina. Nebuvo pateikti transporto važtaraščio dokumentai, todėl negalima nustatyti kada, kas ir kur vežė prekes iš UAB „A(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo pateikti 2008-2009 m. ilgalaikio ir trumpalaikio turto metinių inventorizacijų aprašai. Todėl tyrimo metu nebuvo galima iš dalies nustatyti ūkinės finansinės operacijos turinio ir bendrovės turto (t. 4, b. l. 32). Teisiamojo posėdžio metu specialistė D. K. paaiškino, kad bendrovės direktorius privalo buhalteriniais dokumentais pagrįsti atliekamą ūkinę operaciją – tariamai parduoto komplekto sudėtį ir jo vertę, tačiau tyrimui nebuvo pateikti bendrovės sandėlio dokumentai (t. 6, b. l. 75-81, 112-124). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-594 (17) konstatuota, kad 2014-06-13 specialisto išvadoje Nr. 5-5/51 pagrįstai nurodoma, kad pardavimo PVM sąskaitoje faktūroje parduodamą prekę įvardijus, kaip „komplektą“ apskaitos dokumentuose ir registruose turi būti galimybė vienareikšmiškai nustatyti šio komplekto savikainą. Tyrimui nepateikta išsami atsargų apskaita, su turimų atsargų likučiais ir jų pasikeitimu, kurioje būtų apskaitoma „komplekto“ sudėtis ir savikaina. Ekspertas konstatavo, jog pagrįstai 2014-06-13 specialisto išvadoje nurodoma, kad, jeigu būtų atliekamos inventorizacijos ar pateikti inventorizacijos dokumentai, tai būtų galima įsitikinti turimų atsargų likučių pagrįstumu ir jų atitikimu parduoto „komplekto“ sudėčiai. Taip pat, jeigu 2009-03-24 PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr. 001 būtų nurodyti komplektą sudarantys komponentai tais pačiais pavadinimais kaip ir įsigijimo dokumentuose (atsargų apskaitos registruose), arba būtų pateikti vidiniai apskaitos dokumentai, kuriais apskaitoma šio „komplekto“ gamyba, sukomplektavimas, tai būtų lengviau įsitikinti savikainos pagrįstumu (t. 8, b. l. 27). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ekspertas M.Barkauskas paaiškino, jog tokio reikalavimo, kad PVM sąskaitoje faktūroje būtų išvardinta, iš ko susideda Komplektas, nėra. PVM sąskaitos faktūros Nr. 001, pagal kurią buvo parduotas Komplektas, rekvizitai ir turinys realiai atitinka visus reikalavimus.

Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosiosios instancijos teisme Č. M. aiškino, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai. Visi dokumentai buvo bendrovės buhalterės J. K. žinioje. Liudytoja J. K. patvirtino, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama nepažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų. Visada buvo atliekamos metinės inventorizacijos, trūkumų nebuvo, rezultatas atitiko Didžiosios knygos sumai. Sandėlio buhalterinė apskaita buvo vedama antros klasės sąskaitoje, taip pat buvo vedami registrai, atsargų likučiai – kiekinė ir suminė išraiška. Sandėlio sąskaitos likutis visada atitiko balansą (t. 5, b. l. 184). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ekpertas M.Barkauskas aiškino, kad, nors bendrovė pardavusi Komplektą teoriškai privalėjo atlikti inventorizaciją, tačiau, jei bendrovėje daugiau jokių operacijų po 2009-02-27 nebuvo vykdoma, inventorizacija praktiškai galėjo būti neatliekama. Tam, kad atsargų judėjimas bendrovėje buvo tinkamai apskaitomas, neprieštarauja liudytojo S. S. aiškinimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Liudytojas parodė, kad buhalterijoje tokio Komplekto pavadinimas turėjo atsispindėti, kaip žaliavos gamyba arba gamyba, buvo surašomi važtaraščiai, dokumentuose buvo išvardijama, kas sudaro Komplektą (t. 7, b. l. 168-169). Taigi tiek Č. M., tiek buvę UAB „A(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai S. S. ir J. K. aiškino, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų. Byloje nėra jokių tokį jų aiškinimą paneigiančių objektyvių duomenų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-04-15 nutartimi UAB „A(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Divingas“. Minėta nutartimi nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo UAB „A(duomenys neskelbtini)“ valdymo organams perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (t. 1, b. l. 14-16). 2009-06-10 šios nutarties pagrindu UAB „A(duomenys neskelbtini)“ direktorius Č. M. perdavė, o UAB „Divingas“ priėmė bendrovės antspaudą ir šiuos dokumentus: VMI, SoDros, statistikos dokumentus, kasos dokumentus, avanso apyskaitos dokumentus, banko dokumentus, ataskaitas (prekių ataskaitos 2002-04-08, 2002-09-12), sąskaitas faktūras, pirkimų, pardavimų sąskaitas, kasos ir avanso apyskaitos dokumentus, bankas 2005 m. ž/o, s-tu likučiai, 2007 m. sausio – gruodžio DK operacijų žurnalą, 2007 m. sausio – gruodžio avanso apyskaitą, 2008 m. spalio – gruodžio Banką, avanso apyskaitas, 2008 m. VMI, SoDros, statistiką, suderinamumo aktus, 2009 m. dokumentus, ataskaitas, registravimo pažymas, įstatus, 2008 m. Didžiąją knygą. Iš viso perduota 80 bylų (t. 1, b. l. 73). UAB „Divingas“ įgaliota atstovė administratorė A. G. 2009-06-10 Bylų (dokumentų), antspaudo perdavimo – priėmimo akte jokių pastabų dėl perduodamų ne visų dokumentų, ar dokumentų trūkumo, nenurodė. Liudytoja R. K. parodė, kad ji iš bankroto administratorės A. G. perėmė visus dokumentus, kitus dokumentus perėmė iš tyrėjos. Dokumentuose nebuvo jokio atsargų sąrašo ar inventorizacijos dokumentų, todėl jai ir nebuvo aišku, kokia konkrečiai prekė pagal 2009-03-24 sąskaitą faktūrą Serija VIL Nr. 00 buvo parduota UAB „L(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja paaiškino, jog ji iš segtuvų trūkstamų dokumentų neėmė. Jei bankroto administratoriui reikia teismui pateikti dokumentų originalus, administratorius išimdamas dokumentą, įdeda tokio dokumento kopiją arba palieka prierašą, kur dokumentas teikiamas. Jeigu dokumentai teikiami teismui, išnagrinėjus bylą, teismas dokumentus grąžina bankroto administratoriui archyvuoti (t. 6, b. l. 105-106). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Nidos Vigelienės 2015-09-21 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-05-27 raštu paprašius UAB „Divingas“ pateikti visus UAB „A(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus, juos gavus ir patikrinus nustatyta, kad segtuve Nr. 1 nėra lapų: 107, 136, 152, 201, 232, 241-249, 277, 281-289, segtuve Nr. 5 nėra lapų: 37, 38, taip pat segtuve yra 3 nesunumeruoti lapai, segtuve Nr. 6 numeracija prasideda nuo 35 lapo, nors segtuve viso 160 lapų, segtuve Nr. 7 lapų numeracija prasideda nuo 104 lapo, paskutinis sunumeruotas lapas yra 349, segtuve Nr. 8 - lapų numeracija prasideda nuo 60 lapo, lapai sunumeruoti iki 450, nėra 104 lapo. Visi pateikti 10 segtuvų neturi dokumentų apyrašo (t. 6, b. l. 2). Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacine tvarka nebuvo pateikti trūkstami UAB „APM buhalteriniai“ dokumentai. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ekspertas M.Barkauskas patvirtino, jog tyrimo atlikimui trūkstami dokumentai jam nebuvo pateikti. Ekspertas aiškino, kad 2017-08-17 raštu Nr. S-694 paprašė papildomų UAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Jie ekspertui iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pagal minėtą raštą buvo pateikti 2017-10-04 (t. 8, b. l. 1). Papildomi dokumetai gauti 2017-09-18 iš UAB „Divingas“. Juos pateikė bendrovės atstovas adv. E.Sinicki, nors toks prašymas bendrovei nebuvo pateiktas. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu dokumentai buvo pateikti, ir, ar buvo pateikti visi bendrovėje „Divingas“ saugomi dokumentai.

Taigi objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepaneigia Č. M. aiškinimo, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buvo vedami atsargų apyvartos žiniaraščiai-trumpalaikio turto apskaitos registrai, kuriuose buvo išvardintas parduodamo turto „komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“ konkretūs duomenys: pavadinimai, kiekiai, savikaina, vieneto kaina, apyvartos, kuriuose šis turtas buvo apskaitytas, bei atliekamos 2008-2009 m. ilgalaikio ir trumpalaikio turto metinės inventorizacijos ir šie dokumentai buvo pateikti UAB „Divingas“.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Č. M. buvo įsitikinęs, jog PVM sąskaitoje faktūroje Nr. VIL 001 nurodytą Komplektą įsigijo UAB „L(duomenys neskelbtini)“, todėl, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, pardavimo pajamas – 110 000 Lt, sudarydamas UAB „A(duomenys neskelbtini)“ bankroto balansą apskaitos 2411 sąskaitos registre“ „Pirkėjų skolos“ 2009-04-25 dienai užfiksavo UAB „L(duomenys neskelbtini)“ kaip debitorinį skolininką bei 2009-04-27 į 2009 m. kovo mėnesio UAB „A(duomenys neskelbtini)“. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įtraukė 20 9000 Lt pardavimo PVM, kurią pateikė Vilniaus apskrities VMI.

Pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-594(17), atlikus išsamų UAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentų tyrimą, konstatuota, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ Didžiojoje knygoje nurodytus turto, kapitalo ir įsipareigojimų likučius 2008-12-31 pagrindus dokumentų duomenimis, kai „Komplekto: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“, kurio savikaina – 71 890,41 Lt pardavimas pagal 2009-03-24 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIL 001 apskaitytas Didžiosios knygos sąskaitoje, bendrovės apskaitoje 2009-02-27 tiksliai nurodytas turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydis. Pagal 2009-03-24 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VIL 001 vykus pardavimui, kurio metu buvo realizuotas apskaitomas „Komplektas: ūkinės prekės, elektros instaliavimo prietaisai ir medžiagos“, kurio savikaina po nuvertėjimo yra 71 890,41 Lt, tai galima nustatyti UAB „A(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą 2009-04-25 ir jų pokyčius 2009-02-27 – 2009-04-25 laikotarpiu (t. 8, b. l. 3-32).

Kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad Č. M., būdamas UAB „A(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), direktoriumi nuo 2008-10-09 iki 2009-05-13, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, vadovaudamas bendrovei, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2009 m. balandžio 27 d., Vilniaus mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą. Todėl Č. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Konstatavus, jog Č. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendį, kuriuo Č. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Č. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Č. M. 2014-03-03 nutarimu paskirtą (t. 5, b. l. 40-41) kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis BK 94 straipsniu, Vilniaus apygardos prokuratūros 2017-10-04 raštu Nr. 2.S-(2084)-33902 pateiktus UAB „A(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus - 56 bylas (viso - 5 dėžes) (t. 8, b. l. 33-34) ir UAB „A(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (2008-2009 m. Didžiąją knygą – 282 l, 2006-2009 m VMI dokumentus – 293 l., 2006-2009 m. SoDros dokumentus – 79 l, 2006-2009 m. tarpusavio atsiskaitymų suderinamumo aktus – 42 l, 2006-2009 m. įsakymus ūkinės veiklos klausimais, dėl kasmetinių, nemokamų atostogų – 67 l, 2006-2009 m. banko dokumentus – 297 l, 2007-2009 m. darbo apskaitos žiniaraščius, nedarbingumo pažymėjimo šakneles – 64 l, 2009-2016 m. likvidavimo dokumentus (nutartis, krditorių susirinkimo protokolus) - 330 l, 2009-2016 m. buhalterinius dokumentus (kasos, banko, garantinio fondo dokumentus – 417 l, pirkimo, pardavimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) – 346 l, pirkimo, pardavimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) – 337 l, pirkimo, pardavimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) 307 l, pirkimo, pardavimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) - 201 l, pirkimo, pardavimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) 228 l, banko sąskaitos išrašus - 125 l, kasos dokumentus - 245 l, avanso apyskaitas – 390 l, ilgalaikio turto apskaitas - 162 l, Didžiąją knygą – 340 l, Didžiąją knygą, apyvartos žiniaraščius – 22 l) – (viso 2 dėžes) (t. 8, b. l. 2) perduoti Vilniaus apygardos prokuratūrai.